Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-01-28 · Civilinė byla Nr. e2-310-323/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-28
Bylos Nr.
e2-310-323/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05629-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Genovaitė Vaizgėlienė
Ieškovas
V. S.-G.
Atsakovas
N. G.
Advokatai
Indrė Ašmontienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-310-323/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05629-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 28 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Genovaitė Vaizgėlienė,sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei,dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai Indrei Ašmontienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S.-G. ieškinį atsakovui N. G. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2015-08-11 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, ir nuo ieškinio pareiškimo dienos priteisti iš atsakovo nepilnamečių dukterų A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-08-11 teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatyta, kad atsakovas dukterų išlaikymui nuo 2015-07-01 įsipareigoja skirti po 170 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienai iš dukterų. Pažymėjo, kad nuo to laiko iš esmės pasikeitė aplinkybės, kurios įtakoja dukterims reikalingo išlaikymo dydį – padidėjo dukterų poreikiai, ženkliai pabrango visos prekės. Dėl šių priežasčių atsakovo mokama išlaikymo suma nebeatitinka dukterų poreikių. Nurodė ir tai, kad dukterims reikalingas išlaikymo dydis per mėnesį sudaro 1 020 Eur sumą, t. y. po 510 Eur kiekvienai. Laiko, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, kadangi jis gyvena ir dirba užsienyje, todėl atsakovas turi teikti didesnę vaikams reikalingo išlaikymo dalį.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nuolat ir laiku teikia 2015-08-11 teismo sprendimu nustatyto dydžio išlaikymą dukterims, taip pat papildomai siunčia dukterims pinigų per vyresniosios dukters A. G. asmeninę banko sąskaitą. Be to, yra sudaręs dukterims normalias gyvenimo sąlygas bute, kuriame pats negyvena, šį butą išlaiko, moka mokesčius. Tuo tarpu ieškovė vengia prievolių bankui už būsto paskolą bei būsto administravimo, energijos išteklių paslaugas teikiančioms įmonėms. Maža to, yra sudaręs kitą santuoką, su sutuoktine susilaukė vaiko. Laiko, kad dukterims skiriamas išlaikymas yra proporcingas jų poreikiams bei atsakovo turtinei ir socialinei padėčiai.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškovės ieškinį, prašė jį patenkinti ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu. Nurodė, kad nuo 2015-08-11 teismo sprendimo priėmimo ieškovės turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė: jos pajamas sudaro gaunamas darbo užmokestis, kurio vidurkis yra 423,55 Eur, nuo 2019-01-01 ieškovė pakeitė darbovietę, bet darbo užmokesčio dar negavo. Tuo tarpu atsakovo turtinė padėtis pagerėjo: jis pagal dovanojimo sutartį įgijo nekilnojamojo turto, dirba Norvegijoje, kur visuotinai žinoma uždirbamos pajamos yra gerokai didesnės nei Lietuvoje, todėl gali didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo. Taip pat išaugo vaikų poreikiai – mergaitės lanko daug būrelių, pabrango visos prekės. Taip pat prašo skirti atsakovui 600 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 300 Eur priteisiant ieškovės naudai, kadangi atsakovas nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, neatvyko į teismo posėdį, tokiu būdu vilkindamas bylos nagrinėjimą.

Atsakovas, jo atstovas į paskirtą teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla nagrinėtina atsakovui ir jo atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametes dukteris A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. G., gim. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2015-08-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10929-991/2015 nutraukta šalių santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3 punkte šalys susitarė, jog atsakovas nepilnamečių vaikų išlaikymui nuo 2015-07-01 iki jų pilnametystės kiekvieną mėnesį mokės po 170 Eur periodines išmokas kiekvienam vaikui. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo pakeisti (padidinti) minėtu teismo sprendimu nustatytą išlaikymo nepilnametėms dukterims dydį, ir nuo kreipimosi į teismą dienos priteisti iš atsakovo kiekvienam vaikui po 350 Eur kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga yra iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai.

Ieškovė kaip pagrindą pakeisti teismo procesiniu sprendimu nustatytą vaikų išlaikymo dydį nurodo padidėjusius vaikų poreikius, išaugusį kainų lygį šalyje. Ieškovė nurodo, kad dukterų poreikiams patenkinti reikalinga 1 020 Eur suma kiekvieną mėnesį, t. y. po 510 Eur kiekvienam vaikui, todėl atsakovo teikiamas išlaikymas nebeatitinka vaikų poreikių. Laiko, kad padidėjusią vaikų išlaikymui reikalingos sumos dalį turėtų mokėti atsakovas, kadangi jo turtinė padėtis yra geresnė.

Taigi, šioje byloje būtina nustatyti, ar nuo teismo procesinio sprendimo priėmimo pasikeitė šalių nepilnamečių dukterų poreikiai, ir jei pasikeitė, tai kokia apimtimi. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Nagrinėjamu atveju nuo teismo procesinio sprendimo, kuriuo patvirtintas šalių susitarimas dėl išlaikymo dydžio šalių nepilnametėms dukterims, praėjo trys su puse metų. Ieškovė nurodo, kad šiuo metu vienam vaikui reikalingo išlaikymo dydis yra 510 Eur, kas reiškia, jog nuo 2015-08-11 teismo sprendimo priėmimo vaikų poreikiai yra per pusę didesni (išaugo 50 proc.), laikant, kad iki šiol abu tėvai vaikų išlaikymui skyrė po vienodą piniginių lėšų sumą, t. y. kiekvienas po 170 Eur kiekvienam vaikui. Pirmiausia, minėta, tokį esminį vaikų išlaikymo išlaidų padidėjimą ieškovė sieja su išaugusiu kainų lygiu šalyje. Pažymėtina, kad vien tik padidėjęs kainų (pragyvenimo) lygis šalyje esminės reikšmės sprendžiant jau priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo klausimą neturi. CK 3.208 straipsnyje numatytas teisinis instrumentas reguliuoti priteisto išlaikymo dydį, atsižvelgiant į kainų lygio kilimą šalyje (priteistos sumos indeksavimas). Antra, ieškovė išlaikymui reikalingos sumos padidėjimą sieja su augančiais dukterų poreikiais. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2015-08-11 sprendimo priėmimo metu A. G. buvo 11 metų, o E. G. – 8 metai, šiuo metu šalių dukteriai A. 14 metų, o E. – 11 metų. Nors ir sutiktina, kad vaikams augant, bręstant, mokantis vis vyresnėse klasėse mokykloje didėja jų poreikiai maistui, rūbams, higienos, mokymosi priemonėms, papildomiems užsiėmimas, tačiau vien ta aplinkybė, jog vaikai paaugo, savaime nereiškia, kad galima neįrodinėti pasikeitusių vaikų poreikių. Ieškovė ieškinyje pateikė abiejų dukterų mėnesio poreikių detalizaciją: 400 Eur maistas namuose, 40 Eur pietūs mokykloje, 93 Eur komunaliniai mokesčiai, 100 Eur rūbai, 100 Eur avalynė, 40 Eur higienos reikmenys, 30 Eur vaistai, 60 Eur būreliai, 30 Eur pramogos, 50 Eur kirpykla, indai ir kt., bei išlaidos dukterims vykstant į konkursus, varžybas. Atsakovas pateiktu atsiliepimu į ieškinį nesutinka, kad dukterų išlaikymui reikalingos tokios sumos, laiko jas neracionaliomis, o ieškovė į bylą nepateikė jokių jas pagrindžiančių įrodymų. Teismo vertinimu, dalis ieškovės nurodomų išlaidų yra nepagrįstos. Nurodomos išlaidos nepilnamečių dukterų rūbams ir avalynei po 200 Eur kiekvieną mėnesį (2 400 Eur per metus) laikytinos dirbtinai išdidintomis, nelogiškomis, neracionaliomis, nepaaiškintas bei neįrodytas jų būtinumas. Ieškovė nurodo, kad darbo dienomis dukterys pietus valgo mokykloje, ir tam reikia skirti 40 Eur, tačiau dukterų maistui namuose per mėnesį nurodoma, kad reikia skirti net 400 Eur. Išlaidos maistui visiškai nedetalizuotos, laikytina, kad subalansuotai maitintis užtenka ir mažesnės sumos. Be to, atsakovas į bylą pateikė banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2018-07-05, iš kurio matyti, kad atsakovas nuo 2015 m. rugpjūčio mėn., po to kai buvo nutraukta šalių santuoka, kiekvieną mėnesį į vyresniosios dukters A. G. banko sąskaitą siunčia atitinkamas pinigų sumas: 2015 m. pervesta 415 Eur, 2016 m. – 736 Eur, 2017 m. – 1 493 Eur, 2018 m. iki bylos iškėlimo – 520 Eur. Iš pateiktų pervedimų mokėjimų paskirties matyti, kad atsakovas su dukterimis bendrauja, žino jų poreikius: mokėjimo paskirtyje nurodoma, kad pinigai siaučiami pramogoms, drabužiams, kuprinėms, pasiruošimui mokyklai, kelionėms ir panašiai. Kadangi atsakovas, akivaizdu, papildomai prisideda prie vaikų išlaikymo, ieškovės pateiktos detalizacijos eilutės dėl pramogoms ir kitoms smulkioms išlaidos reikalingų sumų taip pat laikytinos nepagrįstomis. Teismas, įvertinus vaikų amžių, tokio amžiaus vaikų galimus ir būtinus poreikius (sveikai maitintis, rengtis rūbais ir dėvėti avalynę, atitinkančią metų laikus, leisti laisvalaikį, galimybę vystyti savo gabumus ir t. t.), sprendžia, kad pakankamam vaikų poreikių tenkinimui per mėnesį vienam vaikui reikalinga 400 Eur suma.

Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas po santuokos su ieškove nutraukimo dovanojimo sutarties pagrindo įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad šalys iš jiems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto gautų pajamų byloje nėra. Ieškovė dirba, jos mėnesio pajamas vidutiniškai sudaro 423 Eur (atskaičius mokesčius) gaunamas darbo užmokestis. Be to, nuo 2019-01-01 ieškovė gaus po 50 Eur išmoką kiekvienam vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą. Atsakovas Lietuvoje pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis nedirba, tačiau neginčijama, kad jis gyvena ir dirba Norvegijoje, tačiau duomenų apie gaunamas pajamas ir realią turtinę padėtį nepateikė. Byloje taip pat neginčijama aplinkybė, kad atsakovas yra sukūręs naują šeimą, turi dar vieną išlaikytinį. Tiek ieškovė, tiek atsakovas taip pat turi išlaidų – mokesčiai už gyvenamąjį būstą, perkamą maistą, drabužius, avalynę, kitos asmeninės išlaidos. Įvertinus nurodytas aplinkybes, laikytina, kad atsakovo materialinė padėtis yra geresnė, todėl jis turi daugiau galimybių didesne dalimi prisidėti prie dukterų išlaikymo.

Taigi, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad šalių nepilnamečių dukterų poreikiai padidėjo, todėl kad yra pagrindas padidinti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, ir nuo kreipimosi į teismą dienos (2018-06-22) iš atsakovo priteisti 230 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį (CK 3.192, 3.200, 3.201 straipsniai, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl baudos skyrimo

Ieškovė pateikė teismui prašymą skirti atsakovui 600 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 300 Eur šios sumos priteisiant ieškovei, atsakovui nepateikus duomenų apie savo turtinę, šeiminę padėtį, vilkinant procesą.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Pažymėtina, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą padidinti teismo sprendimu nustatyto išlaikymo dydį nepilnametėms dukterims grindė tuo pagrindu, kad padidėjo vaikų poreikiai dėl vaikų amžiaus bei dėl išaugusio kainų lygio šalyje, o ne dėl to, kad būtų iš esmės pasikeitusi atsakovo turtinė padėtis. Taigi, ieškovė šioje byloje turėjo įrodyti pasikeitusius (padidėjusius) vaikų poreikius. Tuo tarpu atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, turėjo įrodyti, jog vaikų poreikiai nepasikeitė, arba kad jis neturi finansinių galimybių tenkinti padidėjusius vaikų poreikius. Pažymėtina, kad šalys įrodymus civiliniame procese teikia siekdami pagrįsti ieškinio reikalavimus ar atsikirtimus į ieškinį (CPK 12, 178 straipsniai), o įrodymų (ne)pateikimas turi įtakos vertinant ieškinio (ne)pagrįstumą, t. y. įrodymų nepateikimas vertinamas jų nepateikusios šalies nenaudai. Atsakovui nepateikus įrodymų apie savo gaunamas pajamas, atsiranda pagrindas atsakovo turtinę padėtį vertinti kaip leidžiančią prisidėti prie padidėjusių vaikų poreikių tenkinimo. Tačiau įrodinėjimo pareigos nevykdymas negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašymas skirti atsakovui baudą atmestinas.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro iš viso 980 Eur advokato padėjėjų teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovas advokato padėjėjas E. Ž. parengė ieškinį, dėl ko ieškovė patyrė 460 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015-03-19 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) 5, 7, 8.2. punktuose nustatyto dydžio. Ieškovės atstovė advokato padėjėja Indrė Ašmontienė dalyvavo 2018-11-07 (truko 13 min.) ir 2019-01-08 (truko 21 min.) teismo posėdžiuose, todėl kompensuojamoji dalis sudarytų 74,86 Eur (935,70 Eur x 0,1 x 80 proc. x 1 val.) (Rekomendacijų 5, 7, 8.19., 9 punktai). Taip pat ieškovės atstovė advokato padėjėja Indrė Ašmontienė parengė du prašymus dėl baudos atsakovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo, tačiau prašymą dėl baudos skyrimo atmetus, nėra pagrindo spręsti dėl kompensuojamosios bylinėjimosi išlaidų dalies už šių prašymų parengimą. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atstovė I.Ašmontienė nerengė ieškinio, o į bylą įstojo vėliau, akivaizdu, jai reikėjo laiko susipažinti su ieškiniu, atsiliepimu į ieškinį, todėl įvertinus bylos pobūdį, sudėtingumą, nedidelę apimtį, laikytina, kad 2 val. yra pakankamas laikas susipažinti su procesiniais dokumentais, todėl kompensuojamoji dalis už pasirengimą bylos nagrinėjimui sudarytų 149,72 Eur (935,70 Eur x 0,1 x 80 proc. x 2 val.). Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 33 proc. ieškinio reikalavimų (ieškovė išlaikymą prašė padidinti vienam vaikui 180 Eur, o išlaikymas padidintas 60 Eur (230 Eur (padidinta suma) – 170 Eur (ankstesniu teismo sprendimu nustatyta suma) = 60 Eur), ieškovei iš atsakovo priteistina 225,91 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ((460 Eur už ieškinio parengimą + 74,86 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose + 149,72 Eur už susipažinimą su byla ir pasirengimą bylos nagrinėjimui) x 33 proc.) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 32 Eur žyminio mokesčio ((230 Eur – 170 Eur = 60 Eur); (60 Eur x 12 mėn. = 720 Eur); (720 Eur x 2 = 1 440 Eur)) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2015-08-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10929-991/2015 nustatytą vaikų išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo N. G. išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. G., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 230 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2018-06-22 (kreipimosi į teismą dienos) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo N. G. 225,91 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės V. S.-G. naudai.

Priteisti iš atsakovo N. G. 32 Eur žyminio mokesčio valstybei (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė