Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei R. Ž., jos atstovui advokato padėjėjui J. P., atsakovui J. Ž., jo atstovui advokatui Kęstučiui Galvičiui, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. S., nedalyvaujant trečiojo asmens AB SEB bankas atstovui

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovui J. Ž. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo, dalyvaujant valstybės institucijai teikiančiai išvadą byloje Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, trečiajam asmeniui AB SEB bankui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-05-02 teisme priimtas ieškovės patikslintas ieškinys dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo nustatyto, išlaikymo priteisimo nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė 2003-11-08 Panevėžio miesto CMS akto įrašo Nr.474. Santuokoje 2005-02-05 gimė sūnus E. J. Ž., (duomenys neskelbtini) dukra R. Ž.. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2009 metų dažnai pardėjo vartoti alkoholį, namuose keldavo triukšmą, vadindavo necenzūriniais žodžiais, įžeidinėdavo, nesirūpino šeima. Nuo 2015 metų rugpjūčio mėnesio gyvena atskirai, nes gyvenimas kartu tapo nebeįmanomas. Prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nes jis žemino ją, užgauliojo kitų asmenų akivaizdoje, naudojo psichologinį smurtą, neišlaikė šeimos, slėpė pajamas. Iš atsakovo prašė priteisti 3500 Eur neturtinę žalą. Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei Ž. pavardę. Nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina. Bendrauti su vaikais atsakovas galėtų pagal jos siūlomą bendravimo tvarką. Priteisti iš atsakovo kiekvienam vaikui išlaikymą iki pilnametystės po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ją skiriant priteistų lėšų tvarkytoja. Nurodė, kad santuokos metu jokio nekilnojamojo turto neįgijo, automobilio neturi. Santuokos metu įsigytus daiktus, pritaikius vertės nusidėvėjimą, stacionarų kompiuterį pirktą 2008 m., 600 Eur vertės, nešiojamąjį kompiuterį Samsung pirktą 2012 m., 500 Eur vertės, svetainės minkštą kampą įsigytą 2013 m., 600 Eur, televizorių LG pirktą 2013 m., 700 Eur vertės, foto aparatą Panasonic 2012 m., 100 Eur vertės, šaldytuvą Gorenje 2012 m., 400 Eur vertės, viryklę Gorenje pirktą 2012 m., 400 Eur vertės, indaplovę pirktą 2015 metais 250 Eur vertės, viso turto už 3550 Eur sumą padalinti tokiu būdu, visą turtą priteisti atsakovui, o jai – 1775 Eur kompensaciją, lygią pusei daiktų vertės. Ieškovė sutikimo atsakovui skolintis nedavė, atsakovas jos apie tai neinformavo. Apie tai, kad atsakovas yra paėmęs iš AB SEB banko kreditą, jai tapo žinoma tik bylos nagrinėjimo metu, todėl nesutinka, kad prievolė kreditoriui būtų pripažinta solidaria, nes ji nebuvo panaudota šeimos poreikiams. Prašė prievolę bankui pripažinti asmenine atsakovo prievole. Ieškovė nesutiko su atsakovo siūloma 70 Eur dydžio išlaikymo suma vienam vaikui, nes tokia suma yra per maža. Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovo atstovas palaikė savo atstovaujamojo prašymus nagrinėjamoje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, surinkęs, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs šalis ir jų atstovus, nustatė, jog šalys susituokė 2003-11-08 Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.474 (7 b.l.). Santuokoje gimė sūnus E. J. Ž. ir dukra R. Ž.. (8 b.l.), kurie šiuo metu yra nepilnamečiai. Po šeimoje kilusių konfliktų sutuoktiniai nuo 2015 metų rugpjūčio mėnesio gyvena atskirai, neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių. Teismas daro išvadą, jog santuokos išsaugoti nebegalima, nes abu sutuoktiniai pripažino, kad taikytis nesutinka.

Dėl santuokos nutraukimo priežasčių ir neturtinės žalos

Pažymėtina, jog kaltė dėl santuokos iširimo yra apibrėžiama, kaip sutuoktinių pareigų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26-3.30; 3.35-3.36, pažeidimas iš esmės (CK 3.60 str.). Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme numatytų pareigų pažeidimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtina ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008).

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės nurodytas aplinkybes dėl nesutarimų, barnių, triukšmo šeimoje vartojant alkoholį pripažino iš dalies ir pats atsakovas. Liudytoja F. P., ieškovės motina patvirtino, kad atsakovas jos dukters atžvilgiu elgėsi nepagarbiai, įžeidinėdavo. Piktnaudžiavo alkoholiu, nedavė pinigų vaikų išlaikymui. Visus reikiamus daiktus anūkams ji pirko iš savo lėšų.

Kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę. Teismas, įvertindamas šalių paaiškinimus dėl santuokos iširimo priežasčių, pateiktus įrodymus byloje, liudytojų F. P., G. P. parodymus, atsižvelgdamas į šeimos tikslus ir jos paskirtį visuomenėje, laiko, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas. Jis nepateikė įrodymų apie ieškovės kaip sutuoktinės pareigų pažeidimą, todėl teismas laiko neįrodytu, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CPK 178, 185 str.). Atsižvelgiant į tai, jog sutuoktiniai taikytis nenori, yra pagrindas manyti, kad šalių santuokos išsaugoti galimybių nebėra, todėl ji nutrauktina dėl atsakovo kaltės.

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos iširimo. Teismui pripažinus atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, yra teisinis pagrindas priteisti neturtinę žalą. Neturtinė žala yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra tikslus šalies patirtų emocinių išgyvenimų įvertinimas pinigine suma, o tik tam tikra piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek galima teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-357/2006 procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3; 77.4.2; 78.2.1; Nr. 3K-3-140/2007 procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3; 75.8; 114.11), šalių turtinę padėtį, santuokoje pragyventą ilgą laiką bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir priteisia 350 Eur neturtinės žalos atlyginimą ieškovei.

Dėl turto padalinimo

Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl santuokoje įgyto turto jiems padalijimo, pirmiausiai nustatytina visa dalintino turto masė, atribotinas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, ir įgytas nesant santuokoje (priklausantis asmeninės nuosavybės teise), sudarytinas turto bei kompensacijų balansas (CK 3.118 str.). Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo bet kurio jų vardu, taip pat ir santuokos metu gautos pajamos (tiek ir iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, tiek ir iš jų abiejų bendros ar kiekvieno atskirai veiklos, arba darbines veiklos) yra bendroji jų jungtinė nuosavybė iki tol, kol šis turtas nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu ( CK 3.87 str., 3.88 str. 1 d.).

Šeimos bylose teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimus, nėra suvaržytas sutuoktinių reikalavimų, nes turi užtikrinti visų bylos dalyvių teisėtų interesų pusiausvyrą, maksimaliai eliminuojant galimybę sutuoktiniams siekti palankesnio turto padalijimo rezultato vienas kito ar kreditorių sąskaita.

Teismas konstatuoja, jog sutuoktinių dalintiną turtą sudaro sekantys kilnojamieji daiktai : stacionarus kompiuteris 600 Eur vertės, nešiojamasis kompiuteris Samsung 600 Eur vertės, svetainės minkštas kampas 600 Eur vertės, televizorius LG 700 Eur vertės, foto aparatas Panasonic 100 Eur vertės, šaldytuvas Gorenje 400 Eur vertės, viryklė Gorenje 400 Eur vertės, indaplovė 250 Eur vertės. Viso santuokoje įsigyto turto vertė 3550 Eur. Pagal VĮ „Regitra“ ir VĮ Registrų centro Panevėžio filialo išduotas pažymas sutuoktiniai nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (9,10 b.l.).

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad turto padalijimo natūra principas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi tik kai yra pakankamai rimtas pagrindas, patvirtinantis padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2009-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009; ).

Ieškovė prašė priteisti jai 1775 Eur piniginę kompensaciją, lygią ½ daliai dalintino turto vertės, nurodydama, kad daiktai liko pas atsakovą bute, faktiškai jis šiais daiktais naudojasi. Atsakovas sutiko su daiktų padalijimo tvarka ir neginčijo dalijamų daiktų vertės. Apibendrindamas aukščiau aptartus šalių reikalavimus dėl dalijamo turto, konstatuoja, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir neįžvelgęs poreikio ar teisinio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, dalijamus kilnojamuosius daiktus natūra priteisia atsakovui, o ieškovei - piniginę kompensaciją už pusę jai priklausančios daiktų vertės (CK 1.5 str., 3.117str.1,2d.).

Dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo

Kreditorinės prievolės atsiradimo pagrindas yra esminis, nustatant prievolės subjektus ir jos dydį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2006 m, procesinio sprendimo kategorija 75.6.2; 75.7; 128.10; 129.17(S)).

Nustatyta, jog santuokos metu 2014-08-12 J. Ž. AB SEB banke buvo išduotas vartojamasis kreditas. Pagal šią kredito sutartį Nr. 07A1418050913-15 kredito suma 1932,66 eur, palūkanos 422,73 Eur, delspinigiai už laiku nesumokėtą kreditą ir palūkanas 42,62 Eur, 54 eur bylinėjimosi išlaidos bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 2411,10 Eur sumą išieškomos pagal 2016-04-08 Panevėžio miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1312-223/2016 ( 82, 135-159 b.l.).

CK 3.109 str. 1 d. 5 p. numatyta, kad bendros prievolės gali atsirasti ne tik dėl abiejų sutuoktinių veiksmų, bet ir vieno sutuoktinio iniciatyva, jei konkretų sandorį vienas sutuoktinis sudarė kito sutuoktinio sutikimu arba kitas sutuoktinis vėliau patvirtino arba tokiam sandoriui sutuoktinio sutikimas nereikalingas, esant sąlygai, kad sandoris sudarytas šeimos interesais. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad apie atsakovo paimtą kreditą ji sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu. Atsakovas pripažino, kad šios kredito sutarties pasirašymą sutuoktinės neinformavo, gautus pinigus panaudojo skolos, paimtos 2008 metais grąžinimui. Teismas atmeta kaip neįrodytus atsakovo argumentus, kad gauti pinigai buvo panaudoti šeimos interesams (CPK 178 str.). Kadangi atsakovas neįrodė, kad sandoris buvo būtinas šeimos namų ūkiui išlaikyti ar vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti. Neįrodžius šeimos interesų buvimo, įsiskolinimas AB SEB bankui pagal kredito sutartį Nr. 07A1418050913-15 ir šios sutarties pagrindu priteista skola pripažintina asmenine atsakovo prievole iki visiškos jos įvykdymo (CK 3.109 str. 3 d.).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašė su ja nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas prašė su juo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą, nurodydamas, jog jis neturi pakankamai pajamų teikti prašomo dydžio išlaikymą, todėl pasidalijus vaikus, jam nereikėtų teikti išlaikymo dukrai. Tiek pirminėje, tiek papildomoje Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje dėl vaikų gyvenamosios vietos nurodyta, kad vaikai prisirišę vienas prie kito ir išreiškė norą gyventi su motina. Skyriaus nuomone atsakovo reikalavimas su juo nustatyti sūnaus E. J. gyvenamąją vietą neatitinka vaiko interesų (33-36,127-128 b.l.). Teismas, atsižvelgdamas į įrodymų visetą ir institucijos pateiktą išvadą, konstatuoja, kad nepilnamečių vaikų gyvenimas su motina atitinka jų interesus, todėl gyvenamąją vietą nustato su ieškove jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.3 str., 3.169 str.). Teismas išaiškina tėvams, kad pasikeitus aplinkybėms, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta gali būti keičiama (CK 3.169 str. 3 d.).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo

Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nenustatė, kad tėvo bendravimas su kartu negyvenančiais vaikais darytų pastariesiems žalingą įtaką. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas gali dalyvauti vaikų auklėjime be apribojimų. Bylos nagrinėjimo metu tarp šalių kilo ginčas dėl bendravimo su vaikais tvarkos, todėl teismas pasiūlė kiekvienai šaliai pateikti savo siūlomą bendravimo tvarką. Ieškovė prašė tėvo bendravimą su vaikais nustatyti tokia tvarka : pradedant nuo 2016 metų rugsėjo 13 dienos atsakovas su vaikais bendrautų kiekvieno mėnesio pirmos ir trečios savaitės savaitgalį nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 18 val., pasiimant vaikus iš namų adresu (duomenys neskelbtini), ir pristatant juos į jų gyvenamąją vietą; kiekvienais metais šv. Kūčių, šv. Kalėdų, Naujųjų metų ir šv. Velykų antrą dieną pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir pristatant į jų gyvenamąją vietą iki 19 val.; pradedant skaičiuoti nuo 2017 metų, iš anksto susitarus su R. Ž., atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais vasaros metu kiekvieną mėnesį 14 dienų iš eilės laikotarpį, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir pristatant juos į jų gyvenamąją vietą. Atsakovas nepareiškė prieštaravimo dėl pateikto pasiūlymo ir savo siūlomos bendravimo tvarkos nenurodė. Bylos nagrinėjimo metu pareiškė, jog ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka jį tenkina. Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka neprieštarauja vaikų interesams ir skyrius su tuo sutinka. Teismo vertinimu, ieškovės siūloma bendravimo tvarka, atsižvelgiant ir į pačių vaikų norus, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste yra optimaliausia ir geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų ir jų tėvų teises bei teisėtus interesus, užtikrinančius bendravimo su vaikais tvarką ir galimybes vaikams ir skyrium gyvenantiems tėvams dalyvauti jų auklėjime. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas nereiškia, kad atsakovas negali su vaikais bendrauti dažniau, jei abu vaiko tėvai tam neprieštarauja (CK 3.176 str. 1–3 d.)

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo

Pareigos rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. CK 3.194 str. 2 d. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Ieškovė nurodė, kad vieno vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga apie 130 Eur ir nors ji išsamių įrodymų apie išlaidas nepateikė, tačiau akivaizdu, kad ieškovė viena augindama vaikus patiria visas su tuo susijusias išlaidas : maistui, rūbams, avalynei, higienos reikmėms, lavinimo ir gydymo išlaidoms. Atsakovas nesutiko mokėti prašomą išlaikymo dydį, nurodydamas, kad jo gaunamos pajamos neleidžia jam teikti didesnio nei 70 Eur išlaikymo. Jis registruotas darbo biržoje, gauna nedideles pajamas. Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovas dirba ne visą darbo laiko trukmę ir jo vidutinės gaunamos pajamos, atskaičius mokesčius valstybei, yra 160,20 Eur (117 b.l.) į mėnesį. Ieškovė pateikė įrodymus, kad jos vidutinis gaunamas darbo užmokestis yra 352,30 Eur (6 b.l.). Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis), jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat yra lygi. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, apie tai, kad jis būtų neįgalus ar yra nedarbingas, o taip pat nepateikė teikiamą išlaikymą patvirtinančių įrodymų. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą teismas atsižvelgė į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str.1 d. - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, įvertinęs esamo amžiaus abiejų vaikų būtinus poreikius, vaikų interesus, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, ieškinys dalyje dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo išlaikymą vaikams po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant skaičiuoti nuo ieškinio padavimo teisme dienos 2016-02-05 iki vaikų pilnametystės (Civilinio kodekso 3.192 str., 3.196 str.1d.1p., 3.200 str.). Ši suma laikytina pagrįsta ir protinga bei realiai įvykdoma. Vaikams išlaikyti skirta pinigų suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 str.). Nepilnamečiams vaikams išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (LR CK 3.185 str. 1 d.).

Pažymėtina, jos iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (LR CK 3.201 str.).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo pavesti skubiam vykdymui (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl pavardžių

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos pavardės – atitinkamai Ž. ir Ž. (CK 3.69 str.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Nenustačius, jog ieškovei būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo ieškovei sau išlaikymo nereikalaujant, jai išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos jų patenkintų reikalavimų daliai. Pagal pateiktus įrodymus byloje ieškovei 2015 m. rugsėjo 25 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimu buvo skirta advokatė Z. A. ir R. Ž. buvo visiškai atleista nuo bylinėjimosi išlaidų ( 26-27 b.l.). Nepasibaigus šio sprendimo galiojimo terminui pastaroji su advokato padėjėju J. P. sudarė atstovavimo sutartį šioje byloje ir atsisakė antrinės teisinės pagalbos advokatės teikiamų paslaugų (56, 114 b.l.). Už advokato padėjėjo teisines paslaugas, atstovavimą byloje sumokėjo 250 Eur ir prašė šią sumą priteisti kaip bylinėjimosi išlaidas ( 116 b.l.). Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad valstybės išlaidos, teikiant teisinę pagalbą R. Ž. yra 250,54 Eur (41 b.l.). Atsakovui 2016 m. rugsėjo 23 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimu buvo skirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, atleidžiant jį visiškai nuo bylinėjimosi išlaidų (131-132 b.l.). Valstybės patirtos išlaidos už atsakovui suteiktą teisinę pagalbą byloje yra 57,90 Eur (162 b.l.). Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių bylinėjimosi išlaidos susidarė, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos ir atlyginamos iš biudžeto lėšų (CPK 96 str.5 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą 2003-11-08 Panevėžio miesto CMS akto įrašo Nr.474, J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė – P.), nutraukti dėl J. Ž. kaltės.

Po santuokos nutraukimo R. Ž. palikti santuokinę pavardę – Ž., J. Ž. – Ž..

P. R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nepilnamečių vaikų sūnaus E. J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir dukros R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina R. Ž..

Priteisti iš J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams E. J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 100 Eur (šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teisme dienos 2016-02-05 iki jų pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko jų motina R. Ž..

Nustatyti J. Ž. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką sekančiai:

pradedant nuo 2016 metų rugsėjo 13 dienos atsakovas su vaikais bendrauja kiekvieno mėnesio pirmos ir trečios savaitės savaitgalį nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 18 val., pasiimant vaikus iš namų adresu (duomenys neskelbtini), ir pristatant juos į jų gyvenamąją vietą; kiekvienais metais šv.Kūčių, šv.Kalėdų, Naujųjų metų ir šv.Velykų antrą dieną pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir pristatant į jų gyvenamąją vietą iki 19 val.;pradedant skaičiuoti nuo 2017 metų, iš anksto susitarus su R. Ž., atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais vasaros metu kiekvieną mėnesį 14 dienų iš eilės laikotarpį, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir pristatant juos į jų gyvenamąją vietą.

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) stacionarų kompiuterį 600 Eur vertės, nešiojamąjį kompiuterį Samsung 600 Eur vertės, svetainės minkštą kampą 600 Eur vertės, televizorių LG 700 Eur vertės, foto aparatą Panasonic 100 Eur vertės, šaldytuvą Gorenje 400 Eur vertės, viryklę Gorenje 400 Eur vertės, indaplovę 250 Eur vertės, viso turto už 3550 Eur sumą.

P. R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1775 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus ) piniginę kompensaciją.

Pripažinti kreditorinį įsipareigojimą pagal 2014-08-12 vartojimo kredito sutartį Nr. 07A1418050913-15 kreditoriui AB SEB bankui asmenine J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo pavesti skubiam vykdymui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.