Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovei D. P. dėl santuokos nutraukimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-03-23 teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog ieškinys jo vaikų iniciatyva pareikštas, nelabai nori skirtis, tačiau prašo santuoką nutraukti. Paaiškino, jog atsakovę jis mylėjo, ji pasiuto kai jis atsisakė išvažiuoti gyventi į (duomenys neskelbtini).

Atsakovės atstovas palaiko atsakovės reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), santuokos registracijos vieta Plungės rajono civilinės metrikacijos skyrius, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 76).

Pagal CK 3.60 str. sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. To paties straipsnio 2 dalyje sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, kai dėl jo bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebegalimas. Sutuoktinių pareigos nustatytos LR CK 3.26-30 str., 3.35, 3.36 str. ir kt. str. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatymu numatytos pareigos. Pagal LR CK 3.60 str. 2 d. normas prasme esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Lojalumas reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurio neįmanomas šeimos gyvenimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (LR CK 3.60 str. 3 d.).

CK 3.26 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Šalys pripažįsta, kad jų santuoka yra iširusi, jos išsaugoti nėra galimybių, nesutinka taikytis. Sutuoktiniai nebegyvena kartu nuo 2014 m. gegužės mėnesio. Nei viena iš šalių nebesiekia atnaujinti santuokinių ryšių, todėl darytina išvada, kad santuoka yra iširusi ir jos išsaugoti nebeįmanoma, santuoka nutrauktina. Ieškovas prašo pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atšalus santykiams. Atsakovė nurodo, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės-smurtavimo. Teigia, jog ieškovas prieš ją smurtavo, remiasi byloje pateiktais medicininiais dokumentais-medicininiu pažymėjimu bei epikrizėmis (l. 55,56, 57), kuriuose užfiksuoti jai padaryti sužalojimai. Tačiau remiantis paminėtomis epikrizėmis, matosi, jog atsakovė buvo gydoma dėl lėtinių ligų. 2014-06-23 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr.78-1-00299-14 dėl padarytų sužalojimų atsakovei, padarius išvadą, kad K. P. netyčia padarė nežymų sveikatos sutrikdymą D. P. ir vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p. , 212 str. 1 d. 1 p., nutrauktas (l. 59). Nutarimas apskųstas nebuvo. Išklausius tiek ieškovą, tiek atsakovę matosi, kad dėl kylančių buitinių nesutarimų abu sutuoktiniai kaltina vienas kitą. Abu sutuoktiniai turi vienas kitam priekaištų. Pagrindinis pastaruoju metu kylančių ginčų yra dėl gyvenamosios vietos pakeitimo. Atsakovė tvirtina, jog dėl amžiaus sunku darosi rūpintis ūkiu, todėl tikėjosi ūkį parduoti ir išvykti gyventi į (duomenys neskelbtini). Su tuo nesutinka ieškovas, kuris nori likti ten, kur gyveno visą gyvenimą, kur jam viskas yra artima ir sava. Be to, atsakovė teigia, jog nesutarimai kyla ir dėl ieškovo vaikų, kurie kišasi į jų gyvenimą. Abu sutuoktiniai pripažįsta, kad nesutarimai šeimoje prasidėjo būtent dėl gyvenamosios vietos pakeitimo. Atsakovė teigdama, kad ieškovas prieš ją smurtavo ir ji visą gyvenimą kentėjo, susituokusi su juo pasidarė pikta, tačiau tuo pat metu teigia, jog ieškovas buvo geras žmogus ir abu sutarė. Atsakovė yra nenuosekli savo teiginiuose. Darytina išvada, kad abu sutuoktiniai nesiėmė pakankamai priemonių šeimai išsaugoti. Abi šalys netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, todėl teismas sprendžia, kad abi šalys pažeidė sutuoktinių pareigas. Šeimos santykiai, kaip bendro gyvenimo pagrindas, baigėsi, santuoka iširo ir todėl nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės ( CK 3.27 str., 3.28 str., 3.53 str. 1 d., 2 d., 3.61 str.). Nutraukus santuoką, šalims neprieštaraujant, paliktinos santuokoje turėtos pavardės (CK 3.69 str. 1 d.).

Pagal LR CK 3.82 str. santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu sutuoktiniai nepasirinko sutartimi nustatyto turto teisinio režimo. Šalys pripažįsta, jog K. P. susituokdamas su atsakove, perleido savo nuosavybės teise turėtus pastatus dukrai. Dėl to atsakovė nereiškė jokių pretenzijų ieškovui. Liudytoja R. R., kuri yra ieškovo dukra, patvirtino, jog jai tėvas K. P. perleido jam priklausančius pastatus. Tačiau ieškovas teigia, jog susituokus su D. P., jis atsinešė 7000 Lt. Kaip matyti, tarp sutuoktinių šiuo klausimu ginčų nebuvo. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad santuokoje su D. P. jie įsigijo nekilnojamojo turto-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3087,35 Eur vertės, viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 733,61 Eur, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 838,74 Eur vertės, daržinę, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 768, 36 Eur vertės, garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 779,95 Eur vertės, viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 118,16 Eur vertės, kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 84,57 Eur vertės, esančius (duomenys neskelbtini), Plungės r. Prašo priteisti ½ dalį šio turto jo asmeninėn nuosavybėn bei ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),1301,55 Eur vertės. Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutinka, nurodydama, kad gyvenamąjį namą jos tėvas jai perleido už išlaikymą. Tai patvirtina 1974-07-31 sudaryta sutartis tarp jos (tuo metu jos pavardė D. J. ir tai patvirtina pateikti byloje giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai) ir jos tėvo L. Š. (l. 73). Ieškovas nurodo, kad D. P. asmeninės nuosavybės teise priklausęs gyvenamasis namas, po santuokos su juo sudarymo metu, buvo iš esmės pagerintas (apmūrytas, papildomai įrengtas sanitariniai mazgai, langai, veranda ir kt.). Atsakovė su tuo nesutinka, tvirtindama, jog namas buvo tik apmūrytas plytomis, išpilti nauji pamatai. Namo plotas padidėjo tik dėl naujai padidintų verandų. Tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia atsakovės ir liudytojų E. L., J. K. ir V. Š. parodymus apie gyvenamojo namo pagerinimus ir jų apimtį. 1974-07-31 sutartimi l.Š. perleido savo dukrai D. P. 1 aukšto medinių rąstų gyvenamąjį namą, kurio bendras naudingas plotas 74 kv.m., gyvenamasis plotas 42 kv.m. ir kitus statinius. Lietuvos Respublikos Telšių apskrities Viršininko administracijos Valstybinė statybos inspekcija 2000-03-15 aktu pateikė D. P. priimti naudotis gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Plungės r. Po rekonstrukcijos bendras gyvenamojo namo plotas nustatytas 117,76 kv.m., gyvenamasis plotas 76,83 kv.m.. Nurodyta, jog įrengus mansardą ir verandas plotas padidėjo 43 kv.m. (l. 71-72). Kaip matyti iš šio akto, gyvenamasis plotas padidėjo 34 kv.m. Šie pastatų parametrai ir jų atsiradimas nurodyti ir Plungės rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymėjime Nr. 62 (l. 70). Taigi, yra pagrindas daryti išvadą, jog gyvenamasis namas buvo pagerintas iš esmės, ūkiniai pastatai pastatyti santuokos metu.

Atsakovė teigia, jog jai su ieškovu susituokiant buvo susitarta, jog jis nepretenduos į jos turtą, nereikš pretenzijų ir ateityje. Tačiau tai paremta tik atsakovės paaiškinimais. Atsakovė jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Šalys susituokė 1985 m., namo rekonstrukcija atlikta ir nauji ūkinės paskirties pastatai pastatyti būtent po santuokos sudarymo, išskyrus viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurią ieškovas įtraukė į dalintino turto masę. Viralinės statybos pradžios ir pabaigos metai 1951 m., t.y. iki santuokos tarp K. P. ir D. P.. Viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas yra asmeninė atsakovės nuosavybė ir nedalintinas

Atsakovės tvirtinimą, jog ieškovas buvo nusišalinęs nuo namo rekonstrukcijos, yra nepagrįsta. Ieškovas, liudytojai, kurie yra šalių kaimynai ir nesuinteresuoti bylos baigtimi, A. A. R. ir S. V. L. patvirtino, jog D. P. namas buvo senas, todėl buvo rekonstruotas ir statomi nauji ūkinės paskirties pastatai. Šie liudytojai patvirtino, jog namo rekonstrukcijai ir ūkinių pastatų statyboje darbams vadovavo ir pats dirbo K. P.. Jis stengėsi, kad visi darbai būtų tinkamai atlikti. Liudytojai taip pat patvirtino, jog 1985-1986 metais buvo įvestas vandentiekis, keičiami langai, durys. Abu sutuoktiniai vedė bendrą ūkį, atrodė darni šeima, kartu viską tvarkė. Atsakovė pati teismo posėdžio metu 2014-11-24 (l. 85) pripažino, jog ieškovas buvo geras žmogus. Atsakovė taip pat nenuosekli apibūdindama šalių indėlį į bendro gyvenimo santuokoje aplinkybes. Ji nepaneigė jokiais įrodymais, kad šalys būdami santuokoje, kiekvienas atskirai disponavo savo turimomis lėšomis, kad ieškovas nedalyvavo bendro ūkio vedime, jo kūrime, kad iš bendrų lėšų buvo perkamas butas jos sūnui. Šalių paaiškinimais, liudytojų A.A. R. ir S.V. L. parodymais, rašytiniais įrodymais nustatytina, jog gyvenamasis namas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre D. P. vardu, 1989 m. buvo pagerintas iš esmės šalių santuokos metu, todėl įtrauktinas į dalintino turto masę. Nors ieškinyje ieškovas prašo priteisti jam ½ dalį gyvenamojo namo ir kitų pastatų natūra, tačiau teismo posėdžio metu 2014-11-24 (l.85) išreiškė norą už jam priklausančio turto (pastatų) dalį gauti pinigais. Šis reikalavimas išreikštas paties ieškovo. Ieškovas pripažino, kad ieškinys inicijuotas ne jo, o vaikų, todėl laikytina, kad teismo posėdžio metu ieškovas išreiškė savą valią. Todėl atsižvelgiant į tai , jog ieškovas gyvena pas dukrą ir ten jaučiasi gerai, nori ten gyventi, bei įvertinus tai, kad ieškovas nepageidauja gyventi tuose pačiuose namuose su atsakove, ieškovui priteistina 1/2 gyvenamojo namo vertė pinigine išraiška.

Šalys nepateikė nekilnojamojo turto įvertinimo, abi šalys neginčija turto vertės, kuri yra nustatyta Nekilnojamojo turto registre. Atsakovė 2015-03-03 teismo posėdžio metu pateikė gyvenamojo namo nuotraukas, paaiškindama, kad namas yra nusidėvėjęs, tačiau kitokios vertės nepateikė. Nesant kitų įrodymų apie dalintino turto (nekilnojamojo) vertę, teismas vadovaujasi byloje esančiomis turto kainomis. Kadangi ieškovas pageidauja piniginės kompensacijos už gyvenamąjį namą ir kitus ūkinės paskirties pastatus, žemės sklypo padalinimo klausimas nesprendžiamas. Remiantis nekilnojamojo turto registro centro duomenų bazės išrašu (l. 23-24) bei 2000-02-03 Telšių apskrities Viršininko administracijos sprendimu Nr.68-11896, 0,55 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Plungės r., D. P. yra atkurtos nuosavybės teise ir šio žemės sklypo tikslinė paskirtis –namų valda (l. 69). Nurodytas sklypas yra asmeninė D. P. nuosavybė, kuri nėra dalintina.

Ieškovas pateikė dalintino kilnojamojo turto sąrašą, tačiau tiek paties ieškovo, tiek atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad svetainės komplektas 57, 92 Eur vertės, yra ieškovės sūnaus dovana, 14,48 Eur vertės sofa , 57,92 Eur vertės komoda, 57, 92 Eur vertės spinta, 57,92 Eur vertės virtuvės baldų komplektas, 86,89 Eur vertės indų ir puodų rinkinys yra įgyti atsakovės iki santuokos sudarymo su ieškovu. Kad šie daiktai įgyti santuokos tarp šalių metu, ieškovas nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.). Ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, jog malūnai, suvirinimo aparatas, gręžimo staklės, kampinis šlifuoklis, kalvystės įrankiai yra jo asmeninė nuosavybė, todėl šie daiktai laikytini jo asmenine nuosavybe ir nedalintini. Atsakovė prieštaravimų dėl šių daiktų įgijimo aplinkybių nepaneigė. Ieškovas prašo atsakovei priteisti 2 auksinius vestuvinius žiedus, tačiau atsakovė sutinka grąžinti vieną sutuoktuvių žiedą ieškovui, šis turtas yra dalintinas, todėl šalims priteistinas po 1 auksinį vestuvinį žiedą. Ieškovas prašo priteisti atsakovei dvi ožkas ir du ožiukus, tačiau atsakovės paaiškinimu ir pridėtais kvitais matyti, jog jie yra parduoti už 260 Lt (75,30 Eur) (l. 60). Ieškovas prašo priteisti atsakovei 21 vištą, tačiau atsakovė su tuo nesutinka, nurodo, kad yra galimybė šiuos paukščius padalinti, priteisiant 11 vištų ieškovui. Šis turtas yra dalus ir dalintinas pagal atsakovės prašymą. Atsakovė dėl avilių padalinimo parodė, jog jų nebėra, nes 2 aviliai buvo atiduoti K. P. sūnui. Šių aplinkybių ieškovas nepaneigė. Atsakovė prašo priteisti jai 43.44 Eur vertės minkštą kampą, 86,89 Eur vertės staliuką, šaldytuvą “Beko’ 173,77 Eur vertės, šaldiklį 28,96 Eur vertės, skalbyklę 72,40 Eur vertės. Šio turto priteisimui ieškovas neprieštaravo, išskyrus šaldytuvą “Beko”. Šaldytuvas priteistinas ieškovui. Ieškovas prašo pripažinti jo asmenine nuosavybe 144,81 Eur vertės televizorių ir 115,85 Eur vertės dujinę viryklę, nurodydamas, jog tai yra dukros dovana jam. Atsakovė teigia priešingai, tvirtindama, jog šiuos daiktus jai padovanojo. Tačiau liudytoja R. R. 2015-01-15 teismo posėdžio metu parodė, jog televizorių ir dujinę viryklę ji padovanojo abiems sutuoktiniams, kad nesipyktų (l. 105). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad televizorius ir dujinė viryklė yra abiejų sutuoktinių nuosavybė. Šis turtas taip pat dalintinas, ieškovui priteisiant televizorių, atsakovei dujinę viryklę.

Atsakovė atsiliepime prašo padalinti traktorių, tačiau nei jo duomenų, nei įsigijimo aplinkybių nepaaiškino ir nepateikė (CPK 178 str.). Taip pat prašo priteisti 144,81 Eur vertės “zeimarį”, ieškovas nepaneigė šio turto buvimo, todėl jis trauktinas į dalintino turto masę. Iš liudytojos E. L. 2015-01-15 parodymų matyti, jog ieškovas pradėdamas kartu gyventi su atsakove, parsivedė karvę, tai patvirtino ir liudytoja R. R., turėjo traktorių. Taigi šis turtas-traktorius laikytinas ieškovo asmenine nuosavybe ir netrauktinas į dalintino turto masę. Iš atsakovės priteistina 139 Eur už jai tenkančią didesnę turto dalį.

Šalys viena kitos išlaikymo nereikalauja, kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Ieškinį patenkinus iš dalies ir santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės iš atsakovės priteistina ½ žyminio mokesčio ieškovui, t.y. 28,97 Eur (CPK 93 str. 2 d.). Kitų bylinėjimosi išlaidų ieškovas nepateikė. Atsakovė turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.), todėl ieškinį tenkinus iš dalies ir santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės atsakovei iš ieškovo priteistina pusė jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 72,40 Eur.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Plungės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), tarp K. P., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) ir D. P., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes P., P..

Po santuokos nutraukimo priteisti ieškovui K. P. 3146,30 Eur kompensaciją už nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Plungės r.

Priteisti ieškovui vieną 173,77 Eur vertės sutuoktuvių žiedą, vienuolika vištų 63,72 Eur vertės, šaldytuvą „Beko“ 173,77 Eur vertės 144,81 Eur vertės televizorių, 144,81 Eur vertės zeimarį, iš viso kilnojamojo turto už 700,88 Eur.

Po santuokos nutraukimo atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Plungės r. Iš viso už 6623,32 Eur.

Priteisti atsakovei vieną 173,77 Eur vertės auksinį sutuoktuvių žiedą, 28, 96 Eur vertės sekciją, 43,44 Eur vertės minkštą komplektą, 86,89 Eur staliuką, 86,89 Eur vertės lovą, 28,96 Eur vertės šaldiklį, 72,40 Eur vertės skalbyklę, 10 vištų 57,92 Eur vertės, 115,85 Eur vertės dujinę viryklę, iš viso už 695,08 Eur.

Priteisti iš atsakovės D. P. ieškovui K. P. 28,96 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovo K. P. atsakovei D. P. 72,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.