Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-03-30 · Civilinė byla Nr. e2-534-241/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-30
Bylos Nr.
e2-534-241/2017
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-01490-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Gasiūnienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Arvi fertis“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-534-241/2017Proceso Nr. 2-56-3-01490-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 30 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arvi fertis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arvi fertis“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „BELOR“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovės UAB „Arvi fertis“ priteisti 2 472 402,52 Eur skolos, 90 415,03 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prie ieškinio pateikė prašymą taikyti atsakovės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei piniginių lėšų, priklausančių atsakovei ar esančių pas trečiuosius asmenis, areštą 2 562 817,55 Eur ribose. Prašymas buvo motyvuojamas tuo, kad atsakovei reiškiamas reikalavimas yra didelis, taip pat egzistuoja grėsmė, kad ieškinio tenkinimo atveju, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, kadangi atsakovės finansinė būklė yra bloga, ieškovė netgi mokėdavo tretiesiems asmenims už atsakovę šios piniginius įsipareigojimus. Taip pat ieškovė pažymėjo, kad atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto, per pastaruosius 24 mėn. nebuvo pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų, atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2016 m. gruodžio 12 d. siekė 25 494,24 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus, konstatavo, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovė turi registruoto nekilnojamo turto, tačiau šis turtas yra areštuotas, o įsipareigojimų, kurių užtikrinimui turtas yra areštuotas, suma sudaro 165 598,95 Eur. Taigi atsakovė turi kitų kreditorių, atsakovės turimas nekilnojamas turtas yra apsunkintas hipoteka, kas lemia sudėtingesnę šio turto perleidimo tvarką ir kreditorių pirmumo teisę patenkinti savo reikalavimus iš šio turto. Todėl teismas sprendė, kad reikalaujama suma atsakovei yra didelė ir yra reali grėsmė, jog teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą, jo įvykdymas gali būti apsunkintas ar pasidaryti neįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, kadangi ieškovės pareikštas ieškinys yra akivaizdžiai netenkintinas. Ieškovė nuslėpė nuo teismo, kad tokius pat reikalavimus, kurie yra ieškinyje, jau yra pareiškusi atsakovės motininei įmonei uždarajai akcinei bendrovei „ARVI“ ir Ko, kuri 2016-01-06 išdavė vekselį, skirtą užtikrinti atsakovės įsipareigojimus ieškovei. Tokiu būdu šalims sudarius novaciją, t. y. naują prievolę pakeičiančią anksčiau galiojusią prievolę, ieškovės skolininke tapo UAB „ARVI“ ir Ko, todėl ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimų atsakovei. Dėl šios priežasties ir skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nepagrįstos ir neteisėtos, kadangi teismas neįvertino šiame skunde nurodytų aplinkybių. Šalių ginčai dėl tarpusavio atsiskaitymų, kylančių iš trąšų pirkimo-pardavimo sandorių, yra sprendžiami ir valstybės teismuose, ir arbitražo teisme. Dėl atsakovės UAB „Arvi fertis“ teisių pažeidimo atsakovė yra pareiškusi ieškinį ieškovei Vilniaus komercinio arbitražo teisme, ir prašė Vilniaus apygardos teismo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti galimai palankaus atsakovei arbitražo sprendimo įvykdymą. Teismas šį atsakovės prašymą 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6872-232/2016 tenkino ir ieškovės atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau ieškovei pateikus atskirąjį skundą dėl šios teismo nutarties, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 2 d. nutartimi panaikino savo paties pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pripažino, kad atsakovė nepateikė duomenų, jog ieškovė būtų ėmusi priemonių turtą paslėpti ir ieškinio patenkinimą padaryti nebeįmanomą. Šioje byloje ieškovė taip pat nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kad atsakovė kaip nors siektų apsunkinti galimai palankaus ieškinio vykdymą. Taigi esant analogiškoms aplinkybėms, t. y. ieškovei pateikus atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurios buvo pritaikytos siekiant užtikrinti galimai atsakovei palankaus Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimo vykdymą, atskirasis skundas buvo patenkintas ir atsakovės naudai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos. Todėl ir šiuo atveju analogiškomis aplinkybėmis ieškovės naudai atsakovės atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti panaikintos.Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Priešingai nei teigia atsakovė, pareikštas ieškinys nėra akivaizdžiai netenkintinas. Ieškovė ieškinyje nurodomomis aplinkybėmis, pagrįstomis prie ieškinio pridėtais įrodymais, bei teisiniais argumentais pagrindė savo reikalavimą atsakovei dėl 2 562 817,55 EUR įsiskolinimo. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, tai teismas turės įvertinti bylą nagrinėdamas iš esmės.Ieškovė bei UAB „ARVI“ ir Ko tarėsi dėl esamų ir būsimų ARVI grupės įmonių prievolių ieškovei įvykdymo užtikrinimo būdo, atsakovės motininei bendrovei išduodant vekselį ieškovei (CK 6.70 straipsnio 1 dalis). Pastarąją aplinkybe atskirajame skunde aiškiai pripažįsta ir pati ieškovė, tokiu būdu akivaizdžiai prieštaraudama savo teiginiams neva vekselio išdavimas ieškovei reiškė novaciją.Atsakovės argumentai, kad analogiškomis aplinkybėmis atsakovės naudai ieškovės atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos, apskritai nevertintini, nes kiekviena byla yra individuali ir vertinamos individualios jos aplinkybės. Be to, laikinosios apsaugos priemonės niekuomet nėra taikomos (netaikomos) abipusiškumo pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos esmės

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kuris gali būti palankus ieškovui. Be to, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turi nepažeisti šalių interesų pusiausvyros.Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrindimą, kadangi ieškovės pareikštas ieškinys yra akivaizdžiai netenkintinas. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ieškinio pagrįstumo preliminarus (lot. prima facie) įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio tam tikrais atvejais gali nuspręsti, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Kita vertus, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Taigi ieškinio preliminaraus vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar ieškinys yra tikėtinai pagrindžiamas.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pareikšto ieškinio argumentus bei prie ieškinio pridėtus įrodymus, nustatė, jog šalis siejo sutartiniai pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, atsakovė turi skolinių įsipareigojimų ieškovei, taip pat šalys sudarydavo susitarimus dėl skolų suderinimo, ieškovė mokėjimo pavedimais mokėdavo pinigus žaliavų tiekėjams už atsakovės prisiimtas prievoles. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė šioje proceso stadijoje tikėtinai pagrindė prie ieškinio pridėtais duomenimis aplinkybes, kuriomis yra grindžiami reikalavimai. Tokia teismo išvada leidžia konstatuoti, kad preliminarus ieškinio pagrindimo įvertinimas buvo atliktas tinkamai. Ieškovė įvardino savo reikalavimų faktinį ir teisinį pagrindą, o reikalavimų pagrįstumas bus vertinamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Bylos šalys savo procesiniuose dokumentuose, skirtuose apeliacinės instancijos teismui, nurodė atsakovės motininės įmonės išduoto paprastojo neprotestuotino vekselio, kaip užtikrinimo priemonės, paskirtį, vekselio įrodomoji reikšmė teisminiam ginčui bus nustatyta nagrinėjant bylą iš esmės, todėl apeliantės argumentai dėl vekselio vertinimo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškinio preliminaraus įvertinimo. Kitos apeliantės nurodytos aplinkybės dėl ieškinio nepagrįstumo nėra klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo dalykas, tai gali būti nustatyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Todėl, nesant akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, apeliantės argumentai dėl teisminio ginčo faktinių ir teisinių aplinkybių nevertinami, nes jie nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 1 dalis).Taip pat apeliantė nurodo, jog analogiškomis aplinkybėmis Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-6872-232/2016 apeliantės naudai ieškovės atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikino, konstatavęs, kad apeliantė nepateikė duomenų, jog ieškovė būtų ėmusi priemonių turtą paslėpti ir ieškinio patenkinimą padaryti nebeįmanomą. Todėl, apeliantės vertinimu, šiuo atveju analogiškomis aplinkybėmis ieškovės naudai apeliantės atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti panaikintos. Sutikti su tokiu skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo.Kaip teisingai pažymėjo ieškovė savo atsiliepime į atskirąjį skundą, kiekviena byla yra individuali ir teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti visas teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes. Be to, civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą/poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų esant pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas. Taigi, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija savo sunkios finansinės padėties bei ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikos, prie atskirojo skundo neprideda jokių tai paneigiančių dokumentų. Priešingai nei apeliantė, ieškovė kartu su ieškiniu pateikė atsakovės sudėtingą finansinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra reali grėsmė, jog teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą, jo įvykdymas gali būti apsunkintas ar pasidaryti neįmanomas.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

Kiti atskirojo skundo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl procesinės bylos baigties

Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas, teisingai įvertino sprendžiamam klausimui svarbias faktines aplinkybes, todėl laikinąsias apsaugos priemones taikė pagrįstai. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Danutė Gasiūnienė