Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio I. G. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Antstolis I. G. vykdo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-172-816/2012 dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10224-868/2013 išieškotojui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) suteikta teisė pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę, tam reikiamas išlaidas išieškant iš skolininko A. K.. Inspekcija organizavo savavališkos statybos padarinių šalinimą ir už jį sumokėjo. 2014 m. balandžio 14 d. raštu Nr. (5.23)-2D-5914 Inspekcija perdavė antstoliui PVM sąskaitą - faktūrą, kurioje nurodyta Inspekcijos už griovimo paslaugas sumokėta suma, prašė šias išlaidas išieškoti iš skolininko, o taip pat 2014 m. gegužės 16 raštu Nr. (5.23)-2D-7663 prašė antstolio I. G. užtikrinti vykdymo išlaidų išieškojimą, areštuojant skolininkui priklausantį išieškotinos sumos, lygios PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytai sumai, vertės turtą.

Antstolis I. G. 2014 m. birželio 17 d. patvarkymu Nr. S1-485 atmetė išieškotojo prašymus motyvuodamas tuo, kad nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), nei Sprendimų vykdymo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija), nenumato, kad išieškotojo patirtos savavališkos statybos padarinių šalinimo išlaidos yra priskiriamos prie vykdymo išlaidų ir gali būti išieškomos CPK 611 straipsnio nustatyta tvarka.

Pareiškėjas pateikė skundą dėl 2014 m. birželio 17 d. patvarkymo Nr. S1-485, prašydamas šį patvarkymą panaikinti ir priimti naują patvarkymą. Nurodė, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 2 d. įsiteisėjusiu teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-172-816/2012, kurio pagrindu yra išduotas vykdomasis raštas, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad, atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo per jame nustatytą terminą, Inspekcija turi teisę pati išardyti savavališkai sumontuotus pamatus, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo. Pareiškėjo nuomone, ginčo išlaidų priskirtinumas vykdymo išlaidoms yra apspręstas paties teismo, kuris savo sprendime nustatė kitokį teismo sprendimo įvykdymo būdą, ir visos tuo būdu vykdant sprendimą patirtos išlaidos laikytinos vykdymo išlaidomis. Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsniu, visi veiksmai, šalinant savavališkos statybos padarinius pagal teismo sprendimą, kai jų nepašalina skolininkas per teismo sprendime nustatytą terminą, laikomi teismo sprendimo vykdymo veiksmais Lietuvos valstybės naudai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu per nustatytą terminą šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo neįvykdė teismo sprendimo pašalinti statybos padarinius, o jame numatyta teisė juos pašalinti minėto asmens lėšomis, teismo sprendimą vykdantis antstolis ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki griovimo (ardymo) darbų pradžios informuoja asmenį apie numatomą šių darbų pradžią ir pabaigą, taip pat apie tai, kad po statinio nugriovimo ar jo dalies (dalių) išardymo likusios konstrukcijos ir jų dalys bus sutvarkytos ir išvežtos teisės aktų nustatyta tvarka šio asmens lėšomis, jeigu asmuo iki numatomos darbų pradžios raštu neinformuos antstolio, kad pats tinkamai atliks šiuos veiksmus per antstolio nustatytą terminą. Priešingu atveju konstrukcijos ir jų dalys sutvarkomos ir išvežamos teisės aktų nustatyta tvarka šio asmens lėšomis.

Antstolis I. G. 2014 m. liepos 28 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad CPK 609 straipsnis nustato, kas sudaro vykdymo išlaidas vykdymo procese. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Sprendimų vykdymo instrukcijoje apibrėžtos antstolio vykdymo išlaidos ir nurodyti jų dydžiai, tuo tarpu Sprendimų vykdymo instrukcijos 65 punktas numato, kad už asmenų, vykdančių savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo darbus, paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka apmoka išieškotojas, pateikęs vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo. Vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką reglamentuoja CPK 611 straipsnis, kurio 2 dalis numato, jog vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo kartu su detaliais vykdymo išlaidų skaičiavimais išsiunčiant skolininkui. Nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato, kad išieškotojo patirtos savavališkos statybos padarinių šalinimo išlaidos yra priskiriamos prie vykdymo išlaidų ir gali būti išieškomos CPK 611 straipsnio nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1) Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vykdomojoje byloje gali būti išieškomos tik tos vykdymo išlaidos, kurias faktiškai patiria antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus. Toks teisės normų aiškinimas nesuderinamas su Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsniu, kurį aiškinant sistemiškai visi veiksmai, šalinant savavališkos statybos padarinius pagal teismo sprendimą, kai jų nepašalina skolininkas per teismo sprendime nustatytą terminą, laikomi teismo sprendimo vykdymo veiksmais Lietuvos valstybės naudai.

2) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 2 d. įsiteisėjusiu teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-172- 816/2012, kurio pagrindu yra išduotas vykdomasis raštas, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad atsakovui A. K. neįvykdžius teismo sprendimo per jame nustatytą terminą, Inspekcija turi teisę pati išardyti savavališkai sumontuotus pamatus, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo. Inspekcijai suteikus teisę pačiai priverstinai vykdyti teismo sprendimą, ginčo išlaidų priskirtinumas vykdymo išlaidoms buvo apspręstas paties teismo.

3) Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad, apibrėžiant vykdymo išlaidų sampratą, šių išlaidų rūšis, nėra išskirta, kad jos turi būti patiriamos išimtinai tiesiogiai antstolio. Iš šių teisės normų matyti, kad vykdymo išlaidomis laikomos visos išlaidos, patiriamos vykdomojoje byloje dėl atliekamų veiksmų, būtinų teismo sprendimą įvykdyti priverstinai. Nagrinėjamu atveju Inspekcijos 2014 m. balandžio 14 d. raštu Nr. (5.23)-2D-5914 antstoliui perduotoje PVM sąskaitoje - faktūroje nurodyta Inspekcijos už griovimo paslaugas sumokėta suma laikytina išlaidomis, be kurių nebūtų įmanoma įvykdyti teismo sprendimo.

4) Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas vykdymo išlaidų sampratą, nepagrįstai vadovaujasi Sprendimų vykdymo instrukcija, tik detalizuoja vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką, tačiau nedetalizuoja CPK 609 straipsnio 1 dalies, apsprendžiančios, kas gali sudaryti vykdymo išlaidas. Todėl, nagrinėjant klausimą, ar antstolis turi išieškoti statinio griovimo išlaidas iš skolininko, turi būti vadovaujamasi CPK bei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatomis ir negali būti siaurinama jų taikymo sritis, darant nuorodą į Sprendimų vykdymo instrukciją.

5) Inspekcija atstovauja Lietuvos valstybei šalinant savavališkos ir neteisėtos statybos padarinius ir taip užtikrina, kad tokie padariniai būtų faktiškai pašalinti. Inspekcija valstybės lėšomis organizuoja griovimo darbus tik tais atvejais, kai skolininkai neįvykdo savo pareigų. Šių išlaidų išieškojimas vykdymo byloje iš esmės palengvintų viešojo administravimo funkcijų vykdymą, užtikrintų greitą ir efektyvų valstybės lėšų susigrąžinimą iš savo pareigų nevykdančio skolininko ir būtų kitus skolininkus skatinanti priemonė. Jeigu būtų suformuota kitokia teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika, Inspekcija dėl to, kad skolininkas vengia atlikti savo pareigas, turės ne tik už jį įvykdyti teismo sprendimą (organizuoti jo įvykdymą), bet ir šio proceso metu patirtas Lietuvos valstybės išlaidas išieškoti teismo keliu.

1) Nesutiktina su pareiškėjo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, jog apibrėžiant vykdymo išlaidų sampratą, rūšis, nėra išskiriama, kad jos turi būti patiriamos tiesiogiai antstolio. Teisingumo ministro patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos II-III skyriai aiškiai reglamentuoja būtent antstolio vykdymo išlaidas, rūšis, dydžius ir t.t., bet ne išieškotojo tiesiogiai patirtas išlaidas, įgyvendinant teismo sprendimą. Jei griovimo darbus vykdytų antstolis ir už tai antstolis mokėtų rangovui, tai tokios išlaidos galėtų būti pripažįstamomis vykdymo išlaidomis, tačiau šiuo atveju antstolis griovimo darbų neatlieka – griauti suteikiama teisė išieškotojui, kuris nebūtinai privalo samdyti kažką kitą – gali darbus atlikti savo jėgomis.

2) Nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato, kad išieškotojo patirtos išlaidos dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ir su tuo susijusios išlaidos yra priskiriamos prie vykdymo išlaidų ir pagal pateiktą išieškotojo sąskaitą - faktūrą gali būti išieškomos CPK 611 straipsnio nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjo, kad vykdymo procese leidžiama tik tai, kas yra aiškiai reglamentuota įstatymu, priešingu atveju antstolio veikimas laikomas neteisėtu.

3) Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnis numato antstoliui pareigą informuoti asmenį, kuris nepašalino savavališkos statybos padarinių, kad už jį šiuos veiksmus atliks išieškotojas, antstolis šiuo atveju jokių griovimo darbų neatlieka, kadangi tiek įstatymai, tiek teismas suteikia tokią teisę pačiam išieškotojui, tačiau tai nereiškia, kad išieškotojo patirtos išlaidos laikytinos vykdomosios bylos vykdymo išlaidomis.

4) Viešasis interesas negali būti traktuojamas aukščiau egzistuojančio teisinio reglamentavimo. Jeigu įstatymo leidėjas nustato vykdymo proceso tvarką, tai antstolis privalo ja vadovautis. Tik teismui yra suteikta teisė vertinti išieškotojo tiesiogiai patirtų išlaidų pagrįstumą, kadangi antstolio veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenustato tokių išlaidų dydžio ir tvarkos, jų būtinybės ir t.t., t.y. išieškotojo ir rangovo tarpusavio suderintų išlaidų dydžio už neteisėtos statybos padarinių šalinimą pagrįstumas, antstolio nuomone, privalo būti patikrintas teismo ginčo teisenos tvarka, o ne išieškomas automatiškai pagal išieškotojo pateiktas sąskaitas-faktūras. Atliktų darbų kiekiai ir kainos gali būti ginčijamos skolininko.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 ir 338 straipsnius apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl išieškotojo patirtų savavališkos statybos padarinių šalinimo išlaidų priskyrimo prie vykdymo išlaidų.

Vykdymo išlaidos – tai išlaidos, patirtos priverstinai vykdant teismo sprendimą. CPK 609 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos (CPK 610 straipsnio 1 dalis, 611 straipsnio 1 dalis).

CPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovą įpareigoja atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, gali tame pačiame sprendime nurodyti , jog, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus ar imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Tai reiškia, kad teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turėjo atlikti skolininkas, tačiau įpareigojimo neįvykdė, pavesti atlikti išieškotojui, jeigu tie veiksmai nėra asmeninio pobūdžio ir išieškotojas juos gali atlikti už skolininką. Šiuo atveju, skolininkui neįvykdžius teismo sprendimu nurodytų veiksmų, antstolis apie tai surašo aktą, perduoda jį vykdymo vietos teismui, kuris priima nutartį taikyti sprendimu nurodytus padarinius, nes skolininkas neatliko teismo sprendimu nustatytų veiksmų (CPK 771 straipsnio 1, 2 dalys). Jei statytojas neįvykdo teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo per nustatytą terminą nugriauti statinį, teismas gali statinį įpareigoti nugriauti statytojo lėšomis, t. y. pakeisti sprendimo vykdymo tvarką arba taikyti fakultatyvųjį sprendimo vykdymo būdą, kai teismo sprendime toks numatytas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog teismo sprendimas nugriauti neteisėtos statybos statinį jau yra priimtas, t. y. ginčas dėl teisės yra pasibaigęs, teismas šiuo atveju sprendžia ne ginčą dėl teisės, o priimto teismo sprendimo įgyvendinimo tvarkos pakeitimo klausimą ir bylos dėl teisės iš naujo nenagrinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2010). Taigi, apeliantas pagrįstai pažymi, kad neteisėto statinio nugriovimas išieškotojo lėšomis skolininkui to nepadarius per teismo procesiniame sprendime nurodytą terminą yra teismo sprendimo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo fakultatyvus vykdymo būdas, o su tuo susijusios išlaidos yra teismo sprendimo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo vykdymo išlaidos.

Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 36 punktą, vykdant teismų sprendimus valstybės naudai dėl savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo, valstybei atstovauja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuri apmoka vykdymo išlaidas šioje Instrukcijoje nustatyta tvarka. Remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 65 punktu, kitos šios Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelėje nenurodytos vykdymo išlaidos (pašto ir kurjerių, areštuoto turto saugojimo, vežimo, elektroninių varžytynių vykdymo, atlyginimo ekspertams, vertėjams ir kitiems vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims, skelbimams visuomenės informavimo priemonėse, banko pavedimų, mokamų užklausų ir kitos išlaidos, kurias antstolis privalo sumokėti tretiesiems asmenims, vykdydamas antstolio funkcijas) atlyginamos atsižvelgiant į antstolio faktines išlaidas, susijusias su šių veiksmų atlikimu. Už asmenų, vykdančių savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo darbus, paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka apmoka išieškotojas, pateikęs vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo. Taigi, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos 36 punktas, tiek 65 punktas savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo išlaidas priskiria vykdymo išlaidoms, kurių dydis pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 65 punktą atitinka išieškotojo teisės aktų nustatyta tvarka sumokėtas sumas už asmenų, vykdančių savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo darbus. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 23 punktą asmuo, kuris vykdys savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo darbus, turi būti išieškotojo nurodytas antstoliui, pateikiant vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo.

Apeliantas pagrįstai pažymi, kad teismų praktikoje savavališkos statybos padarinių šalinimo išlaidos, kurias patiria išieškotojas, pripažįstamos vykdymo išlaidomis, priteistinomis iš skolininko CPK 610 straipsnio pagrindu (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2010, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-360-565/2012). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo argumentas, kad vykdomojoje byloje išieškomos tik tos vykdymo išlaidos, kurias faktiškai patiria antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, negali būti pripažinta pagrįstu. Tai, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 65 punktą už asmenų, vykdančių savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo darbus, paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka apmoka išieškotojas, nereiškia, kad šios išlaidos vėliau negali ir neturi būti išieškomos iš skolininko vykdomojoje byloje. Apeliantas pagrįstai pažymi, kad įpareigojimas išieškotojui kreiptis dėl tokių išlaidų priteisimo iš skolininko ieškinio teisenos tvarka, paneigtų teismo sprendimo privalomumo savybę, kadangi teisė išieškotojui atlikti griovimo darbus skolininko lėšomis jau yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu ir nebegali būti skolininko ginčijama. Nors antstolis nurodo, kad tarp išieškotojo ir skolininko gali kilti ginčas dėl savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo išlaidų dydžio, pagal CPK 611 straipsnio 3 dalį skolininkas turi teisę ginčyti vykdymo išlaidų dydį CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka.

Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis remiasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartimi, kuria teismas neva išaiškino, kad savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo išlaidos nepriskirtinos vykdymo išlaidoms. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolis I. G. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydamas išaiškinti, ar išieškotojo patirtos savavališkos statybos padarinių šalinimo išlaidos yra laikomos vykdymo išlaidomis ir gali būti išieškomos be papildomo teismo sprendimo antstolio patvarkymu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 5 d. nutartimi atmetė antstolio prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, t.y. į antstolio iškeltą klausimą neatsakė. Dėl šios priežasties vadovautis šia nutartimi kaip privalomu antstoliui išaiškinimu nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta neteisingai aiškinant ir taikant vykdymo išlaidas reglamentuojančias teisės normas, todėl apelianto atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartis panaikinama, ir klausimas išsprendžiamas iš esmės: pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundas dėl antstolio I. G. veiksmų tenkinamas, antstolio I. G. 2014 m. birželio 17 d. patvarkymas Nr. S1-485 panaikinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės: tenkinti pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą dėl antstolio I. G. 2014 m. birželio 17 d. patvarkymo Nr. S1-485 ir šį patvarkymą panaikinti.