Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Inoda“ dėl skolos priteisimo dokumentinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas 2021 m. lapkričio 17 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai.

Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Inoda“ pateikė prieštaravimus dėl ieškinio ir teismo preliminaraus sprendimo, kur nurodė, kad su ieškovo reikalavimais bei teismo priimtu preliminariu sprendimu nesutinka. Prašo sustabdyti panaikinti preliminarų sprendimą, ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismo preliminarus sprendimas pakeičiamas.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas A. R. su atsakove uždarąja akcine bendrove ,,Inoda“ 2021 m. gegužės 26 d. sudarė sutartį, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo atlikti plovimo darbus laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 26 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo sumokėti už darbus 1150,00 Eur ne vėliau kaip iki 2021 m. gegužės 30 d. (Sutarties 1 punktas, 2 punktas, 4 punktas). Ieškovas sutarties pagrindu atsakovei išrašė prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą Nr. 5. Bylos duomenimis atsakovė ieškovo suteiktų paslaugų kokybės neginčijo, tačiau iki sutartyje sutarto termino su ieškovu neatsiskaitė. Ieškovas nurodo, kad atsakovė atliko 500,00 Eur dydžio dalinį mokėjimą, tačiau likusios 650,00 Eur sumos nesumokėjo. Ieškovas kreipėsi į atsakovę su 2021 m. rugsėjo 30 d. pretenzija, kuria pareikalavo atsiskaityti už suteiktas paslaugas, tačiau atsakovė likusios skolos sumos nesumokėjo.

Tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip atlygintinių paslaugų teikimo teisiniai sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnis), nes ieškovas įsipareigojo pagal atsakovės užsakymą atlikti tam tikrus darbus, nesusijusius su materialaus objekto sukūrimu, o atsakovė įsipareigojo už šiuos darbus sumokėti. Remiantis CK 6.720 straipsniu paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais. Už suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Nagrinėjamu atveju atsakovė 2021 m. gegužės 26 d. sutarties 4 punktu įsipareigojo už ieškovo suteiktas paslaugas iki 2021 m. gegužės 30 d. sumokėti 1150,00 Eur kainą. Atsakovė 2021 m. liepos 20 d. sumokėjo ieškovui 500,00 EUR pagal sutartį, likusi nesumokėta kainos dalis sudaro 650,00 EUR. Tačiau 2021 m. gegužės 27 d. elektroniniu laišku ieškovas atsiuntė atsakovei Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą Nr. 5 1115,00 EUR sumai, taip pat 2021 m. rugsėjo 30 d. pateikta pretenzija ieškovas pareikalavo sumokėti atsakovę 615,00 EUR skolą. Tokie ieškovo veiksmai traktuojami kaip sutarties kainos sumažinimas.

CK 6.192 straipsnio 4 dalis numato, kad sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Įstatymas nenumato privalomos rašytinės formos atlygintinų paslaugų teikimo sutarčiai, atsižvelgiant į tai, kad sutarties kaina nesiekia 1500,00 EUR (CK1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl tiek sutarties sudarymas, tiek jos sąlygų turinys, tiek sutarties pakeitimai gali būti įrodinėjami visomis įstatymo numatytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Ieškovas nurodo, kad surašydamas minėtus dokumentus, ieškovas suklydo, nurodydamas likusią sumokėti sumą už darbus, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsakovė laiko, kad tokiu būdu ieškovas sumažino sutarties kainą. Ieškovas po sutarties sudarymo savo surašytuose dokumentuose – kvite, taip pat vėliau teiktoje pretenzijoje atsakovei dėl sutarties kainos sumokėjimo nurodė mažesnę mokėtiną sumą, nei buvo šalių aptarta sudarant sutartį. Vėliau ieškovas neatliko jokių veiksmų, iš kurių būtų galima spręsti, jog jis suklydo, nurodydamas mažesnę mokėtiną sumą, nei sutartyje nurodyta kaina. Ieškovo elgesys tiek išrašant mokėjimo dokumentą – kvitą, tiek pateikiant pretenziją atsakovei dėl galutinio apmokėjimo pagal sutartį, yra atlikti po sutarties sudarymo, ieškovo veiksmai nurodant likusios nesumokėtos sumos dydį – 615,00 EUR yra nuoseklūs, ieškovas iki ieškinio pareiškimo savo pozicijos dėl likusios nesumokėtos darbų kainos nepakeitė. Atsakovė ieškovo siųstus mokėjimo dokumentus, kuriuose nurodyta galutinė mokėtina suma už atliktus darbus - 615,00 EUR priėmė, pretenzijų dėl mokėtinos sumos nepareiškė. Toks šalių elgesys po sutarties sudarymo sudaro pagrindą spręsti, jog šalys tarpusavio susitarimu pakeitė sutarties sąlygą dėl sutarties kainos, ją sumažindamos iki 1115,00 EUR.

Atsakovė teismo posėdyje patvirtino, jog sutartyje numatytos paslaugos buvo suteiktos, jos buvo suteiktos atsakovei, t. y. ieškovas teikė atsakovei priklausančio ir atsakovės naudojamo turto plovimo paslaugas. Tai sukuria atsakovei prievolę sumokėti ieškovui suteiktų paslaugų kainą, kurios likutis sudaro 615,00 EUR (CK 6.655 straipsnio 1 dalis). Todėl likusi nesumokėta 615,00 EUR suma už ieškovo atliktus darbus pagal Sutartį, priteisiama iš atsakovės ieškovui.

Atsakovė teigia, jog Sutartį pasirašė ne atsakovės vadovas A. B., o kitas asmuo, kuris nebuvo įgaliotas sudaryti sutartis įmonės vardu. CPK 178 straipsnis numato šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami pareikšti reikalavimai ar atsikirtimai į pareikštus reikalavimus. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių jos vadovo parašo tikrumą Sutartyje. Be to, atsakovė neginčijo Sutartyje numatytų paslaugų atlikimo ir perdavimo būtent atsakovės, o ne kito asmens naudai. Atsakovė ieškovo suteiktas paslaugas priėmė, naudojasi jų rezultatu, kad patvirtina atsakovės kaip juridinio asmens valią sudaryti sutartį, siekiant joje numatyto rezultato. Ieškovas siuntė atsakovės elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) mokėjimo dokumentą – kvitą bei kitus su sutarties vykdymu susijusius dokumentus: verslo liudijimo išrašą. Atsakovė šiuos dokumentus priėmė, pretenzijų dėl sutarties sudarymo ar vykdymo nepareiškė. Tokie rašytiniai įrodymai liudija atsakovės kaip juridinio asmens dalyvavimą Sutarties pagrindu susiklosčiusiuose atlygintinų paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose, pritarimą sutarties sąlygoms ir jos vykdymui. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes ir įrodymus teismas laiko, jog nėra pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, jog Sutartis atsakovės vardu buvo sudaryta neįgalioto asmens. Sutarties sudarymą ir jos sąlygas patvirtina ne tik rašytinis sutarties tekstas, tačiau ir faktiniai šalių veiksmai, atsakovei užsakant atlygintines paslaugas, jas priimant bei naudojantis šių paslaugų rezultatu.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Sutarties 4 punktu šalys susitarė, kad laiku neatlikus apmokėjimo už suteiktas paslaugas nuo 2021 m. gegužės 30 d. skaičiuojami 100,00 Eur dydžio per dieną delspinigiai. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Atsakovė nepaneigė jos vadovo parašo tikrumo Sutartyje leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl teismas laiko, jog Sutartyje įtvirtinta sąlyga dėl netesybų dydžio yra nustatyta rašytiniu abiejų šalių susitarimu ir yra galiojanti. Ieškovas už 158 dienas, kuomet atsakovė vėluoja atsiskaityti su ieškovu, paskaičiavo 15 800,00 Eur delspinigių, tačiau savo reikalavimą mažina iki 7000,00 Eur delspinigių. Kadangi atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą ir neatsiskaitė su ieškovu per sutartyje nustatytą terminą, ji turi prievolę sumokėti ieškovui netesybas, skaičiuojamas už sutarties įvykdymo termino praleidimą.

Sutartimi nustatyta netesybų suma laikoma iš anksto nustatytais kreditoriaus nuostoliais, todėl prievolės pažeidimo atveju skolininkas privalo sumokėti kreditoriui nustatytą netesybų sumą, jei šis neįrodo, jog faktiškai patirti nuostoliai yra didesni už netesybas. Vis dėlto, jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Netesybų mažinimas taip pat gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑562/2013; kt. pažymėjo, kad bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti. Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius – jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį. Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovė reikalavo sumažinti netesybas, šiuo atveju ieškovas turėjo procesinę pareigą pagrįsti reikalaujamų priteisti netesybų dydį. Tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų prašomų priteisti netesybų dydžio santykį su kreditoriaus nuostoliais dėl atsakovės netinkamo prievolės vykdymo.

CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Taigi, teismo teisė mažinti netesybas kyla tik nustačius vieną arba abi šias sąlygas.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

Nagrinėjamu atveju atsakovas dalį prievolės yra įvykdęs avansu, t. y. sumokėjęs 500,00 EUR iki sutarties vykdymo pradžios, kas sudaro 45 proc. visos sutarties kainos. Ieškovo prašomos priteisti netesybos, nors ir sumažintos iki 50 proc. tačiau vis tiek net daugiau nei vienuolika kartų viršija atsakovės skolos sumą ir net daugiau nei šešis kartus bendrą sutarties kainą. Ieškovas nepateikė duomenų apie jo vidutiniškai sudaromų sutarčių kiekį, ieškovo pajamas, veiklos išlaidas ir kitas ieškovo komercinės veiklos aplinkybes, kurių pagrindu teismas galėtų bent apytikriai nustatyti atsakovės prievolės pažeidimo įtaką ieškovo vykdomai veiklai, tokiu būdu įvertinant galimus nuostolius ir jų dydį. Įvertinęs sutarties kainos ir prašomų priteisti netesybų sumos santykį, tai, kad atsakovė iš dalies yra prievolę įvykdžiusi avansu, teismas laiko, jog ieškovo prašomos priteisti netesybos yra pernelyg didelės ir atsakovės įvykdyto sutarties pažeidimo masto bei sudaro sąlygas ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.

Neprotingai didelės netesybos turi būti mažinamos tiek, kad būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, jog netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, tačiau taip pat turi būti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, todėl mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), o toks pažeidimas būtų, jei netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

Įvertinęs tai, jog ieškovas yra fizinis asmuo, vykdantis veiklą pagal verslo liudijimą, o atsakovė – juridinis asmuo, negalėjimas naudotis 615,00 EUR suma 158 dienų laikotarpį ieškovui reikšmingas veiklos apsunkinimas. Tačiau pagal CK 6.258 straipsnį yra reikšminga ir tai, jog atsakovė reikšmingą dalį prievolės, sudarančią 45 proc., buvo įvykdžiusi avansu. Todėl iš atsakovės priteistinos netesybos mažinamos iki 615,00 EUR, t. y. atsakovės nesumokėtos sumos dydžio. Teismas laiko, kad atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, tai yra pakankamo dydžio kompensacija ieškovui už tuos praradimus, kuriuos sąlygojo atsakovės įvykdytas sutarties pažeidimas.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovo naudai priteisiamos 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Galutiniu teismo sprendimu tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 7 dalis). Kadangi teismo preliminarus sprendimas pakeistas ir ieškinys patenkintas iš dalies (16 proc.), ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovė nepateikė įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tokiu pačiu principu paskirstomos tarp šalių ir valstybės patirtos išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 13,44 EUR (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Paskirsčius tarp šalių procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, iš atsakovės priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7 - 8 dalimis teismas

nusprendžia:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 m. preliminarų sprendimą ir ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Inoda“ ieškovo A. R. naudai 615,00 Eur (šešis šimtus penkiolika eurų) skolos, 615,00 Eur (šešis šimtus penkiolika eurų) delspinigių, iš viso 1230,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt eurų).

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Inoda“ ieškovo A. R. naudai 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1230,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. lapkričio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Inoda“ ieškovo A. R. naudai 176,00 EUR išlaidų už advokato teisines paslaugas ir 13,84 EUR žyminio mokesčio, iš viso 189,84 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis eurus, aštuoniasdešimt keturis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. R. valstybei 11,30 EUR (vienuolika eurų, trisdešimt centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Galutinis sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.