- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-11
- Bylos Nr.
- e2A-1579-221/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03022-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- L. I., I. I.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. I. ir I. I. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti jų santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. 778), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nurodė nesutinkanti su pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.7 punkto dalimi, kuria numatyta, jog pagal vykdomąsias bylas Nr. 0161/16/02218 (dėl 11 841,64 Eur išieškojimo) ir Nr. 0161/15/01840 (dėl 883 214,43 Eur išieškojimo) antstolių išieškomos sumos būtų pripažintos asmeninėmis pareiškėjo I. I. prievolėmis valstybei, teigė, kad pareiškėjo I. I. 894 890,86 Eur skola valstybės biudžetui yra solidari I. I. ir L. I. prievolė. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad, įvertinus žemės sklypų įsigijimus pagal realias rinkos kainas, 2004 metų pareiškėjo I. I. šeimos oficialiai gautų lėšų ir išlaidų balansas neigiamas, todėl konstatuotina, kad, įforminant žemės sklypų pirkimą žymiai mažesnėmis kainomis nei vidutinės rinkos kainos, pareiškėjas I. I. panaudojo įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintas pajamas. Ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjo I. I. išlaidoms dengti buvo naudojamos pajamos iš neteisėtų pajamų šaltinių, kurie minimi Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. balandžio 18 d. patikrinimo akto Nr. FR0680-303 8 punkte. Dėl to darytina išvada, kad pareiškėjas I. I. 2004 metais šeimos poreikiams tenkinti panaudojo įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintas pajamas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 30 d. sprendimu tenkino pareiškėjų prašymą: nutraukė pareiškėjų santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. 778), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino pareiškėjų 2017 m. vasario 9 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių tokiomis sąlygomis:
1. Šalių tarpusavio išlaikymas
1.1. Šalys susitaria, jog po santuokos nutraukimo neįsipareigoja viena kitai teikti išlaikymą, nes yra darbingos ir išlaikymo nereikalingos.
2. Šalių turtinės teisės
2.1. Santuokos metu I. I. vardu yra įgytos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) 100 (vienas šimtas) paprastųjų vardinių akcijų po 28,96 Eur (100 (vieną šimtą litų) nominalios vertės kiekviena, kurios sudaro 100 procentų akcijų uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) įstatiniame kapitale. Šis turtas po santuokos nutraukimo paliekamas I. I. nuosavybėje.
2.2. Santuokos metu I. I. vardu yra atliktas 28,96 Eur (100 (vieno šimto litų) įnašas į mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)). Šis turtas po santuokos nutraukimo paliekamas I. I. nuosavybėje.
2.3. Išskyrus šios sutarties 2.1 punkte ir 2.2 punkte nurodytą turtą, gyvenant santuokoje nebuvo įgytas joks kitas turtas: nekilnojamasis; registruotinas bei neregistruotinas kilnojamasis turtas; piniginės lėšos; vertybiniai popieriai; turtinės teisės ar įsipareigojimai bei kitoks turtas, kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką.
2.4. Namų apyvokos daiktai tarp L. I. ir I. I. yra pasidalinti. Dėl jų jokių pretenzijų šalys viena kitai neturi.
2.5. I. I. turi 895 113,07 Eur dydžio įsiskolinimą valstybės biudžetui, dėl kurio išieškojimo yra užvestos vykdomosios bylos:
0036/16/02593 dėl 57 Eur išieškojimo;
0161/16/02218 dėl 11 841,64 Eur išieškojimo;
0161/15/01840 dėl 883 214,43 Eur išieškojimo.
2.6. I. I. atžvilgiu yra vykdomas turto konfiskavimas išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vykdomojoje byloje Nr. 0161/12/00420 išieškant 1 199 594,80 Eur sumą.
2.7. Šalys pareiškia, kad Sutarties 2.5 ir 2.6 punktuose nurodyti įsiskolinimai yra ir lieka asmeninėmis I. I. prievolėmis.
3. Kitos sąlygos
3.1. Po santuokos nutraukimo šalys pasiliks tas pačias pavardes: L. I. ir I. I.
Teismas, pasisakydamas dėl suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymo 894 890,86 Eur (11 841,64 Eur + 883 214,43 Eur) prievolę pripažinti solidaria abiejų sutuoktinių prievole, konstatavo, kad 1 199 594,8 Eur turtinė prievolė yra kilusi iš pareiškėjo padaryto nusikaltimo, tą pagrindžia įsiteisėjęs teismo nuosprendis, su tuo susijusios aplinkybės aprašytos suinteresuoto asmens su atsiliepimu pateiktame Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. balandžio 18 d. patikrinimo akto Nr. FR0680-303 9 punkte. Teismas padarė išvadą, kad turtinės prievolės prigimtis yra vieno iš sutuoktinių (pareiškėjo) atliktas teisės pažeidimas, o tokios prievolės yra priskiriamos asmeninėms sutuoktinio prievolėms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.115 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo dėl šios prievolės pobūdžio neprieštarauja. Teismas, įvertinęs prievolės atsiradimo pagrindą, t. y., kad 895 056,07 Eur ginčo prievolė (pagal suinteresuoto asmens balansą 894 890,86 Eur) atsirado paskaičiavus mokesčius nuo konfiskuotos sumos, sutiko su pareiškėjų atstovo pozicija, kad ši prievolė yra pareiškėjo asmeninė (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), nesutiko su suinteresuoto asmens pozicija, kad ši prievolė yra pareiškėjų solidari (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes lėšos (neapmokestintos pajamos) buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, įsigyjant žemės sklypus. Teismas sprendė, kad žemės sklypai buvo konfiskuoti ir parduoti iš varžytynių, todėl negalima traktuoti, jog pajamos buvo panaudotos šeimos poreikiams. Teismas pažymėjo, kad sutuoktiniai patys nepardavė žemės sklypų ir neįgijo piniginių lėšų, nuo kurių paskaičiuotus mokesčius būtų galima traktuoti kaip bendrąją jungtinę nuosavybę ir prievolę tokiu atveju pripažinti solidaria.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo I. I. skola valstybei pripažinta asmenine, ir pripažinti 894 890,86 Eur prievolę solidaria pareiškėjų L. I. ir I. I. prievole valstybei. Apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė įstatymus (CK 3.3 straipsnio 1 dalį, 3.98 straipsnio 3 dalį, 3.109 straipsnio 2, 3 dalis, 3.115 straipsnio 2 dalį), vertino įrodymus, pakartotinai išdėstydamas atsiliepime į pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Pareiškėjai atsiliepimu į suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjo I. I. prievolės kilo ne iš sandorių, o iš neteisėtos veikos padarymo, t. y. nusikaltimo, todėl CK 3.109 straipsnyje įtvirtinta norma negali būti taikoma. Už nusikaltimą pareiškėjas I. I. buvo nuteistas Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Jo sutuoktinės bendrininkavimo ar kitokio prisidėjimo prie nusikaltimo nenustatyta. Šių nuosprendžių pagrindu suinteresuotas asmuo priskaičiavo mokesčius nuo sumos, kuri nuosprendžiais pripažinta kaip pareiškėjo I. I. gauta iš nusikalstamos veikos. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2013, be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 yra išaiškinęs, kokios sutuoktinio prievolės yra laikomos asmeninėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai L. I. ir I. I. (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure. Pareiškėjai 2017 m. vasario 10 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktiniu bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad I. I. turi turtinių prievolių, t. y. 895 113,07 Eur dydžio įsiskolinimą valstybės biudžetui, dėl kurio išieškojimo yra užvestos vykdomosios bylos (Nr. 0036/16/02593 dėl 57 Eur išieškojimo; Nr. 0161/16/02218 dėl 11 841,64 Eur išieškojimo; Nr. 0161/15/01840 dėl 883 214,43 Eur išieškojimo), yra vykdomas turto konfiskavimas išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai vykdomojoje byloje Nr. 0161/12/00420 išieškant 1 199 594,80 Eur dydžio sumą. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys numatė, jog po santuokos nutraukimo minėtos prievolės lieka I. I. asmeninėmis prievolėmis. Kauno apylinkės teismas prašymą tenkino, santuoką nutraukė ir patvirtino pareiškėjų pateiktą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, išnagrinėdamas tarp pareiškėjų ir kreditorės kilusį ginčą dėl prievolės pobūdžio. Su sprendimo dalimi, kuria pareiškėjo I. I. skola valstybei pripažinta jo asmenine prievole, nesutinka kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė įstatymus (CK 3.3 straipsnio 1 dalį, 3.98 straipsnio 3 dalį, 3.109 straipsnio 2, 3 dalis, 3.115 straipsnio 2 dalį), vertino įrodymus, prašydama prievolę pripažinti solidaria pareiškėjų prievole.
Dėl prievolės pripažinimo solidaria
Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012).
Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Minėta, kad bendros prievolės dar skirstomos į dalines ir solidariąsias.
Solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Viena tokių išimčių yra įtvirtinta CK 3.109 straipsnio 2 dalyje, iš kurios dispozicijos matyti, kad daugeliui sutuoktinių sudaromų sandorių (jeigu jie susiję su namų ūkio išlaikymu ir pan.) taikoma solidariosios prievolės atsiradimo prezumpcija. Ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka bendrus šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo daugelio aplinkybių (šeimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009). Apeliantės nurodytoje CK 3.109 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kada solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, nors pagal savo pobūdį tai galėtų būti tokia prievolė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas, t. y., kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidari ar dalinė. Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo, privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Pažymėtina, kad pareiškėjo I. I. prievolės kilo ne iš sandorių, o iš nusikalstamos veikos, už kurią jis buvo nuteistas 2009 m. gegužės 22 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2012 m. vasario 17 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nuosprendžiais pripažinta, kad iš nusikalstamos veikos I. I. gavo 4 129 961,20 Lt neteisėtų pajamų. Nuo šios sumos mokesčių administratorius (apeliantė) apskaičiavo 1 362 888 Lt gyventojų pajamų mokestį ir šio mokesčio delspinigius – 1 653 660,15 Lt. Šios abi sumos sudaro apeliantės reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdu, jog pareiškėjo I. I. prievolė, kurios vykdymu suinteresuota apeliantė, kilusi iš teisės pažeidimo, todėl yra jo asmeninė prievolė.
Apeliantės teigimu, pareiškėjo iš nusikalstamos veikos gautos lėšos (neapmokestintos pajamos) buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti įsigyjant žemės sklypus. Apeliantė, teigdama, kad iš nusikalstamos veikos gautos lėšos buvo panaudotos žemės sklypams įsigyti, motyvuoja tuo, kad žemės sklypų pirkimas buvo įformintas žemesnėmis nei vidutinės rinkos kainos. Tačiau pažymėtina, kad sutarties kaina yra sutarties šalių susitarimo dalykas, žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartys nėra nuginčytos, apeliantė neįrodė, kad žemės sklypams pirkti buvo panaudotos nusikalstamu būdu gautos lėšos. Be to, pažymėtina ir tai, kad žemės sklypai buvo konfiskuoti ir parduoti iš varžytynių.
Apeliantė nurodo, kad vienas iš sandorių buvo sudarytas abiejų sutuoktinių, t. y. I. I. ir L. I. 2004 m. balandžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo nekilnojamąjį turtą bendros jungtinės nuosavybės teise, kuris 2009 m. gegužės 22 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo konfiskuotas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjų atstovu, kad minėti apeliantės argumentai neturi teisinės reikšmės prievolės kilmei nustatyti, o dėl jos pasisakyta nutarties 14 punkte.
Nesutiktina su apeliante, kuri nagrinėjamu atveju pareiškėjų solidariąją atsakomybę kildina ir iš CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sutuoktinių lygiateisiškumo principo, reikalaujančio visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutuoktinių susitarimu. Lygiateisiškumas, kaip nurodo apeliantė, kartu reiškia ir pareigų bei atsakomybės už šeimos reikalų tvarkymą ir jos prievolės lygybę. Nutarties 14 punkte minėta, kad pareiškėjas I. I. yra pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimo padarymą. Jo sutuoktinės (pareiškėjos L. I.) bendrininkavimas ar kitoks prisidėjimas prie nusikaltimo įvykdymo nenustatytas, ji nėra už tai bausta, todėl neturi atsakyti už sutuoktinio padarytą žalą.
Apeliantė nurodo, kad tais atvejais, kai vieno iš sutuoktinių veiksmai prieštarauja lygiateisiškumo principui, taikytina CK 3.98 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad vienas iš sutuoktinių privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Apeliantė nurodo ir CK 3.115 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad jei sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjų atstovu, kad CK 3.98 straipsnio 3 dalis skirta reglamentuoti sutuoktinių tarpusavio turtinius klausimus, kuomet pasinaudojant vieno sutuoktinio asmeniniu turtu ar lėšomis buvo padidinta ar sumažinta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turimo turto vertė. Toks teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Nagrinėjamu atveju ginčo tarp sutuoktinių dėl turto vertės sumažėjimo ir kompensacijos išmokėjimo nėra.
Atmestini apeliantės argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Tai, kad pirmosios instancijos teismas vertino įrodymus kitaip nei suinteresuotas asmuo, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. .
Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė aplinkybes, svarbias teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, vertino įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas pareiškėjų atstovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjai L. I. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis). Pareiškėja už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo 210 Eur, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytos sumos.]
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, suinteresuotam asmeniui L. I., a. k. (duomenys neskelbtini), 210 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.