Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. 1985-02-16, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini),, dirbantis, neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1d. padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:

2015-05-10, apie 23 val., viešoje vietoje lauke, prie baro „(duomenys neskelbtini), Vilniuje, priėjęs prie Italijos pil. M. P. ir A. P. pradėjo juos mušti, sudavė M. P. kumščiu du smūgius į smilkinį, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį galvos sumušimu, odos nubrozdinimu dešinio momens srityje.

Šiais veiksmais J. J. padarė BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

2015-05-10, apie 23 val., lauke, prie baro „(duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, kumščiu sudavė vieną smūgį į A. P. veido sritį, o šiam pasilenkus, sudavė jam vieną smūgį į dešinį smilkinį ir vieną smūgį į viršugalvį, po ko A. P. pargriuvus ant žemės, sudavė ranka jam smūgius į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosies sumušimu, patinimu ir nosies kaulų lūžiu, kairės plaštakos 5-ojo piršto sumušimu bei patinimu.

Šiais veiksmais J. J. padarė BK 138 str. 1 d. nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteisti J. J. už BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., numatytų nusikaltimų padarymą, skirti subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą atidedant 1 metams, taip pat nustatyti kaltinamajam įpareigojimus.

Teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų atstovas patvirtino, kad M. P. ir A. P. žala yra atlyginta, jie pretenzijų kaltinamajam neturi. Nukentėjusieji nori baigti bylą susitaikant su kaltinamuoju. Mano, kad šiuo atveju yra visos galimybės taikyti teisės normas, numatytas BK 38 str. ir baudžiamąją bylą nutraukti kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiaisiais.

Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas prašė taikyti BK 38 str. nuostatas ir baudžiamąją bylą nutraukti nukentėjusiesiems susitaikius su kaltinamuoju. Pažymėjo, kad J. J. pripažino, jog visus sužalojimus nukentėjusiesiems padarė jis pats, nukentėjusiems žalą atlygino, su jais susitaikė. Atkreipė dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens bendri veiksmai su J. J. nėra įrodyti.

Tardamas paskutinį žodį J. J. nurodė, kad dėl padarytų veikų nuoširdžiai gailisi, savo poelgį vertina smerkia.

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo

BK 284 str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 str. 1 d. už viešosios tvarkos pažeidimą taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje tokių asmenų buvo, ar ne (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-506/2013). Įžūlus elgesys – tai agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti vertinamas ir laikomas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281/2013). Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 str. 1 d. ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, nukentėjusįjį sužaloja bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2011).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad J. J. 2015-05-10, apie 23 val., viešoje vietoje lauke, prie baro „(duomenys neskelbtini), sumušė du asmenis – A. P. ir M. P., taip pat sugadino M. P. priklausantį iPad kompiuterį, suplėšė striukę. Minėtas aplinkybes patvirtina nukentėjusiųjų A. P. ir M. P. ikiteisminio tyrimo metu teikti paaiškinimai, kurie nurodė, kad konflikto metu buvo sumušti; M. P. parodymai, kurias jis atpažino J. J. kaip jį ir brolį sumušusį asmenį (b. l. 34). J. J. savo kaltės neneigė, nurodė, kad konfliktas kilo po nepagarbaus M. P. elgesio tiek aplinkinių, tiek jo draugės J. A. atžvilgiu, nes jai buvo sugriebta už sėdmenų. Taip pat nurodė, kad abiems nukentėjusiesiems sudavė daug smūgių, kiek tiksliai nepamena. Tai, jog kilusio konflikto metu M. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (galvos sumušimas, odos nubrozdinimai dešinio momens srityje), o A. P. nesunkiai sutrikdyta sveikata (nosies sumušimas, patinimas ir nosies kaulų lūžis, kairės plaštakos 5-ojo piršto sumušimas) patvirtina 2015-10-27 apžiūros protokoluos fiksuotos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto išvados (b. l. 41–46). Pažymėtina, kad J. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad konfliktą matė daug žmonių, pats konfliktas (muštynės) baigėsi, kai jie buvo išskirti bare buvusių asmenų. Tai, jog patį konfliktą matė daug bare buvusių žmonių, kurie išėjo į lauką, buvo bandoma konfliktą nutraukti, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja S. Š., pažymėjusi, kad į kavinę konflikto dalyviai įbėgo kruvini, suplėšytais drabužiais, susistumdymas vyko ir prie baro, kažkokie žmonės bandė juos išskirti mane irgi pastūmė. Aptarti parodymai patvirtina, kad dėl J. J. neteisėtų smurtinių veiksmų buvo sutrikdyta viešoji tvarka. Įvertinus konflikto kilimo aplinkybes, pripažintina, kad J. J. nesiekė viešosios tvarkos sutrikdymo, tačiau jis turėjo suvokti, jog smurtaudamas viešoje vietoje sutrikdys baro lankytojus, taip pat ir viešąją tvarką, t. y. numatyti savo tokių neteisėtų veiksmų pasekmes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad J. J. smurtaudamas viešoje vietoje pažeidė viešąją tvarką, sužalojo A. P. ir M. P., todėl jo veiksmai kvalifikuotini kaip BK 284 str. 1 d. numatytas nusikaltimas.

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad pagal BK 284 str. 1 d. numatytas nusikaltimas apima ir BK 140 str 1 d. numatytos veikos padarinius (kasacinė nutartis Nr. 2K-659/2004, ,,Teismų praktika“ Nr. 23; kasacinės nutartys: Nr. 2K-652/2007, 2K-796/2007). Todėl J. J. BK 284 str. 1 d. numatyta veika apima ir M. P. atžvilgiu padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą.

Pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas tada, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Šią veiką kvalifikuojanti aplinkybė yra įrodinėjimo dalykas. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos (nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė) neinkriminuojamos (kasacinė nutartis Nr. 2K-454/2011).

J. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teisminio negarinėjimo metu nuosekliai teigė, kad konfliktas tarp jo ir brolių A. P. ir M. P. kilo dėl nepagarbaus M. P. elgesio jo draugės J. A. atžvilgiu, nes nukentėjusysis grabaliojo ją už sėdmenų. Teismo posėdžio metu J. A. patvirtino, kad A. P. ir M. P. bare elgėsi negražiai, įvairiais epitetais vadino aplinkinius, stumdėsi, grąsino, metė raktus į S. Š. pusę, o stovint prie baro durų vienas iš brolių (duomenys neskelbtini), griebė ją už sėdmenų, tada ji sušuko „kas čia darosi?“. Tokius liudytojos J. A. paaiškinimus iš patvirtino ir liudytoja apklausta S. Š., nurodžiusi, jog J. A. jai sakė, kad buvo suduota per sėdmenis; sureagavusi sušuko „kas čia vyksta?“.

Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis są­mo­ningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neat­sargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentė­ju­sysis leng­va­bū­diškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nu­si­kalstamą kalti­nin­ko veiką prieš jį (kasacinės nutartys Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Sprendžiant, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikin­gas nukentėjusio as­mens elgesys, teismas turi atsižvelgti į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo mo­ra­lės nor­moms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pa­vo­jin­gi, netei­sė­ti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (kasacinės nutartys Nr. 2K-377/­2011, 2K-450/­2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014, 2K-21/2016).

Teismo vertinimu, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju M. P. elgesys, kai buvo nepagarbiai elgiamasi su J. J. artimu asmeniu, jo drauge J. A., jai suduota, buvo iššaukiantis, provokuojantis, taip pat iš esmės dėl tokio elgesio ir kilo konfliktas, kurio metu buvo sumušti A. P. ir M. P..

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad J. J. veiksmuose nėra BK 138 str. 2 d. 8 p. numatyto nusikalstamos veikos požymio – chuliganiškų paskatų. Todėl, įvertinus, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta A. P. sveikata, J. J. pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. pareikštas kaltinimas perkvalifikuotinas į BK 138 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, t. y. tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Vertinant byloje esančius įrodymus pažymėtina, kad nors J. J. pateiktuose kaltinimuose nurodoma, kad jis A. P. ir M. P. sumušė kartu su nenustatytu asmeniu, ši aplinkybė nėra įrodyta. J. J. teismo posėdžio metu ne kartą patvirtino, kad A. P. ir M. P. mušė vienas. Šie jo parodymai yra nuoseklūs, atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus. Ikiteisminio tyrimo metu J. J. paaiškino, kad išėjęs iš baro aiškintis su A. P. ir M. P. matė, kad kartu iš baro išėjo iš matymo pažįstamas vyras, apie 1,90 m. ūgio, tamsių plaukų, trumpai kirptas (b. l. 61). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. P. paaiškino, kad prie jų priėjo J. J. ir kitas vaikinas, kuris buvo apie 30 metų, 185 cm ūgio, šviesiai kaštoninės trumpai kirpti plaukai sušukuoti atgal, su šviesios kaštoninės spalvos vidutinio ilgio barzda, šviesios spalvos sportiniu džemperių. Kilusio konflikto metu J. J. metu vieną kartą smogė jam į veidą, paskui sudavė daug smūgių į dešinį smilkinį ir viršugalvį, aš pargriuvus ant žemės, jie toliau mušė. Vėliau su broliu pavyko pabėgti nuo užpuolikų, bet vėl mus užpuolė prie baro „(duomenys neskelbtini),“. J. J. su kitu vaikinu pradėjo mane mušė. Kai aš jau negalėjau gintis minėti vaikinai pasišalino link angelo skulptūros (b. l. 21–22). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. P. paaiškino, kad prie mūsų iš nugaros netikėtai priėjo du vaikinai kurie irgi buvo bare, t. y. J. J. ir kitas apie 30 metu 185 cm ūgio, šviesiai kaštoninės trumpai kirpti plaukai sušukuoti atgal, su šviesios kaštoninės spalvos vidutinio ilgio barzda, šviesios spalvos sportiniu džemperių. Jie pradėjo mušti mane ir mano broli. J. J. su kumščiu smogė man į viena kartą į galvos sritį tada atėjo kitas ir mes pradėjome stumdytis. J. J. puolė mušti mano brolį, aš padėjau savo planšetinį kompiuterį ir bandžiau prieiti prie brolio. Vėliau priėjęs prie brolio nustūmiau J. J. ir šaukiau ant jo, kad nustotu mušti. Grižus prie baro (duomenys neskelbtini), užpuolikai vėl mus užpuolė; J. J. su kitu vaikinu pradėjo mus mušti. Kai aš jau negalėjau gintis minėti vaikinai pasišalino link Angelo skulptūros (b. l. 28–29).

Iš aptartų nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad tiek M. P., tiek A. P. aiškiai parodė, kad smurtinius veiksmus atliko J. J., konkrečiai įvardijo kūno vietas, kur jis smūgiavo („smogė į veidą“, „dešinį smilkinį“, „viršugalvį“, „į galvos sritį“). Tačiau, nenurodė jokių konkrečių smurtinių veiksmų, kuriuos būtų atlikęs nenustatytas ir galimai greta konflikto vietos buvęs asmuo. Kaip minėta, J. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminiame nagrinėjime nuosekliai teigė, kad M. P., tiek A. P. mušė vienas, nors patį konfliktą stebėjo ir kiti asmenys. Taigi, nors M. P., tiek A. P., vertindami konflikto aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad juos kartu su J. J. mušė ir kitas asmuo, šio nenustatyto asmens vaidmuo konflikte nėra niekaip apibrėžtas jokiais konkrečiais smurtiniais veiksmais. Todėl nėra pagrindo teigti, kad J. J. M. P. ir A. P. sumušė susitaręs su nenustatytu asmeniu, t. y. bendrai veikdami, taip pat tai, jog kaltinamasis nepripažino esminių ir jam pareikštų kaltinimų vertinimui reikšmingų aplinkybių.

Kaltinamojo J. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę, dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaip minėta, J. J. nusikalstamų veikų padarymui turėjo įtakos provokuojantis nekentėjusiojo M. P. elgesys ir ši aplinkybė taip pat yra jo atsakomybę lengvinanti (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 38 str. 1 d. yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 38 str. 2 d. (redakcijos, įsigaliojusios 2015-03-24) nustatyta, kad minėto straipsnio 1 d. numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

Taigi, įstatymu nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 str. 1 d. numatytų visų sąlygų visuma, taip pat asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, neturi būti pripažintas pavojingu recidyvistu ir jis neturi būti anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu 4 metai.

Kaltinamasis J. J., kuris kaltinamas dviejų nesunkių tyčinių nusikaltimų padarymu, nėra teistas, savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, teisminio nagrinėjimo metu davė teisingus parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, pačios veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis vieno iš nukentėjusiųjų elgesys.

Kaltinamasis supranta savo kaltę ir elgesio netinkamumą, suvokia tokio savo elgesio neteisėtumą, pilnai atlygino nukentėjusiesiems A. P. ir M. P. padarytą žalą, nukentėjusieji jam atleido ir jis su jais susitaikė. Teismui pateiktame pareiškime A. P. ir M. P. buvusį konfliktą vertina kaip nesusipratimą, kilusį dėl asmeninių priežasčių (b. l. 128).

J. J. asmenybę neigiamai charakterizuojančių aplinkybių byloje esančiais įrodymais nenustatyta.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad kaltinamasis dirba, ankščiau už nusikalstamas veikas baudžiamojon atsakomybėn nebuvo traukiamas, teisiamas pirmą kartą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog J. J. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei konstatuoja, kad yra visos būtinosios sąlygos, numatytos BK 38 str. 1 d., leidžiančios atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teismas įvertinęs tai, jog J. J. įvykdė smurtinio pobūdžio veikas, mano, kad bausmės tikslus tinkamai padės pasiekti BK 67 str. 2 d. 6 p., numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

V. B. proceso kodekso 297–298 str., 301 str.1 d., 303 str. 4 d., 305–308 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), pareikštą kaltinimą, toje dalyje, kurioje jis buvo kaltinamas BK 138 str. 2 d. 8 p. numatyto nusikaltimo padarymu perkvalifikuoti į BK 138 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

A. J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), padariusį BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., numatytus nusikaltimus, nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiaisiais M. P. ir A. P. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio, t. y. 376 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų), įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyti vienerių metų įmokos sumokėjimo terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

1) jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) vengiant sumokėti paskirtą įmoką, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, tačiau šis nubaudimas neatleis nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę;

3) įmoka mokama į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.