- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-14
- Bylos Nr.
- e2A-445-368/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Birutė Simonaitienė, Danutė Burbulienė
- Atsakovas
- D. J., K. U.
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Radviliškio rajone
- Kategorijos
- 2.3.4.5Vaikų ir tėvų atskyrimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. vasario 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-6-767/2020 pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Radviliškio rajone patikslintą ieškinį atsakovams K. U. ir D. J. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nepilnamečių vaikų atskyrimo nuo tėvo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Radviliškio rajone (toliau – VTAS) patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1) neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei K. U. jos nepilnamečių vaikų A. J. ir M. J. atžvilgiu; 2) atskirti vaikus A. J. ir M. J. nuo tėvo D. J.; 3) priteisti iš atsakovų K. U. ir D. J. išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. J. ir M. J. po 76 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės; 4) priteisti iš atsakovės K. U. 760 Eur išlaikymo įsiskolinimą A. J. ir 88,65 Eur išlaikymo įsiskolinimą M. J.; 5) priteisti iš atsakovo D. J. 760 Eur išlaikymo įsiskolinimą A. J. ir 88,65 Eur išlaikymo įsiskolinimą M. J.; 6) iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nepilnamečiams vaikams įsiteisėjimo jų gyvenamąją vietą nustatyti su laikinąja globėja I. U., ją skiriant vaikams priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 7) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovai K. U. ir D. J. yra nepilnamečių A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau – Direktorius) 2016 m. birželio 15 d. įsakymu buvo nustatyta laikinoji globa nepilnamečiam A. J., o 2017 m. kovo 8 d. Direktoriaus įsakymu – nepilnametei M. J.. Atsakovas D. J. į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą įrašytas nuo 2011 m., o atsakovė K. U. – nuo 2016 m. Atsakovas D. J. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. sprendimu pripažintas ribotai veiksniu tam tikrose srityse, taip pat ir šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus). Kadangi D. J. savo vaikų auginti negali dėl objektyvių priežasčių, vaikus prašo nuo tėvo atskirti. K. U. prašo neterminuotai apriboti motinos valdžią, kadangi ji vaikais visiškai nesirūpina ir nesidomi, jos buvimo vieta yra nežinoma, nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas D. J. pateikė priešieškinį į pradinį ieškinį, kuriuo prašė ieškinį jo atžvilgiu atmesti, nustatyti nepilnamečių vaikų A. J. ir M. J. gyvenamąją vietą su tėvu, priteisti vaikams iš mamos K. U. išlaikymą po 75 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, išlaikymo lėšų tvarkytoju skiriant tėvą D. J.. Nurodė, kad vaikus nuolat lankė, teikė jiems išlaikymą, todėl M. J. išlaikymo įsiskolinimo nėra, o A. J. išlaikymo įsiskolinimas yra mažesnis. Turi du butus (duomenys neskelbtini) rajone. Gyvena su žmona J. J., kuri turi butą (duomenys neskelbtini) rajone. Vaikų gyvenamąją vietą nustačius su juo, vaikai turės kur gyventi. Jo pajamos yra pakankamos išlaikyti nepilnamečius vaikus.
4. Atsakovo D. J. rūpintoja viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninė bylą prašė išspręsti teismo nuožiūra nurodydama, kad ji teikia tik asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kitokių funkcijų neatlieka, atsakovui yra paskirtas advokatas, kuris jam atstovauja teisminiame procese.
Atsiliepimas
5. Atsakovo D. J. atstovas advokatas E. B. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo sprendimą prašė priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad D. J. pageidavo reikšti priešieškinį su reikalavimu atiduoti vaikus jo žmonos J. J. priežiūrai. Taip pat atsakovas prašė mažinti išlaikymo vaikams dydį, kadangi jo mėnesines pajamas sudaro našlaičio pensija ir netekto darbingumo pensija, iš viso per mėnesį jis gauna apie 336 Eur. D. J. pripažintas ribotai veiksniu ir dėl gebėjimo kreiptis į teismą, o jo rūpintojas (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninė nepalaikė atsakovo pozicijos, todėl sprendimą dėl ieškinio pagrįstumo prašė priimti teismo nuožiūra. Teismo posėdyje advokatas E. B. prašė priešieškinį palikti nenagrinėtą, kadangi jis yra niekinis, atsakovas D. J. nebegali palaikyti juo keliamų reikalavimų, nes šioje srityje yra pripažintas ribotai veiksniu. Patikslintą ieškinį prašė išspręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2020 m. vasario 11 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį paliko nenagrinėtą. Neterminuotai apribojo motinos valdžią atsakovei K. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečių vaikų A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Atskyrė nepilnamečius vaikus A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo tėvo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
7. Priteisė iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams A. J. ir M. J. išlaikymą po 76,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2017 m. birželio 14 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovės K. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams A. J. ir M. J. išlaikymą po 76,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2017 m. birželio 14 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
8. Priteisė iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 760,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam A. J. ir 88,65 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei M. J.. Priteisė iš atsakovės K. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 760,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam A. J. ir 88,65 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei M. J.. Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nepilnamečiams A. J. ir M. J. nustatymo įsiteisėjimo jų gyvenamąją vietą nustatė su laikinąja globėja I. U., gimusia (duomenys neskelbtini), ją skiriant nepilnamečiams vaikams priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja.
9. Teismas įvertinęs įrodymų visetą sprendė, kad egzistuoja pagrindai K. U. neterminuotai apriboti motinos valdžią jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Atsakovė K. U. savo vaikais tinkamai nesirūpino nuo pat jų gimimo, vaikams nustačius laikinąją globą, ji jų nelankė, neteikė jiems išlaikymo, visiškai jais nesidomėjo. Iškėlus civilinę bylą dėl tėvų valdžios apribojimo, atsakovė visiškai nesidomėjo jos eiga, nuo 2017 m. liepos mėnesio atsakovės gyvenamoji vieta nežinoma, ji neišreiškė nuomonės dėl vaikų likimo. Tokios aplinkybės leido teismui daryti neabejotiną išvadą, kad atsakovė K. U. visiškai nesirūpina savo nepilnamečiais vaikais ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl reikalavimą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo atsakovei K. U. teismas tenkino.
10. Teismas vertino, kad atsakovas D. J. dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, t. y. nesant jo kaltės, negali pats auginti ir prižiūrėti nepilnamečius vaikus, užtikrinti jų būtinų poreikių tenkinimą. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. sprendimu atsakovas D. J. buvo pripažintas ribotai veiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Be kita ko, D. J. ribotai veiksniu pripažintas šeimos (duomenys neskelbtini) srityje ((duomenys neskelbtini)ir kt.). Surinktų įrodymų visumos pagrindu teismas konstatavo, kad D. J. negali rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, o jo rūpintoju skirta VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninė teikia atsakovui tik sveikatos priežiūros paslaugas, todėl sprendė, kad yra tikslinga nepilnamečius A. J. ir M. J. nuo tėvo D. J. atskirti.
11. Atsakovas D. J. pateikė byloje priešieškinį jam dar nesant pripažintam ribotai veiksniu. Atsižvelgiant į tai, kad srityse, kuriose asmuo pripažintas ribotai veiksniu, šis asmuo negali veikti be rūpintojo sutikimo, o D. J. rūpintoja VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ji teikia tik sveikatos priežiūros paslaugas, kitų funkcijų neatlieka, situacija D. J. šeimoje jai nėra žinoma, jam atstovauja advokatas, kuris teismo posėdžio metu prašė priešieškinio nenagrinėti, atsakovo priešieškinį teismas paliko nenagrinėtą.
12. Teismas vertino, kad byloje duomenų apie atsakovės K. U. turtinę padėtį nėra, o atsakovas D. J. gauna našlaičio pensiją, netekto darbingumo pensiją (apie 330 Eur per mėnesį), turi nekilnojamojo turto (nuosavybės teise jam priklauso du butai), yra iš dalies nedarbingas. Nors atsakovo D. J. turtinė padėtis yra sunki, teismas atkreipė dėmesį, kad jis yra tik iš dalies nedarbingas, be to, (duomenys neskelbtini) santykių srityje jo veiksnumas nėra apribotas, todėl, teismo įsitikinimu, atsakovas turi dėti maksimalias pastangas, kad būtų tinkamai tenkinami jo nepilnamečių vaikų poreikiai. Atsižvelgdamas į tai, teismas priteisė iš atsakovų nepilnamečiams A. J. ir M. J. išlaikymą po 76 Eur kasmėnesinėmis išmokomis kiekvienam vaikui.
13. Nepilnamečiam A. J. iš abiejų atsakovų teismas taip pat priteisė išlaikymo įsiskolinimą (nuo 2016 m. birželio 14 d. iki 2017 m. balandžio 13 d.) po 760 Eur, nepilnametei M. J. – po 88,65 Eur (nuo 2017 m. kovo 8 d. iki 2017 m. balandžio 13 d.). Nors atsakovas D. J. teikė teismui mokėjimo pavedimo kopijas, patvirtinančias, kad jis pervedė pinigus į vaikų sąskaitas, 2017 m. birželio–rugsėjo mėnesiais, AB Šiaulių banko pažymoje nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 30 d. nepilnamečio A. J. sąskaitos likutis buvo 0,60 Eur, o M. J. – 0,00 Eur.
14. Nepilnamečių A. J. ir M. J. laikinąja globėja paskirta I. U., VTAS pateikė išvadą, kad vaikams pas globėją yra sudarytos tinkamos sąlygos jų raidai ir vystymuisi, todėl jų gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos įsiteisėjimo nustatė su laikinąja globėja.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
15. Apeliaciniu skundu atsakovas D. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. vasario 11 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba ieškovo ieškinį apelianto atžvilgiu atmesti. Apeliantas pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Apelianto vertinimu, šiame procese nebuvo užtikrintos jo, kaip atsakovo, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, teisingą teismą, buvo pažeisti rungimosi, dispozityvumo, teisės būti išklausytam ir šalių procesinio lygiateisiškumo principai. Atsakovas nebuvo šaukiamas į teismo posėdį, nebuvo užtikrintas jo dalyvavimas, tuo buvo pažeistos CPK 42 str. įvardytos atsakovo teisės. Apeliantas mano, kad atsakovo atstovas advokatas jo teisių tinkamai negynė.
15.2. Teismas nepagrįstai atsakovo priešieškinį paliko nenagrinėtą. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai rėmėsi CPK 296 straipsnio 1 dalies 2 ir 10 punktais. Atsakovui advokatas E. B. atstovavo pagal VGTPT sprendimą, pagal kurio 3 p. advokatui nėra suteikiama teisė atsisakyti pareiškimo.
15.3. Teismas pažeidė draudimą sprendime nustatyti neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Teismas pasisakė dėl I. U. teisių ir pareigų, tačiau jos į bylą trečiuoju asmeniu neįtraukė, Šio principo pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d., 2 p.).
Atsiliepimas
15.4. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu atskirti nuo jo nepilnamečius vaikus. Atsakovo įsitikinimu, vien tai, kad apeliantui diagnozuotas psichikos sutrikimas, negali būti pagrindas atskirti nuo jo vaikus. O tai, kad apeliantas yra pripažintas ribotai veiksniu atitinkamoje srityje, rodo, jog jis iš dalies geba atitinkamoje srityje valdyti savo veiksmus ir suprasti jų esmę, tačiau jam yra reikalinga rūpintojo pagalba.
Šalies argumentai
15.5. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu priteisti iš jo išlaikymo vaikams įsiskolinimą. Į bylą atsakovo pateikti mokėjimo pavedimo nurodymai patvirtina, kad atsakovas vaikams išlaikymą teikė. Teismas nesiaiškino, kokias sumas atsakovas vaikams skirdavo juos lankydamas.
15.6. Atsakovo vertinimu, teismas priteisė per didelį ir neatitinkantį atsakovo turtinės padėties išlaikymo vaikams dydį, tinkamai nesiaiškinęs atsakovo pajamų, turtinės padėties ir šeiminės padėties. Atsakovas turi penkis vaikus ir privalo juos išlaikyti. Atsakovas gauna tik našlaičių pensiją ir netekto darbingumo pensiją, iš šių išmokų atsakovas turi ne tik vaikus išlaikyti, bet ir mokėti už buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą, susimokėti už telefono ryšio paslaugas. Atsakovas pagal savo turtinę padėtį ir sveikatos būklę galėtų vaikams skirti po 30 Eur kasmėnesinį išlaikymą.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
16.1. Teismas atsižvelgdamas į D. J. būklę, taip pat ir į tai, kad jis 2019-07-19 sprendimu buvo pripažintas ribotai veiksniu (taip pat ir (duomenys neskelbtini)santykių srityje) bei buvo tinkamai atstovaujamas advokato, priėmė tinkamą sprendimą į teismo posėdį nekviesti atsakovo. Šios aplinkybės leido palikti nenagrinėtą D. J. savarankiškai pateiktą priešieškinį.
16.2. Laikinoji globėja vadovaujantis CK 3.271–3.376 str. ir taip yra įpareigota užtikrinti šeimoje gyvenančių vaikų saugią aplinką bei tinkamą išlaikymą, todėl papildomų, iš anksto įstatymuose nenumatytų, teisių ir pareigų, teismui priėmus sprendimą, sukurta nebuvo, taigi nebuvo pagrindo ir trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų įtraukti į procesą I. U..
16.3. Teismas tinkamai įvertino D. J. sveikatos būklę, atsižvelgė į tai, kad jo rūpintoju skirta VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninė, kuri atsakovui teikia tik sveikatos priežiūros paslaugas, todėl teismo sprendimas atskirti vaikus A. ir M. J. nuo apelianto D. J. yra teisėtas ir pagrįstas.
16.4. Teismas užklausė AB Šiaulių banko apie A. ir M. J. vardu esančias sąskaitas ir jose turimus piniginius indėlius. Banko pateiktoje pažymoje nurodyta, kad sąskaitas vaikų vardu atidarė pats D. J. ir pats šiomis sąskaitomis naudojosi, t. y. trumpam laikui įneša pinigų sumas, kurias vėliau nuimdavo. Teismo priteisto išlaikymo dydis sietinas su vaiko laikinosios globos išmoka, mokama valstybės, todėl iš apelianto buvo priteista pusė globos išmokos sumos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
18. Apeliantas apeliaciniame skunde prašo bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl naujų įrodymų prie bylos pridėjimo
19. Apeliantas apeliacinės instancijos teismo prašo pridėti prie bylos D. J. pateiktą AB Šiaulių banko pažymos kopiją apie apelianto mokėtas išlaikymo sumas vaikams, taip prašo pridėti prie bylos įrodymus apie jo patiriamas išlaidas. Apelianto nuomone, šie įrodymai yra susiję su apeliacinio skundo argumentais dėl per didelio priteisto išlaikymo dydžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto teikiami nauji įrodymai susiję su nagrinėjama byla ir apeliacinio skundo argumentais, todėl apeliacinės instancijos teismas apelianto prašomus pridėti prie bylos įrodymus priima, juos prideda prie bylos ir vertina visų įrodymų kontekste.
Dėl neįsiteisėjusio teismo sprendimo pripažinti asmenį ribotai veiksniu tam tikrose srityse ir priešieškinio palikimo nenagrinėto
20. Apeliacinis skundas grindžiamas esminiu argumentu, kad šiame procese nebuvo užtikrintos apelianto, kaip atsakovo, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, teisingą teismą, buvo pažeisti rungimosi, dispozityvumo, teisės būti išklausytam ir šalių procesinio lygiateisiškumo principai. Apeliantas nurodo, kad jis nebuvo kviečiamas į teismo posėdį, nebuvo užtikrintas jo dalyvavimas, o jo atstovas advokatas atsakovo teisių tinkamai negynė. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai jo priešieškinį paliko nenagrinėtą, nes jo advokatui, kuris atstovavo pagal VGTPT sprendimą, pagal 3 p. nėra suteikta teisė atsisakyti pareikštų reikalavimų. Su tokia apelianto dėstoma pozicija teisėjų kolegija sutinka.
21. Visų pirma, bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. liepos 19 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu D. J. pripažintas ribotai veiksniu tam tikrose srityse, tarp kurių ir (duomenys neskelbtini) santykių srityje ((duomenys neskelbtini) ir kt.). D. J. rūpintoju paskirta VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninė. Šį teismo sprendimą apeliantas apskundė apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. liepos 19 d. sprendimą paliko nepakeistą. Suinteresuotas asmuo D. J. apskundė šį teismo sprendimą kasaciniu skundu. Kasacinis teismas Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-684-2020).
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikšminga tai, kad apelianto skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. vasario 11 d. sprendimo argumentai ir motyvai, tiek dėl nepilnamečių vaikų atskyrimo nuo tėvo D. J., tiek dėl atsakovo D. J. priešieškinio palikimo nenagrinėto, iš esmės yra grindžiami Šiaulių apylinkės teismo sprendimu Radviliškio rūmų 2019 m. liepos 19 d. sprendimu dėl D. J. pripažinimo ribotai veiksniu tam tikrose srityse. Atsižvelgiant į nutarties 21 punkte paminėtas aplinkybes, akivaizdu, kad skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. vasario 11 d. sprendimas negali būti grindžiamas neįsiteisėju teismo sprendimu dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu tam tikrose srityse. Šiame kontekste iš naujo turi būti sprendžiamas ir klausimas dėl atsakovo pareikšto priešieškinio.
Dėl galimybės būti išklausytam
23. Antra, teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl teisės būti išklausytam procese, vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-684-2020 39 punktu, kuriame nurodoma, kad teismų išvada dėl suinteresuoto asmens (šiuo atveju apelianto) nedalyvavimo teismo posėdžiuose padaryta nesant objektyvių įtikinamų duomenų apie suinteresuoto asmens faktinę psichikos sveikatos būklę, kurie leistų pagrįstai spręsti apie asmens negalėjimą ar jo beprasmį dalyvavimą procese. Byloje nėra duomenų, kad suinteresuoto asmens sveikatos būklė buvusi tokia, jog jis negalėjo būti iškviestas į teismo posėdį ar negalėjo būti užtikrintas jo dalyvavimas teismo posėdyje naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai apribojo apelianto, kurį prašoma atskirti nuo nepilnamečių vaikų, galimybę būti išklausytam teisme ir pasinaudoti kitomis procesinėmis teisėmis.
Dėl neatskleistos bylos esmės
24. Aplinkybės, kurioms esant apeliacinės instancijos teismas įgyja teisę perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nustatytos CPK 327 straipsnyje. Vienas iš tokių pagrindų įtvirtintas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriame reglamentuota, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina priimą teismo sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tuo atveju, jeigu nėra atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
25. Kasacinis teismas, aiškindamas aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinį, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, kad būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-201-2016).
26. Atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-684-2020, teisėjų kolegija pažymi, jog byloje privalu iš naujo vertinti nutarties 21, 22, 23 nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo ginčo esmę, spręstinų klausimų pobūdį, papildomai tirtinų šioje byloje aplinkybių ir įrodymų apimtį, jų pagrindu nustatytinas teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
27. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, o tik ištyrus ir įvertinus visas faktines aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. vasario 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.