Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovei I. P. dėl skolos, palūkanų, sutarties sudarymo mokesčio, negautų pajamų, priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. 2021 m. rugsėjo 20 d. periodine reikalavimo perleidimo sutartimi UAB ,,Credit Service” perleido reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą PlusPlus Capital AS. Atsakovės vardu turimas skolinis įsipareigojimas buvo perleistas ieškovei 2022 m. liepos 4 d.

4. Atsakovė nevykdė pagal Sutartį prisiimtų įsipareigojimų ir Sutarties nutraukimo dieną liko skolinga: 9074,37 Eur negrąžinto kredito, 264,52 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, 403,70 Eur sutarties administravimo mokesčio, kuris toks buvo reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo dieną, 84,28 Eur delspinigių. Po sutarties nutraukimo atsakovė geranoriškai dar sumokėjo 2022 m. rugpjūčio 22 d. 200,00 Eur, kuria buvo padengta skolos išieškojimo irlaidos ir dalis nesumokėtų palūkanų. Be to, laikotarpiu nuo sutarties nutraukimo, t.y. 2022 m. birželio 6 d. iki sutarties termino pabaigos, t.y. 2028 m. spalio 13 d., jei būtų tinkamai atliekami mokėjimai, kreditorius būtų gavęs 2185,87 Eur palūkanų. Nutraukus sutartį šios palūkanos pripažintinos nuostoliais kaip negautas pelnas.

6. Atsakovei teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai 2023 m. birželio 5 d., per nustatytą terminą ji atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

7. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė I. P. 2021 m. kovo 13 d. su UAB ,,Credit Service“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. CS9787913004, kredito suma 3450 Eur, kuri papildyta: 2021 m. balandžio 16 d. – kredito suma 3275 Eur, 2021 m. gegužės 24 d. – kredito suma 200 Eur, 2021 m. liepos 29 d. – kredito suma 500 Eur, 2021 m. rugpjūčio 29 d. – kredito suma 2000 Eur, ir 2021 m. lapkričio 5 d. – kredito suma 425 Eur, metinė palūkanų norma 7,13 proc., mėnesinis administravimo mokestis 80,74 Eur, kredito termino pabaiga 2028 m. spalio 13 d. Kap matyti iš papildomai pateiktų įrodymų, pradinė kreditorė vykdė savo įsipareigojimus ir į atsakovės sąskaitą pervedė atitinkamas kredito sumas. Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl su ja sutartis vienašališkai nutraukta 2022 m. birželio 6 d., o 2022 m. birželio 7 d. pradinė kreditorė atsakovei siuntė raginimą susimokėti įsiskolinimą, kuris bendrai buvo 9770,78 Eur. 2021 m. rugsėjo 20 d. Periodine reikalavimų perleidimo sutartimi skola į atsakovo įsiskolinimą 2022 m. liepos 4 d. perleista PlusPlus Capital AS, skolos perleidimo dieną skola sudarė 9074,37 Eur, palūkanos – 264,52 Eur, administravimo mokestis – 403,70 Eur, delspinigiai – 84,28 Eur. Atsakovei 2022 m. liepos 4 d. naujas kreditorius siuntė raginimą apie skolos sumokėjimą, informuojant apie reikalavimo perleidimą.

8. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

9. Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp UAB ,,Credit Service“ ir atsakovės sudarytos sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Pradinis kreditorius UAB ,,Credit Service“ sutarties pagrindu atsiradusias prievoles vykdė tinkamai, tačiau atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, buvo padaryti esminiai sutarties pažeidimai, todėl laikytina, kad atsakovė pažeidė prievolę. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsakovės atžvilgiu yra pagrindas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, ji turi pareigą atlyginti dėl prievolės pažeidimo atsiradusius nuostolius, tai yra sumokėti įsiskolinimą. (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad liko negrąžinto kredito 9074,37 Eur, 403,70 Eur administravimo mokesčio, kuris liko nesumokėtas iki sutarties nutraukimo, ir 148,80 Eur nesumokėtų, mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, t.y. 2022 m. birželio 6 d.. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina negrąžinto kredito 9074,37 Eur, administravimo mokesčio 403,70 Eur ir nesumokėtų, mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo 148,80 Eur.

10. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės ir 2185,87 Eur negautų pajamų, kurios paskaičiuotos nuo sutarties nutraukimo (2022 m. birželio 6 d.) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2028 m. spalio 13 d.).

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014). Šiuo atveju formaliai nustatyta, kad sutartis anksčiau termino nutraukta dėl atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų, pasireiškusių laiku nevykdant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).

12. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, ieškovei iš atsakovės priteistina 2185,87 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos 2022 m. birželio 6 d. iki sutarties termino pabaigos (2028 m. spalio 13 d.).

13. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo pagrįstas įstatymu ir iš atsakovo priteistinas.

14. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 266,00 Eur dydžio žyminis mokestis. Ieškinį patenkinus ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo – 266,00 Eur. (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

15. Teismas patyrė 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 19,92 Eur šių išlaidų. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės PlusPlus Capital AS, juridinio asmens kodas 11919806, naudai 9074,37 Eur (devynis tūkstančius septyniasdešimt keturis eurus 37 ct) negrąžinto kredito, 403,70 Eur (keturis šimtus tris eurus 70 ct) sutarties administravimo mokesčio, 148,80 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus 80 ct) negrąžintų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo (2022 m. birželio 6 d.), 2185,87 Eur (du tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus 87 ct) negautų pajamų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (11 812,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2023 m. gegužės 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 266,00 Eur (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus 0 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 19,92 Eur (devyniolika eurų 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.