Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui R. L. (R. L.) dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaujantis CPK 427 straipsnio 2 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, atsakovę informuojant priėmus preliminarų sprendimą (CPK 427 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2014 m. gruodžio 12 d. tarp pradinės kreditorės UAB „mogo LT“ ir atsakovo sudaryta atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB „mogo LT“ suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti transporto priemonę, o atsakovas priėmė transporto priemonę, ją valdė ir naudojosi lizingo pagrindu su teise išpirkti bei įsipareigojo mokėti lizingo įmokas. Atsakovui nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, 2015 m. gegužės 19 d. sutartis dėl esminių pažeidimų nutraukta. Transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pradinei kreditorei UAB ,,mogo LT“ grąžinta nebuvo, jos buvimo vieta – nežinoma. Apie sutarties nutraukimą atsakovas informuotas rašytiniu pranešimu, siųstu paskutiniu žinomu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas liko skolingas pradinei kreditorei UAB ,,mogo LT“ 744,67 Eur. 2016 m. kovo 7 d. pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ ir reikalavimo perėmėja AB „Debt Capital Management“ sudarė gautinų sumų pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugpjūčio 23 d. reikalavimo perėmėjai AB „Debt Capital Management“ pasirašius reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), reikalavimo teisė į susidariusį įsiskolinimą perleista ieškovei. 2018 m. rugpjūčio 30 d. pranešimu dėl kreditoriaus pasikeitimo, išsiųstu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė informavo atsakovą, kad reikalavimo teisės į atsakovo įsiskolinimą perleistos ieškovei. Atsakovas buvo raginamas geranoriškai padengti įsiskolinimą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo skolinius įsipareigojimus būtų įvykdęs (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

Nagrinėjamu atveju 2016 m. kovo 7 d. tarp pradinės kreditorės UAB „mogo LT“ ir reikalavimo perėmėjos AB „Debt Capital Management“ sudaryta gautinų sumų pirkimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugpjūčio 23 d. reikalavimo perėmėja AB „Debt Capital Management“ ir ieškovė pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad ieškovei perleidžiamos reikalavimo teisės į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis bei reikalavimo teisės į pradinio kreditoriaus nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. surinktas pinigines lėšas, kurias skolininkai atliko pradiniam kreditoriui, dengdami reikalavimus (sutarties 1.1 punktas). Apie 2018 m. rugpjūčio 23 d. tarp reikalavimo teisės perleidėjos AB „Debt Capital Management“ ir ieškovės sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas informuotas 2018 m. rugpjūčio 30 d. pranešimu dėl kreditoriaus pasikeitimo, išsiųstu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas buvo raginamas geranoriškai padengti įsiskolinimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, jog atsakovas dėl reikalavimo teisių perleidimo informuotas tinkamai.

Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK XXX skyriaus Lizingas (finansinė nuoma) normos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai lizingo davėjas yra nuomojamo turto savininkas (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). CK 6.574 straipsnyje numatyta, jog tuo atveju, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas ieškovės reikalavimo, atsiradusio 2014 m. gruodžio 12 d. pradinės kreditorės UAB „mogo LT“ ir atsakovo sudarytos atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, nevykdė, todėl ieškovė įgijo teisę į 744,67 Eur skolos sumos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė sutartinę prievolę tinkamai ir laiku atsiskaityti su ieškove, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 744,67 Eur skolos laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas (6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 147,84 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2015 m. gegužės 19 d. ir 389,10 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų, paskaičiuotų už likusią nesumokėtą finansavimo 744,67 Eur sumą nuo 2015 m. gegužės 20 d. iki 2016 m. gegužės 15 d.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pelno (mokėjimo) palūkanų paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015). Šiuo atveju palūkanų dydis ir mokėjimo tvarka šalims pasinaudojus sutarties laisvės principu nustatyta jų susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015).

2014 m. gruodžio 12 d. tarp pradinės kreditorės UAB „mogo LT“ ir atsakovo sudarytos atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų nuostatų 7.1 punkte numatyta, jog lizingo gavėjas moka lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas, t. y. fiksuotą įmokų dalį ir palūkanas, nuo neišmokėtos lizingo (išperkamosios nuomos) sumos per visą lizingo terminą. Metinė palūkanų norma, apskaičiuota įvertinus visas palūkanas, taikoma per visą lizingo terminą, ir visas bendrąsias sutarties išlaidas per visą lizingo terminą bei išvedant jų metinį vidurkį bei procentinę metinę normą – 52,83 procentai. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomos priteisti 147,84 Eur palūkanos, paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2015 m. gegužės 19 d. ir 389,10 Eur palūkanos, paskaičiuotos už likusią nesumokėtą finansavimo 744,67 Eur sumą nuo 2015 m. gegužės 20 d. iki 2016 m. gegužės 15 d. pagal savo paskirtį laikytinos pelno (mokėjimo) palūkanomis. Kadangi atsakovas sutartinės prievolės mokėti užmokestį palūkanų forma už suteiktą lizingo gavėjui valdyti ir naudotis turtą nevykdė, ieškovei, perėmusiai reikalavimo teisę, kylančią iš 2014 m. gruodžio 12 d. sudarytos atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), priteistinos 147,84 Eur pelno (mokėjimo) palūkanos, paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2015 m. gegužės 19 d. ir 389,10 Eur (744,67 Eur x 52,83 proc. / 365 x 361 d.) pelno (mokėjimo) palūkanos už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 20 d. iki 2016 m. gegužės 15 d. bei 52,83 procentų dydžio sutartinės metinės palūkanos už likusią nesumokėtą 744,67 Eur sumą, skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.574 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai; CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Tai yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis), kartu – viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje 3K-P-537/2011).

Netesybų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatyme arba šalių sutartyje. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos pradedamos skaičiuoti nuo tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai. Sutarties neįvykdymas gali pasireikšti bet kokios iš sutarties kylančios prievolės neįvykdymu, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

2014 m. gruodžio 12 d. atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų nuostatų 13.2 punkte šalys numačiusios, jog lizingo gavėjui laiku nesumokėjus sutartyje nustatytų mokėjimų, lizingo gavėjas privalo mokėti UAB „mogo LT“ naudai 0,05 procento dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Kaip jau buvo minėta, įvykus esminiam sutarties pažeidimui, kai atsakovas sutartyje nustatytais terminais mokėjimų neatliko, 2014 m. gruodžio 12 d. atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta su atsakovu, buvo nutraukta 2015 m. gegužės 19 d. Delspinigiai ieškovės buvo atitinkamai paskaičiuoti nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. iki 2019 m. kovo 12 d., kada buvo parengtas ieškinys. Kadangi privalomos mokėti sumos ieškovei, perėmusiai iš 2014 m. gruodžio 12 d. atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kylančius reikalavimus, buvo negrąžintos, ieškovė pagrįstai už kiekvieną uždelstą dieną nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. iki 2019 m. kovo 12 d. skaičiavo 0,05 procento dydžio delspinigius. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovui netinkamai vykdžius sutartinę prievolę, ieškovės prašymas priteisti 67,02 Eur (744,67 Eur x 0,05 proc. x 180 d.) delspinigių yra tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Kadangi atsakovas prievolės nevykdė geruoju, nemokėdamas 1 348,63 Eur skolos sumos, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5,00 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 348,63 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. balandžio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 15,00 Eur dydžio žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, jog teismas visiškai tenkino ieškovės reikalavimus, ieškovei iš atsakovo priteistina 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 1 dalimi, 428 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo R. L. (R. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 744,67 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir šešiasdešimt septynis euro centus) negrąžintos finansavimo sumos, 147,84 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus ir aštuoniasdešimt keturis euro centus) pelno (mokėjimo) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2015 m. gegužės 19 d., 389,10 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir dešimt euro centų) pelno (mokėjimo) palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 20 d. iki 2016 m. gegužės 15 d., 52,83 procentų dydžio mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų už 744,67 Eur (septynių šimtų keturiasdešimt keturių eurų ir šešiasdešimt septynių euro centų) negrąžintą finansavimo sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. balandžio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 67,02 Eur (šešiasdešimt septynis eurus ir du euro centus) delspinigių, 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 348,63 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų ir šešiasdešimt trijų euro centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. balandžio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika eurų ir nulį euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą arba Vilniaus miesto apylinkės teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Jeigu atsakovas nepareikš prieštaravimų per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei bus išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.