- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-09
- Bylos Nr.
- 2-548-278/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-300202-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- E. Š.
- Ieškovas
- L. M.
- Trečiasis asmuo
- S. Š., V. M.
- Advokatai
- Kęstutis Rakauskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovėms antstolei Aistei Mikulėnienei, E. Š., tretiesiems asmenims S. Š., V. M., antstoliui Leonui Jankauskui, P. M., UADBB „Celemont draudimo brokeris“ dėl turto pardavimo varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ab initio, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ir,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
ieškiniu ieškovė L. M. nurodė, kad antstolė A. Mikulėnienė, nesuteikusi teisės jai pasiūlyti turto pirkėją, už 51 000 Eur iš varžytynių 2017-02-17 pardavė jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad yra gavusi antstolio L. Jankausko nurodymą išsikelti iš parduotų pastatų. Prašo pripažinti negaliojančiu ab initio antstolės Aistės Mikulėnienės 2017-02-17 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-17-104-5033 ir perkelti (duomenys neskelbtini)dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagalbinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagalbinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagalbinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagalbinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagalbinio pastato (unikalus Nr.8294-4000-9077), pagalbinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagalbinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinierinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkės E. Š. teises ir pareigas V. M..
Atsiliepimas
Atsakovės E. Š. atstovas prašo ieškinį atmesti ir už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis L. M. skirti 5 000 Eur baudą, pusę šios baudos sumos paskiriant atsakovei bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad antstolė A. Mikulėnienė 2015-05-20 patvarkymu dėl areštuoto turto vertės nustatymo L. M. pranešė apie jos teisę pačiai surasti areštuoto turto pirkėją, tačiau ieškovė savalaikiai šia teise nepasinaudojo, todėl varžytynės buvo vykdomos ir baigėsi 2015-10-19. Nurodo, kad atsakovei yra žinoma, jog 2015-10-16, 2016-02-10 L. M. skundė antstolės veiksmus, skundai nebuvo tenkinti, tačiau skunduose L. M. neužsiminė apie tai, kad turėjo pirkėją, kad norėjo, jog turtas būtų parduotas jos pasirinktam pirkėjui, kaip tai buvo numatyta CPK 704 straipsnyje. Teigia, kad antstolės veiksmus skundė ir ieškovės sutuoktinis P. M. ir tik atmetus visus skundus, 2017-02-17 antstolė galėjo surašyti ir surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą. Nurodo, kad ieškinį dėl šio akto pripažinimo negaliojančiu teikė P. M., o bylą nagrinėjo Panevėžio apygardos teismas, tačiau L. M. šiame teismo procese buvo visiškai pasyvi, jokių reikalavimų nekėlė, proceso eiga nesidomėjo. Teigia, kad ieškovės prašymas pirkėjo teises perkelti dukrai V. M. yra ydingas ir teisiškai nepagrįstas. Be to, nurodo, kad apie varžytynių akto surašymą ieškovė žino nuo jo surašymo dienos, todėl yra praleidusi ieškininės senaties terminus, todėl prašo taikyti ieškinio senatį. Tvirtina, kad reikšdama nepagrįstą ieškinį L. M. piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, siekia užvilkinti antstolio vykdomą iškeldinimo procedūrą, pažeidžia, atsakovės teises bei teisėtus interesus į varžytynių metu sąžiningai įsigytą nuosavybę. Nurodo, kad ieškovė sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, manipuliuodama procesinėmis teisėmis ir tai tęsiasi jau daugiau kaip keturis metus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 700 straipsnyje nustatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių, turto perdavimas išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui CPK VI dalyje nustatyta tvarka yra speciali procesinė turto realizavimo forma. Ši speciali turto realizavimo forma (tvarka) lemia, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui ar turto pardavimo be varžytynių aktai gali būti pripažinti negaliojančiais tik tada, jeigu yra nustatomi imperatyvių teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus, ir tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Vienas tokių atvejų yra jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui (CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, teismas CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis Civilinio proceso kodekso nuostatomis, taigi ir su CPK 704 straipsniu, reglamentuojančiu skolininko teisę iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją.
Ieškovė L. M. teigia, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas iš esmės pažeidžia jos teises, nes antstolė A. Mikulėnienė nesuteikė jai teisės iš varžytynių parduodamam turtui pasiūlyti savo pirkėją ir tuo buvo pažeistos imperatyvios CPK 704 straipsnio nuostatas.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos bei greičiau patenkinami kreditorių interesai ir tai atitinka tiek išieškotojo, nes išieškojimas vyksta operatyviau, tiek skolininko interesus, kuris turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią jo interesus (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2008). Tačiau CPK 704 straipsnio 1 dalyje numatyta skolininko teisė susirasti turto pirkėją iki varžytynių turi būti įgyvendinama taip, kad nepažeistų skolininko ir kreditoriaus turtinių interesų pusiausvyros.
Iš vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios medžiagos matyti, kad atsakovei antstolei A. Mikulėnienei vykdymui 2014-08-28 buvo pateikti išieškotojo S. Š. vykdomieji dokumentai dėl skolos, palūkanų išieškojimo iš skolininkės L. M. pagal Utenos 4-ojo notarų biuro 2014-08-18 ir 2014-08-28 išduotus vykdomuosius įrašus, išieškojimą nukreipiant į sutartine hipoteka apsunkintą turtą. Nustatyta, kad L. M. nesumokėjus skolos per 2014-08-28 raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, išieškojimas buvo nukreiptas į sutartine hipoteka apsunkintą turtą, kurio rinkos vertei nustatyti antstolės 2015-01-05 patvarkymu buvo paskirta ekspertizė ir apie tai informuoti išieškotojas bei skolininkė (vykdomoji byla, b.l. 5-8, 58). Vykdomojoje byloje esantis susirašinėjimas dėl turto apžiūros laiko, Utenos rajono apylinkės teismo 2015-03-10 nutartis, kuria L. M. skirta bauda už antstolės reikalavimų nevykdymą (nesudarymą sąlygų apžiūrėti nekilnojamąjį turtą), leidžia konstatuoti, kad L. M. buvo žinoma apie ekspertizės paskyrimą jai priklausančiam nekilnojamajam turtui (vykdomoji byla, b.l. 66-89). Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad turto vertintojas UAB “Lituka ir ko“ atliko turto vertinimą, kurį įvertino 45 000 Eur ir apie šį įvertinimą L. M. buvo asmeniška informuota 2015-05-20 patvarkymu Nr. SD-7130. Be to, apie turto įvertinimą skolininkė informuota ir 2015-07-31 patvarkymu Nr. S-894 dėl areštuoto turto vertės nustatymo (patikslinimo) (vykdomoji byla, b.l. 104-106a, 122-126). Iš minėtų patvarkymų matyti, kad šiais patvarkymais antstolė A. Mikulėnienė išaiškino L. M., kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas, kaip nurodyta CPK 704 straipsnyje, gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją bei išaiškino į antstolio depozitinę sąskaitą sumokamos piniginės sumos dydį ir kt.. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad 2015-07-31 patvarkyme antstolė nurodė, jog pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punkto nuostatas, pirmosios varžytynės turi būti skelbiamos ne anksčiau kaip po 20 d. nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. Kadangi 2015-07-31 patvarkymas išsiųstas 2015-07-31 ir L. M. šį patvarkymą asmeniškai gavo 2015-08-04, konstatuotina, kad ji turėjo pakankamai laiko informuoti antstolę apie turimą pirkėją, t.y., pasinaudoti jai įstatymo suteikta teise. Kadangi L. M. 2015-05-20 ir 2015-07-31 antstolės patvarkymai buvo įteikti asmeniškai, todėl darytina išvada, kad ieškovė nepagrįstai teigia, kad nebuvo supažindinta su CPK 704 straipsnio nuostatose numatyta jos teise pasiūlyti savo pirkėją. Be to, žinodama apie vykdomus vykdymo veiksmus iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje galėjo pati arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją, tačiau to nepadarė. Pažymėtina, kad skolininkui įstatymas suteikia ne tik teises, bet numato ir pareigas, t.y., skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis ir pareigomis, bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti antstoliui kuo greičiau ir ekonomiškiau įvykdyti išieškotojo pateiktą vykdomąjį dokumentą. Nagrinėjamu atveju L. M. nei antstoliui, nei teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie bent preliminariai pagrįstų apie jos siekį pasinaudoti CPK 704 straipsnyje įtvirtinta teise, t.y., skolininko teise iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją.
Atsakovės antstolė A. Mikulėnienė (atsiliepimu į ieškinį), E. Š. prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CPK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Tačiau šios taisyklės išimtis nustato Civilinis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Viena iš tokių išimčių yra nustatyta CPK 602 straipsnio 3 dalyje, kuri taikytina vykdymo proceso metu realizuojant skolininkui priklausantį turtą. Minėtoje teisės normoje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią reikalavimams dėl turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo varžytynių akto pasirašymo dienos, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atvejį (jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas).
Byloje nustatyta, kad 2015-09-09 buvo paskelbtos pirmosios turto varžytynės, vykdytos elektroniniu būdu ir 2015-09-11 patvarkymu apie tai L. M., P. M. ir S. Š. buvo informuoti asmeniškai (vykdomoji byla, b.l. 130-132, 134). Iš vykdomosios bylos dokumentų matyti, kad 2015-10-19 elektroninės varžytynės buvo baigtos bei paskelbtas laimėtojas (vykdomoji byla, b.l. 143). Tai, kad L. M. buvo žinoma apie antstolės 2015-09-11 patvarkymu turtui paskelbtas varžytynes, nustatant 36 000 Eur pradinę turto pardavimo kainą, patvirtina L. M. parašas, jos įrašas patvarkyme bei 2015-10-15 pateiktas skundas, kuriuo buvo prašoma atšaukti turto varžytynes bei skirti kiekvieno turto objekto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-10-23 patvarkymu skundą antstolė atmetė, sustabdė vykdomąją bylą ir skundą perdavė nagrinėti Utenos rajono apylinkės teismui, kuris 2015-11-23 nutartimi, o Panevėžio apygardos teismas 2016-02-09 nutartimi, L. M. skundus atmetė (vykdomoji byla b.l. 150-157, 161-163, 173-174). Be to, nustatyta, kad L. M. teikė ir kitus skundus dėl antstolės veiksmų, kurie Utenos apylinkės teismo ir Panevėžio apygardos teismo nutartimis buvo atmesti. Skundus dėl antstolės veiksmų teikė ir ieškovės sutuoktinis P. M., kurie teismų taip pat buvo atmesti (vykdomoji byla, 2 t., b.l. 1-32). Iš bylos duomenų matyti, kad antstolė A. Mikulėnienė tik 2017-02-17 turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S-17-104-5033, patvirtino, kad L. M. priklausantis turtas už 51 000 Eur parduotas E. Š. ir šis aktas L. M. asmeniškai įteiktas 2017-02-25 (vykdomoji byla 2 t., b.l. 55-58, 86). Byloje nustatyta, kad, prašydamas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-17-104-5033 negaliojančiu, ieškinį 2017-03-07 Panevėžio apygardos teismui teikė ieškovės sutuoktinis P. M.. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ ir vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad šioje byloje trečiuoju asmeniu dalyvavo ir L. M., kuriai teismas siuntė ieškinio ir jo priedų nuorašus bei nustatė terminą atsiliepimui į ieškinį paduoti. Be to, jai buvo siunčiami ir kiti šalių procesiniai dokumentai bei teismo nutartys, tačiau minėto proceso metu, ji kaip trečiasis asmuo, atsiliepimo į ieškinį neteikė, savo pozicijos dėl pareikšto ieškinio nepareiškė, o 2018-09-15 sprendimo, kuriuo P. M. ieškinys buvo atmestas, neskundė (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Esant minėtiems duomenims bei įvertinus, kad dar 2017-02-25 L. M. buvo įteiktas 2017-02-17 turto pardavimo iš varžytynių aktas, darytina išvada, kad ieškovei 2019-09-06 padavus teismui ieškinį dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir kt., ieškovė L. M. praleido įstatymo nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą ginčyti turto pardavimo iš varžytynių aktą. Prašymo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą ieškiniui paduoti ieškovė teismui nepateikė, svarbių priežasčių nenurodė ir tokių priežasčių teismas nenustatė (CPK 78 straipsnis).
Kadangi byloje nenustatyta, kad antstolė A. Mikulėnienė būtų pažeidusi ieškovės teises, įstatymo nustatytas imperatyvias teisės normas, be to, ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, tenkinti L. M. ieškinį nėra pagrindo. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad ieškovės reikalavimas pirkėjo teisės perkelti V. M. yra nepagrįstas, nes turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinus negaliojančiu gali būti taikoma tik restitucija Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Dėl paminėtų motyvų ieškinys atmestinas (CK 1.80, 1.131 straipsniai, CPK 602 straipsnio 2-3 dalys).
Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 1–2 dalies reglamentavimu, teismas, nustatęs numatytus piktnaudžiavimo atvejus (t. y. kad dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą), gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė pakankamo pagrindo pripažinti, kad L. M. pareikštas ieškinys yra akivaizdžiai nesąžiningas, todėl atsakovės E. Š. prašymas ieškovei skirti baudą netenkintinas.
CPK 93 straipsnio nuostatos nustato, kad šaliai, kuriuos naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš bylos duomenų matyti, kad už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje atsakovė E. Š. patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų (b.l. 54). Minėtos bylinėjimosi išlaidos nėra užaukštintos, neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, 8.2, 8.19 punktuose nurodytus maksimalius dydžius, todėl priteistinos iš ieškovės L. M.. Be to, iš ieškovės priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (b.l. 88, CPK 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad 2019-09-09 nutartimi ieškovei atidėtas 1 370 Eur žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimas iki sprendimo priėmimo bei taikytos laikinosios apsaugos priemonės (b.l. 25-26). Kadangi nutartyje padaryta rašymo apsirikimo klaida rezoliucinėje nutarties dalyje nurodant atidėto žyminio mokesčio dydį (vietoje 1 320 Eur, nurodytas 1 370 Eur, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ši rašymo apsirikimo klaida ištaisytina, o atmetus ieškinį, iš ieškovės L. M. priteistinas 1 320 Eur žyminis mokestis valstybei ir bylinėjimosi išlaidos. 2019-09-09 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, vykdomosios bylos Nr. 0053/19/01034, sustabdymas, sprendimui įsiteisėjus, naikintinos (CPK 149, 276 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 276, 259, 263, 270 straipsniai teismas
nusprendžia:
ieškovės L. M. ieškinį atmesti.
Ištaisyti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą, nurodant iki teismo sprendimo priėmimo atidedamo žyminio mokesčio mokėjimą (1 370 Eur), konstatuojant, kad ieškovei L. M. atidėtas 1 320 Eur žyminis mokestis už ieškinį iki sprendimo priėmimo.
Priteisti iš ieškovės L. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1 320 Eur žyminio mokesčio, 58,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 1 378,32 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 32 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (įmokos kodas 5660) ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovės E. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Sprendimui įsiteisėjus, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymą, panaikinti.
Atsakovės E. Š. prašymo skirti ieškovei L. M. baudą, netenkinti.
Sprendimas per 30 d. nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.