- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-25
- Bylos Nr.
- e2-92-887/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03778-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Ieškovas
- D. U.
- Atsakovas
- M. A.
- Advokatai
- Ramunė Kuzmienė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės D. U. atsakovei advokatei Ramunei Kuzmienei, atsakovo M. A. atstovui D. S., Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriaus atstovei J. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. U. ieškinį atsakovui M. A. bei pagal atsakovo M. A. priešieškinį ieškovei D. U. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. U. ieškiniu prašo: 1. Nustatyti nepilnamečio sūnaus D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2. Priteisti iš M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus D. A. išlaikymui po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sūnau D. A. perdavimo gyventi su motina D. U. dienos iki sūnaus pilnametystės, pervedant šias išmokas iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į D. U. banko sąskaitą. Išmokas indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja paskirti D. U.; 3. Nustatyti M. A. bendravimo su sūnumi D. A. tvarką: 3.1. Kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį tėvas turi teisę sūnų D. pasiimti iš vaiko motinos D. U. gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17.00 val. ir grąžinti jį atgal į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17.00 val.; 3.2. Kiekvienais metais tėvas M. A. turi teisę bendrauti su sūnumi D. per Tėvo dieną, paimant sūnų D. iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžinant jį atgal į gyvenamąją vietą iki 19.00 val.; 3.3. Tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi D. vaiko vasaros atostogų bei metinių švenčių (šv. Kalėdų, šv. Velykų) metu, konkretų laiką ir trukmę iš anksto, prieš vieną mėnesį suderinęs su vaiko motina, atsižvelgdamas į vaiko motinos planuojamą užimtumą su vaiku.
Atsakovas M. A. priešieškiniu prašo: 1. Nustatyti nepilnamečio vaiko D. A. gyvenamąją vietą kartu su tėvu M. A.; 2. Priteisti iš ieškovės D. U. jos nepilnamečiam sūnui D. A. išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur iki vaiko pilnametystės. Priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymui priteistais pinigais uzufrukto teise disponuoja atsakovas M. A.; 3. Nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: 3.1. D. U. turi teisę bendrauti su sūnumi D. A. vaiko gyvenamojoje vietoje kas antrą savaitgalį, tai yra šeštadienį nuo 12.00 val. iki 19.00 val. ir sekmadienį nuo 12.00 val. iki 19.00 val.; 3.2. D. U. turi teisę bendrauti su sūnumi D. A. telefoninio ryšio ar intemetinių vaizdo programų pagalba du kartus per savaitę, apie pageidaujamą bendravimo laiką prieš dieną suderinus su M. A..
Ieškovė D. U. ieškinyje nurodė, kad su atsakovu nesusituokę, turi nepilnametį sūnų D. A.. Ieškovė gyveno kartu su atsakovu bei jos vyresniuoju sūnumi E. U., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovo tėvų namuose (duomenys neskelbtini) iki 2018 metų rugsėjo mėnesio pabaigos. Nuo 2018 metų rugsėjo mėnesio pabaigos ji su sūnumi E. grįžo gyventi pas savo tėvus, nes buvo išvyta iš sugyventinio tėvų namų. Gyvendama A. namuose, iš sugyventinio motinos patirdavo pastovų psichologinį smurtą, emocinę prievartą. Po vieno kivirčo su anyta išgėrė vaistų, norėdama greičiau užmigti ir nusiraminti. Kivirčas su anyta buvo vakare, o sekantį rytą ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą, motyvuodama tuo, jog norėjo nusižudyti. Ieškovė buvo nuvežta į ligoninę, kur sulašinus lašinę buvo išleista į namus. Grįžus į A. namus nebuvo įleista, t. y. ją ir jos sūnų E. anyta išvijo iš namų, neleisdama kartu pasiimti sūnaus D.. Šiuo metu atsakovas neleidžia pasiimti sūnaus D.. D. nuo pat gimimo nuolat nepertraukiamai gyveno su ja, atsakovu ir broliu E.. Broliai kartu žaisdavo, juos siejo stiprus emocinis ryšys. E. labai liūdi, kad nemato brolio, negali su juo žaisti. Mano, jog lygiai taip pat dėl išsiskyrimo išgyvena ir sūnus D.. D. didžiąją laiko dalį praleidžia ne su atsakovu, nes jis dirba pas ūkininką, o su seneliais. Jai yra žinoma, kad močiutė labai dažnai D. apšaukia, 2018-11-11 lankydama sūnų D. jo senelių namuose, pati stebėjo, kaip močiutė šaukė ant D., vaikas nuo riksmų gūžėsi. Todėl neaišku, kaip ji elgiasi su vaiku, kai niekas nemato. Šiuo metu ji gyvena kartu su tėvais, motina O. U. sutinka, kad ji su savo nepilnamečiais vaikais gyventų jai priklausančiuose namuose. Ji gali užtikrinti reikiamas gyvenimo sąlygas savo vaikams. Su sūnumi D., nuo tada kai buvo išvyta iš namų, stengiasi neprarasti emocinio ryšio, jau du kartus buvo nuvykusi jo aplankyti. Dažniau aplankyti neturi galimybių dėl didelio atstumo, nepatogaus susisiekimo, nes pati nevairuoja. Atsakovo ne kartą prašė leisti su sūnumi D. pabendrauti per „Skype“ ar „Messenger“ programas, tačiau atsakovas tokios galimybės nesudarė. D. yra tokio amžiaus, jog turėtų lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, tačiau atsakovas ir jo motina nesutiko. Jos gyvenamojoje vietoje, prie pat namų yra darželis, į kurį leistų sūnų. D. yra trijų metų ir dviejų mėnesių amžiaus, todėl nuolatinės sūnaus išlaikymo išlaidos per mėnesį, jei būtų tenkinami visi būtini jo poreikiai sudarytų apie 300,00 Eur: 40,00 Eur už darželio lankymą; 10,00 Eur mokami renginiai darželyje (spektakliai, koncertai, cirko renginiai); 100,00 Eur maistui; 10,00 Eur vaistams, vitaminams, maisto papildams; 25,00 Eur drabužiams; 25,00 Eur avalynei; 20,00 Eur žaislams ir lavinimo prekėms (knygelėms, piešimo, rašymo priemonėms, žaislams); 20,00 Eur buities ir higienos prekėms (skalbimo, valymo priemonės, dušo želė, šampūnas ir pan); 50,00 Eur sudaro būsto mokesčių dalis. Jos turtinė padėtis sunki, šiuo metu nedirba, todėl gaunamos pajamos nėra didelės, jokio privalomo registruoti turto neturi. Gyvena kartu su tėvais, motinai priklausančiame gyvenamajame name, turi atskirą kambarį, kuriame šiuo metu gyvena su sūnumi E.. Tik grįžusi gyventi pas tėvus, užsiregistravo užimtumo tarnyboje, tačiau bedarbio statusas nėra patvirtintas, kadangi nesutvarkyti darbo sutarties nutraukimo formalumai ankstesnėje darbovietėje (duomenys neskelbtini). Šiuo metu gauna 64,00 Eur dydžio vaiko išlaikymo išmoką ir 30,02 Eur išmoką vaikui už sūnų E.. Už sūnų D. vaiko išmoką pasiima atsakovas. Atsakovas yra sveikas, dirba pas ūkininką, kitų išlaikytinių neturi, todėl mano, kad jo turtinė padėtis yra pakankama teikti ieškiniu prašomą priteisti išlaikymą. Siekiant išvengti įvairių ginčų ir nesusipratimų su atsakovu ir jo šeimos nariais, prašo nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi D. tvarką. Kadangi jos ir atsakovo gyvenamosios vietos yra skirtinguose rajonuose, gana dideliu atstumu atsakovui bendrauti su sūnumi darbo dienomis būtų gana sudėtinga, todėl nustatytina bendravimo tvarka savaitgaliais ir per atsakovo atostogas. Neprieštarauja, jog atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrautų kas antrą savaitgalį, pasiimdamas jį jos mano gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalius nuo penktadienio 17.00 val. ir grąžindamas jį atgal gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17.00 val. Sutinka, jog per Tėvo dieną vaikas būtų kartu su tėvu, per Motinos dieną vaikas turėtų būti su motina. Atsakovo bendravimas su vaiku metinių švenčių metu (vėliau ir jų mokyklinių atostogų metu) vyktų bendru susitarimu.
Ieškovė D. U. teismo posėdžio prašė tenkinti ieškinį, priešieškinį atmesti. Ieškovė paaiškino, kad sūnaus D. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja, kadangi jis gyvena su agresyviais žmonėmis, jie vaikui skiria mažai laiko, pasikeitė vaiko elgesys – pasidarė nepastovios nuotaikos ir neturėtų būti išskiriami broliai. Ji yra motina, sūnų augino nuo gimimo iki trijų metų, buvo visuomet su juo, o atsakovas su sūnumi būdavo retai, žaislus pirkdavo taip pat retai, niekur jų nesiveždavo. Atsakovo motinai paprašius tėvas ją išsivežė, o sūnus D. liko gyventi su tėvu, kartu gyvena šešis mėnesius. Vaikas buvo dažnai apšaukiamas jeigu ką nors ne taip padaro. Atsakovo namuose laikomi šunys, kurie triukšmauja. Sūnus D. pradėjo lankyti darželį, jaučiasi gerai, su darželio auklėtoja nebendrauja, nes neturi kontaktų, vaiko darželyje nelanko. Ji patiria išlaidas dėl komunalinių mokesčių mokėjimo, už vandenį moka 20,00-30,00 Eur, už elektrą ir šiukšles moka 50,00 Eur, perka malkas – mėnesiui 500,00 Eur, perka dujų balioną. Perka drėgnas servėtėles vaikui tris pokus per mėnesį. Sūnaus E. išlaikymui išleidžia apie 200,00-300,00 Eur per mėnesį. Dabar ji perveda vaikui po 80,00 Eur, atveža žaislų, saldumynų, padovanojo patalynės komplektą. Ji gauna 64,00 Eur sūnaus E. išlaikymui, 50,00 Eur valstybės išmoką vaikui, 280,00 Eur nedarbo draudimą, jai visada padeda tėvai, paremia 100,00 – 300,00 Eur. Nedirba, nuo 2018-11-08 registruota darbo biržoje. Sūnus E. turi psichologinių problemų, sutrikęs vaiko elgesys, pasireiškia agresija, dėl to lankosi pas gydytojus psichikos raidos centre. Sūnų atsisako priimti į prailgintą grupę, neturi kur jo palikti, seneliai nepadeda, kas apsunkina galimybę dirbti. Atsakovui leistų bendrauti su sūnumi dar daugiau negu nurodė prašomoje nustatyti bendravimo tvarkoje. Ji pas sūnų buvo nuvykusi aštuonis kartus, pabūna apie 1-2 valandas, nes ją kas nors būna atvežęs ir laukia. Atsakovas ją su sūnumi išleidžia tik į lauką.
Ieškovės D. U. atstovė advokatė Ramunė Kuzmienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti. Paaiškino, kad šiuo metu ieškovė gyvena nuomojamame būste, dirba pas ūkininkus atsitiktinius darbus, gauna apie 100,00 Eur per mėnesį. Su vaiku ieškovei trukdoma bendrauti, ribojami video skambučiai. Leidžia per mėnesį du video skambučius po 20.00 val., po 3-4 minutes, po to ryšys nutraukiamas, vertina, kad tokiu būdu siekia susilpninti ieškovės ryšį su sūnumi. Sūnus su ieškove jaučiasi gerai, nustačius su ja vaiko gyvenamąją vietą, mano, kad vaikas priprastų greitai. Byloje neginčijamai nustatyta, kad šalys kartu gyveno iki 2018 metų rugsėjo mėnesio pabaigos. Motinai išvykus gyventi skyrium, sūnus D. liko namuose, kur iki tol gyveno su abiem tėvais. Ieškovė nurodė, kad iš namų, kuriuose gyveno su sūnumi D. buvo išvaryta atsakovo motinos. Kad ieškovė nesutarė su atsakovo motina ir buvo jos žeminama, ujama nepaneigė ir pats atsakovas. Po kelių dienų ieškovė atvažiavo pasiimti drabužių, norėjo D. pasiimti su savimi, bet atsakovas vaiko nedavė, neva nerimavo dėl ieškovės psichinės būklės. Neginčijama, kad nepilnametis šalių sūnus gyveno (duomenys neskelbtini) kartu su tėvu, senelių namuose, tačiau ten iki 2018 metų rugsėjo mėnesio pabaigos gyveno ir ieškovė, todėl negalima sakyti, kad iki ginčo pradžios nepilnametis šalių sūnus D. daugiau laiko gyveno ar praleido su tėvu. Priešingai, vaikas daugiausiai laiko praleisdavo su savo motina, nes motina visą laiką buvo su vaiku, su juo žaisdavo, gamindavo jam valgyti, rūpinosi jo sveikata, veždavo pas gydytojus, kartu su juo gulėjo ligoninėje. Ieškovė nurodė, kad atsakovas dirbo, iš darbo grįždavo gana vėlai apie 20.00 val., savaitgalius dažniausiai skirdavo savo pomėgiams - žvejybai. Kad ieškovė tinkamai rūpinosi sūnumi D. patvirtina ir atsakovo pateiktas medicininis pažymėjimas, kuriame nurodoma, kad vaikas skiepytas laiku, tyrimai buvo atliekami laiku, vaiko priežiūra labai gera. Pažyma išduota 2018-11-20, t. y. nuo vaiko motinos išvykimo praėjus tik dviem mėnesiams. Kadangi vaikas buvo skiepytas šalims gyvenant kartu, todėl visi pažymoje nurodyti duomenys apie tinkamą vaiko priežiūra kaip tik patvirtina, kad ieškovė vaiko sveikata rūpinosi tinkamai. Kad šiuo metu atsakovas daugiau laiko praleidžia su tėvu niekas taip pat neginčija, bet taip yra todėl, kad atsakovas ieškovei neleido pasiimti sūnaus D. su savimi, o prasidėjus teisminiams ginčams visaip siekia apriboti ieškovės bendravimo su sūnumi galimybes. Suprantama, kad dėl didelio atstumo ieškovė negali dažnai nuvykti pas sūnų, todėl jo aplankyti vyksta maždaug kas 3-4 savaites, tačiau ieškovė yra prašiusi atsakovo kasdien jai leisti pabendrauti su sūnumi video skambučių pagalba. Nors atsakovas ir trukdo ieškovei bendrauti su sūnumi, tačiau motinos ir sūnaus emocinis ryšys yra stiprus ir tai rodo vaiko elgesys - vaikas motiną pasitinka, žaidžia, nenori išleisti važiuoti namo. Jau šalims gyvenant skyrium, vykstant mediacijos procesui, atsakovas vieną kartą buvo atvežęs sūnų D. į motinos gyvenamąją vietą. Tai, kad vaikas naujoje aplinkoje elgėsi taip kaip savo namuose - žaidė, valgė, pamatęs dviejų aukštų lovą pareiškė, kad čia jis miegos, patvirtina, kad jis yra prisirišęs prie motinos, kad gyvenant skyrium jo ir motinos emocinis ryšys nei kiek nesusilpnėjo. Šiuo metu mažametis šalių sūnūs gyvena kartu su tėvu, senelių namuose, tačiau ieškovė mano, kad kaip ir anksčiau šiuo metu atsakovas su sūnumi praleidžia mažai laiko, o jų sūnumi rūpinasi atsakovo mama, vaiką iš darželio dažniausiai pasiima atsakovo brolis. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas atsakovui yra daugiau principo klausimas, nes jis dėl savo darbo ir pomėgių paprasčiausiai neturi laiko juo rūpintis. Ieškovė turėjo psichologinių problemų, dėl to, kad pastoviai buvo ujama, žeminama, tačiau problemas sėkmingai išsprendė kreipdamasi pagalbos ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai dokumentai - psichologės pateikti duomenys. Ieškovė šiuo metu gyvena nuomojamame name kartu su kitu savo sūnumi E.. 2019-07-19 šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte yra nurodyta, jog ieškovės namuose yra švaru, tvarkinga, kambaryje, kuriame miega sūnus E. yra 2 aukštų lova, išskleidžiama lova, spinta, fotelis, t. y. vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Sanitarinės sąlygos taip pat tinkamos yra reikiami namų apyvokos daiktai, patalynė švari. Ieškovės gyvenamajame būste nėra patogumų, tačiau vaikams nupirktas biotualetas. Mano, kad ieškovės ir atsakovo namuose sąlygos yra labai panašios. Ieškovė teismui nurodė, kad atsakovo namuose yra rūkoma tose patalpose kur būna šalių sūnus. Atsakovas patvirtino šią informaciją, paaiškino, kad parūkius namai gerai išvėdinami. Nustatant vaiko gyvenamąją vietą yra svarbios ir tėvų pajamos, kurios lemia tėvų galimybę tinkamai išlaikyti savo vaikus. Ieškovė yra registruota užimtumo tarnyboje kaip ieškanti darbo, jos pajamas sudaro 242,64 Eur nedarbo draudimo išmoka, 50,16 Eur išmoka vaikui bei 65,00 Eur E. išlaikymo išmoka. Ieškovė dar turi apie 100,00 Eur pajamų iš atsitiktinių darbų. Ieškovė neturi jokio privalomo registruoti turto, turi dar vieną išlaikytinį sūnų E.. Atsakovas šiuo metu nedirba, gauna 278,00 Eur nedarbo draudimo išmoką bei 70,00 Eur išmoką vaikui. Atsakovas neturi nekilnojamojo turto, turi du automobilius, kitų išlaikytinių neturi. Ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis panaši, skiriasi tik tuo, kad atsakovas neturi kitų išlaikytinių. Ieškovė, prašydama sūnaus D. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja motyvuoja ir tuo, kad nėra jokio pagrindo išskirti brolius, kurie nuo pat D. gimimo augo kartu, vaikas vienas kito pasiilgsta. Šalių sūnus D. yra tokio amžiaus kai jam dar reikalinga didesnė motinos globa, o motina yra pajėgi tą globą suteikti. Šiuo metu jau yra praėjęs nemažas laiko tarpas, kai šalių sūnus gyvena ne su motina, tačiau tas laikas užsitęsė ne dėl ieškovės kaltės, o dėl objektyvių priežasčių. Ieškovė, pradėjusi gyventi skyrium, iš karto ėmėsi veiksmų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Tik grįžusi į tėvų namus, iš karto kreipėsi pagalbos į socialinę darbuotoją, taip pat kreipėsi psichologinės pagalbos ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, ieškovės ieškinys teismui pateiktas 2018-11-14, t. y. praėjus vos 2 mėnesiams nuo jos išvykimo iš atsakovo namų. Byloje nekilo ginčo, abi šalys sutinka, kad sūnaus D. poreikiams patenkinti šiuo metu reikia 300,00 Eur per mėnesį. Priteisiant išlaikymą turėtų būti įvertinta ir vaiko išmoka, kuri yra 70,00 Eur. Ieškovė siūlo atsakovui su vaiku bendrauti du savaitgalius per mėnesį bei papildomai švenčių dienomis, tačiau neprieštarauja ir dėl kitokios, didesnės apimties bendravimo su vaiku nustatymu. Jeigu teismas tenkintų priešieškinį, ieškovė taip pat norėtų maksimaliai bendrauti su sūnumi, jį pasiimdama savaitgaliais bei kasdien su juo bendrauti video skambučių pagalba.
Atsiliepimas
Atsakovas M. A. priešieškinyje nurodė, kad vaiko interesus labiau atitiktų gyvenamosios vietos, nustatymas su juo, o ne su ieškove. Jis atsakingas, neturintis žalingų įpročių, dirbantis bei turintis pajamų pragyvenimui ir galimybę išlaikyti sūnų. Byloje esančios vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateiktos išvados, patvirtina, jog geresnės sąlygos vaikui augti yra su juo, o ne su ieškove. Jį ir sūnų sieja stiprus emocinis ryšys, vaikas nuo gimimo gyvena su juo, (duomenys neskelbtini), čia turi draugų, pradėjo lankyti lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)”, sūnaus aplinka yra saugi ir tinkama vaikui augti bei vystytis, todėl vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas stipriai atsilieptų vaiko emocinei būklei, staigus aplinkos pakeitimas turės įtakos ir jo sveikatai bei psichologinei būklei. Sūnus nuo gimimo lankosi pas šeimos gydytoją, prie kurios yra pripratęs, taip pat šeimos gydytoja pažįsta vaiką ir žino visas jo sveikatos problemas. Nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta laikoma to iš tėvų, su kuriuo nepilnametis daugiausia gyvena. Šiuo atveju, sūnus nuo gimimo gyvena, daugiausia laiko praleidžia su juo. Jis turi socialinių įgūdžių ir gebėjimų pasirūpinti savo vaiku, nes tą daro nuo vaiko gimimo, duomenų, jog tą darytų netinkamai nėra. Laikantis lygiateisiškumo principo ir vertinant jo, kaip tėvo, ir ieškovės, kaip mamos, galimybes pasirūpinti savo vaiku, mano, kad tokių galimybių turi daugiau jis nei ieškovė, kuri neturi darbo, neturi pakankamai savarankiškų pajamų ne tik pačios pragyvenimui, bet ir sūnaus išlaikymui. Ieškovė yra priklausoma nuo kitų asmenų, todėl nėra jokių garantijų vaikui augti saugiai ir gauti visas sąlygas tinkamam augimui ir vystymuisi. Ginčo nėra, jis sutinka su ieškovės nurodyta faktine vaiko poreikiams reikalingų lėšų suma, t. y. 300,00 Eur per mėnesį. Išlaikymą nepilnamečiui vaikui privalo teikti abu tėvai, o teikiamo išlaikymo dydis turi atitikti ir patenkinti vaiko poreikius. Sutinka, jog abu tėvai gali prisidėti lygiomis dalimis prie vaiko poreikių patenkinimo, todėl vaiko išlaikymui iš skyrium gyvenančio vieno iš tėvų priteistina suma būtų 150,00 Eur per mėnesį. Nesutinka su ieškovės pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka, kuri yra akivaizdžiai prieštaraujanti ne tik jo interesams ir teisėms bendrauti, auklėti ir nuolat palaikyti ryšį su vaiku, bet ir paties nepilnamečio vaiko interesams. Kadangi sūnus nuolat gyvena su juo, o ieškovė gyvena skyrium, ieškovė nepagrįstai kaltina, jog jis trukdo jai bendrauti su sūnumi, todėl prašo nustatyti bendravimo tvarką, kad ieškovė turi teisę bendrauti su sūnumi D. vaiko gyvenamojoje vietoje kas antrą savaitgalį, tai yra šeštadienį nuo 12.00 val. iki 19.00 val. ir sekmadienį nuo 12.00 val. iki 19.00 val. Taip pat ieškovė turi teisę bendrauti su sūnumi D. elektroninio ryšio ar internetinių vaizdo programų pagalba du kartus per savaitę, apie pageidaujamą bendravimo laiką prieš dieną suderinus juo.
Atsakovas M. A. teismo posėdžio prašė tenkinti priešieškinį, ieškinį atmesti. Atsakovas paaiškino, kad sūnus D. kartu su juo, jo tėvų namuose Anykščių rajone gyvena nuo gimimo, lanko darželį, turi draugų. Jis dirba nuo 08.00 iki 17.00 val., po darželio jis leidžia laiką su vaiku, savaitgaliais važiuoja į žaidimų aikšteles, įvairius renginius. Sūnui leidžia apie valandą laiko pažiūrėti televizorių, į ūkį eina kartu. Kuomet D. nepavykdavo ko nors pasakyti, jis susinervindavo, dabar vaiko elgesys keičiasi į gerąją pusę. Ieškovė jau pas jį gyventi atvyko sudėtingos psichologinės būsenos, nes pykosi su savo motina, jos sūnus taip pat buvo su sveikatos problemom. Jeigu tik ieškovė nori, kad broliai bendrautų, gali atvežti savo sūnų E. matytis su D.. Jis gyvena su sūnumi viename kambaryje, vėliau sūnus turėtų savo atskirą kambarį. Kartu gyvena jo tėvai ir brolis, kurie jam padeda. Namuose yra visos sąlygos, jie tvarkosi, neneigia, kad savo kambaryje parūko jo tėvas, kadangi jis po insulto sunkiai vaikšto. Jo mėnesinis užmokestis 300,00 Eur, už vaiką gauna 70,00 Eur išmoką, turi dvi transporto priemones, kitų išlaikytinių neturi, mokesčiams kiekvieną mėnesį išleidžia apie 50,00 Eur, kreditorinių įsipareigojimų neturi.
Atsakovo M. A. atstovas advokatas D. S. prašė priešieškinį tenkinti, ieškinį atmesti. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas neigia visus ieškovės teiginius apie trukdymą bendrauti su sūnumi. Jis visiškai neriboja skambučių, ieškovė pati neieško kontakto, neskambina, neatvažiuoja, atsakovas susitikimo laikų nekeičia. D. nuo pat gimimo gyvena (duomenys neskelbtini), su tėčiu. Vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta, atsižvelgiant į tai, kad vaikas toje aplinkoje gyvena nuo gimimo, turi draugų, yra seneliai, dėdės, tetos, kurie padeda, su kuriais D. bendrauja. Šios aplinkybės labai svarbios, jeigu vaikas išvažiuotų gyventi į (duomenys neskelbtini), kur nėra nei draugų nei giminaičių, vaikui būtų sunku, galbūt tai traumuotų vaiką. Tenkinant mamos interesą, norą gyventi kartu su savo sūnumi, turi būti vertinami vaiko interesai, poreikiai, vaiko amžius, psichologinė būsena. Vaikas per mažas tokiems drastiškiems pokyčiams. Tiriant buities, šeimynines sąlygas, kokiose gyvena D., akivaizdu, kad atsakovo sudarytos gyvenimo sąlygos yra tinkamos sąlygos augimui ir vystymuisi bei geresnės negu ieškovės. Aktuose nurodyta, kad D. gyvena su patogumais, yra karštas vanduo, tualetas. Pas ieškovę sąlygos prastesnės, vaikas būtų įmetamas į aplinką, prie kurios nėra pripratęs, vaikui sukeltų nepatogumų. Be to, byloje yra duomenų, kad ieškovė nevisada tinkamia prižiūri savo namus, dėl to kyla grėsmės. Ieškovė nurodė, kad turi būti pakeista vaiko gyvenamoji vieta su ja, kad D. nėra emociškai saugus pas tėvą namuose, tačiau jokių įrodymų nepateikė. Priešingai, vaikas emociškai saugus, lanko darželį, bendraujantis, turi draugų, niekas jo neskriaudžia, tokių duomenų byloje nėra. Kitas teiginys, jog atsakovo namuose žmonės agresyvūs taip pat nepagrįstas. Ieškovė nurodė, kad nesutaria su atsakovo mama, jeigu ieškovė nesitvarkė, neprižiūrėjo vaiko, jai buvo duodamos pastabos, tačiau tai nereiškia, kad jos nesutaria, kad močiutė agresyvi, kelia grėsmę vaikui. Ieškovė nurodė, kad tėvas skiria mažai laiko sūnui, priešingai, tėvas rūpinasi, domisi vaiku, veda į darželį, pasiima iš darželio, tuo tarpu mama nei karto nepaskambino į darželį ir nepasidomėjo sūnum. Vaikas vienerius metus laiko gyvena su tėvu, duomenų apie tai, kad tėvas netinkamai vykdytų pareigas vaiko atžvilgiu, kad netinkamai prižiūrėtų vaiką, nėra. Nesant tokių duomenų, dėl ko turėtų būti keičiama vaiko gyvenamoji vieta, tenkinti ieškinį nėra pagrindo. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėčiu, reikalinga nustatyti maksimalią mamos bendravimo su vaiku tvarką. Pasak ieškovės, atsakovas trukdo jai matytis su vaiku, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Atsakovas kaip tik stengiasi sudaryti visas sąlygas, nuveža vaiką kur pageidauja ieškovė. Nuotoliniu ryšiu, kada ieškovė paskambina, tada ir bendrauja, o kiek laiko bendrauja, priklauso nuo to, kaip sudomina vaiką. Reikia įvertinti vaiko amžių, kad nėra ilgalaikio dėmesio sutelkimo, vaikas pabendrauja keletą minučių ir nueina nuo kompiuterio. Kiek mama domisi, tiek vaikas atsišaukia. Ryšys tarp vaiko ir mamos yra, vaikas pažįsta mamą, bendrauja, džiaugiasi kai mama atvažiuoja. Susidomėjimas mamos atvykimu trunka tol, kol yra dovanos iš mamos. Atsisveikinimai vyksta natūraliai, jokio verkimo nėra, normaliai reaguoja į mamos išvažiavimą. Maksimalus bendravimas mamos su vaiku leistų palaikyti ir stiprinti ryšį tarp vaiko ir mamos. Dėl išlaikymo dydžio vaikui ginčo nėra, šalys pripažįsta, kad vaiko poreikiams patenkinti pakanka 300,00 Eur per mėnesį. Turtinė padėtis leidžia teigti, kad iš ieškovės turi būti priteistas 150,00 Eur išlaikymas sūnui. Bendravimo tvarka galėtų būti didesnė negu nurodyta priešieškinyje, atsakovas neprieštarauja, kad teismas įvertinęs bylos medžiagą, galimybes mamai bendrauti su vaiku, nustatytų kiek įmanoma dažnesnį bendravimą. Bendravimas gali būti ir vaizdo priemonėmis, atsakovas prašo nustatyti bendravimo tvarką be nakvynių, teismas turėtų vertinti sąlygas, kokiomis sąlygomis vaikas būtų pas mamą. Bent jau pradžioje turėtų būtų pereinamasis laikotarpis nakvynėms, šiais dienai ieškovės gyvenimo sąlygos, psichologinė būsena kelia tam tikrų rūpesčių dėl saugumo vaikui. Atskirto dėmesio reikalauja tiek ieškovės, tiek jos vyresnio sūnaus psichologinė sveikatos būklė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčo esmę sudaro šalių – nepilnamečio sūnaus tėvų – ginčas dėl sūnaus gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išlaikymo priteisimo.
Ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Dėl šios atitikties sprendžiama, įvertinant kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius bei jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jo vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys turi sūnų D. A. gimusį (duomenys neskelbtini), kuris nuo gimimo kartu su tėvais bei ieškovės vyresniu sūnumi E. gyveno (duomenys neskelbtini), atsakovo tėvų namuose. 2018 metų rugsėjo mėnesio pabaigoje, kuomet D. buvo trys metai, ieškovė su sūnumi E. grįžo gyventi pas savo tėvus (duomenys neskelbtini). Ieškovė tvirtina, kad ją atsakovo motina išvijo iš namų, neleido pasiimti sūnaus D. su savimi, tačiau į bylą nepateikti neginčijami įrodymai patvirtinantys šias faktines aplinkybes. Apklaustas liudytojas J. U. – ieškovės tėvas, teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam paskambino atsakovo motina ir liepė D. parsivežti pas save į namus, jos susipyko. Dukra jau ir anksčiau buvo prašiusi ją pasiimti į namus. Atvažiavus, jis buvo įėjęs į namus, dukra pasiėmė savo drabužius, vyresnį sūnų E. ir jie išvažiavo. Liudytojas nepaliudijo, kad buvo svarstoma, diskutuojama ar ginčijamasi su atsakovu ar jo artimaisiais dėl sūnaus D. pasiėmimo ir kad ieškovei sūnaus neleido išsivežti. Todėl iš liudytojo parodymų teismas daro išvadą, kad ieškovė išvyko pasiėmusi tai, ką buvo pati nusprendusi pasiimti (drabužius ir sūnų E.).
D. A. liko gyventi su tėvu senelių namuose. Ieškovė nurodo, kad sūnaus D. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja, kadangi jis gyvena su agresyviais žmonėmis, jie vaikui skiria mažai laiko, namuose rūkoma, laikomi šunys, pasikeitė vaiko elgesys – pasidarė nepastovios nuotaikos. Tačiau teismui nepateikti jokie objektyvūs įrodymai neginčijamai pagrindžiantys ieškovės nurodytas faktines aplinkybes.
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Anykščių skyrius pateikė teismui šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą, t. y. lankėsi M. A. namuose (duomenys neskelbtini). Akte detaliai apibūdintos mažamečiam vaikui tinkamos gyvenimo sąlygos bei nurodyta, kad D. nuo 2018 metų lapkričio mėnesio lanko Anykščių lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“. Vaikas darželyje adaptavosi, yra smalsus, draugiškas. Namuose vaikas daugiausia praleidžia laiko būdamas su tėvu, jam dirbant namų ūkio darbus ar ilsintis, sūnus dažniausiai būna šalia, D. emocinis ryšys su tėvu artimas. Vaikui patinka technika, žaidžia su žaislinėmis mašinėlėmis, daug laiko praleidžia būdamas gryname ore lauke. Vaikas turi daug žaislų, mašinų su kuriomis praleidžia daug laiko, yra lavinamieji žaidimai, knygutės. Šeimoje pakankamai geras mikroklimatas, kuris yra palankus vaikui augti ir visapusiškai ugdytis. Suaugusieji vaikui skiria pakankamai dėmesio ir laiko, ypač D. tėvas. Vaiku rūpinamasi, jis turi visas reikalingas priemones ugdymui darželyje, rengiamas švariais, tvarkingais drabužiais pagal sezoną. Pagal amžių mokomas laikytis tvarkos namuose, bendravimo, pagarbos suaugusiems. Vaikas draugiškas, pagal amžių rūpestingas, santykiai ir emociniai ryšiai su kartu gyvenančiais seneliais stabilūs, artimi. Nepilnamečiam D. A. gyventi ir augti su tėvu M. A. sąlygos yra saugios ir tinkamos (t. 2 b. l. 126-127).
Tai nebuvo vienkartinis apsilankymas atsakovo namuose. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyrius kreipėsi į Anykščių skyrių dėl informacijos pateikimo apie atsakovo šeimą. Anykščių skyrius informavo, kad atsakovo namuose gyvenimo sąlygos ir socialinė aplinka augti vaikui tinkamos ir saugios. Anykščių skyrius 2018-11-13 gavo ieškovės skundą dėl atsakovo šeimoje daromo neigiamo psichologinio poveikio sūnui D. Reaguojant į skundą, specialistai lankėsi atsakovo šeimoje, vertino grėsmės vaikui lygį, tačiau vaiko teisių pažeidimų ar nepriežiūros atvejų šeimoje nenustatyta. Seniūnijos socialinės darbuotojos teigimu, motinai pradėjus gyventi skyriumi, vaiko elgesys pasikeitė į gerąją pusę, vaikas tapo linksmesnis, aktyvesnis, aprengtas pagal sezoną ir visada švariais drabužiais (t. 1 b. l. 38-40). Todėl teismas vertina, kad pastarieji specialistų duomenys paneigia ieškovės nurodytas aplinkybes, dėl ko mažametis D. negali gyventi su atsakovu.
Visiškai priešingi duomenys pateikti teismui apie ieškovės gyvenimo sąlygas iki gyvenamosios vietos pakeitimo. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriaus specialistai lankėsi ieškovės namuose Alytaus rajone ir pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad ieškovė D. U. gyvena jos motinai O. U. priklausančiame 4 kambarių name. D. paaiškino, kad šiuo metu namuose naudojami tik trys kambariai, kadangi viename kambaryje nėra šildymo. Būste įrengti daliniai patogumai: yra vandentiekis, kartu gyvenančiam ieškovės sūnui E. U. įrengtas biotualetas. Vaikas maudomas prišildytame kambaryje pastatomoje vonelėje. D. U. su sūnumi gyvena nedideliame, apie 6 kv m. ploto kambaryje, apšildomame jame esančia krosnimi. Ieškovė paaiškino, kad planuoja pirkti dviejų aukštų lovelę, kad kambaryje kartu galėtų gyventi ir sūnus D.. Tačiau, skyriaus specialistų nuomone, esamo kambario ploto neužtektų jame gyventi trims asmenims, atsižvelgiant į D. amžių, pavojų keltų ir kambaryje esanti krosnis. Namuose tvyro nemalonus kvapas, trūksta tvarkos, švaros. Sąlygos ieškovės namuose gyventi, augti ir harmoningai vystytis minimalios, šeimai trūksta socialinių įgūdžių. D. U. šeima nuo 2012-01-17 buvo įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, dėl socialinių įgūdžių stokos. Išnykus įrašymo priežastims iš minėtos apskaitos šeima išbraukta 2017-04-03, ieškovei gyvenant atsakovo šeimoje (t. 1 b. l. 38-40).
Net ir prasidėjus procesui teisme, ieškovė buvo įsitikusi, kad mažamečiam vaikui gyvenimo sąlygos jos gyvenamojoje vietoje tinkamos, tiesiog trūko pasistatyti dviaukštę lovą vaikams. Tik 2019-05-28 teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ji deda pastangas susirasti kitą gyvenamąją vietą. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyrius šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodė, kad ieškovė išsinuomojo namą (duomenys neskelbtini), kuriame yra du kambariai ir virtuvė be patogumų, yra biotualetas, krosninis šildymas, namuose švaru, tvarkinga. Kambaryje, kuriame miega vaikas, yra dviaukštė lova, išskleidžiama lova, spinta, fotelis. Sanitarinės sąlygos tinkamos, yra reikiami namų apyvokos daiktai, patalynė švari. Už nuomą moka 50,00 Eur ir komunalinius mokesčius (t. 2 b. l. 40-42).
Įvertinus specialistų išvadas akivaizdu, kad vaikui tinkamesnės gyvenimo sąlygos sudarytos atsakovo namuose.
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė turi psichologinių sveikatos problemų, kėlė grėsmę savo sveikatai ir gyvybei (t. 1 b. l. 19-21). Ieškovė pateikė teismui savo noru atliktą 2018-10-17 medicinos psichologo psichologinio tyrimo išvadą. Teismo vertinimu pačios ieškovės pateikta išvada patvirtina ieškovės sveikatos problemų buvimo faktą (t. 1 b. l. 188–189). Be to, iš bylos duomenų nustatyta, patvirtino ir pati ieškovė, kad jos vyresnis sūnus E. taip pat turi psichologinių problemų, sutrikęs vaiko elgesys, pasireiškia agresija, dėl to lankosi pas gydytojus psichikos raidos centre. Šią faktinę aplinkybę patvirtino liudytoja L. S., kuri nurodė, kad ieškovė su sūnumi E. turi problemų, vaikui trūko auklėjimo. Ieškovės sūnus E. elgiasi keistai, jo elgesys neprognozuojamas, vartoja necenzūrinius žodžius, bet su vaiku reikia dirbti ir galima pasiekti rezultatų (t. 2 b. l. 13). Teismas įvertinęs pirmiau nurodytas faktines aplinkybes daro išvadą, kad D. A., atsižvelgiant į jo amžių, saugesnės gyvenimo sąlygos yra atsakovo namuose.
Specialistų tvirtinimu ieškovė stokoja socialinių įgūdžių, nuo 2018 metų lapkričio mėnesio šeimoje vykdoma atvejo vadyba, ieškovė lankė psichologo konsultacijas dėl sūnaus E. elgesio, šiuo metu šeimai teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos (t. 2 b. l. 41). Akivaizdu, kad jau dabar ieškovei reikalinga visokeriopa pagalba, todėl teismo nuomone, mažamečio sūnaus D. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, įvertinus visas pirmiau nurodytas faktines aplinkybes, pirmiau išdėstytus motyvus, jai būtų per didelė našta. Tokio pobūdžio duomenų apie atsakovą į bylą nepateikta.
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriaus specialistė J. G., duodama galutinę išvadą teismo posėdyje nurodė, kad labiausiai mažamečio vaiko interesus atitiktų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu ir maksimalios bendravimo tvarkos nustatymas su ieškove.
Šiuo konkrečiu atveju mažametis nuo gimimo gyvena atsakovo namuose, nors sprendžiamas klausimas dėl gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau faktiškai būtų keičiama vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Teismas vertino visas priežastis, dėl kurių vaikas turėtų būti paimtas iš jo įprastos gyvenamosios vietos ir perkeliamas į naująją, per geriausių vaiko interesų prizmę.
Ištyrus, įvertinus bylos medžiagą, visumą byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad mažamečio vaiko interesus geriausiai atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu M. A..
Dėl bendravimo tvarkos nustatymas su vaiku.
CK 3.156 straipsnio 2 dalis nustato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia, ar tėvai gyvena skyrium. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
Teismui pirmiau konstatavus, jog D. A. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu M. A., teismas pasisako dėl mažamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo su motina D. U.. Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti ieškovės ir sūnaus bendravimo tvarką, t. y., kad D. U. turi teisę bendrauti su sūnumi D. A. vaiko gyvenamojoje vietoje kas antrą savaitgalį, tai yra šeštadienį nuo 12.00 val. iki 19.00 val. ir sekmadienį nuo 12.00 val. iki 19.00 val. D. U. turi teisę bendrauti su sūnumi D. A. telefoninio ryšio ar internetinių vaizdo programų pagalba du kartus per savaitę, apie pageidaujamą bendravimo laiką prieš dieną suderinus su M. A..
Atsakovas prašo kol kas nenustatyti sūnaus su motina bendravimo tvarkos su nakvynėmis, tuo tarpu ieškovė norėtų su sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis bendrauti kasdien.
Teismas sutinka, kad ieškovei turi būti nustatyta maksimali bendravimo su sūnumi tvarka, tačiau dėl objektyvių priežasčių – ieškovė gyvena Alytaus rajone, atsakovas Anykščių rajone, pačios šalys prašo nustatyti bendravimą su sūnumi kas antrą savaitgalį. Atsižvelgiant į tai, kad mažamečiui D. šiuo metu yra tik keturi metukai, jis su mama matosi nedažnai, po 1-2 valandas pažaidimui, teismo nuomone vaikas kol kas neturėtų ieškovės namuose likti su nakvyne. Atsakovas priešieškinyje nurodo, kad ieškovė gali bendrauti su sūnumi šeštadienį nuo 12.00 val. iki 19.00 val. ir sekmadienį nuo 12.00 val. iki 19.00 val. Tačiau ieškovė paaiškino, kad toks bendravimas nepatogus, kadangi Anykščių rajone ji neturi kur pernakvoti, kad sekančią dieną vėl galėtų leisti su vaiku, dvi dienas per savaitgalį važiuoti į Anykščių rajoną neturi finansinių galimybių. Todėl akivaizdu, kad ieškovė savaitgalį gali bendrauti su sūnumi D. vieną dieną. Siekiant užtikrinti lygiateisiškumą tarp šalių, vieną savaitgalį ieškovė turėtų vykti pas sūnų į Anykščių rajoną, kitą savaitgalį atsakovas turėtų nuvežti sūnų į Alytaus rajoną. Taip pat protingą bendravimo tvarką atitinka nustatymas, kad D. U. turi teisę bendrauti su sūnumi D. A. telefoninio ryšio ar internetinių vaizdo programų pagalba. Teismo nuomone, įvertinus vaiko amžių, gebėjimą bendrauti, koncentruoti dėmesį, bendravimas nuotolinio ryšio priemonėmis turėtų vykti du kartus per savaitę iki 30 minučių trukmės, pageidaujamą bendravimo laiką šalims suderinus prieš dieną. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad bendravimas neturėtų vykti 20.00 valandą, kaip ieškovės paaiškinimu vyko iki šiol. Teismo nuomone tai per vėlus laikas. Atsižvelgiant į vaiko amžių, į tai, kad vakare vaikas gali būti pavargęs, irzlus ir apskritai nebendrauti. Taip pat šalys turėtų įvertinti, kad nuotolinio ryšio priemonėmis vaikas vieną kartą gali norėti bendrauti 10-15 minučių, kitą kartą - 3 minutes. Niekas neturėtų versti vaiko bendrauti ar reikalauti, kad jis bendrautų prieš jo valią, priešingu atveju vaikas bus traumuojamas. Tokio amžiaus vaikui sudėtinga konstruktyviai bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis, jis dar neturi išugdytų bendravimo įgūdžių ir jeigu vaikui pasirodys, kad ši veikla neįdomi, jis sutelks savo dėmesį į įdomesnes veiklas. Teismo nuomone, netgi D. po keleto minučių pasitraukus nuo kompiuterio, atsakovas galėtų leisti ieškovei tiesiog stebėti ką sūnus veikia.
Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, pirmiau išdėstytus motyvus nustatytina ieškovės bendravimo tvarka su sūnumi D.:
1. D. U. turi teisę bendrauti su sūnumi D. A. antro ir ketvirto savaitgalio šeštadienį nuo 12.00 val. iki 17.00 val. Antro savaitgalio šeštadienį ieškovei pasiimant vaiką iš vaiko tėvo M. A. gyvenamosios vietos šeštadienį 12.00 val. ir grąžinant vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą šeštadienį 17.00 val. Ketvirto savaitgalio šeštadienį atsakovui atvežant vaiką į motinos D. U. gyvenamąją vietą šeštadienį 12.00 val. ir pasiimant vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą šeštadienį 17.00 val.;
2. D. U. turi teisę bendrauti su sūnumi D. A. telefoninio ryšio ar internetinių vaizdo programų pagalba du kartus per savaitę iki 30 minučių trukmės, apie pageidaujamą bendravimo laiką prieš dieną suderinus su M. A.;
3. Kiekvienais metais motina D. U. turi teisę bendrauti su sūnumi D. per Motinos dieną, ieškovei pasiimant vaiką iš vaiko tėvo M. A. gyvenamosios vietos 12.00 val. ir grąžinant vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą 17.00 val.;
Ateityje, vaikui augant, keičiantis šalių galimybėms, turtinei padėčiai, bendravimo tvarka gali būti keičiama.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Tarp šalių nėra ginčo, šį faktą patvirtina ir šalių atstovai, kad būtiniems šalių mažamečio sūnaus poreikiams patenkinti reikalinga 300,00 Eur suma per mėnesį, t. y. kiekvienas iš tėvų turi teikti kas mėnesį po 150,00 Eur sūnaus D. išlaikymui. Kadangi šiuo klausimu tarp šalių nėra ginčo, teismas detaliau neanalizuoja ir nepasisako dėl šalių turtinės padėties. Atsižvelgiant į tai, kad šalių sūnui D., kaip nurodė pats atsakovas, valstybė skiria 70,00 Eur išmoką, šia suma mažintinas tėvų skiriamo išlaikymo dydis. Todėl iš ieškovės D. U. priteistinas jos nepilnamečiam sūnui D. A. išlaikymas, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 115,00 Eur (300-70:2) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio įstatyminiam atstovui – atsakovui M. A..
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Atsakovas byloje patyrė 575,60 Eur (500+75,60) bylinėjimosi išlaidas, (t. 1 b. l. 96-98, 145). Teismas, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatomis, konstatuoja, kad atmetus ieškinį ir patenkinus priešieškinį, atsakovui iš ieškovės priteistina 575,60 patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priešieškinį tenkinti.
1. Nustatyti nepilnamečio sūnaus D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
2. Priteisti iš ieškovės D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečiam sūnui D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 115,00 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminis nepilnamečio D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovas M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išimtinai vaiko interesams tenkinti. Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai.
3. Nustatyti nepilnamečio vaiko D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir jo motinos D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:
3.1. D. U. turi teisę bendrauti su sūnumi D. A. antro ir ketvirto savaitgalio šeštadienį nuo 12.00 val. iki 17.00 val. Antrą savaitgalio šeštadienį ieškovei pasiimant vaiką iš vaiko tėvo M. A. gyvenamosios vietos šeštadienį 12.00 val. ir grąžinant vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą šeštadienį 17.00 val. Ketvirtą savaitgalio šeštadienį atsakovui atvežant vaiką į motinos D. U. gyvenamąją vietą šeštadienį 12.00 val. ir pasiimant vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą šeštadienį 17.00 val.;
3.2. D. U. turi teisę bendrauti su sūnumi D. A. telefoninio ryšio ar intemetinių vaizdo programų pagalba du kartus per savaitę iki 30 minučių trukmės, apie pageidaujamą bendravimo laiką prieš dieną suderinus su M. A.;
3.3. Kiekvienais metais motina D. U. turi teisę bendrauti su sūnumi D. per Motinos dieną, ieškovei pasiimant vaiką iš vaiko tėvo M. A. gyvenamosios vietos 12.00 val. ir grąžinant vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą 17.00 val.
Priteisti iš ieškovės D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 575,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.