Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą E. K. ir jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Vingaudo Rinkevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo E. K., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 219 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant E. K. atsakomybei 1 metams ir baudžiamoji byla nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 219 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. kad vykdydamas individualią žemės ūkio veiklą, ūkininko kodas Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio 1 punktą: „Mokesčių mokėtojas privalo: <…> laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę“; 81 straipsnio 1 dalį: „Mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu“; turėdamas pareigą nustatytu terminu sumokėti mokesčius, jų nesumokėjo, kai valstybės įgaliota institucija apie tokią pareigą priminė. E. K. elektroniniu būdu Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė deklaracijas: 2022 m. vasario 15 d. aplinkos teršimo mokesčio (ATM) deklaraciją, pagal kurią apskaičiuota nesumokėta prievolės suma – 5,00 Eur; 2019 m. gegužės 2 d., 2021 m. gegužės 3 d., 2022 m. gegužės 2 d., 2020 m. liepos 1 d. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaracijas, pagal kurias apskaičiuota nesumokėta prievolių suma – 42 963,27 Eur; 2020 m. kovo 2 d., 2020 m. sausio 31 d. 2020 m. kovo 31 d., 2020 m. balandžio 30 d., 2020 m. birželio 30 d., 2020 m. birželio 1 d., 2020 m. liepos 31 d. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaracijas, kuriose apskaičiuota nesumokėta prievolių suma - 407,94 Eur; 2020 m. liepos 15 d. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaraciją, pagal kurią apskaičiuota nesumokėta prievolės suma - 139,65 Eur; 2022 m. sausio 25 d., 2020 m. sausio 27 d., 2022 m. liepos 25 d., 2022 m. sausio 25 d., 2021 m. liepos 26 d., 2021 m. liepos 26 d., 2020 m. liepos 27 d., 2021 m. sausio 25 d. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaracijas pagal kurias apskaičiuota nesumokėta prievolių suma – 72 442,85 Eur; 2021 m. lapkričio 15 d. žemės mokesčio deklaraciją (ZEM) pagal kurią apskaičiuota nesumokėta prievolės suma – 318,00 Eur - pagal kurias nesumokėjus mokesčių, 2022 m. rugsėjo 29 d. jam įteiktas 2022 m. rugsėjo 27 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priminimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bendros 123 931,91 Eur sumos (116 276,71 Eur mokesčių ir 7 655,20 Eur delspinigių) sumokėjimo, tačiau nei šios sumos nei dalies priminime nurodytų mokesčių per nustatytą 20 dienų terminą nesumokėjo, nors turėjo realią galimybę padengti 94 873,01 Eur sumą, tokiu būdu laiku nesumokėjo daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių (2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1992, galiojusi nuo 2004 m. vasario 14 d. iki 2023 m. birželio 1 d.)

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 19 d. nuosprendyje konstatuota, kad E. K. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Teismas konstatavo, kad yra visos būtinos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, atleisti E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti, perduodant E. K. atsakomybėn.

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Vingaudas Rinkevičius prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. birželio 19 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo E. K. pripažinti kaltu pagal BK 219 straipsnio 2 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) ir skirti vienerius metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmę. Taikius 64¹ straipsnio nuostatas, prašoma sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir skirti vienerius metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėti dviems metams, paskiriant bausmės atidėjimo laikotarpiui intensyviąją priežiūrą bei vadovaujantis BK 67 straipsnio 7 punktu, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą, išieškant valstybės naudai turto vertę atitinkančią nesumokėtų mokesčių dalį 94833,01 Eur.

3.1. Skunde nurodoma, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nepateikta jokių patvirtinančių duomenų, kad bus atlyginta valstybei padaryta žala, yra tik kaltinamojo žodinis pažadas atlyginti žalą valstybei. Iki teisminio nagrinėjimo pabaigos, susitarimo su VMI nėra sudaryta, kas šiuo atveju būtina BK 40 straipsnio sąlyga. Tai, kad bankas išduos kreditą, nėra garantas, kad kreditu bus padengta visa ar iš dalies valstybei padaryta žala. Šiuo atveju BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad E. K. visiškai ar bent iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą žalą ar įsipareigojo atlyginti žalos dalį, nėra įvykdyta.

3.2. Skunde teigiama, kad nors ir gautas E. K. prašymas perduoti jai E. K. pagal laidavimą bei teisminio nagrinėjimo metu charakterizuojama teigiamai, tačiau teismas realiai neįvertino darytinos įtakos kaltinamajam. Kaip nustatyta, E. K. žinojo apie nemokamus ir nesumokėtus mokesčius, išieškojimą, nukreiptą į šeimos turtą, antstolių veiklą jų turto atžvilgiu. Akivaizdu, kad jai buvo žinoma ir apie pervedamus pinigus iš ūkio sąskaitos į jų asmeninę sąskaitą, kuri yra bendrosios jungtinės nuosavybės dalis. E. K., apklausta kaip galima laiduotoja, nesugebėjo konkrečiau ir išsamiau paaiškinti, kokią objektyviai teigiamą įtaką ji gali daryti. Nors ji yra E. K. sutuoktinė, šis nepakeitė nuo 2019 metų savo elgesio nemokėti mokesčių ir nuo nusikalstamos veikos padarymo tai jo nesulaikė, t. y. nepadarė jokios teigiamos įtakos. E. K. nėra verta teismo pasitikėjimo ir negalės savo sutuoktiniui E. K. daryti teigiamos įtakos, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju nėra BK 40 straipsnio 1,3 dalyse numatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su laiduotoju.

3.3. Prokuroro teigimu, atleidus nusikaltimą padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą būtent tinkamu baudžiamojo poveikio priemonių parinkimu yra įgyvendinama BK 41 straipsnyje apibrėžta bausmės paskirtis, užtikrinamas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismas, neparinkdamas baudžiamojo poveikio priemonės, neužtikrino teisingumo principo įgyvendinimo.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras Vingaudas Rinkevičius prašė apeliacinį skundą tenkinti, o atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą E. K. ir jo gynėja advokatė Ramutė Budrytė prašė apeliacinį skundą atmesti.

5. Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Vingaudo Rinkevičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

6. Prokuroro apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra ginčijami, todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų išsamiau nevertina. Nagrinėjamu atveju nesutinkama tik su apylinkės teismo sprendimu E. K. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

7. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, dar kartą įvertinusi byloje esančius įrodymus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, savo išvadas dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo galimumo, argumentavo ir pagrindė.

8. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai be BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių nustatoma BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

9. BK 219 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. E. K. nusikalto pirmą kartą, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi. Byloje buvo gautas E. K. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Šių teismo nustatytų aplinkybių prokuroras neginčija. Vis dėlto, prokuroro įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta sąlyga ir netinkamai įvertintas laiduotojos tinkamumas.

10. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju nėra įvykdyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad E. K. visiškai ar bent iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą žalą ar įsipareigojo atlyginti žalos dalį. Prokuroras apeliaciniame skunde akcentuoja, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, išskyrus paties kaltinamojo pažadą, patvirtinančių, kad valstybei padaryta žala bus išties atlyginta.

11. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu visiškai ar bent iš dalies atlygino padarytą žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigojo ją atlyginti, o BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, jog turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiančios manyti, kad kaltininkas atlygins ar pašalins padarytą žalą. Atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pakanka, kad kaltininkas bent iš dalies atlygintų ar pašalintų padarytą žalą, taip pat pakanka kaltininko įsipareigojimo atlyginti žalą, jeigu ji buvo padaryta ir yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Atkreiptinas prokuroro dėmesys į tai, kad įstatymas nereikalauja atlyginti ar pašalinti visą ar dalį padarytos žalos, pakanka ir kaltininko įsipareigojimo atlyginti žalą ir pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įstatymų leidėjas nenustatė kaltininko įsipareigojimo atlyginti padarytą žalą formos. Tai yra bylą nagrinėjančio teismo vertinimo ir aiškinimo dalykas. Kaltininko raštiškas sutikimas ar įsipareigojimas atlyginti padarytą žalą reikalingas tuomet, kai šalys sutaria dėl konkretaus žalos dydžio. Kai šalių pozicijos labai skirtingos pakanka, kad kaltininko sutikimas ir įsipareigojimas atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą būtų užfiksuotas teisiamojo posėdžio protokole, ir nustatyti, ar yra teismui pagrindas manyti, kad kaltininkas savo įsipareigojimą vykdys (ar turi savo nuolatines pajamas, šeimos narių pagalba ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2015).

12. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. K. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme, sutiko ir įsipareigojo atlyginti valstybei padarytą turtinę žalą. Be to, E. K. yra ūkininkas, gauna pajamas, turi šeimą, todėl yra pagrindas manyti, jog jis ir ateityje nevengs savo turtinės prievolės ir visiškai atlygins padarytą žalą. Taigi, toks E. K. įsipareigojimas yra viena iš BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų sąlygų dėl žalos atlyginimo. Pagrįstą manymą, kad atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas), sudaro aplinkybės, kad E. K. proceso metu dėjo pastangas dėl kredito iš banko gavimo turimam įsipareigojimui valstybei padengti (2 t., b. l. 96-101). Be to, Kauno apygardos teisme vykusio teismo posėdžio metu E. K. patvirtino, kad su banku ketina pasirašyti sutartį dėl kredito suteikimo. Šios aplinkybės rodo realų norą vykdyti įsipareigojimus atlyginti valstybei padarytą žalą. Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esant BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą sąlygą dėl žalos atlyginimo.

13. Skunde taip pat keliamas laiduotojo tinkamumo klausimas, išreiškiama abejonė dėl E. K. tinkamumo ir realios galimybės daryti teigiamą įtaką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam E. K.. Skunde nesutikimas dėl E. K. kaip galimos laiduotojos iš esmės grindžiamas aplinkybėmis, kad ji žinojo apie savo vyro nesumokėtus mokesčius, antstolių vykdomus išieškojimus ir nėra aišku kokią teigiamą įtaką ji gali daryti. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laiduotoju gali būti asmuo, vertas teismo pasitikėjimo. Pagal minėto straipsnio 3 dalies nuostatas laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas, teistumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-239-648/2020).

14. Pažymėtina, kad E. K. neteista, administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 157), augina keturis vaikus, neigiamai jos asmenybę charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Laiduotoja E. K. neigiamai vertina savo sutuoktinio veiksmus ir teigia, kad darys jam teigiamą įtaką, sieks, kad mokesčiai valstybei būtų sumokėti kaip galima anksčiau, pati pasirašė visus reikiamus dokumentus dėl kredito gavimo. Pažymėtina, kad E. K. gyvena su savo sutuoktiniu, juos sieja artimas ryšys, reguliarus bendravimas, todėl vertinama, kad ji turės realią galimybę stebėti E. K. elgesį ir daryti jam įtaką. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laiduotojo tinkamumas, jo asmeninės savybės ir galėjimas daryti įtaką nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui kiekvienoje byloje turi būti įvertinti individualiai. Teisėjų kolegijai šiuo konkrečiu atveju nekyla abejonių dėl E. K. kaip laiduotojos tinkamumo ar galėjimo daryti įtaką savo sutuoktiniui.

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, E. K. ir laiduotojos E. K. asmenybes, konstatuoja, kad teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas yra tinkamai užtikrintas, atleidus E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Prokuroro apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos pirmosios instancijos teismui ir kurios galėjo daryti įtaką teismo išvadoms dėl E. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra besąlygiškas veiksmas ir priklauso nuo asmens, kuriam jis taikytas savo neteisėtų veiksmų suvokimo ir tolesnio elgesio koregavimo. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad pagal BK 40 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Tuo tarpu sutinkamai su komentuojamo straipsnio 8 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

16. Prokuroras, argumentuodamas netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą byloje, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, taikydamas BK 40 straipsnio nuostatas, nepagrįstai netaikė baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo. Šie argumentai nepagrįsti. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje nustatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Taigi tokiais atvejais baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nėra privalomas, t. y. teismo diskrecija. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (72 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra baudžiamajame įstatyme numatytų sąlygų, kurioms esant, galimas turto konfiskavimo taikymas.

17. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. lapkričio 6 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad E. K. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 110 Eur (2 t., b. l. 150). Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas vyko pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas, todėl iš E. K. nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Vingaudo Rinkevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš E. K..

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.