Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-548-278/2019 pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovėms E. Š. ir antstolei A. M. dėl turto pardavimo varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims S. Š., P. M., V. M. ir antstoliui L. J..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

15. Byloje nustatyta, kad atsakovei antstolei A. M. 2014 m. rugpjūčio 28 d. buvo pateikti išieškotojo S. Š. vykdomieji dokumentai dėl skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkės (ieškovės) L. M. pagal Utenos 4-ojo notarų biuro 2014 m. rugpjūčio 18 d. ir 2014 m. rugpjūčio 28 d. išduotus vykdomuosius įrašus. Ieškovei L. M. nesumokėjus skolos per 2014 m. rugpjūčio 28 d. raginime nustatytą terminą, išieškojimas buvo nukreiptas į sutartine hipoteka įkeistą turtą, kurio rinkos vertei nustatyti antstolės 2015 m. sausio 5 d. patvarkymu buvo paskirta ekspertizė. Apie atliktą nekilnojamojo turto įvertinimą ieškovė (skolininkė) L. M. buvo informuota 2015 m. gegužės 20 d. ir 2015 m. liepos 31 d. patvarkymais, kuriais antstolė, be kita ko, išaiškino L. M., kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas, kaip nurodyta CPK 704 straipsnyje, gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją ir jeigu iki varžytynių paskelbimo į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms, turto pardavimas iš varžytynių nevykdomas.

16. Nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 9 d. buvo paskelbtos pirmosios turto varžytynės, vykdytos elektroniniu būdu, kurios buvo baigtos 2015 m. spalio 19 d., paskelbiant laimėtoją. Atmetus visus ieškovės L. M. ir jos sutuoktinio P. M. skundus dėl antstolės veiksmų, 2017 m. vasario 17 d. antstolė A. M. surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuriuo patvirtino, kad L. M. priklausantis turtas už 51 000 Eur parduotas E. Š.. Paminėtas 2017 m. vasario 17 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas ieškovei L. M. įteiktas 2017 m. vasario 25 d.

17. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl antstolės 2017 m. vasario 17 d. turto pardavimo iš varžytynių akto teisėtumo. Apeliantės teigimu, turtas varžytynėse buvo perleistas neteisėtai, nesudarius sąlygų ieškovei pasiūlyti turto pirkėją, tokiu būdu pažeidžiant imperatyvias teisės normas.

Dėl turto pardavimo iš varžytynių teisėtumo

18. Skolininkui nevykdant savo įsipareigojimų, skola išieškoma priverstinai. Viena iš tokių priemonių yra turto pardavimas iš varžytynių, kurioms pasibaigus antstolis surašo turto pardavimo iš varžytynių aktą.

19. CPK 602 straipsnio 1 dalis nustato, kad suinteresuoti asmenys, gindami savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali reikalauti pripažinti turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus negaliojančiais dėl šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodytų įstatymo pažeidimų bei 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu: jeigu turto pardavimas iš varžytinių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Pažymėtina, kad pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1075/2019).

20. Nagrinėjamoje byloje ieškovė L. M., remdamasi CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktu, prašė pripažinti negaliojančiu antstolės A. M. 2017 m. vasario 17 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą, teigdama, kad buvo pažeistos jos teisės ir teisėti interesai, nes nebuvo sudaryta galimybė siūlyti savo pirkėją, kaip tą nustato CPK 704 straipsnis.

21. Pažymėtina, kad turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui yra vienas iš CPK nustatytų priverstinio turto realizavimo būdų. CPK 704 straipsnyje nustatyta skolininko teisė surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, kurią jis gali įgyvendinti, jeigu iki varžytynių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė arba mažesnė suma, pakankama įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms padengti. Tokiu atveju turto pardavimas iš varžytynių nevykdomas, turtas parduodamas skolininko pasiūlytam pirkėjui surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos bei greičiau patenkinami kreditorių interesai. Toks skolininko turto pardavimo būdas turi būti taikomas, nes atitinka tiek išieškotojo (pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas, išieškojimas vyksta operatyviau), tiek ir skolininko interesus (šis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią skolininko interesus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2008, 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-684/2020).

23. Minėta, kad pagal CPK 704 straipsnio 1 dalį teise pasiūlyti varžytynėse parduodamo turto pirkėją skolininkas gali pasinaudoti tik iki pirmųjų varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje, t. y. skolininko teisės siūlyti varžytynėse parduodamo turto pirkėją įgyvendinimas yra aiškiai apibrėžtas laike. Byloje nustatyta, kad atsakovė antstolė A. M. 2015 m. gegužės 20 d. ir 2015 m. liepos 31 d. patvarkymais Dėl areštuoto turto vertės nustatymo (patikslinimo) informavo ieškovę L. M. apie CPK 704 straipsnyje įtvirtintą teisę iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje siūlyti skolininkei savo pirkėją, kartu išaiškindama, kad, remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punktu, pirmosios varžytynės bus skelbiamos ne anksčiau kaip po 20 dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. Nustatyta, kad 2015 m. liepos 31 d. patvarkymas ieškovei (skolininkei) buvo įteiktas 2015 m. rugpjūčio 4 d. Nepaisant to, ieškovė (skolininkė) L. M. CPK 704 straipsnyje įtvirtinta ir jai antstolės patvarkymuose ne kartą išaiškinta teise per nustatytą terminą nepasinaudojo ir savo pirkėjo iki pirmųjų varžytynių paskelbimo 2015 m. rugsėjo 9 d., apie kurias tiek ieškovė, tiek jos sutuoktinis P. M. buvo informuoti, nepasiūlė. Kadangi iki varžytynių pradžios pasiūlymų dėl siūlomo pirkėjo iš ieškovės (skolininkės) nebuvo gauta, varžytynės 2015 m. spalio 19 d. buvo baigtos, paskelbiant laimėtoją, o 2017 m. vasario 17 d., atmetus visus L. M. ir jos sutuoktinio skundus dėl antstolės veiksmų, buvo surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas, kuriuo patvirtinta, kad L. M. priklausantis turtas parduotas E. Š. už 51 000 Eur. Taigi šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad, priešingai nei teigia apeliantė, nekilnojamasis turtas ginčijamu varžytynių aktu buvo perleistas teisėtai, nepažeidžiant CPK 704 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės siūlyti ieškovei (skolininkei) areštuoto turto pirkėją.

24. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, skolininkui įstatymas suteikia ne tik teises, bet numato ir pareigas, pvz., skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis ir pareigomis, bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti antstoliui kuo greičiau ir ekonomiškiau įvykdyti išieškotojo pateiktą vykdomąjį dokumentą. Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad apeliantei (ieškovei), kaip minėta, buvo išaiškinta teisė siūlyti savo pirkėją, tačiau pačiai ieškovei nustatytu terminu nepasinaudojus CPK 704 straipsnyje įtvirtinta teise, nėra pagrindo sutikti, kad buvo pažeistos skolininkės (ieškovės) L. M. teisės ir teisėti interesai. Pažymėtina, kad išskyrus deklaratyvius teiginius apie tariamus teisių pažeidimus, ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jos teisė siūlyti savo pirkėją buvo pažeista ir (ar) apribota (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijamas antstolės 2017 m. vasario 17 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas buvo priimtas neteisėtai, pažeidžiant L. M. teises ir teisėtus interesus bei CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 704 straipsnio nuostatas.

25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovės ieškinį dėl 2017 m. vasario 17 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias turto pardavimą skolininko pasiūlytam pirkėjui, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliantės L. M. skundo ir naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl ieškinio senaties termino

26. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovės L. M. ieškinį, taip pat konstatavo, kad buvo praleistas ieškinio senaties terminas reikšti reikalavimą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.

27. Pažymėtina, kad nors apeliantė, pateikusi skundą, argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo taikyti ieškinio senatį teisėtumo ir pagrįstumo nenurodė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad skundu prašoma panaikinti sprendimą, argumentuojant CPK 602 straipsnio (kuris reglamentuoja ir ieškinio senaties termino taikymą) nuostatų netinkamu taikymu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina ir šiuo aspektu.

28. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą nustato CK 1.125 straipsnio 1 dalis, o atskirų rūšių reikalavimams taikomus sutrumpintus ieškinio senaties terminus nustato CK, taip pat kiti teisės aktai. Remiantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatą, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujintas. Taigi, jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, ieškinio reikalavimus teismas nagrinėja iš esmės nustatęs, ar šis terminas nepraleistas arba, jei praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti. Minėta, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas.

29. CPK 602 straipsnio 3 dalis nustato, kad reikalavimams dėl turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo varžytynių akto pasirašymo dienos. Byloje nustatyta, kad Turto pardavimo iš varžytynių aktas buvo surašytas 2017 m. vasario 17 d. ir ieškovei L. M. įteiktas 2017 m. vasario 25 d. Ieškinį teismui dėl antstolės 2017 m. vasario 17 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ieškovė pateikė 2019 m. rugsėjo 6 d. Taigi akivaizdu, kad ieškinys buvo pareikštas praleidus CPK 602 straipsnio 3 dalyje nustatytą vienerių metų senaties terminą.

30. Minėta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). CK 1.131 straipsnio 2 dalis nustato, kad, teismui pripažinus, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Nagrinėjamu atveju ieškovė L. M. praleisto ieškinio senaties termino atnaujinti neprašė, jokių svarbių tokio termino praleidimo priežasčių nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovė L. M. praleido CPK 602 straipsnio 3 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį atmesti.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

31. Atsakovė E. Š. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis prašo skirti ieškovei 5 000 Eur baudą, pusę šios sumos (2 500 Eur) paskiriant atsakovei. Tokį prašymą grindžia tuo, kad apeliantė siekia užvilkinti antstolio vykdomą iškeldinimo procedūrą, pažeidinėja atsakovės teises ir teisėtus interesus naudotis varžytynių metu sąžiningai įgytu nekilnojamuoju turtu, ieškovė manipuliuoja procesinėmis teisėmis ir tai jau tęsiasi keturis metus.

32. CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis yra numatytos atitinkamos teisinės pasekmės. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

33. Pažymėtina, kad tam, jog galėtų būti paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pagal CPK 95 straipsnį, turi būti nustatytos būtinosios sąlygos – šalies nesąžiningumas ir ieškinio ar, kaip šiuo atveju – apeliacinio skundo, nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

34. Nagrinėjamu atveju apeliantės L. M. apeliacinio skundo pateikimas nevertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, nes kreipimasis į teismą su skundu yra viena pamatinių byloje dalyvaujančios šalies teisių. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą teigti, kad ieškovė, pateikusi apeliacinį skundą, veikė akivaizdžiai nesąžiningai, nesiekė CPK nustatytų tikslų, apeliacinės instancijos teisme veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, taip siekdama sąmoningai piktnaudžiauti procesu ar pažeisti atsakovės teises ir (ar) teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas skirti baudą netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Apeliantės L. M. apeliacinį skundą atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

36. Nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2020 m. liepos 1 d. nutartimi atidėjo ieškovei L. M. 1 320 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo. Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovės L. M. priteistina 1 320 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybei.

37. Atsakovė E. Š., pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos jų faktą ir dydį pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovės L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 320 Eur (tūkstantį tris šimtus dvidešimt eurų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą.