Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-01-28 · Civilinė byla Nr. e2-192-180/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-28
Bylos Nr.
e2-192-180/2016
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01901-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
CBF SIA „Binders“
Atsakovas
Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Autokausta“, akcinė bendrovė „A.C.B“, uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos kelių statyba“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-192-180/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01901-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės CBF SIA „Binders“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarties netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-5958-345/2015 pagal ieškovės CBF SIA „Binders“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Autokausta“, akcinė bendrovė „A.C.B“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos kelių statyba“), dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė CBF SIA „Binders“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcija) viešojo pirkimo „Valstybinės reikšmės krašto kelių rekonstrukcija. Sutartis Nr. 2“ komisijos 2015 m. rugpjūčio 19 d. sprendimus dėl pasiūlymams skirtų ekonominio naudingumo balų, atmesto ieškovės pasiūlymo, pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo.

Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo procedūras ir uždrausti sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o jei ji jau sudaryta – sustabdyti jos vykdymą. Teigė, kad nesustabdžius pirkimo procedūrų, ieškovės teisėtų interesų teisminė gynyba būtų iš esmės apsunkinta arba nebeįmanoma. Perkamų paslaugų nėra būtina įsigyti skubiai, todėl viešasis interesas nebus pažeistas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi prašymą atmetė.

Teismas sprendė, kad atsakovės vykdomo viešojo pirkimo rezultatas neabejotinai yra susijęs su viešuoju interesu, t. y. kokybiškos susisiekimo keliais infrastruktūros ir eismo dalyvių saugumo užtikrinimu. Teismo įsitikinimu, laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės viršytų jų teikiamą naudą: sustabdžius pirkimo procedūras, užsitęstų viešojo pirkimo vykdymas, atsakovei kiltų grėsmė prarasti projektui skirtą finansavimą, ir tokiu būdu galėtų būti pažeisti ne tik atsakovės, bet ir visuomenės (eismo dalyvių) teisėti lūkesčiai turėti kokybišką susisiekimo keliais infrastruktūrą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė CBF SIA „Binders“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir patenkinti jos prašymą.

Skunde teigia, kad priešingai nei sprendė teismas, viešasis interesas pirmiausia reikalauja stabdyti viešojo pirkimo procedūras, o ne operatyviai sudaryti pirkimo sutartį, nes šiuo atveju yra būtina užtikrinti viešojo pirkimo procedūrų teisėtumą. Nors viešojo pirkimo rezultatas yra susijęs su viešuoju interesu (susisiekimo keliais infrastruktūros ir eismo dalyvių saugumo užtikrinimu), to nepakanka, kad būtų galima atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nėra jokios grėsmės, kad bus prarastas pirkimo sutarčiai įgyvendinti reikalingas finansavimas, nes pagal pirkimų sąlygų 1 punktą, pirkimo sutarties finansavimas bus užtikrintas iki 2020 metų.

Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą analogiškose bylose, kuriose atsakovė taip pat buvo Kelių direkcija, ne kartą konstatavo, kad laikinosios apsaugos priemonės privalo būti taikomos siekiant užtikrinti viešojo pirkimo procedūrų skaidrumą, nes sąlygos eismo dalyviams, iš esmės nepablogės, o tik tam tikrą ilgesnį laiką bus tokios pat, kokios buvo iki šiol (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-845/2013; 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1708-943/2015).

Atsiliepimas

Atsakovė Kelių direkcija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama jį (atskirąjį skundą) atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Ieškinys, atsakovo įsitikinimu, yra nepagrįstas, todėl nėra pagrindo stabdyti pirkimo procedūrų. Jas sustabdžius, būtų pažeistas viešasis interesas ir apsaugoti vien tik privatūs ieškovės interesai. Net ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, patenkinus ieškinį, ieškovės interesai galėtų būti apginti pareiškus reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad konstatavus viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimus, teismas privalo grąžinti šalis į pirminę padėtį. Taigi tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas neapriboja būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Priešingai nei teigia apeliantė, kelio ruožą yra būtina kuo skubiau rekonstruoti, nes jo kokybė yra itin prasta, per dešimties metų laikotarpį jame žuvo septyni žmonės, sužeisti trisdešimt aštuoni. Rekonstruoti kelią galima tik šiltuoju metų laiku, todėl laiku neįvykdžius pirkimo procedūrų, kelio rekonstrukcija užsitęstų ir laikui nebūtų įgyvendinta. Sustabdžius pirkimo procedūras, kiltų grėsmė įsisavinti lėšas, nes jos skiriamos etapais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomos sąlygos. Pirma, ieškinys turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, teismas turi konstatuoti, jog nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, CPK 423⁷ straipsnyje yra įtvirtintos specialiosios nuostatos. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose taiko vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Iš paminėto reglamentavimo sprendžiama, kad iš pradžių paprastai yra nustatinėjama ar ieškinys tikėtinai pagrįstas ir ar egzistuoja grėsmė, kad teismo sprendimas nebus įvykdytas, o nustačius šių sąlygų egzistavimą – vertinama, ar tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels dar didesnės žalos nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų metu gali būti siekiama įsigyti prekes, kurių neįsigijus, ar paslaugas, kurių nesuteikus skubiai, gali žymiai nukentėti visuomenės ar jos dalies teisės ir teisėti interesai ir dėl to būti padaryta žala socialiai reikšmingoms vertybėms (sveikatai, aplinkai, valstybės saugumui ir pan.). Kai konkuruoja kelios teisinės vertybės, pirmiausia turi būti ginama ta vertybė, kurios neapginus atsirastų didesnė žala. Jeigu iš ieškovo pateiktų duomenų preliminaraus įvertinimo negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl viešojo pirkimo esminių principų pažeidimo, o pirkimo dalykas susijęs su poreikiu užtikrinti visuomenei ar jos pažeidžiamai grupei būtinų prekių/paslaugų įsigijimą kuo skubiau, kad nebūtų padaryta nepataisoma žala šiems asmenims ir konstitucinėms vertybėms, turi būti ginama pastaroji.

Byloje kilęs ginčas dėl viešojo pirkimo, kurio objektas yra valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 140 Kaunas – Zapyškis – Šakiai nuo 10,20 iki 16,70 km rekonstravimas. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, atsižvelgiant į paminėtą viešojo pirkimo objektą, yra pagrindas daryti išvadą, kad turėtų būti ginamas visuomenės interesas turėti geresnės būklės kelius ir užtikrinti eismo dalyvių saugumą. Priešingai nei teigia apeliantas, tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2078/2014; 2015 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-371-236/2015 ir kt.). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju prioritetas turėtų būti teikiamas būtent šiam viešajam interesui.

Apeliantė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teigia, kad, sudarius viešojo pirkimo sutartį, ją vykdant, restitucijos taikymas negalimas. Toks teiginys nėra pagrįstas. Iš Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų bei teismų praktikos viešųjų pirkimų bylose akivaizdu, kad, patenkinę ieškinius, teismai privalo nuspręsti ir dėl viešosios pirkimo sutarties pasekmių, jei tokia sutartis buvo sudaryta ir vykdoma. Vienas iš restitucijos būdų – sutarties panaikinimas ir tiekėjų grąžinimas į prieš pažeidimą buvusią teisinę padėtį. Toks restitucijos būdas, taikant alternatyvias sankcijas, netaikytinas išimtiniais atvejais, įvertus esamą teisinę situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009 ir kt.). Be to, VPĮ nustato tiekėjui teisę ginti savo teisių pažeidimą ir kitu būdu (VPĮ 96 str.).

Aplinkybės, kad įstatymas nustato pakankamai trumpus bylų dėl viešųjų pirkimų nagrinėjimo terminus, nereiškia, kad dėl to pirkimo procedūros turi būti stabdomos. Ši procesinė priemonė taikoma esant įstatyme nustatytoms sąlygoms (CPK 144 str., 423⁷ str. 1 d.).

Nustačius, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės viršytų jų teikiamą naudą, stabdyti pirkimo procedūrų nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nutarties keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Piškinaitė