Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, sekretoriaujant Jolitai Kinderienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Olegui (Oleg) Drobitko, atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovui Evaldui Galvosui, atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atstovams advokatui Arūnui Ivanciui ir Ignui Vaičiuliui, trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų LKAB „Klaipėdos Smeltė“ atstovei Dalei Jasadavičiūtei, trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų UAB KJKK „Bega“ atstovei Aldonai Staponkienei, trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams Justui Vytautui Paulioniui ir Silvai Siurblienei, trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Klaipėdos visuomenės sveikatos centro atstovei Viktorijai Venspolienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Gloksinija“ ieškinį atsakovėms AB „Lietuvos geležinkeliai“, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, LKAB „Klaipėdos Smeltė“ ir UAB KJKK „Bega“, Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui, P. D., A. K., K. G., V. N. (V. N.), I. D., T. Š., J. S., S. Š., UAB „Safe security“, UAB „Armitrans“, UAB „Eskana“, ĮI „Finameta“, UAB „Devila“, UAB „Westimport“, Tomo Delininkaičio gamybinei – komercinei firmai, UAB „Art shipping“, UAB „Intercargo LT“, UAB „Baltic krantas“, UAB „Trioservis“, dėl priemonių užtikrinti žmonių saugumui ir dėl ieškovo nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl ieškinio dalyko ir byloje dalyvaujančių asmenų pozicijos dėl ieškinio materialinių – teisinių reikalavimų

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2006 m. rugsėjo 4 d. ieškovė įgijo daiktines (nuosavybės) teises į pastatą- administracinį pastatą su poilsio patalpomis, esantį Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., Nemuno g. 22 (T.1; b.l. 37, 38). Šalia ieškovės nuosavybėn įgyto pastato – administracinio pastato su poilsio patalpomis, esančio Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., Nemuno g. 22 įrengtas geležinkelio kelias Nr. 201, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Geležinkelio kelią Nr. 201 patikėjimo teise valdo, naudoja, juo disponuoja geležinkelių infrastruktūros valdytojas – atsakovė - AB „Lietuvos geležinkeliai“. Geležinkelio kelias Nr. 201 buvo įrengtas jau 1910 metais (T.1; b.l. 14, 24; T.2; b.l. 13-23). 2008 m. rugpjūčio 11 d. ieškovė ir atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija sudarė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarį, pagal kurios sąlygas atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija perdavė ieškovei lakinai valdyti ir naudotis 883m² ploto žemės sklypą (T.1; b.l. 40-44).

Pažymėtina, kad ieškovė pateikė įrodymus – vaizdo įrašą (T.1; b.l. 66), iš kurio matyti, kad šalia ieškovės įgyto pastato, esančio Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., Nemuno g. 22, žmonės neleistinai, pažeisdami geležinkelio transporto eismo saugą reglamentuojančius teisės aktus, vaikšto geležinkelio keliais. Teismo nuomone, ieškovė privalo imtis drausminių, administracinio poveikio priemonių, kad tokie atvejai nepasikartotų. Kaip nurodė ieškovės atstovas teismo posėdžio metu, žmonės neleistinai vaikštančius geležinkelio keliais, filmavo ieškovės vadovas. Tačiau, ar buvo taikytos drausminės ar administracinio poveikio priemonės minėtiems asmenims, ieškovė nepateikė.

Pažymėtina, kad tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų LKAB „Klaipėdos Smeltė“ ir UAB KJKK „Bega“ savo komercinę veiklą vykdo taip pat uosto teritorijoje. Kaip paaiškino LKAB „Klaipėdos Smeltė“ ir UAB KJKK „Bega“ atstovės, šių įmonių darbuotojai, norėdami patekti į darbo vietą, taip pat privalo kirsti geležinkelio kelius, kartais palaukti kol pravažiuos geležinkelio transportas, tačiau nenustatyta atvejų, kad darbuotojai, pažeisdami teisės aktų reikalavimus, rizikuodami sveikata ar gyvybe, neleistinai elgtųsi.

Būtina pažymėti, kad Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymas nustato valstybės institucijų teises ir pareigas formuojant ir įgyvendinant geležinkelių transporto eismo saugos politiką, reikalavimus geležinkelių infrastruktūros valdytojams, geležinkelio įmonėms (vežėjams) geležinkelių transporto eismo saugos srityje, teisės valdyti geležinkelių riedmenis suteikimo tvarką, geležinkelių transporto eismo įvykių tyrimo tvarką, reikalavimus darbuotojams, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu, asmenų atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus. O šio įstatymo tikslas – apsaugoti asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti geležinkelių transporto eismo sąlygas, taip pat mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir užtikrinti bendrųjų geležinkelių transporto eismo saugos tikslų įgyvendinimą ir geležinkelių sistemos sąveiką. Minėto įstatymo normose nurodyta, kad vykdydami šiame įstatyme nustatytas funkcijas, eismo saugą užtikrina šie subjektai: Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir eismo saugos institucija. Bendrųjų eismo saugos tikslų įgyvendinimo priemones nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Eismo saugos institucijos funkcijas atlieka Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, kuri yra biudžetinė įstaiga, o jos steigėjo funkcijas atlieka Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Eismo saugos institucija atlieka šias funkcijas: 1) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatyta tvarka išduoda leidimus pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje struktūrinius posistemius ir tikrina, ar jų naudojimas ir priežiūra atitinka esminius reikalavimus; 2) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatyta tvarka išduoda leidimus pradėti naudoti geležinkelių riedmenis;3) atlieka eismo saugos reglamentavimo ir nacionalinių eismo saugos taisyklių sistemų stebėseną, šių sistemų derinimą ir tobulinimą, o prireikus imasi priemonių, kuriomis įpareigoja laikytis minėtų taisyklių reikalavimų; 4) prižiūri ir kontroliuoja eismo saugos valdymo sistemų įgyvendinimą, įpareigoja geležinkelių infrastruktūros valdytojus ir geležinkelio įmones (vežėjus) jas įgyvendinti ir tobulinti; 5) išduoda traukinio mašinisto pažymėjimus, jų dublikatus, sustabdo pažymėjimų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą ir atšaukia galiojimą; 6) tvarko Traukinio mašinistų registrą; 7) nustato mokymo centrų pripažinimo pažymėjimų išdavimo, šių pažymėjimų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir atšaukimo tvarką, taip pat išduoda mokymo centrų pripažinimo pažymėjimus, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą ir atšaukia galiojimą; 8) nustato asmenų, pageidaujančių gauti traukinio mašinisto pažymėjimus, egzaminuotojams ir egzaminams keliamus reikalavimus, egzaminavimo tvarką, taip pat egzaminuotojų pripažinimo tvarką; 9) teikia Europos Komisijai ataskaitas dėl eismo saugos pablogėjimo priežasčių ir eismo saugos gerinimo planą, kai nėra įgyvendinami bendrieji saugos tikslai; 10) išduoda atestatus, suteikiančius teisę sudaryti krovinio krovimo į geležinkelių riedmenis ir įtvirtinimo juose schemas, sustabdo šių atestatų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą ir atšaukia galiojimą; 11) pagal kompetenciją rengia ir priima teisės aktus, taip pat dalyvauja rengiant teisės aktų projektus, susijusius su geležinkelių transporto eismo sauga, geležinkelių sistemos sąveika ir TSS įgyvendinimu, ir atlieka jų ekspertizę; 12) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

Išanalizavus valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos atliekamas funkcijas, teismas nenustatė, kad minėta institucija turi įgalinimus kontroliuoti privačius ūkio subjektus (šiuo atveju- ieškovę), vykdant jų funkcijas darbuotojų saugos darbe (įskaitant ir eismo saugos) klausimais.

Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovus apriboti traukinių eismą prie pastato adresu Nemuno g. 22, Klaipėda, darbo dienomis nuo 9.00 val. iki 17.00 val., nustatant grafiką, pagal kurį per valandą prie nurodyto pastato galėtų važiuoti traukiniai ir įeiti į pastatą (bei išeiti iš pastato) žmonės bei įpareigoti atsakovus per protingai trumpą terminą, bet ne ilgiau kaip per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais bei paminėtais teisės aktais, negali būti tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsnis).

Dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovus įrengti prie pastato adresu Nemuno g. 22, Klaipėda, tunelį, pro kurį saugiai galėtų vaikščioti žmonės, taip išvengiant ėjimo per geležinkelio bėgius.

Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ į šį ieškovės reikalavimą atsikerta, kad ši atsakovė pagal Lietuvos Respublikos transporto kodeksą yra viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja, teisėtai valdanti ir prižiūrinti viešąją geležinkelių infrastruktūrą bei teikianti su tuo susijusias paslaugas geležinkelio įmonėms (vežėjams).

Atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atsikerta, kad ieškovės ieškinio reikalavimas šiai atsakovei dėl tunelio įrengimo yra neaiškus.

Sprendžiant šį ieškovės reikalavimą, teismas analizuoja atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos funkcijas.

Pagrindinės Uosto direkcijos funkcijos yra šios 1) koordinuoti uosto žemės naudotojų vykdomą uosto teritorijos apsaugą, užtikrinti saugią laivybą uoste; 2) užtikrinti uosto kapitono veiklą; 3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka prižiūrėti bei tvarkyti uosto rezervines teritorijas; 4) efektyviai naudoti ir valdyti patikėjimo teise perduotą valstybės turtą; 5) nuomoti uosto žemę, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka perduoti ją laikinai neatlygintinai naudotis; 6) rinkti uosto rinkliavas; 7) organizuoti uosto akvatorijoje laivų ir žmonių gelbėjimo darbus; 8) rengti uosto strategijos projektus, uosto ir uosto rezervinių teritorijų detaliuosius planus, organizuoti jų įgyvendinimą, mokslinio tyrimo darbus, reklamuoti uostą; 9) nagrinėti uoste esančių statinių rekonstrukcijos, naujų objektų statybos projektus, juos derinti, nustatyti ir tvirtinti privalomas technines sąlygas; 10) įgyvendinti uosto apsaugos nuo taršos prevencijos priemones bei organizuoti taršos padarinių likvidavimą; 11) statyti, naudoti ir plėtoti uosto infrastruktūrą; 12) palaikyti projektinius gylius uosto akvatorijoje ir prie krantinių, pirsų; 13) organizuoti ir vykdyti uosto aplinkos apsaugą; 14) suderinus su savivaldybės institucijomis, atlikti uosto rezervinėse teritorijose parengiamuosius infrastruktūros plėtros darbus; 15) užtikrinti priežiūrą neišnuomotose uosto žemės (teritorijos) dalyse; 16) organizuoti socialinį-buitinį jūrininkų aptarnavimą (Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 11 straipsnis).

Išanalizavus Uosto direkcijos funkcijas, teismas nenustatė, kad minėta institucija turi įgalinimus įrengti prie pastato, esančio Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., Nemuno g. 22, tunelį, pro kurį saugiai galėtų vaikščioti žmonės, taip išvengiant ėjimo per geležinkelio bėgius.

Kaip minėta aukščiau, atsakinga už saugų darbą yra ieškovė.

Pažymėtina, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties 20 straipsnio normos suteikia teisę naudojamame žemės plote sukurti ar pagerinti uosto infrastruktūros objektus (pvz., pastatyti tunelį). Tokiu atveju, nuomininkas net įgyja teisę į būtinų turėtų išlaidų atlyginimą. Tačiau, ieškovė, siekdama pagerinti darbuotojų ir pastato nuomininkų darbo sąlygas, minėta teise nepasinaudojo.

Šioje vietoje derėtų pažymėti, kad 2011 m. birželio 30 d. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-211 patvirtino uosto ir rezervacinės uosto teritorijos tarp Baltijos prospekto tęsinio ir S. S. g. Klaipėdoje, detalųjį planą, kuris šiuo metu yra galiojantis ir nepakeistas. Minėtame plane nurodyta, kad ieškovei UAB „Gloksinija“ priklausantis pastatas, esantis Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., Nemuno g. 22, priskiriamas prie griaunamų statinių kategorijai dėl geležinkelių kelių Nemuno g. pralankos plėtimo (T.1; b.l. 107).

Remiantis išdėstytu, teismo nuomone, ieškovės reikalavimas įrengti prie pastato adresu Nemuno g. 22, Klaipėda, tunelį, pro kurį saugiai galėtų vaikščioti žmonės, taip išvengiant ėjimo per geležinkelio bėgius, yra ir nepagrįstas ir neteisėtas, todėl atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsnis).

Dėl be­si­krei­piančio į teismą asm­ens pareigos pa­kan­ka­mai aiš­kiai sufor­mu­luoti sa­vo reikalavimą ir to rei­ka­la­vi­mo pa­grin­di­mą.

Pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, siekdama atsikirsti į ieškovės reikalavimus, pateikė prašymą pasiūlyti ieškovei patikslinti ieškinio reikalavimus ir šalis, kad atsakovai galėtų tinkamai gintis nuo pareikštų reikalavimų (T.2; b.l. 184). Ši atsakovė savo prašymą argumentavo tuo, kad neaišku, kuri atsakovė, kurį reikalavimą turi įvykdyti. Teismas tenkintino atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos prašymą ir pasiūlė ieškovei patikslinti ieškinio reikalavimus ir šalis, kad atsakovai galėtų tinkamai gintis nuo pareikštų reikalavimų. Ieškovė šiuo pasiūlymu nepasinaudojo.

Kasacinės instancijos teismas laikosi nuomonės, kad bet ko­kia gin­čus dėl tei­sės sprendžianti ins­ti­tu­ci­ja ga­li su­teik­ti efek­ty­vią gy­ny­bą tik tuo at­ve­ju, jei­gu be­si­krei­pian­ty­sis į ją asmuo pa­kan­ka­mai aiš­kiai for­mu­luo­ja sa­vo rei­ka­la­vi­mą ir to rei­ka­la­vi­mo pa­grin­di­mą. Pa­gal Konvencijos 6 straips­nį teis­mas, kaip gin­čus dėl tei­sės spren­džian­ti ins­ti­tu­ci­ja, pri­va­lo bū­ti nešališkas. Tai reiš­kia, kad teis­mas ne­ga­li tap­ti ieš­ko­vo ad­vo­ka­tu ir už jį su­for­mu­luo­ti ieš­ki­nio dalyką ir pa­grin­dą.

Ieškovei aiškiai nesufor­mul­avus sa­vo reikalavimą ir to rei­ka­la­vi­mo pa­grin­di­mą, ieškovės ieškinys ir tuo pagrindu negali būti tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų LKAB „Klaipėdos Smeltė“ iš ieškovės priteistinos 3,50 Lt dydžio išlaidos už dokumentų kopijavimą ( T.2; b.l. 82, 83, 84, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų UAB KJKK „Bega“ iš ieškovės priteistinos 1210,00 Lt dydžio išlaidos už advokato teisinę pagalbą ( T.2; b.l. 100, 101, 102 84, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis ir 98 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškovės prašymo padaryti visų civilinėje byloje Nr. 2-4860-642/2013 esančių teismo posėdžio protokolų teismo patvirtintas kopijas.

2013 m. lapkričio 6 d. teismas, išnagrinėjęs bylą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 257 straipsniu, neišeidamas į sprendimų priėmimo kambarį, nutarė atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2013 m. lapkričio 27 d.

2013 m. lapkričio 18 d., t.y. teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, ieškovė pateikė prašymą padaryti visų civilinėje byloje Nr. 2-4860-642/2013 esančių teismo posėdžio protokolų teismo patvirtintas kopijas.

Prašymas tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 81 straipsniai).

Sprendimo dalis dėl visų civilinėje byloje Nr. 2-4860-642/2013 esančių teismo posėdžio protokolų teismo patvirtintų kopijų padarymo, vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 283 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 81, 93, 98, 259, 260, 268, 270, 283, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Gloksinija“ trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų LKAB „Klaipėdos Smeltė“ 3,50 Lt dydžio išlaidas.

Priteisti iš ieškovės UAB „Gloksinija“ trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų UAB KJKK „Bega“ 1210,00 Lt dydžio išlaidas.

Padaryti visų civilinėje byloje Nr. 2-4860-642/2013 esančių teismo posėdžio protokolų teismo patvirtintas kopijas.

Sprendimo dalį dėl visų civilinėje byloje Nr. 2-4860-642/2013 esančių teismo posėdžio protokolų teismo patvirtintų kopijų padarymo, vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.