- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-24
- Bylos Nr.
- 2S-630-544/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11057-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Pareiškėjas
- V. Š.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-630-544/2016
Teisėja Edita Šliumpienė Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11057-2015-2
2016 m. rugpjūčio 24 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-2077-775/2016 pagal pareiškėjo V. Š. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2015 m. rugsėjo 3 d., pareiškėjui V. Š. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas M. T.. Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi buvo patvirtintas patikslintas V. Š. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, o 2016 m. sausio 18 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas pareiškėjo bankroto administratoriaus prašymu pratęsė terminą iki 2016 m. vasario 5 d. mokumo atkūrimo planui pateikti. 2016 m. vasario 5 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo bankroto administratoriaus M. T. prašymas bylą nutraukti, kadangi pareiškėjas bankroto administratoriui nepateikė plano ir su bankroto administratoriumi nebendradarbiavo.
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas bankroto administratoriaus M. T. prašymą tenkino ir V. Š. bankroto bylą nutraukė. Nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės rodo, jog pats pareiškėjas neveikia už efektyvų, greitą bylos nagrinėjimą, o tuo pačiu ir už Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymu (toliau – FABĮ) siekiamų tikslų įgyvendinimą, nebendradarbiauja su bankroto administratoriumi. Nuo nutarties iškelti V. Š. bankroto bylą praėjo daugiau kaip penki mėnesiai, iškėlus bankroto bylą bei patvirtinus kreditorinius reikalavimus per įstatymo nustatytą, o vėliau ir pratęstą terminą, mokumo planas teismui nebuvo pateiktas, dėl ko yra pagrindas nutraukti bankroto bylą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas V. Š. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodo, kad skundžiama nutartis buvo priimta dėl to, jog jis ir bankroto administratorius tarpusavyje nesusikalbėjo. Tvirtina, jog neturi teisinio išsilavinimo ir netinkamai įvertino bankroto administratoriaus atliekamas funkcijas, dėl ko manė, kad bankroto administratorius aktyviai dalyvaus kartu su juo bankroto procedūroje. Tvirtina, jog pats savarankiškai negali parengti mokumo atkūrimo plano. Pabrėžia, kad bankroto administratorius nepagrįstai nurodė, jog jis su juo nebendradarbiauja, kadangi tik iškėlus bankroto bylą bankroto administratorius užtikrino, jog suteiks visą reikalingą pagalbą, ir parengs minėtą planą, už kurį bankroto administratoriui sumokėjo 700 Eur. Be to, pareiškėjas iš bankroto administratoriaus nėra gavęs nė vieno rašto ar pranešimo dėl nebendradarbiavimo, o pagal FABĮ 12 str. 4 d. 3 p. bankroto administratoriui suteikta teisė teikti pagalbą fiziniam asmeniui rengiant plano projektą ar jo pakeitimus. Papildomai pareiškėjas nurodo ir tai, kad nutartis nutraukti bankroto bylą turėtų būti panaikinta ir dėl to, jog nutraukus bylą šaliai yra iš esmės užkertama galimybė kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, yra pareiškėjo įsipareigojimas dėti maksimalias pastangas bendradarbiavimui su administratoriumi, tai neatitinka kreditorių interesų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog teismo nustatytu (pratęstu) terminu apeliantas būtų pateikęs savo mokumo atkūrimo planą, todėl, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms bei nesant byloje įrodymų, paneigiančių jas, galima daryti išvadą, kad apelianto atžvilgiu visiškai pagrįstai taikytos FABĮ 16 str. 3 p. numatytos neigiamos teisinės pasekmės ir bankroto byla nutraukta.
Atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie žemės ūkio ministerijos prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad palaiko bankroto administratoriaus 2016 m. vasario 5 d. prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo, sutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais, jog pareiškėjo bankroto proceso efektyvumas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo iniciatyvumo, noro atkurti fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorinių reikalavimų tenkinimą bei siekio užtikrinti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Mano, kad bankrutuojantis fizinis asmuo turi vykdyti įstatymo jam numatytas pareigas, naudotis suteiktomis teisėmis, o ne pasyviai laukti, kol bankroto administratorius už jį atliks visus veiksmus. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nebuvo aktyvus, nebendradarbiavo su bankroto administratoriumi, ir į tai, kad nuo fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo praėjo daugiau kaip penki mėnesiai, o teismui pratęsus mokumo atkūrimo plano pateikimo terminą, pareiškėjas šio plano nepateikė, bankroto bylą yra nutraukta visiškai pagrįstai.
Atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą bankroto administratorius M. T. prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad FABĮ 8 str. išsamiai reglamentuojama mokumo plano tvirtinimo tvarka, iš kurios matyti, jog mokumo plano tvirtinimas susideda iš kelių etapų ir pirmajame etape pareiškėjas turėjo parengti mokumo atkūrimo plano projektą ir pateikti jį bankroto administratoriui. Todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad bankroto administratorius turėjo jam teikti teisinę pagalbą ir pats parengti mokumo atkūrimo planą. Nurodė, kad ne kartą žodžiu, telefoninių pokalbių metu bei raštu buvo išaiškinęs pareiškėjui jo pareigą bankroto administratoriui pateikti mokumo atkūrimo plano projektą. Tačiau net bankroto administratoriaus iniciatyva pratęsus terminą pateikti teismui mokumo atkūrimo planą, pareiškėjas neįvykdė pareigos bankroto byloje pateikti mokumo atkūrimo plano projektą. Be to, 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas patvirtino 700 Eur lėšų sumą, skirtą bankroto administratoriui naudoti pareiškėjo bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgdamas į tai, bankroto administratorius atidarė depozitinę sąskaitą ir 2015 m. rugsėjo 11 d. parnešimu dėl bankroto bylos iškėlimo ir bankroto procedūrų vykdymo nurodė pareiškėjui ne vėliau kaip per 7 dienas nuo pranešimo gavimo dienos pervesti minėtą administravimo lėšų sumą. Minėta suma, priešingai nei tvirtina apeliantas, yra pervesta už bankroto procedūrų vykdymą. Atsižvelgiant į virš nurodytas aplinkybes, matyti, jog apeliantas skunde nurodo faktinių aplinkybių neatitinkančius teiginius. Priešingai nei bando parodyti pareiškėjas, jis nesistengė bendradarbiauti su bankroto administratoriumi, nors ne kartą buvo raginamas įvykdyti savo pareigas bankroto byloje bei pateikti reikiamus dokumentus, tačiau savo pareigų neįvykdė. Nustatytais terminais pareiškėjui nepateikus mokumo atkūrimo plano projekto, vadovaujantis FABĮ 10 str. 1 d. punktu yra pagrindas teismui nutraukti bankroto bylą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas atskirojo skundo ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, vadovaujantis FABĮ nuostatomis, nutraukta pareiškėjo V. Š. bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Apeliantas tvirtina, jog skundžiama nutartis neteisėta ir nepagrįsta, nes jis, neturėdamas pakankamai teisinių žinių bei teisinio išsilavinimo, manė, jog bankroto administratorius turi parengti mokumo atkūrimo planą, už kurį jis sumokėjo 700 Eur, bendradarbiavo su bankroto administratoriumi ir pažada dėti maksimalias bendradarbiavimo pastangas ateityje, jis antrą kartą į teismą tuo pačiu pagrindu dėl to paties dalyko kreiptis neturės galimybės, bylos nutraukimas neatitinka kreditorių interesų.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, išnagrinėjęs apelianto ir suinteresuotų asmenų pateiktus procesinius dokumentus bei skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinus įrodymus, nustačius teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai pritaikius teisės normas.
Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, FABĮ 8 str. 5 d. numato, kad plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Kai teisme ginčijami kreditorių reikalavimai arba tikslinamas plano projektas, teismas bankroto administratoriaus arba fizinio asmens prašymu turi teisę pratęsti šioje dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. FABĮ 8 str. nurodyta, jog mokumo plano tvirtinimas susideda iš kelių etapų – fizinis asmuo parengia mokumo atkūrimo plano projektą ir teikia bankroto administratoriui; bankroto administratorius parengia rašytinę išvadą dėl mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo galimybių; šaukiamas kreditorių susirinkimas dėl pritarimo mokumo atkūrimo plano projektui ir tik tuomet mokumo atkūrimo plano projektas teikiamas teismui tvirtinti.
Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi pareiškėjui V. Š. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas M. T.. 2015 m. gruodžio 14 d. Kauno apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria patvirtino patikslintą V. Š. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Byloje nėra jokių duomenų, kad per nustatytą 4 mėnesių laikotarpį pareiškėjas būtų kreipęsis į bankroto administratorių ar tiesiogiai teismui būtų pateikęs kokius nors dokumentus, susijusius su mokumo atkūrimo plano parengimu. Priešingai, pagal byloje esančius duomenis matyti, jog 2016 m. sausio 5 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas bankroto administratoriaus M. T. prašymas pratęsti V. Š. kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimo terminą, nes nėra objektyvios galimybės nurodytu terminu per kelis etapus jį pateikti (6 t., 98 b. l.). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas 2016 m. sausio 18 d. nutartimi tenkino bankroto administratoriaus M. T. prašymą ir terminą pateikti V. Š. mokumo atkūrimo planą pratęsė iki 2016 m. vasario 5 d. (6 t., 120 b. l.). Nepaisant to, pagal byloje esančius duomenis pareiškėjas nei į teismą, nei į bankroto administratorių dėl mokumo atkūrimo plano rengimo šiuo laikotarpiu nesikreipė. Aplinkybių ir įrodymų apie tai, kad pareiškėjas buvo pradėjęs rengti minėto plano projektą, bet jo rengti nustatytu terminu nebaigė dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nenurodyta ir atskirajame skunde. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai tenkino bankroto administratoriaus prašymą nutraukti V. Š. bankroto bylą FABĮ 10 str. 1 d. 1 p. pagrindu.
Tokių išvadų nepaneigia ir atskirojo skundo argumentai, jog pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, kad manė, jog mokumo atkūrimo planą turi parengti bankroto administratorius, kad yra už tai sumokėjęs net 700 Eur ir kad pažada ateityje dėti maksimalias pastangas bendradarbiaujant su bankroto administratoriumi. Pažymėtina, kad asmuo, kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti (turėtų būti) pakankamai susipažinęs su šia procedūra ir jai keliamais reikalavimais arba, jei nėra užtikrintas, ar sugebės pats tinkamai vykdyti nustatytus reikalavimus, gali kreiptis teisinės pagalbos bei konsultuotis su šios srities specialistais. Taigi pareiškėjo nurodoma jo teisinių žinių stoka ar nepagrįstas manymas, kad bankroto administratorius privalo parengti mokumo atkūrimo planą, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį ir konstatuoti, jog pareiškėjas mokumo atkūrimo plano nepateikė dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, jog po skundžiamos nutarties priėmimo pareiškėjas būtų ėmęsis aktyvių veiksmų ir pradėjęs mokumo atkūrimo plano projekto rengimą ar jį parengęs. Priešingai, atskirajame skunde jis tik nurodo, jog sieks ateityje dėti maksimalias pastangas bendradarbiauti su bankroto administratoriumi, kas leidžia pagrįstai vertinti, jog pats pareiškėjas pripažįsta, jog iki šiol buvo nepakankamai aktyvus ir maksimaliai nesistengė tinkamai vykdyti savo pareigų bankroto procese, nors būtent jis turėjo būti aktyvus ir labiausiai suinteresuotas tinkamu fizinio asmens bankroto bylos vystymu bei jos eiga. Pabrėžtina, kad bankrutuojantis asmuo turi pareigą rūpintis savo bankroto byla, bendradarbiauti su bankroto administratoriumi organizuojant bankroto procedūras, įsitikinti, kad yra laikomasi įstatymo numatytų terminų, ir, prireikus, kreiptis dėl bankroto administratoriaus pakeitimo. Nevykdant šių pareigų, neigiamos neveikimo pasekmės tenka pačiam bankrutuojančiam asmeniui. Apeliantas nepagrįstai tvirtina, jog jam bankroto administratorius neišaiškino pareigų rengiant planą, nereikalavo duomenų. Administratorius pateiktame atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog būtent pareiškėjas nesistengė bendradarbiauti su bankroto administratoriumi, ne kartą buvo raginamas įvykdyti savo pareigas bankroto byloje bei pateikti reikiamus dokumentus, tačiau savo pareigų neįvykdė. Bankroto administratoriaus teiginius patvirtina su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų 2015-09-11 ir 2015-10-26 pranešimo bei raginimo turinys. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai nurodė, kad pats fizinis asmuo, kuris kreipiasi, kad jam būtų iškelta bankroto byla, privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis, o tuo pačiu ir sąžiningai vykdyti įstatymo jam nustatytas pareigas (FABĮ 16 str.).
Kartu apeliacinės instancijos teismas atmeta ir pareiškėjo argumentą dėl bankroto administratoriui sumokėtų 700 Eur už mokumo atkūrimo plano parengimą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2015 m. rugpjūčio 26 d. Kauno apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria patvirtino 700 Eur lėšų sumą, skirtą bankroto administratoriui naudoti pareiškėjo bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Šioje teismo nutartyje nėra nurodyta, jog ši pinigų suma yra skirta tam, jog bankroto administratorius parengtų pareiškėjo mokumo atkūrimo planą. Taigi minėta pinigų suma minėta teismo nutartimi nustatyta ne tik už mokumo plano parengimą, bet ją leista panaudoti visoms nurodytu laikotarpiu reikalingoms bankroto procedūroms atlikti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad mokumo atkūrimo planą turėjo parengti bankroto administratorius, nes jam už tai buvo sumokėta.
Teismo nuomone, apeliantas nepagrįstai nurodo, kad šios bylos nutraukimas neatitinka jo kreditorių interesų ir dėl to skundžiamoji nutartis turėtų būti panaikinta, nes kreditorių teisių ir teisėtų interesų neatitinka ir bankroto procedūros nepagrįstas vilkinimas, savalaikis bankroto procedūrų neatlikimas, nes dėl to sustoja realus skolų išieškojimo vykdymas, nepagrįstai ilgą laiką tęsiasi nepabrėžta padėtis dėl skolų grąžinimo tvarkos ir terminų.
Įvertinęs virš išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais motyvais (CPK 185 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.