Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-343-516/2018Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00498-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1.

2018 m. kovo 13 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RNDV Group“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutarties dalies, kuria atmestas atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kongera“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RNDV Group“ dėl atsakovės pripažinimo pažeidusia prievolę, nuostolių priteisimo bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RNDV Group“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kogera“ dėl negautų pajamų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašė: 1) pripažinti atsakovę skolininke, pažeidusia prievolę; 2) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 493 428,43 Eur nuostolių atlyginimo; 3) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame prašė iš ieškovės priteisti 765 431,12 Eur žalos atlyginimo ir 6 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant palūkanas nuo priešieškinio padavimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas ieškinio reikalavimo ribose. Nurodė, kad priešieškinio suma ieškovei yra labai didelė, nes jos finansinė padėtis yra ypatingai sunki. Ieškovės bankroto reitingas padidėjo iš 9 į 10 klasę; vėlavimo atsiskaityti reitingas irgi išaugo iki maksimalaus; teismo posėdžių skaičius išaugo iš 26 į 58, iš kurių UAB „Kongera“ atsakove yra 27 bylų. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškovę įtraukė į didžiausių Lietuvos skolininkų sąrašą, kurie nesumokėjo pagal paskutinę deklaraciją deklaruotų mokesčių. Savo sunkią turtinę padėtį pripažįsta pati ieškovė, pateikusi prašymą šioje civilinėje byloje dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo. Ieškovė vengia vykdyti savo įsipareigojimus, visą laiką iki priešieškinio pareiškimo imasi aktyvių veiksmų siekiant išvengti atsakomybės prieš atsakovę (įskaitant, bet neapsiribojant informacijos slėpimu), todėl mano, kad ieškovė ir toliau elgsis nesąžiningai bei imsis aktyvių veiksmų siekdama išvengti teismo sprendimo vykdymo. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Ieškovė atsiliepime į reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašė atsakovės prašymą atmesti. Nurodė, kad turi sukaupusi dideles sumas piniginių lėšų ir turi turto. Nors tarpiniai UAB „Kongera“ pelno rodikliai yra neigiami, tačiau vertinant atliekamų darbų apimtis ir mastą iki metų galo planuojama, kad UAB „Kongera“ veikla bus pelninga.

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi atmetė atsakovės UAB „RNDV Group“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; 2017 m. lapkričio 17 d. atsakovės (2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi buvo ištaisyta klaida – ieškovės) pateiktus duomenis pripažino nevieša bylos medžiaga.Teismas, įvertinęs atsakovės byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darė išvadą, kad pareikštas priešieškinis yra prima facie pagrįstas, nes atsakovė kartu su priešieškiniu teismui pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius priešieškinio reikalavimus, faktines aplinkybes, pakankamai aiškiai suformulavo priešieškinio faktinį ir teisinį pagrindą.Iš nevieša pripažintos bylos medžiagos teismas nustatė, kad ieškovė šiuo metu vykdo darbus pagal 16 su užsakovais sudarytų sutarčių, kurių bendra vertė sudaro 11 691 287,12 Eur. Pagal ieškovės paaiškinus teismas nustatė, kad paprastai jos pelningumas iš pasirašytų sutarčių sudaro 15-20 proc., todėl iš vykdomų sutarčių gautas pelnas sudarys 1 753 693,06 – 2 338 257,42 Eur. Įvertinęs neviešą bylos medžiagą, teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad vertinant atliekamų darbų apimtis ir mastą tikėtina, jog iki metų pabaigos UAB „Kongera“ veikla bus pelninga.Teismas, nors ir sutiko su atsakove, kad šioje byloje prašoma iš ieškovės priteisti suma yra didelė, tačiau atkreipė atsakovės dėmesį, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui (nagrinėjamu atveju – ieškovei) yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017 ir kt.).Teismo vertinimu, atsakovės teiginiai, kad ieškovė vengia vykdyti savo įsipareigojimus, visą laiką iki priešieškinio pareiškimo imasi aktyvių veiksmų siekiant išvengti atsakomybės prieš atsakovę, nelaikytini pakankamais įrodymais konstatuoti, jog ieškovė vengs vykdyti galbūt atsakovei palankų teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais būtų siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, todėl, teismo įsitikinimu, šiuo metu nėra pagrindo patenkinti atsakovės prašymą, nes būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė UAB „RNDV Group“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės prašymą patenkinti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismo prielaida dėl ieškovės veiklos pelningumo padaryta neviešos bylos medžiagos pagrindu. Teismas, pripažindamas šią bylos dalį nevieša, tik plačiai pacitavo įstatymo nuostatas ir kasacinio teismo praktiką, kas laikoma komercine paslaptimi, tačiau visiškai nepagrindė dėl kokios konkrečiai priežasties ieškovės pateikta medžiaga yra laikoma komercine paslaptimi ir kokių protingų pastangų ėmėsi ieškovė, kad būtų išsaugotas jos slaptumas (pvz. ar pateikė patvirtintą komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos sąrašą). Teismas turėjo individualizuoti saugotiną informaciją (konkrečius įrodymus), o būtinumą ją saugoti – argumentuoti. Nagrinėjamu atveju teismas šios pareigos neįvykdė.Ieškinio sumos ir skolininko turtinės padėties santykio vertinimas, kaip vieno iš kriterijų sprendžiant, ar yra pagrindas konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti atliekamas, atsižvelgiant į realią turtinę padėtį tokio sprendimo priėmimo metu, todėl siekiant ginčo šalių interesų pusiausvyros, turėtų būti vengiama hipotetinių įrodymais neparemtų abstrakcijų dėl galimo ieškovės (skolininkės) turtinės padėties pasikeitimo. Teismas ieškovės turtinę padėtį vertino ne pagal nutarties priėmimo metu esančius duomenis, o hipotetiškai svarstė apie galimą ieškovės turtinės padėties pasikeitimą.Priešieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė vengia vykdyti savo įsipareigojimus, imasi aktyvių veiksmų siekdama išvengti atsakomybės prieš atsakovę, o tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog ieškovė nebus suinteresuota vykdyti ir teismo sprendimą.Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad ieškovė yra skolinga ir kitiems asmenims, tai patvirtina aplinkybė, kad net 25 civilinėse bylose ieškovė yra skolininke. Minėtų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad ieškovė vengs atsiskaityti arba galimai trukdys išieškojimo procesui, todėl teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas ir laikinosios apsaugos priemonės yra vienintelė prevencinė priemonė, galinti užkirsti kelią galimam ir tolesniam ieškovės neatsiskaitymui, galinti užtikrinti galimai atsakovei palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymą

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantė teikia argumentus dėl dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieša tikslingumo. Šie argumentai išeina už bylos nagrinėjimo ribų, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Be to, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nutartis, priimta pagal CPK 10 straipsnio 4 dalį, negali būti apeliacijos objektu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1710/2013; 2015 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-764-943/2015), nes jos apskundimas įstatyme nenumatytas ir ji neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai.

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos

Lietuvos apeliaciniame teisme gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai dėl kitoje civilinėje byloje nustatytų aplinkybių – ieškovės restruktūrizavimo bylos bei jos kreditingumo pasikeitimo (kartu pateiktas naujas rašytinis įrodymas – UAB „Creditinfo Lietuva“ kreditingumo vertinimas). Atsižvelgdamas į tai, kad CPK 323 straipsnyje nustatyta, jog pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo ir / ar atsiliepimo į jį padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą ir / ar atsiliepimą į jį yra draudžiama, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti rašytiniai paaiškinimai yra laikytini atskirojo skundo papildymu, todėl juos atsisakytina priimti (CPK 323, 338 straipsniai). Teismas rašytiniuose paaiškinimuose nurodyto pobūdžio duomenis (dėl ieškovės restruktūrizavimo bylos) gali naudoti savo iniciatyva (CPK 179 straipsnio 3 dalis).CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas kartu su rašytiniais paaiškinimais pateiktą naują rašytinį įrodymą – UAB „Creditinfo Lietuva“ kreditingumo vertinimą atsisako priimti tuo pagrindu, kad UAB „Creditinfo Lietuva“ – išduota pažyma atspindi subjektyvią to asmens nuomonę ir negali būti laikoma oficialiu ir objektyviu rašytiniu įrodymu, todėl ja remtis nebūtų pagrindo (CPK 176 ir 185 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1361/2013).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės priešieškinio reikalavimams užtikrinti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, teismas nekonstatavo, kad atsakovės priešieškinis yra prima facie nepagrįstas, taigi pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikytina patenkinta ir dėl jos plačiau nepasisakytina.Apeliantė atskirajame skunde akcentuoja, kad ieškovei turi būti taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nes pareikšta ieškinio suma jai yra didelė, o teismų praktikoje išaiškinta, jog didelė ieškinio suma patvirtina objektyvią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės nurodoma teismų praktika yra nebeaktuali, todėl sutikti su jos dėstomais argumentais nėra pagrindo. Pažymėtina, kad, kaip išsamiai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017). Atskirajame skunde tikimybė, kad ieškovė imsis aktyvių veiksmų, kuriais mažintų sprendimo įvykdymo galimybes, grindžiama priešieškinyje išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios, anot apeliantės, patvirtina, kad ieškovė vengia vykdyti savo įsipareigojimus, imasi aktyvių veiksmų siekdama išvengti atsakomybės prieš atsakovę. Visgi, vien priešieškinio pareiškimas nereiškia, jog ieškovė laikytina nesąžininga, o jame išdėstytos aplinkybės yra bylos nagrinėjimo iš esmės (ginčo) dalykas. Kitos objektyviais duomenimis pagrįstos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą daryti prielaidą dėl ieškovės nesąžiningumo atsakovės nenurodytos ir byloje nenustatytos. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovės sąžiningumas yra nepaneigtas ir objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nėra.Tai konstatavus, kitos atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad pagal ieškovės kreditingumas yra žemas, tarpiniai ieškovės pelno rodikliai yra neigiami ir kt.; kad nepagrįstai buvo vertinamos ieškovės sudarytos sutartys su klientais, nėra teisiškai reikšmingos ir nepatvirtina teismo sprendimo neįvykdymo rizikos buvimo, apie tai taip pat jau buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-319-186/2017). Pažymėtina, kad įvertinus Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį, kuria ieškovei iškelta restruktūrizavimo byla, taip pat matyti, kad jos turtinė padėtis yra stabili ir ji siekia atkurti gerą finansinę būklę. Teismas nustatė, kad UAB „Kongera” yra sudariusi sutartis dėl rangos darbų su Mažeikių rajono savivaldybės administracija, UAB „Vilniaus vandenys“, Vilniaus archivyskupijos Vilniaus šv. Juozapo parapija, Skuodo rajono savivaldybe, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Elektrėnų savivaldybės administracija, UAB „Švyturys – Utenos alus“, Jonavos rajono savivaldybės administracija, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, Kelmės rajono savivaldybės administracija. Ieškovė nestabdydama veiklos tęsia įvairius projektus, vykdo sutartinius įsipareigojimus užsakovams. Ieškovė nuo 2017 m. gruodžio 22 d. iki 2018 m. sausio 15 d. socialinio draudimo įsiskolinimų neturėjo.Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamam klausimui aktualias aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.