Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kuriam nutraukta administracinio nusižengimo teisena, V. K., jo atstovei advokatei Gitanai Gudaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. P. (A. P.), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2023 m. spalio 3 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK: 23201695667.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. spalio 3 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta dėl to, kad V. K., kurį pareiškėjas prašė patraukti administracinėn atsakomybėn dėl neteisėtai ant ūkinio pastato užkabintos spynos, veiksmuose nebuvo nustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties požymių.

Motyvuodama Nutarimą, jį priėmusi Institucija nurodė, kad tyrimo metu nustatyta, jog tarp šalių vyksta ginčas dėl ūkinio pastato naudojimosi tvarkos. A. P. teisė disponuoti jam priklausančiais daiktais apribota nebuvo, ūkinio pastato savininkas nesudaro jokių kliūčių pareiškėjui pasiimti savo daiktus iš minėto ūkinio pastato. Žala A. P. taip pat padaryta nebuvo.

Institucija savo atsiliepime su skundu nesutiko ir nurodė, kad, išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą, mano, jog 2023 m. spalio 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas teisėtai ir pagrįstai. Institucijos nuomone, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnas išnagrinėjęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, nustatė visas aplinkybės, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir, atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumą, priėmė teisingą, pagrįstą ir teisėtą nutarimą. Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Institucija prašo teismo palikti Nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną nepakeistą.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką Institucija buvo informuota tinkamai, todėl pareiškėjo skundas išnagrinėtas Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų asmenų teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Tačiau ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012).

Savo skundą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo argumentu, kad, anot jo, V. K. pasielgė neteisėtai, tyčia užkabindamas ant Ūkinio pastato spyną, žinodamas, kad A. P. juo teisėtai naudojasi ir valdo. Kaip teigia pareiškėjas ir jo atstovas, tokie V. K. veiksmai laikytini savavaldžiavimu, nes pažeidžia A. P. teises ir toliau naudotis Ūkiniu pastatu bei atsiimti jame esančius jam priklausančius daiktus. Šie skundo argumentai nepagrįsti.

Byloje esantys Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenys (b. l. 73) ir Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimo byloje esančių dokumentų kopija (b. l. 76‒78), patvirtina, kad ginčijamas Ūkinis pastatas, statinių išdėstymo plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. K.. Kadastrinių duomenų nustatymo data ‒ (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad šie įrašai yra galiojantys, nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl teismas neturi objektyvaus pagrindo abejoti minėtais duomenimis. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek pareiškėjas, tiek V. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ginčas vyksta būtent dėl šio Ūkinio pastato. A. P. taip pat nurodė žinantis, kad V. K. priklauso keturi jų kieme esantys ūkiniai pastatai, tačiau, anot jo, byloje nėra jokių duomenų, kad V. K. priklauso būtent ginčo Ūkinis pastatas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad iki šiol jam šis faktas nebuvo žinomas, nes V. K. jam jokių pretenzijų nereiškė. Šie teiginiai paneigti tiek pirmiau aptartais, tiek kitais byloje esančiais įrodymais.

Antai į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad V. K. 2022 m. liepos 23 d. registruotu paštu siuntė R. ir A. P. adresuotą pretenziją, kurioje buvo aiškiai nurodęs, kad Ūkinis pastatas priklauso jam nuosavybės teise, pareiškėjui geranoriškai buvo leista juo naudotis, tačiau šiuo metu V. K. reiškia reikalavimą per du mėnesius atlaisvinti jam nuosavybės teise priklausančias patalpas. Pretenzijoje taip pat nurodoma, kad analogiškas prašymas A. P. buvo reiškiamas dar 2015 m., tačiau pareiškėjas jį ignoravo. Savo pretenzijoje V. K. taip pat akcentavo, kad savo veiksmais pareiškėjas pažeidžia jo, kaip turto savininko, teises, atima iš jo teisę naudotis, valdyti ir disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu (b. l. 79). Nors teismo posėdžio metu A. P. teigė negavęs šio dokumento, tokius jo teiginius paneigia bylos duomenys.

Byloje nustatyta, kad V. K. 2022 m. liepos 20 d. datuotą raštišką pretenziją tą pačią dieną registruotu paštu (siuntos numeris (duomenys neskelbtini)) išsiuntė pareiškėjui jo gyvenamosios vietos adresu (b. l. 79). AB „Lietuvos paštas“ raštas patvirtina, kad registruotoji korespondencijos siunta Nr. (duomenys neskelbtini), adresuota A. P., adresu (duomenys neskelbtini), išsiuntimui Nemenčinės pašte buvo pateikta 2022 m. liepos 20 d. 2022 m. liepos 22 d. siunta buvo pristatoma nurodytu gavėjo adresu, tačiau įteikti jos nepavyko, gaunamų laiškų dėžutėje buvo paliktas pranešimas. Siunta gavėjui įteikta 2022 m. liepos 26 d. Nemenčinės pašte pateikus siuntos gavimo pranešimą. Kartu su raštu, AB „Lietuvos paštas“ pateikė jame nurodytas aplinkybes patvirtinančius duomenis ‒ įteikimo pranešimo kopija, kuriame yra užfiksuotas paties siuntos gavėjo parašas (b. l. 112, 113). Pažymėtina, kad šie byloje esantys įrodymai patvirtina V. K. teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kuomet jis nurodė matęs, kad pas pareiškėją buvo atėjusi paštininkė, kuri jo namuose nerado, pašto dėžutėje paliko pranešimą. Po kelių dienų A. P. ėjo namo, nešdamasis jam V. K. adresuotą laišką. Susipažinęs su AB „Lietuvos paštas“ pateiktais dokumentais, pareiškėjo atstovas buvo nurodęs, kad A. P. parašas galbūt yra suklastotas ir gautas raštas nepaneigia pareiškėjo teiginių apie tai, kad jokių panašaus turinio pretenzijų jis iš V. K. nebuvo gavęs, tačiau teismas, įvertinęs šiuos teiginius kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, juos vertina kaip siekį paneigti pretenzijos gavimo faktą ir inicijuoti V. K. patraukimą administracinėn atsakomybėn.

Teismas taip pat pažymi, kad tą aplinkybę, jog pareiškėjui buvo žinoma apie tai, jog V. K. valdo Ūkinį pastatą nuosavybės teise ir siekia, tiek pats, bendraudamas su pareiškėju, tiek kreipdamasis į kitas institucijas, kad A. P. jį atlaisvintų, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Antai atsakant į V. K. 2023 m. liepos 12 d. skundą, VĮ „Valstybinė miškų uredija“ rašte nurodoma, kad ši institucija prisidės prie ginčo sprendimo ir pakalbės su gyventoju (nuomininku) dėl susidariusios situacijos, deramo elgesio kaimynystėje ir primins, kad joks kitas turtas, be buto patalpų, nuomininkui nėra suteiktas ir kad jis be turto savininko sutikimo neturi teisės naudotis jam nepriklausančiu turtu (b. l. 82). Teismo posėdžio metu A. P., atsakydamas į teismo klausimus, patvirtino, kad bendravo su uredijos darbuotoja, tačiau, teigdamas, kad buvo kalbėta ne apie V. K. jam adresuotą pretenziją, aiškiai negalėjo nurodyti šio pokalbio turinio ir priežasties. A. P. administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys patvirtina, kad ginčo, kilusio tarp A. P. ir V. K. dėl naudojimo Ūkiniu pastatu aplinkybės, dalyvaujant policijos pareigūnams, buvo aiškinamos ir 2022 m. lapkričio mėnesį (b. l. 120).

Tai, kad pareiškėjui buvo žinoma apie tai, kad Ūkinį pastatą nuosavybės teise valdo V. K. taip pat patvirtina į bylą V. K. atstovės pateiktas ir teismo posėdžio metu perklausytas garso įrašas, kuriame užfiksuotas tarp minėtų asmenų vykęs pokalbis, kuomet A. P. nurodė nieko nenorintis žinoti apie V. K. reikalavimus ir atsisakė su juo bendrauti. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, kad šis garso įrašas buvo padarytas neteisėtu būtu, todėl juo negalima remtis nagrinėjamoje byloje. Su šiais teiginiais nėra pagrindo sutikti.

Teismas pažymi, kad teisės teorijoje administracinio nusižengimo teisena vadinama „mažuoju“ baudžiamuoju procesu, todėl, sprendžiant bylai reikšmingus klausimus, teismas, be kita ko, vadovaujasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose pateiktais išaiškinimais.

Kasacinės instancijos teismo yra pažymėta, kad sprendžiant, ar duomenys yra gauti teisėtais būdais, svarbu išsiaiškinti, kas – proceso dalyvis ar valstybės institucija (pareigūnas) – šiuos duomenis surinko ir pateikė bylai, nes skirtingų subjektų elgesiui taikomi skirtingi principai.

Tais atvejais, kai duomenis surenka valstybės institucijos ar pareigūnai (ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, teismas), būtina patikrinti, ar jie gauti įstatyme nustatytu būdu (principas „leidžiama tai, kas nustatyta įstatyme“) ir ar nebuvo pažeista įstatyme nustatyta duomenų gavimo tvarka.

Kai duomenys, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, surenkami nedalyvaujant ikiteisminio tyrimo institucijoms ar pareigūnams, teismas turi patikrinti, ar šie duomenys gauti tiesiogiai įstatyme neuždraustu būdu (principas „galima tai, kas neuždrausta įstatymo“). Pagal teismų praktiką, privataus asmens padaryti ir teisėsaugos institucijai pateikti garso (vaizdo) įrašai teismo gali būti pripažįstami įrodymais, o privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nepripažįstami tik tais atvejais, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338-511/2017, 2K-168-511/2019, 2K-232-976/2019, 2K-63-511/2021). Tačiau spręsdamas, ar privataus asmens pateikti įrašai laikytini įrodymais, teismas turi ištirti, ar šie duomenys atitinka visus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ‒ BPK) 20 straipsnyje nustatytus įrodymams keliamus reikalavimus, įvertinti tokių duomenų patikimumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-511/2021). Be to, kiekvienu atveju vertindamas iš privataus asmens gautus jo surinktus duomenis teismas turi atsižvelgti į duomenų rinkimo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-719/2021).

Nagrinėjamu atveju V. K. garso įrašą pateikė teismui, siekdamas įrodyti, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, jo veiksmuose nėra ANK 518 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties. Bylos duomenys patvirtina, kad garso įrašas buvo darytas privataus asmens, kuris tarp jo ir A. P. pokalbį įrašė savo iniciatyva, siekdamas apsisaugoti, apginti savo teises ir pateikti pareiškėjo nurodomas aplinkybes paneigiančius duomenis. Šis garso įrašas buvo ištirtas teismo, proceso dalyviai turėjo galimybę pasisakyti dėl jame užfiksuotų duomenų, A. P. neneigė, kad garso įraše yra užfiksuotas jo ir V. K. pokalbis. Esant šioms aplinkybėms ir remiantis pirmiau aptarta teismų praktika, darytina išvada, kad pateiktas garso įrašas atitinka ANK 569 straipsnyje nustatytus įrodymams keliamus reikalavimus.

Kartu teismas pažymi, kad, nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, pastarieji duomenys nebuvo vieninteliu įrodymų šaltiniu, nulėmusių teismo išvadas, o buvo vertinami kartu su kitais šioje nutartyje aptartais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Teismo išvados yra grindžiamos šių byloje esančių įrodymų visuma, konstatuojant, kad, kaip pagrįstai nustatė Nutarimą priėmusi institucija, V. K. veiksmuose nėra ANK 518 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties. Reikšdamas pretenzijas, bendraudamas su pareiškėju V. K. siekė, kad jis atlaisvintų V. K. nuosavybės teise priklausančias patalpas. Nepavykus susitarti su A. P. geruoju, V. K. uždėjo ant Ūkinio pastato spyną, tačiau, priešingai nei nurodo pareiškėjas, šiais veiksmais, siekdamas įgyvendinti jo turimą subjektinę teisę, nepadarė žalos pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams, t. y. neatliko savavaldžiavimo objektyviosios pusės požymius atitinkančių veiksmų.

Pažymėtina, kad jokių duomenų, patvirtinančių, kad A. P. naudojosi Ūkiniu pastatu teisėtai, į bylą nepateikta. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad V. K. neleidžia pareiškėjui pasiimti iš ginčijamo Ūkinio pastato pareiškėjui priklausančių daiktų, taip pažeisdamas jo teises. Priešingai, teismo posėdžio metu pats pareiškėjas nurodė, kad šiuo klausimu į V. K. net nesikreipė. Taip iš esmės patvirtindamas pastarojo teiginius, kad V. K. niekada jokių kliūčių atsiimti A. P. jam priklausančius daiktus nesudarinėjo. Tai patvirtina ir pretenzijose nustatyti terminai,

Atkreiptinas dėmesys, kad nuosavybės neliečiamumas reiškia savininko, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojo, teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat valstybės pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Jei asmuo mano, jog Ūkio pastato savininkas, kuris galbūt netinkamai disponuodamas savo turtu padaro jam žalos, turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl nuostolių atlyginimo ar įpareigojimo nutraukti veiksmus, kuriais jo turtui yra daroma žala.

Teismas pažymi, kad svarbu atskirti civilinius teisinius santykius nuo administracinių nusižengimų teisenos dalyką sudarančių teisinių santykių. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju tarp proceso dalyvių kilęs ginčas ir yra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais. Tokią išvadą patvirtina ne tik pareiškėjo, V. K. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kuomet siekiama akcentuoti, kuriam iš jų iš tikrųjų priklauso ginčijamos patalpos, bet ir pareiškėjo atstovo bylą nagrinėjant teisme reikšti prašymai, kuriais buvo siekiama nuginčyti Nekilnojamojo turto registre užfiksuotus duomenis; įrodyti, kad A. P. faktiškai valdo Ūkinį pastatą jau labai ilgą laiko tarpą, o V. K. į jį jokių pretenzijų nereiškė, pareiškėjas darė ten remontą ir pan. Tokias teismo išvadas patvirtina ir tai, kad, remiantis Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, šiuo metu tarp šalių tebesitęsia civilinis procesas dėl A. P. ir jo sutuoktinės iškeldinimo iš Ūkinio pastato (civilinė byla Nr. e2-12087-892/2023, e2-15085-892/2023).

Atsižvelgiant į pirmiau aptartais įrodymais byloje nustatytas faktines aplinkybes, jų visumą, darytina išvada, kad skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus bylos duomenis, administracinio nusižengimo teisena V. K. atžvilgiu nutraukta pagrįstai. Naikinti šį Nutarimą dėl pareiškėjo skunde nurodomų argumentų nėra teisinio pagrindo.

Bylą nagrinėjant teisme, V. K. atstovė advokatė pateikė į bylą pinigų priėmimo kvitą (b. l. 85), prašydama priteisti iš A. P. jos atstovaujamojo naudai šio patirtas 500 Eur išlaidas dėl jam suteiktos teisinės pagalbos nagrinėjamoje byloje.

ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomos BPK nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. K. pradėta administracinio nusižengimo teisena nutraukta ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu, tai yra nustačius, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių; skundą dėl Nutarimo V. K. teisinę padėtį sunkinančiais pagrindais teismui pateikė A. P., dėl ko V. K. buvo priverstas kreiptis į advokatą dėl teisinės pagalbos jam suteikimo; pareiškėjo skundas teismo atmetastas kaip nepagrįstas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad advokatės prašymas dėl V. K. patirtų išlaidų dėl advokatės paslaugų apmokėjimo atlyginimo iš A. P. yra pagrįstas, tačiau, teismo vertinimu, prašoma priteisti 500 Eur dydžio suma nagrinėjamu atveju yra pernelyg didelė.

Darydamas tokią išvadą, teismas atsižvelgia į tai, kad advokatė Gitana Gudaitė atstovauja V. K. ir civilinėje byloje dėl A. P. iškeldinimo iš Ūkinio pastato (remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, į teismą su civiliniu ieškiniu buvo kreiptasi 2023 m. rugsėjo 20 d., skundžiamas nutarimas byloje priimtas 223 m. spalio 3 d.). Taigi advokatei šios bylos faktinės aplinkybės buvo iš esmės žinomos. Ši administracinio nusižengimo byla nėra didelė ar sudėtinga, byla teisme buvo išnagrinėta dviejuose teismo posėdžiuose, taip pat į bylą buvo pateiktas šešių lapų V. K. atsiliepimas į gautą skundą. Esant šioms aplinkybėms ir vadovaudamasis sąžiningumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, kad advokatės prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant iš A. P. V. K. naudai 400 Eur jo patirtoms išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.

Teismui atmetus pareiškėjo skundą, A. P. atstovo advokato padėjėjo R. Jucevičiaus prašymas dėl pareiškėjo patirtų išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti priteisimo iš V. K. atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu 4, 6 dalimis,

nutaria:

Pareiškėjo A. P. (A. P.) skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2023 m. spalio 3 d. nutarimą Nr. ROIK: 23201695667 palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. P. (A. P.) V. K. naudai 400 Eur (keturis šimtus eurų) jo patirtoms išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti atlyginimui.

A. P. (A. P.) atstovo advokato padėjėjo Ramūno Jucevičiaus prašymą dėl 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) priteisimo iš V. K. A. P. (A. P.) naudai pastarojo patirtoms išlaidoms advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti atmesti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.