Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. S., G. S. ieškinį atsakovei J. K. dėl buto dalies pardavimo trečiajam asmeniui be bendraturtės sutikimo, tretieji asmenys valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (J. B. teisių perėmėja), K. Š., A. S., ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovei J. K. dėl buto remonto išlaidų priteisimo, tretieji asmenys K. S., G. S., K. Š., A. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

13. Atsiliepimas į atsakovės apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo formos

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka ( CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl ginčo esmės

16. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas iš atsakovės priteisė 1 265,00 Eur remonto išlaidų trečiajam asmeniui J. B.. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, jog nėra praleistas ieškinio senaties terminas ir pažymi, jog trečiasis asmuo remontą atliko tik savo asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl atsakovė neturi pareigos kompensuoti remonto išlaidų.

17. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, kad J. B. senaties terminas dėl jo reikalavimų nėra suėjęs ir pažymėjo, kad teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, turėjo vertinti ne aplinkybę, kada jis kreipėsi į teismą su ieškiniu, o privalėjo nustatyti, kada J. B., 2004 metais padaręs remontą, sužinojo ar turėjo sužinoti, kad jo tariama teisė į reikalavimą dėl remonto išlaidų atlyginimo atsirado. Teisėjų kolegija šią skundo nuostatą vertina kritiškai.

18. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja kita šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Esant tokiam reikalavimui, būtina patikrinti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų.

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. D. v. Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija Nr. 676 ir kt., bylos Nr. 3K-3-447/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. V. ir kt., bylos Nr. 3K-7-34/2011; kt.).

20. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog J. B. ginčo buto bendrų patalpų remontą atliko ir išlaidas patyrė iki 2004 m. Iš atsakovės pateiktos susirašinėjimo elektroniniu paštu medžiagos nustatė, jog J. B. į J. K. dėl ginčo buto remonto kreipėsi laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 19 d. iki 2015 m. birželio 29 d., tačiau nė viename iš jų neteikė prašymo / reikalavimo atsakovei apmokėti / atlyginti J. B. už ginčo buto remontą, todėl padarė išvadą, kad apie savo teisių pažeidimą trečiasis asmuo sužinojo kreipimosi į teismą su ieškiniu metu.

21. Kolegija pažymi, jog trečiasis asmuo ieškinyje nenurodė konkretaus momento, kada sužinojo, jog atsakovė neketina atlyginti jam už ginčo buto remontą, tačiau iš pateiktos šalių susirašinėjimo medžiagos matyti, kad 2015 m. birželio 29 d. J. B. atsakovei adresuotame laiške nurodė, kad ginčo bute atliko remontą, kuris jam kainavo 9 000 Eur, ir atsakovė turi pareigą padengti 50 procentų šios sumos (t. 1, b. l. 35–36). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad negavęs atsakymo, kuriuo atsakovė patvirtintų savo pareigą sumokėti nurodytą sumą arba atsakovės atsisakymo, turėjo suvokti savo teisių pažeidimą. Kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas manė, jog apie savo teisių pažeidimą trečiasis asmuo sužinojo ieškinio pateikimo metu, esminės reikšmės šiuo atveju tai neturi, kadangi nustačius, jog trečiasis asmuo apie savo teisių pažeidimą galėjo sužinoti / sužinojo 2015 m. birželio mėn., darytina išvada, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

22. Tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, mano, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas trečiojo asmens reikalavimų pagrįstumą, netinkamai kvalifikavo teisinius santykius, susiklosčiusius tarp atsakovės ir trečiojo asmens.

23. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas, iš dalies tenkinęs trečiojo asmens reikalavimą, vadovavosi CK 4.76 straipsniu, kuriame numatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Įvertinus bylos duomenis nustatyta, jog butas, esantis Duomenys neskelbtini, nuosavybės teise priklausė K. S. ir G. S. (33/50 buto dalys) bei J. K. (34/100 dalys), t. y. trečiasis asmuo J. B. nebuvo ginčo buto bendraturtis. Todėl šiuo atveju minėta CK 4.76 straipsnio nuostata netaikytina.

24. Išanalizavus bylos duomenis matyti, kad trečiasis asmuo savo reikalavimus grindė aplinkybėmis, jog naudodamasis tuo metu tretiesiems asmenims K. Š., A. S. priklausiusio buto, esančio adresu Duomenys neskelbtini, dalimi, laikotarpiu iki 2004 m. spalio 4 d. savo lėšomis šiame bute nupirko ir sumontavo šarvuotas duris, pagamino ir sumontavo virtuvės baldus, pagamino ir sudėjo PVC langus, suremontavo vonios kambarį, tualetą, koridorių, du balkonus; šio buto bendro patalpų remontui bei įrengimui jis išleido 3 795 Eur. Kadangi ieškinyje trečiasis asmuo nenurodė, jog tarp šalių buvo sudaryta nuomos sutartis dėl tretiesiems asmenims K. Š., A. S. priklausiusio buto dalies, spręstina, jog šalis siejo panaudos teisiniai santykiai.

25. CK 6.629 straipsnyje nustatyta, jog neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės.

26. Panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.636 straipsnis).

27. Kasacinio teismo praktikoje dėl bendrųjų CK nuostatų, reglamentuojančių nuomojamo (naudojamo panaudos pagrindu) turto pagerinimo išlaidų kompensavimą išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-248/2015).

28. Viena būtinųjų sąlygų, suteikiančių teisę į išlaidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimą, – tokių pagerinimų atlikimas turint nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą. Leidimo atlikti nuomojamo daikto pagerinimus davimas savo esme yra sandoris, nes šiuo veiksmu siekiama tam tikrų teisinių padarinių. Įstatymas šiam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali būti sudarytas bet kuria įstatymo įtvirtinta forma (CK 1.71 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra šalių susitarimo dalykas; daikto savininkas, spręsdamas klausimą – duoti ar ne jo daiktą naudojančiam asmeniui leidimą pagerinti daiktą, turi teisę detaliai išsiaiškinti, ką ir kaip ketinama daryti su jo daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008). Savininkui taip pat aktualus ir pagerinimams būtinų išlaidų dydis, nes gali tekti jas atlyginti. Nuomininkas (panaudos gavėjas) taip pat suinteresuotas išsiaiškinti, kokius pagerinimus jam leidžiama atlikti, nes tik už tokius pagerinimus gali tikėtis išlaidų atlyginimo. Leidime gali būti detaliai nurodomi pagerinimui atlikti reikalingi darbai, technologijos, medžiagos, konkreti kaina ar jos riba, leidimas gali būti ir abstraktesnio pobūdžio. Vis dėlto iš leidimo turinio kiekvienu atveju turi būti aišku, kokios apimties pagerinimus leista atlikti. Kuo mažiau detalizuotas leidimas, tuo didesnė rizika abiem šalims patirti nenumatytų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012).

29. Nagrinėjamu atveju jokie bylos įrodymai nepatvirtina, jog trečiasis asmuo turėjo ginčo buto bendraturčių leidimą / sutikimą atlikti buto remontą. Todėl atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimą darytina išvada, kad apeliantė neprivalo kompensuoti trečiajam asmeniui J. B. jo turėtų išlaidų, susijusių su buto remontu. Todėl skundžiamo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės trečiajam asmeniui priteista 1 265,00 Eur remonto išlaidų, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – trečiojo asmens reikalavimai atsakovei atmestini.

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl nepagrįstai iš dalies tenkino trečiojo asmens reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas tenkintinas – panaikintina sprendimo dalis, kuria iš dalies tenkintas trečiojo asmens reikalavimas ir dėl šios dalies priimtinas naujas sprendimas – trečiojo asmens reikalavimas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

32. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 1 ir 5 dalys).

33. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. liepos 31 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Teismas nusprendė priteisti atsakovei J. K. iš ieškovų K. S. ir G. S. 450 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti atsakovei J. K. iš trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, J. B. 404,60 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nutarė pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. sprendimo dalį, keistina ir papildomo sprendimo dalis.

34. Iš bylos duomenų nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė turėjo 1 028 Eur (128 Eur žyminis mokestis už prašymą atnaujinti procesą ir 900 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teisinės pagalbos teikimu) bylinėjimosi išlaidų (t. 1, b. l. 81; t. 2, b. l. 110,111).

35. Atmetus trečiojo asmens savarankišką reikalavimą atsakovei priteistinos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

37. Atsakovė pateikė įrodymus, jog bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėjo 628 Eur (28 Eur žyminis mokestis ir 600 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teisinės pagalbos teikimu) bylinėjimosi išlaidų. Apeliantės skundą tenkinus jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš trečiojo asmens - valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. sprendimo dalį, kuria trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, reikalavimas tenkintas iš dalies ir priteista trečiajam asmeniui valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, iš atsakovės J. K. 1 265 Eur buto remonto išlaidų, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – trečiojo asmens valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, savarankišką reikalavimą atmesti.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. papildomo sprendimo dalį, kuria teismas priteisė atsakovei J. K. iš trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 404,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, pakeisti.

Padidinti atsakovei J. K. iš trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, priteistas 404,60 Eur bylinėjimosi išlaidas iki 1 028 Eur, neviršijant Lietuvos Respublikos valstybei perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. papildomo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Atsakovei J. K. iš trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, priteisti 628 Eur bylinėjimosi išlaidas, neviršijant Lietuvos Respublikos valstybei perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.