Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Višinskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-5707-262/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno keliai“ ieškinį atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo ir konkurso sąlygos pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo ir pagrįstumo.

Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Kauno keliai“ (toliau – ir UAB) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: pripažinti 2014 m. rugsėjo 5 d. perkančiosios organizacijos rašte Nr. (6.98) 2-4195 įtvirtintą atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos sprendimą atmesti UAB „Kauno tiltai“ pretenziją neteisėtu ir negaliojančiu bei šį sprendimą panaikinti; pripažinti neteisėtu viešojo pirkimo atviro konkurso „Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra. Dangos rekonstravimo II etapas“ (pirkimo Nr. 153797) 15.12 punktą ir jį pakeisti, išdėstant taip: „Tiekėjo per paskutinius 5 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas veiklą vykdė mažiau nei 5 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos) vienos ar dviejų tinkamai įvykdytų sutarčių suma ypatingų statinių grupei priskiriamuose statiniuose: valstybinės reikšmės keliuose priklausomai nuo jų suskirstymo pagal reikšmę (magistraliniai, krašto, rajoniniai), arba miestų, miestelių gatvėse su indeksu A ir / ar B (greito eismo ir pagrindinės gatvės) (užsienio tiekėjams – lygiaverčiuose statiniuose) bei jų sankryžose turi būti ne mažesnė kaip 43,0 mln. Lt (be PVM), iš jų vienos vertė – ne mažesnė kaip 25,8 mln. Lt (be PVM) bei vienos arba dviejų tinkamai įvykdytų projektavimo paslaugų (parengtas techninis–darbo projektas) sutarčių valstybinės reikšmės keliuose priklausomai nuo jų suskirstymo pagal reikšmę (magistraliniai, krašto, rajoniniai), arba miestų, miestelių gatvėse su indeksu A ir / ar B (greito eismo ir pagrindinės gatvės) (užsienio tiekėjams – lygiaverčiuose statiniuose) bei jų sankryžose, kurių apimtis turi būti ne mažesnė kaip 0,52 mln. Lt (be PVM)“.

Ieškovas ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti visas atviro konkurso „Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra. Dangos rekonstravimo II etapas“ (pirkimo Nr. 153797) procedūras, taip pat uždrausti atsakovui vykdyti susipažinimo su pasiūlymais (vokų atplėšimo) procedūras ir pasirašyti sutartį su konkurso laimėtoju.

Ieškovas nurodė, kad ieškinyje išdėstytos aplinkybės bei teisiniai argumentai patvirtina, jog viešojo pirkimo procedūros yra vykdomos pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – ir VPĮ) įtvirtintas imperatyviąsias teisės normas, dėl šių imperatyviųjų teisės normų pažeidimų konkursas gali vykti esant be pagrindo suvaržytai konkurencijai, nes padaryti pažeidimai užkerta kelią konkurse dalyvauti tiekėjams, sukaupusiems analogišką patirtį ir galintiems tinkamai ir laiku atlikti tiek projektavimo, tiek statybos darbus. Vykdant konkursą esant be pagrindo suvaržytai konkurencijai bus nepasiektas pirkimo tikslas racionaliai panaudoti lėšas (VPĮ 3 straipsnio 2 dalis). Ieškovo teigimu, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeistas visuotinai pripažintas teisės principas ex iniuria non oritur ius, o ieškovo teisė į teisminę gynybą taptų niekine. Be to, nesustabdžius pirkimo procedūrų, atsakovas toliau vykdys neteisėto viešojo pirkimo procedūras (sudarys ir vykdys viešojo pirkimo sutartį), todėl teisingumo įvykdymas šioje byloje pasidarys neįmanomas, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką restitucijos taikymas esant sudarytai ir vykdomai viešojo pirkimo sutarčiai yra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartimi ieškovo UAB „Kauno keliai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – sustabdė visas atviro konkurso „Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra. Dangos rekonstravimo II etapas“ (pirkimo Nr. 153797) procedūras, taip pat uždraudė atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos vykdyti susipažinimo su pasiūlymais (vokų atplėšimo) procedūras ir pasirašyti sutartį su konkurso laimėtoju.

Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju, nesustabdžius viešojo pirkimo, būtų susilpnintas tiekėjo pažeistų teisių gynybos mechanizmas, t. y. tiekėjo teisėtų interesų teisminė gynyba būtų apsunkinta arba taptų nebeįmanoma. Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeisti ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principai, viešasis interesas ar laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti reali ar realiai numatoma žala visuomenei ar jos daliai, neigiama įtaka žmonių gerovei, todėl sprendė, kad nesustabdžius pirkimo procedūrų, egzistuotų reali grėsmė, jog konkurso procedūros bus baigtos, o galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas faktiškai nebebūtų įmanomas, nes, ieškovui pretenduojant į viešojo pirkimo sutarties sudarymą, ieškovo grąžinimas į pirminę, prieš pažeidimą buvusią padėtį, taptų neįmanomas. Be to, priimtas galbūt ieškovui palankus teismo sprendimas nulemtų naujų ginčų atsiradimą.

Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas sprendė esant pagrindui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pirkimo procedūrų sustabdymą, taip pat uždrausti atsakovui vykdyti susipažinimo su pasiūlymais (vokų atplėšimo) procedūras ir pasirašyti sutartį su konkurso laimėtoju.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovas Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; jeigu teismas priimtų sprendimą palikti galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įpareigoti ieškovą pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ir per teismo nustatytą terminą įmokėti į Lietuvos apeliacinio teismo depozitinę sąskaitą ne mažiau kaip 10 procentų numatomos sudaryti sutarties sumos, t. y. apie 8 566 000 Lt, arba pateikti banko garantiją šiai sumai per 10 dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos bei pateikti įmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis užkertamas kelias atsakovui nupirkti valstybei svarbius ir reikšmingus darbus. Jomis nėra apsaugomas viešasis interesas, o sudaromos prielaidos išimtinai komercinio pobūdžio ieškovo turtinių interesų tariamai gynybai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešasis interesas turi prioritetą prieš privatų interesą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas viešųjų pirkimų bylose nesant aiškios grėsmės viešajam interesui, o saugant tik privatų ieškovo interesą yra nepagrįstas.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra proporcingas ir suteikia ieškovui nepagrįstą pranašumą prieš atsakovą, nes ieškinio patenkinimo atveju ieškovas savo subjektines teises galėtų ginti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles paduodamas ieškinį dėl žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnis, VPĮ 96 straipsnis).Darbų pradžios nukėlimas negalėtų būti vertinamas kaip proporcinga priemonė, užtikrinanti ieškovo pareikšto reikalavimo įvykdymą, nes keliu, kurį ruošiamasi remontuoti, vyksta intensyvus žmonių susisiekimas, krovinių gabenimas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje pažeistų viešąjį interesą, o ieškovo privatūs interesai įgytų pranašumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1323/2012). Sustabdžius konkurso pirkimo procedūras yra trukdoma įgyvendinti europinės reikšmės kelių projektą, užtikrinti eismo dalyvių saugumą, sumažinti avarijų skaičių.Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovo ir visuomenės realiai patiriami nuostoliai būtų žymiai didesni nei ieškovo galimi nuostoliai, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų ir pažeidžia viešąjį interesą.Pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai perkančiosios organizacijos sprendimai yra pripažįstami neteisėtais, viešojo pirkimo teisinių santykių šalys turi būti grąžinamos į pirminę, prieš pažeidimą buvusią, padėtį, kurioje perkančioji organizacija, remdamasi viešuosius pirkimus reglamentuojančiomis teisės normomis ir pirkimo dokumentais, privalo vykdyti jos kompetencijai priklausančias funkcijas ir pareigas, įtvirtintas VPĮ 7 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 3 dalies, 39 straipsnio ir kitų straipsnių nuostatuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010). Net pasirašius ir pradėjus vykdyti viešojo pirkimo sutartį konkurse nebūtų jokių kliūčių grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki tariamo pažeidimo. Viešojo pirkimo sutarties sudarymas savaime nėra pagrindas neatnaujinti procedūrų. Konkursu yra perkamos paslaugos ir darbai, todėl, net ir pasirašius viešojo pirkimo sutartį, laimėjęs tiekėjas pirmiausia teiktų projektavimo paslaugas, o tik vėliau vykdytų darbus. Pirkimo objekto apibūdinimas lemia, jog tai yra sudėtinis objektas ir įvykdžius vieną jo dalį galima bus nutraukti viešojo pirkimo sutartį, nepatiriant papildomų išlaidų. Be to, viešųjų pirkimų bylos yra nagrinėjamos per trumpus terminus (CPK 423⁸ straipsnis, 423⁹ straipsnis), todėl viešojo pirkimo sutarties darbų vykdymo dalis nebūtų pradėta vykdyti iki bylos išnagrinėjimo teisme.Nepagrįstai teismas nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, o tai nulemtų naujų ginčų atsiradimą. Pagal kasacinio teismo praktiką teismui nusprendus dėl pirkimo dokumentų teisėtumo, teismas ex officio sprendžia klausimą dėl pirkimo procedūrų nutraukimo bei sutarties, jei tokia sudaryta pirkime, galiojimo.Atsakovo vykdomu konkursu siekiama įgyvendinti Europos Sąjungos fondų lėšomis ir Lietuvos Respublikos lėšomis ketinamą finansuoti projektą, kurio tinkamas įgyvendinimas tiesiogiai susijęs su viešuoju interesu, todėl būtina užtikrinti viešąjį interesą ir panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Kaip minėta, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu bei panaikinti perkančiosios organizacijos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos sprendimą atmesti UAB „Kauno tiltai“ pretenziją, taip pat pripažinti neteisėtu viešojo pirkimo atviro konkurso sąlygų 15.12 punktą, nustatantį minimalius tiekėjo kvalifikacijos reikalavimus, ir jį pakeisti. Ieškovas ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti visas atviro konkurso „Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra. Dangos rekonstravimo II etapas“ (pirkimo Nr. 153797) procedūras, taip pat uždrausti atsakovui vykdyti susipažinimo su pasiūlymais (vokų atplėšimo) procedūras ir pasirašyti sutartį su konkurso laimėtoju.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tokį procesinį sprendimą motyvavo tuo, kad nesustabdžius viešojo pirkimo, tiekėjo teisėtų interesų teisminė gynyba būtų apsunkinta arba taptų nebeįmanoma, kad viešasis interesas taip pat reikalauja, jog tiekėjų varžymasis dėl jo pirkimo objekto vyktų skaidriai, o viešasis sandoris būtų sudarytas pagal racionalumo reikalavimus, be to, restitucijos taikymas esant sudarytai ir vykdomai viešojo pirkimo sutarčiai yra negalimas. Teismo vertinimu, pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nebūtų pažeisti ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principai.

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, jog yra pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės savo nesutikimą grindžia tuo, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis užkertamas kelias atsakovui nupirkti valstybei svarbius ir reikšmingus darbus ir sudaromos prielaidos išimtinai komercinio pobūdžio ieškovo turtinių interesų tariamai gynybai. Apelianto teigimu, darbų pradžios nukėlimas negali būti laikoma proporcinga priemone, nes sustabdžius pirkimo procedūras būtų trukdoma įgyvendinti europinės reikšmės kelių projektą, užtikrinti eismo dalyvių saugumą, sumažinti avarijų skaičių, be to, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovo ir visuomenės realiai patiriami nuostoliai būtų žymiai didesni nei ieškovo galimi nuostoliai. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad pasirašius pirkimo sutartį laimėjęs tiekėjas pirmiausia turėtų teikti projektavimo paslaugas, o tik vėliau vykdyti darbus, todėl atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų bylos nagrinėjamos per trumpus terminus, įvykdžius pirmąją pirkimo objekto dalį, viešojo pirkimo sutartis galės būti nutraukta nepatiriant papildomų išlaidų ir ieškovai galės bus grąžinti į padėtį, iki pažeidimo.

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas minėtų apelianto argumentų pagrįstumą, pažymi, kad CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo norma, pagal kurią, nustačius, jog ieškinys yra tikėtinai (prima facie) pagrįstas, sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, kurį nulemia realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas. CPK 423⁷ straipsnyje įtvirtintos specialiosios teisės normos, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo viešųjų pirkimų bylose. CPK 423⁷ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas viešųjų pirkimų bylose be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taip pat gali sustabdyti viešojo pirkimo konkurso procedūras, įpareigoti perkančiąją organizaciją nesudaryti viešojo pirkimo sutarties ir taikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visais atvejais, įskaitant ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą viešųjų pirkimų bylose, vertinamasis kriterijus yra tai, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškinio reikalavimų vykdymui užtikrinti, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, nes, kaip žinoma, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą bei garantuoti šio sprendimo privalomumą (CPK 18 straipsnis).

Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad galiojantys įstatymai viešojo intereso sampratos nepateikia. Teismų praktikoje nurodoma, kad bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, viešųjų pirkimų bylose viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Tokia viešojo intereso samprata kyla iš VPĮ tikslų – racionalaus lėšų panaudojimo, konkurencijos ir rinkos plėtros skatinimo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančių priemonių užtikrinimo. Viešojo intereso apsauga sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje turi apimti abu jo aspektus, nė vienas iš jų a priori neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu. Sprendimas ginti viešąjį interesą, kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda, turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindais. Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms (kaip ir nagrinėjamu atveju) – pirkimo procedūrų teisėtumui užtikrinti ir pirkimo procedūroms vykdyti, paprastai prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala, o kai pirkimo dalykas yra susijęs su poreikiu užtikrinti visuomenei ar jos pažeidžiamai grupei būtinų prekių / paslaugų įgijimą, kad nebūtų padaryta nepataisoma žala šiems asmenims ir konstitucinėms vertybėms (kaip ir nagrinėjamu atveju), tokiu atveju prioritetas turi būti teikiamas toliau vykdomoms pirkimo procedūroms, įskaitant ir pirkimo sutarties pasirašymą su pirkimo laimėtoju bei vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005).

Taigi visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi įvertinti, ar tam tikros rūšies laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Pastebėtina ir tai, kad laikinosios apsaugos priemonės, net ir esant nustatytoms CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms, gali būti netaikomos tuo atveju, jei jų pritaikymas atsakovui ir ar visuomenei sukeltų didesnes neigiamas pasekmes nei teikiama jų nauda ieškovui.

Byloje nustatyta, kad atsakovas Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra. Dangos rekonstravimo II etapas“ (pirkimo Nr. 153797). Šiuo pirkimu siekiama įgyvendinant projektą „Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra. Dangos rekonstravimo II etapas“, finansuojamą Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos lėšomis. Perkami darbai apima valstybinės reikšmės magistralinio kelio A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ruožo nuo 8,32 km iki 23,36 km rekonstravimą, atliekamą pagal užsakovo įgalioto projektuotojo parengtą techninį projektą (pirma darbų grupė), ir Jungiamojo kelio projektavimo ir statybos darbus, atliekamus pagal pirkimo dokumentų III tomo V dalyje pateiktus reikalavimus. Jungiamas kelias yra valstybinės reikšmės magistralinio kelio A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ruože nuo 9,55 km iki 9,95 km (antra darbų grupė). Darbai vyks Panevėžio regione. Sąvoka darbų Grupės apibrėžiama sutarties projekto sąlygose (pirkimo dokumentų II tomas). Pirmos darbų grupės perkami darbai bus atliekami pagal techninį projektą „Magistralinio kelio Nr. A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ruožo 8,32–23,36 km rekonstravimas“, kurį atvirą konkursą laimėjusiam dalyviui pateiks perkančioji organizacija pagal pirkimo sutarties „Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra. Dangos rekonstravimo II etapas“ pirkimo dokumentų IV tomą „Darbų kiekių žiniaraščiai“ ir darbo projektą, kurį tiekėjas privalės parengti savo lėšomis. Antros darbų grupės darbams konkursą laimėjęs tiekėjas privalės parengti statybos techninių reglamentų nustatytos sudėties statinio projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (žr. Konkurso sąlygų 12 punktą). Konkurso sąlygų 13 punkte nustatyta, kad darbai turi būti atlikti per tiekėjo pasiūlyme nurodytą terminą, bet ne ilgiau, kaip per 18 mėnesių nuo pirkimo sutarties įsigaliojimo dienos. Sutarties vykdymo metu darbų atlikimo terminas nebus pratęsiamas.

Apeliacinio teismo vertinimu, atsakovas yra teisus teigdamas, kad nagrinėjamu atveju byloje nebuvo teisinio pagrindo taikyti ieškovo nurodytas laikinąsias apsaugos priemones ir taip nesuteikti prioriteto tęsti viešojo pirkimo procedūras. Iš pirmiau aptartų bylos duomenų visumos matyti, kad nurodyto viešojo pirkimo rezultatas yra neabejotinai susijęs su viešuoju interesu, t. y. su kokybiškos susisiekimo keliais infrastruktūros ir eismo dalyvių saugumo užtikrinimu. Be to, dėl ieškovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali užsitęsti viešojo pirkimo vykdymas, kilti grėsmė atsakovui prarasti projektui skirtą finansavimą, atsakovo vykdomas projektas gali likti neįgyvendintas, o tokiu būdu galėtų būti pažeisti ne tik Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, vykdančios projektą, interesai, bet ir visuomenės (eismo dalyvių) teisėti lūkesčiai turėti kokybišką susisiekimo keliais infrastruktūrą (CPK 144 straipsnis, 423⁷ straipsnio 1–2 dalys). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės viršytų jų teikiamą naudą (CPK 178 ir 185 straipsniai).

Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teigė, jog esant sudarytai ir vykdomai viešojo pirkimo sutarčiai restitucijos taikymas negalimas. Kasacinis teismas viešųjų pirkimų bylose yra pasisakęs, kad restitucijos taikymas turi užtikrinti perkančiosios organizacijos ir tiekėjų grąžinimą į prieš pažeidimą buvusią teisinę padėtį, tačiau bendrosios restitucijos taisyklės nustato teismui teisę išimtiniais atvejais keisti restitucijos būdą ir netgi iš viso jos netaikyti, jeigu pagal susiklosčiusią teisinę situaciją niekinio sandorio konstatavimo metu šalių grąžinimas į ankstesnę padėtį prieštarautų viešajam interesui, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 6.145, 6.146 straipsniai). Dėl to teismai, spręsdami dėl niekinio sandorio padarinių, turi tirti sutarties vykdymo eigą, jos vykdymo specifiką, įvykdymo laipsnį, kitas reikšmingas aplinkybes ir parinkti restitucijos būdą arba, esant išskirtinėms aplinkybėms, jos netaikyti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008).

Kaip minėta, pirkimo objektas susideda iš kelių dalių – pirmos darbų grupės perkami darbai bus atliekami pagal techninį projektą, kurį atvirą konkursą laimėjusiam dalyviui pateiks perkančioji organizacija, ir darbo projektą, kurį tiekėjas privalės parengti savo lėšomis, o antros darbų grupės darbams konkursą laimėjęs tiekėjas privalės parengti statybos techninių reglamentų nustatytos sudėties statinio projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Taigi prieš vykdydamas pirmos darbų grupės darbus laimėjęs konkursą tiekėjas iš pradžių turės parengti darbų projektą. Įvertinus tai, kad viešųjų pirkimų byloms yra nustatyti trumpi nagrinėjimo terminai (CPK 423⁸ straipsnio 4 dalis; CPK 423⁹ straipsnio 3 dalis), yra pagrindas sutikti su atsakovu Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, jog viešojo pirkimo sutarties darbų vykdymo dalis tikėtina nebus pradėti vykdyti iki bylos išnagrinėjimo teisme, todėl neatsirastų kliūčių šalis grąžinti į padėtį, iki šioje byloje įrodinėjamo pažeidimo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net ir esant situacijai, kai būtų nepritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir būtų priimtas galbūt ieškovui palankus teismo sprendimas, ieškovas savo subjektines teises galėtų ginti paduodamas teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo (VPĮ 96 straipsnis). Kita vertus, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ir bylą nutraukė, panaikino laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad ši nutartis nėra įsiteisėjusi, o atsakovas neatsisakė atskirojo skundo dėl nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl apeliacinės instancijos teismas iš esmės išnagrinėja atskirąjį skundą.

Atsižvelgdamas į pirmiau nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nei faktinių, nei teisinių prielaidų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręstinas iš esmės – ieškovo UAB „Kauno keliai“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.

Atsakovas Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atskirajame skunde taip pat prašo užtikrinti atsakovo nuostolius, galinčius atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėtina, kad tokio prašymo atsakovas nebuvo pareiškęs pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jo nepasisako, nes, kaip žinia, apeliacinis procesas atlieka pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės funkciją (CPK 146 ir 301 straipsniai). Be to, šia apeliacinio teismo nutartimi nagrinėjamoje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno keliai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.