Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.1.8; 2.3.4.3; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

2026 m. vasario 24 d.

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Žilvinui Generauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas tris kartus, paskutinį kartą Telšių apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas, galutine – viešųjų darbų bausme 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį, iš viso 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų, 2022 m. birželio 13 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2025 m. gruodžio 26 d., apie 00.10 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 ‰ (promilės) neblaivumas, tai yra 2025 m. gruodžio 26 d. 00.29 val., alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARKB-0141 (patikros Nr. 2399803), jam nustatytas 1,90 prom. neblaivumas.

Baudžiamoji atsakomybė už šią R. P. padarytą veiką yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

R. P. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. gruodžio 25 d. būdamas savo namuose su draugais šventė Šv. Kalėdas. Turėjo daug netekčių, viskas susidėjo, todėl su draugais truputį atsipalaidavo ir taip negerai gavosi. Įvykio dieną gėrė alkoholį – alų ir degtinę, kiek išgėrė pasakyti negali. Išgertuvių metu susipyko su drauge E. Ž. ir nei pats nesuprato, kaip sėdo į automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir išvažiavo iš namų. Automobiliu važiavo link (duomenys neskelbtini), pas draugą. Važiuodamas nesuvaldė automobilio ir slydo nuo kelio. Pamena, kad važiuojant, automobilį užnešė ir juo įvažiavo į griovį. Kai išlipo iš mašinos, privažiavo policijos pareigūnai. Buvo neblaivus, sutinka su jam nustatytu neblaivumu, tačiau dėl ko nepasirašė neblaivumo nustatymo akte nežino, taip pat neprisimena, kad būtų bėgęs nuo pareigūnų. Paaiškino, jog automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo pirkęs iš A. P., pirkimo – pardavimo sutartis surašyta draugės E. Ž. vardu. Žadėjo pardavinėti šį automobilį. Neperregistravo, nes tuo metu nebuvo lėšų. E. Ž. nevairuoja transporto priemonių. Jis teisę vairuoti turi nuo 18 metų, tačiau buvo netekęs šios teisės, nes vairavo neblaivus, prieš 5 ar 6 metus persilaikė. Už vairavimą esant neblaiviam, jam teisė vairuoti atimta ir (duomenys neskelbtini). Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, priklausomybę alkoholiui neigia.

E. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju R. P. kartu gyvena beveik septynis metus. Jai yra žinoma, kad sugyventinis R. P. vairavo išgėręs. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta jos vardu, tačiau ji pati nevairuoja. R. P. užrašė automobilį jos vardu norėdamas jį parduoti, nes pats turėjo išvykti į užsienį. Transporto priemonė neregistruota, nes nespėjo įregistruoti, ją įsigijo iš A. P.. Jai yra žinoma, kad transporto priemonė gali būti konfiskuota.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Kaltinamojo R. P. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo ir parodymų, liudytojos teisme duotų parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

2025 m. gruodžio 26 d. 00.10 val. registruotu ROIK Nr. 0125000765922 pranešimu, kuriame nurodoma, kad sustabdytas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojui pirmu tikrinimu nustatytas 2,07 prom. girtumas, antru tikrinimu – 1,90 prom. girtumas. Įtariamasis R. P. sulaikytas ir konvojuotas į Šiaulių apskrities vyriausiojo komisariato areštinę (t. 1, b. l. 9);

2025 m. gruodžio 26 d. neblaivumo nustatymo aktu ir alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis, kuriuose užfiksuota, jog R. P. pirmu tikrinimu 00.10 val. nustatytas 2,07 prom. girtumas, antru tikrinimu 00.29 val. – 1,90 prom. neblaivumas (t. 1, b. l. 14-17);

2025 m. gruodžio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentele, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra kelio (duomenys neskelbtini) sankryžoje, griovyje nuvažiavęs automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimti daiktai – automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 20-27);

2025 m. gruodžio 26 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvežtas į uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Autobastionas“ saugomą automobilių stovėjimo aikštelę Mažeikių rajone, Krucių kaime (t. 1, b. l. 18);

2025 m. gruodžio 26 d. savanorišku daiktų, dokumentų protokolu, iš kurio matyti, kad R. P. savanoriškai pateikė jo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. 019233767 (t. 1, b. l. 73-74).

BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamojo R. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje jokių abejonių teismui nekelia. R. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino, gailėjosi, taip pat jis sutiko su nustatyto neblaivumo parodymais. Įvykio vietoje 2025 m. gruodžio 26 d. policijos pareigūnai R. P. pirmuoju tikrinimu nustatė 2,07 prom. neblaivumą, o antruoju tikrinimu – 1,90 prom. neblaivumą. Alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. R. P. alkoholio matuokliu girtumas buvo tikrinamas du kartus. Teismas neturi pagrindo abejoti alkotesterio parodymais, nes alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 2399803, patvirtina, kad įrenginiui atlikta metrologinė patikra, alkotesteris Alcotest 7510 ARKB-0141, tinkamas naudoti.

Baudžiamojoje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad R. P. 2025 m. gruodžio 26 d. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,90 prom. neblaivumas. Tai patvirtina ne tik paties kaltinamojo parodymai teisme, nustatyto neblaivumo rezultatai, įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, bet ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis R. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi suvokė nusikalstamų veikų pobūdį, numatė, kad dėl jo atliekamų veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusikalstama veika yra baigta.

Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skiriant bausmę R. P., atsižvelgtina į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę. R. P. teistas, tačiau teistumas išnykęs (t. 1, b. l. 48-51). Taip pat jis teistas (duomenys neskelbtini) dėl vairavimo neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų (t. 1, b. l. 52), administracine tvarka baustas, paskirtos baudos sumokėtos, turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 44-46). Psichiatrinių ligų gydymo įskaitoje neregistruotas, priklausomybės ligų gydymo įskaitoje, taip pat neregistruotas. Kaltinamasis yra dirbantis.

Už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą įstatymas numato tris bausmės rūšis – baudą, areštą ir laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma, švelniausia bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytam baudos už nesunkų nusikaltimą minimumui.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. P. prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas R. P. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. gruodžio 26 d. 00.20 val. iki 2025 m. gruodžio 26 d. 13.30 val., vieną sulaikymo parą prilyginant 6 MGL (300 Eur) dydžio baudai, ir laikytina, kad kaltinamasis R. P. yra sumokėjęs 300 Eur baudos (t. 1, b. l. 59-65; 82-84).

R. P. nustatytinas keturių mėnesių terminas, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-418-222/2016).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis R. P. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, ir tik sėkmingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Esant tokioms aplinkybėms teismo nuomone baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, yra būtina ir tikslinga. Nagrinėjamu atveju R. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, todėl sprendžia, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta uždraudžiant R. P. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, apima draudimą naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones (BK 282¹ straipsnio 3 dalis).

Draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminas skaičiuotinas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punkte reglamentuoja, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui.

AB „Regitra“ duomenys liudija, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkė – valdytoja yra A. P. (t. 1, b. l. 28). Į bylą pateiktas A. P. 2026 m. sausio 15 d. prašymas (paaiškinimas) bei transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, jog A. P. 2025 m. gegužės 30 d. automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pardavė kaltinamojo sugyventinei E. Ž. (t. 2, b. l. 22-23), kuri minėto automobilio savo vardu neperregistravo.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad R. P. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta kaltinamojo sugyventinės E. Ž., tačiau kaip ji pati patvirtino teisme, jog ji nevairuoja, o R. P. užrašė minėtą automobilį jos vardu norėdamas jį parduoti, nes pats turėjo išvykti į užsienį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog E. Ž. buvo žinoma, kad sugyventinis R. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau jokių veiksmų jį sulaikyti, E. Ž. nesiėmė. Taigi R. P. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jo vardu neįregistruotą, tačiau jam priklausančią transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį nurodė nusipirkęs prieš kelis mėnesius, tačiau savo vardu neįregistravęs.

Įvertinus nustatytas aplinkybes ir siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymui ateityje, konfiskuotinas R. P. įgytas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priemonė (BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas, paimant R. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (1 t., b. l. 76–81).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas turto konfiskavimą vykdančiai institucijai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas);

R. P. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, numeris (duomenys neskelbtini), esantis voke prie bylos galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas AB Regitra;

CD diskas su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, esantis voke prie bylos galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas prie bylos, kaip bylos medžiaga.

Civilinis ieškinys nėra pareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Kaltinamajam R. P. išaiškintina bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 47 straipsnio 7, 8 dalyse.

Kaltinamajam R. P. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 ir 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 432 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 51 MGL (2550 eurų (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. P. galutinę bausmę - 34 MGL (1700 Eurų (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į R. P. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2025 m. gruodžio 26 d. 00.20 val. iki 2025 m. gruodžio 26 d. 13.30 val., vieną sulaikymo parą prilyginant 6 MGL (300 Eur) dydžio baudai, ir laikyti, kad R. P. yra sumokėjęs 300 Eur baudos.

Nustatyti R. P. 4 (keturių) mėnesių terminą, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7, 10 punktais, 3 dalimi, 68, 72, 72⁵ straipsniais, paskirti R. P. baudžiamojo poveikio priemonę:

– uždrausti R. P. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius.

– konfiskuoti iš R. P. nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotą A. P. vardu.

Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

– automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perduoti už konfiskavimo vykdymą atsakingai institucijai;

– R. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, numeris (duomenys neskelbtini), perduoti AB Regitra;

– CD diską su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, palikti prie bylos, kaip bylos medžiagą.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, R. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, panaikinti, paimtą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti R. P..

Išaiškinti R. P., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6–8 straipsniais, baudą privalo sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB (įmokos kodas 6801), o dokumentus, patvirtinančius apie baudos sumokėjimą, pristatyti (atsiųsti) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų raštinei. Per nustatytą terminą nesumokėjus paskirtos baudos į mokesčių inspekcijos sąskaitą, bauda bus išieškoma priverstinai.

Išaiškinti R. P., kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.