- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-08
- Bylos Nr.
- 2A-567-524/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03133-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Rimvida Zubernienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- UAB „Gloksinija“
- Atsakovas
- AB „Lietuvos geležinkeliai“, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, LKAB „Klaipėdos Smeltė“, UAB KJKK „Bega“, Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, P. D., A. K., K. G., V. N., I. D., T. Š., J. S., S. Š., UAB „Safe security“, UAB „Armitrans“, UAB „Eskana“, ĮI „Finameta“, UAB „Devila“, UAB „Westimport“, T. D.
- Kategorijos
- 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Rimvidos Zubernienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-4860-642/2013 pagal ieškovės UAB „Gloksinija“ ieškinį atsakovėms AB „Lietuvos geležinkeliai“, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl priemonių užtikrinti žmonių saugumui ir dėl ieškovo nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, tretieji asmenys Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, LKAB „Klaipėdos Smeltė“ ir UAB KJKK „Bega“, Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, P. D., A. K., K. G., V. N. (V. N.), I. D., T. Š., J. S., S. Š., UAB „Safe security“, UAB „Armitrans“, UAB „Eskana“, ĮI „Finameta“, UAB „Devila“, UAB „Westimport“, T. D. gamybinė-komercinė firma, UAB „Art shipping“, UAB „Intercargo LT“, UAB „Baltic krantas“, UAB „Trioservis“, bei ieškovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-27 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu teismo prašė:
1) įpareigoti atsakovus pašalinti ieškovės interesų pažeidimus, nesusijusius su jai priklausančio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), valdymo netekimu, t. y. įpareigoti atsakovus apriboti traukinių eismą prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini), darbo dienomis nuo 9.00 val. iki 17.00 val., nustatant grafiką, pagal kurį per valandą prie nurodyto pastato galėtų važiuoti traukiniai ir įeiti į pastatą (bei išeiti iš pastato) žmonės;
2) įpareigoti atsakovus per protingai trumpą terminą, bet ne ilgiau kaip per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, imtis priemonių užtikrinti žmonių saugumą, t. y. įrengti prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini), tunelį, pro kurį saugiai galėtų vaikščioti žmonės, taip išvengiant ėjimo per geležinkelio bėgius.
Ieškovė nurodė, kad šaliai jai priklausančio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame patalpas nuomoja ir vykdo ūkinę komercinę veiklą daug privačių įmonių, maždaug 1,5 metrų atstumu nuo centrinio įėjimo į pastatą yra nutiesti geležinkelio bėgiai, vyksta intensyvus traukinių eismas, dėl to aplinkiniai bei pastate esantys žmonės nuolat girdi didelį triukšmą ir jaučia didelę vibraciją. Aplinkiniai gyventojai ir ieškovės darbuotojai nuolat perlipa per vagonus, tai sudaro didelį pavojų gyvybei, žmonės kartais krenta ant asfalto šalia stovinčių ant bėgių traukinių, kurie gali bet kuriuo metu pajudėti. Traukiniai dažnai stovi po 40–50 minučių, apeiti jų dėl sąstato dydžio nėra galimybės, ne visi ieškovės darbuotojai dėl savo fizinių savybių gali perlipti per vagonus, darbuotojai negali laiku atvykti į darbą (patekti į pastatą), negali laiku pradėti savo darbo, tai ieškovės yra vertinama kaip darbdavio interesų pažeidimas neturint tam jokio objektyviai pateisinančio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-11-27 sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovės priteisė 3,50 Lt bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui LKAB „Klaipėdos Smeltė“ ir 1 210 Lt bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui UAB KJKK „Bega“. Teismas nustatė, kad ieškovė uosto teritorijoje yra įgijusi pastatą ir yra sudariusi su atsakove Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį. Ieškovės įgyto pastato lokalizacija ir aplinkos charakteristika vertinama teigiamai, t. y. pastatas yra Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje. Uoste dirba 19 stambių krovos, laivų remonto ir statybos kompanijų, teikiamos visos su jūrų verslu ir krovinių aptarnavimu susijusios paslaugos. Teismas konstatavo, kad ieškovė, būdama profesionali verslininkė, kurios viena iš veiklos rūšių – nekilnojamojo turto operacijos, įgydama daiktines (nuosavybės) teises į administracinį pastatą su poilsio patalpomis, esantį uosto teritorijoje, šalia kurio įrengtas geležinkelio kelias, prisiėmė specifinio verslo vystymo riziką. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad įgydama nuosavybėn pastatą, nežinojo, kad pastatas yra uosto teritorijoje, kad prie pastato nebuvo įrengtas geležinkelio kelias ir todėl ji negalėjo numatyti specifinio verslo vystymo rizikos. Priešingai, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartis pagrindžia tas aplinkybes, kad: 1) VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija leido ieškovei naudotis geležinkelio keliais; 2) ieškovė įgijo pareigą – geležinkelio kelių turi neužkrauti, kad transporto priemonės galėtų laisvai judėti; 3) VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (nuomotojas) neatsakinga už geležinkelio transporto eismą; 4) ieškovė (nuomininkas) atsako už saugų darbą naudojamame uosto žemės plote, laikosi transporto eismą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir nustato specialiojo (techninio) transporto eismo taisykles pagal saugos darbe teisės aktų reikalavimų ir jų laikosi. Teismas padarė išvadą, kad už savo darbuotojų saugų darbą naudojamame uosto žemės plote tiek pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį, tiek pagal teisės aktus yra atsakinga ieškovė. Be to, teismas konstatavo, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad dėl geležinkelio transporto judėjimo šalia pastato ieškovės verslas yra apsunkintas – atvirkščiai, ieškovė gauna pajamas iš nuomojamo administracinio pastato su poilsio patalpomis, vykdo kitą veiklą. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartis ieškovei suteikia teisę naudojamame žemės plote sukurti ar pagerinti uosto infrastruktūros objektus (pvz., pastatyti tunelį), tokiu atveju nuomininkas net įgyja teisę į būtinų turėtų išlaidų atlyginimą. Tačiau ieškovė, siekdama pagerinti darbuotojų ir pastato nuomininkų darbo sąlygas, minėta teise nepasinaudojo, nepasinaudojo teismo pasiūlymu patikslinti savo reikalavimą ir atsakovus dėl tunelio įrengimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės su atsakove sudarytos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties nuostatomis, kadangi šios sutarties galiojimas baigėsi 2012 metų balandžio mėnesį, nauja nebuvo sudaryta, o ieškovė atsakovei moka žemės nuomos mokestį tik todėl, kad egzistuoja faktiniai žemės nuomos santykiai. Todėl ieškovė, priešingai nei nusprendė teismas, neturi teisinio pagrindo ir negali pagerinti nei sukurti uosto infrastruktūros objektų. Teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad detaliajame plane ieškovei priklausantis pastatas priskirtas griaunamų pastatų kategorijai, nes atsakovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog detaliojo plano sprendiniai nebus įgyvendinti. Ieškovė negali geležinkelio bėgiais priverstiems vaikščioti ieškovės darbuotojams, klientams, nuomininkams, nuomininkų klientams ir kitiems ieškovei visiškai nepavaldiems asmenims skirti nuobaudų, kadangi neturi tokių įgalinimų ir nėra atsakinga už saugų pėsčiųjų eismą geležinkelio keliais. Teismas priėmė viena kitai prieštaraujančias išvadas, t. y. pripažino, kad ieškovės darbuotojams patekimas į darbo vietą yra apsunkintas, ir tuo pat metu konstatavo, jog ieškovė nepateikė įrodymų, jog dėl geležinkelio transporto judėjimo šalia pastato ieškovės verslas nėra apsunkintas. Ieškovės darbuotojų darbo vieta yra pastate, adresu (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė negali savo darbuotojų saugumo užtikrinti ne jų darbo vietoje, t. y. aplink pastatą esančiuose geležinkelio keliuose, kurie nepriklauso ieškovei ir kuriuose ieškovės darbuotojai neatlieka darbo funkcijų. AB „Lietuvos geležinkelio“ vadovybei pakaktų duoti nurodymus mašinistams, kad šie sustotų neprivažiuodami iki ieškovės pastato ir neužstatytų įėjimo į ieškovės pastatą, tačiau ir tokiu būdu atsakovė su ieškove nebendradarbiauja. Ieškovė netikslino ieškinio reikalavimų, kadangi jie yra aiškūs ir pareikšti abiem atsakovams. Geležinkelis yra uosto teritorijoje, todėl ir su geležinkelio eksploatavimu susijusius klausimus reikės spręsti abiem atsakovams tik derinant ir koordinuojant tarpusavio veiksmus įrengiant tunelį ir/ar apribojant traukinių eismą. Be to, ieškinio reikalavimų nukreipimas abiem atsakovams niekaip neriboja teismo teisės patenkinti ieškinį iš dalies, t. y. įpareigojant atlikti atitinkamus veiksmus tik vieną iš atsakovų. Teismas priteisė 3,50 Lt bylinėjimosi išlaidų LKAB „Klaipėdos Smeltė“ naudai ir 1 210 Lt išlaidas už advokato teisinę pagalbą UAB KJKK „Bega“, nors šie tretieji asmenys į bylą buvo įtraukti AB „Lietuvos geležinkeliai“ iniciatyva ir abu tretieji asmenys teismo posėdžio metu prašė juos pašalinti iš bylos, nes jie neturi suinteresuotumo bylos baigtimi. Be to, KJKK „Bega“ posėdžio metu neatstovavo joks advokatas. Apeliantės nuomone, turėtų būti taikoma CPK 90 str. 4 d. analogija ir atsisakyta priteisti iš ieškovės asmenų, kurių dalyvavimas neturėjo reikšmės bylai ir kurių ieškovė nebuvo įtraukusi į bylą, turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atsiliepime prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovė nebuvo tinkamas ieškovas reikšti ieškinio reikalavimus solidariems atsakovams, o VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nėra tinkamas atsakovas atsakyti pagal ieškovės pareikštus reikalavimus. Ieškovės reikalavimai apriboti traukinių eismą nėra susiję su įstatymais ir įstatymus įgyvendinamaisiais aktais VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai suteiktomis ir šios vykdomomis funkcijomis, o ieškovė nėra kompetentingas subjektas dėl geležinkelio eismo saugumo reikalauti įrengti tunelį prie jai priklausančio pastato.
Trečiasis asmuo Valstybinė darbo inspekcija atsiliepime prašo ieškovės apeliacinį skundą nagrinėti savo nuožiūra.
Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantės argumentai, jog ji nėra sudariusi uosto žemės nuomos sutarties, yra nepagrįsti. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas nustato, kad su uosto žemėje esančių pastatų savininkais sudaroma rašytinė uosto žemės, reikalingos tiesioginei pastatų paskirčiai, nuomos sutartis. Pati ieškovė pripažįsta, kad faktiniai nuomos teisiniai santykiai tęsiasi, todėl jai atsisakius pasirašyti naują nuomos sutartį, laikytina, kad sutartis tapo neterminuota. Ieškovei teigiant, kad nuomos sutarties nėra sudaryta, jos verslas uosto teritorijoje neteisėtas, todėl apskritai nėra pagrindo svarstyti ir apie ieškovės darbuotojų bei klientų saugą ir ieškovės verslo apsunkinimą. Detalusis planas, kuriame numatyta ieškovei priklausantį pastatą nugriauti, yra nepakeistas, galiojantis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juo rėmėsi. Ieškovei aiškiai nesuformulavus savo ieškinio reikalavimų ir jų pagrindimo, teismas neturėjo teisės ir pareigos ieškovės naudai jų keisti.
Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, tai yra turi pareigą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrinti faktinį sprendime padarytų išvadų pagrindimą (CPK 301 str., 320 str.).
Ieškovė iškėlė atsakovams civilinę bylą ir suformulavo reikalavimus, kildinamus iš daiktinės teisės - CK 4.98 str., prašydama šios bylos atsakovus įpareigoti apriboti traukinių eismą prie pastato, nustatant ieškinyje nurodytą grafiką, bei įrengti turnelį siekiant išvengti žmonių ėjimo per geležinkelio bėgius. Tačiau analizuojant CK 1.138 str. prasmę darytina išvada, kad subjektinės teisės gynimo ribos priklauso nuo konkrečios ginamos teisės ir jos pažeidimo pobūdžio, todėl šioje byloje nustačius ieškovės turimos subjektinės teisės ribas darytina išvada, kad ieškovės turima subjektinė teisė negali būti ginama jos pasirinktu būdu, nes ieškovė neįrodė, kad jos teisės yra pažeistos ir pagal CK 4.98 str. turi būti ginamos, be to, iškelti reikalavimai iš dalies išeina iš civilinės teisės reguliavimo ribų.
CK 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; kt.). Visų pirma teisiškai reikšminga šios bylos aplinkybė, jog geležinkelio kelias Nr.201 buvo įrengtas 1910 metais, o ieškovė pastatą, kuriame vykdo savo veiklą, įsigijo 2006-09-04 (t.1, b.l.37), Esant akivaizdžiai aplinkybei, kad žemės sklypo teritorijoje ties ieškovo pastatu yra geležinkelio kelias, ieškovė, planuodama savo verslo perspektyvas, galėjo šią aplinkybę įvertinti prieš apsispręsdamas šioje teritorijoje įsigyti statinį toje teritorijoje, kurioje vyksta traukinių eismas. Tokia nuostata kildinama iš CK įtvirtinto pakankamai atidaus ir rūpestingo asmens elgimosi kiekvienoje susiklosčiusioje teisinėje situacijoje principo. Be to, šioje byloje įrodyta, kad ties ieškovės pastatu įrengtos dvi perėjos ir pervaža (t.2, b.l.18-21), todėl akivaizdu, jog ieškovės darbuotojai privalo būti instruktuojami dėl saugaus eismo ir patys laikytis saugaus eismo reikalavimų, o be to, jie patys privalo laikytis saugaus eismo taisyklių. Todėl byloje nustatyta, kad ieškovė įsigijo pastatą jau su jos įrodinėjamais nuosavybės teisės suvaržymais, todėl CK 4.98 str. prasme pagal suformuluotus reikalavimus teismui jos teisės negali būti ginamos. Pagal STR 1.01.06:2010 „YPATINGI STATINIAI“ tuneliai ir geležinkelio keliai priskiriami yaptingų statinių kategorijai. Tunelis yra statinys, todėl teismas negali įpareigoti tokį statinį pastatyti atsakovus, nes kiekvieno statinio statybai pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir jį detalizuojančius lydimuosius aktus yra nustatyti privalomi reikalavimai. Kadangi ieškovas nepateikė dokumentų, kurie pagrįstų, jog tunelis atitinka statybos norminių dokumentų reikalavimus, saugumo reikalavimus ir galėtų būti naudojama pagal paskirtį , yra suprojektuotas, numatytas detaliajame plane, t. y. atitinka paminėto STR reikalavimus, o tik atsakovai vengia jį pastatyti, todėl nesant tokių įrodymų ieškovo reikalavimo tenkinti nėra pagrindo. Be to, toks ieškovo reikalavimas išeina iš CK 4.98 str. reikalavimo ribų, nes juo prašoma įpareigoti sukurti naują statinį geležinkelių kelių ruože, o ši sritis pagal Lietuvos geležinkelių transporto kodeksą yra reguliuojama viešosios teisės normų ir ją vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Iš esmės tokia pat nuostata yra nurodyta ir ieškovės bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties 27 p., nurodančiame, kad geležinkelio transporto eismas šiame sklype reglamentuojamas teisės aktų, reglamentuojančių geležinkelio transportą, nustatyta tvarka (t.1, b.l.42). Apeliaciniame skunde yra nurodomi motyvai dėl šios sutarties pasibaigimo, nes jos galiojimo terminas buvo nustatytas iki 2012-04-18, tačiau šios sutarties galiojimas šios bylos ginčo dalyko kontekste yra teisiškai nereikšmingas, nes ieškovė pareiškė atsakovėms ieškinį CK 4.98 str. pagrindu ir akivaizdu, jog ypatingo statinio - tunelio po geležinkelio keliu statybos šalys šioje sutartyje nėra aptarusios, todėl remtis šia sutartimi dėl iškeltų reikalavimų nėra teisinio pagrindo. Tačiau atkreiptinas apeliantės dėmesys į CK 6.481 str., kurioje nurodyta terminuota nuomos sutartis tampa neterminuota esant dviem sąlygoms: nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja.
Pagal Geležinkelių transporto kodekso 7 straipsnio, Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 5 straipsnio nuostatas geležinkelių transporto viešojo administravimo subjektai yra Vyriausybė, Susisiekimo ministerija ir Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. Eismo saugos politiką formuoja Vyriausybė. Šios politikos įgyvendinimą koordinuoja Susisiekimo ministerija. Eismo saugos užtikrinimo kontrolę vykdo eismo saugos institucija - Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. Geležinkelių transporto kodekso 7 straipsnio 4 dalyje, Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 6 straipsnyje yra apibrėžti Inspekcijos (centrinio valstybinio viešojo administravimo subjekto) įgaliojimai. Inspekcija turi teisę savo kompetencijos ribose nustatyti visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomus reikalavimus, priimti teisines pasekmes sukeliančius sprendimus, kurie nustatyta tvarka gali būti skundžiami. Pagal Geležinkelių transporto kodekso 22 straipsnio 4 dalies nuostatas Inspekcija kontroliuoja, kaip privažiuojamųjų geležinkelio kelių valdytojai laikosi privažiuojamųjų kelių būklei, eksploatacijai, riedmenims ir juos aptarnaujančiam personalo taikomų atitinkamų viešosios geležinkelių infrastruktūros reikalavimų, todėl šios bylos dalykas yra susijęs ir su viešosios teisės normomis. Pagal Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugaus įstatymo 10 str. 3 d. pašaliniams asmenims būti, vaikščioti ar važinėti geležinkelių keliais ir geležinkelių kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose tam nenustatytose vietose draudžiama, todėl ieškovės darbuotojai privalo vykdyti šią įstatymo nuostatą, o ieškovas pranešti policijos pareigūnams apie pažeidėjus LR ATPK nustatyta tvarka.
Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, todėl skundžiamo sprendimo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.).
Dėl išlaidų trečiojo asmens advokato pagalbai.
Pirmosios instancijos teismas priteisė 1210 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti iš ieškovės trečiajam asmeniui UAB KJKK,,Bega’’. Šis trečiasis asmuo buvo įtrauktas į procesą atsakovės AB Lietuvos geležinkeliai iniciatyva ir jam buvo suteikta atsiliepimo į ieškinį surašymo teisinė pagalba. Pažymėtina, kad pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas, todėl šioje byloje atmetus ieškinį yra pagrindas priteisti iš ieškovės trečiojo asmens atsakovo pusėje turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Tačiau įvertinus paminėtas CPK 93 str. 4d. nuostatas bei įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos yra pagrindas priteistą 1210 Lt sumą sumažinti ir priteisti 605 Lt trečiajam asmeniui turėtų jo išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-27 sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Sprendimo dalį, kuria priteista iš UAB ,,Gloksinija’’ UAB KJKK ,,Bega’’ 1210 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pakeisti ir priteistą sumą sumažinti iki 605 Lt.