Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui K. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas K. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neprašė bylos nagrinėjimo atidėti, teismo procesiniai dokumentai ir pranešimas apie posėdį jam įteikti asmeniškai vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalimi.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė tenkinti, atsisakė bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys būdamos santuokoje vaikų nesusilaukė.

Dėl termino susitaikyti nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nurodė, kad santuoka yra faktiškai iširusi, santuokiniai ryšiai nutrūkę, atsakovas atsiliepimo nepateikė, todėl nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas civilinio kodekso normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovės ir atsakovo šeima yra faktiškai iširusi, t. y. sutuoktiniai visiškai negyvena šeimyninio gyvenimo, nepalaiko santuokinių ryšių, gyvena atskirai, neveda bendro ūkio. Santuoka yra tik formali. Ieškovė nemato galimybės atkurti normalų šeimyninį gyvenimą, nesitiki vėl pradėti gyventi kartu. Tolimesnis gyvenimas santuokoje prieštarauja Ieškovės interesams. Posėdžio metu paaiškino, jog atsakovas yra įkalinimo įstaigoje, jis su ja nesusiekia jokiomis ryšio priemonėmis, o informaciją apie atsakovą ji sužinojo bendraudama su įkalinimo įstaigos pareigūnais.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į posėdį neatvyko, paaiškinimų neteikė. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad bendras šalių gyvenimas nutrūko 2015 metais. Atsakovas jokių įrodymų nepateikė dėl ieškovės kaltės nutrūkus santuokai. Visų nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad abu sutuoktiniai netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 straipsniai). Teismas daro išvadą, kad abiem šalims pritrūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir remti vienas kitą, būti lojaliems ir pasitikėti vienas kitu, kas bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Teismas daro išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad sutuoktiniai santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neįgijo.

Dėl tarpusavio išlaikymo

Ieškovė neprašo priteisti išlaikymą šalims, kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas yra sveiki ir darbingi. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 straipsnio 5 dalis). Kadangi šalys yra sveiki ir darbingi asmenys, priteisti išlaikymą vienas iš kito neprašo, toks išlaikymas šalims nepriteistinas.

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai pavardę – P., atsakovui – S.. Ieškovės prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos pavardė „P.“, o atsakovui – „S.“.

Dėl kreditorių.

Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ji neturi asmeninių kreditorių. Byloje nėra duomenų apie bendrus šalių kreditorius.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė teismo posėdžio metu atsisakė prašymo priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovei atsisakius prašymo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nenagrinėtinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką tarp V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei V. P. palikti pavardę – P., atsakovui K. S. – S..

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.