Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. R.,

žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams R. M., E. M., tretiesiems asmenims I. C., R. C. dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

(duomenys neskelbtini) socialinės globos namai 2020 m. kovo 9 d. rašte nurodė, kad R. M. nuo 2020 m. sausio 18 d. iki 2020 m. liepos 18 d. gyvena (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, jai yra teikiamos trumpalaikės socialinės globos paslaugos. Moteriai nuo 2019-12-10 nustatytas I lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, dėl savo psichinės ir fizinės sveikatos būklės ji negeba savarankiškai pasirūpinti savimi, reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba visose gyvenimo srityse (b. l. 40).

NDNT informacinės sistemos duomenų bazės išrašas patvirtina, kad R. M. laikotarpiu nuo 2016-10-13 nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, nurodžius įtakojančią diagnozę - F71.1 (vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo), o laikotarpiu nuo 2019-12-10 iki 2049-11-20 - 25 procentų darbingumo lygis, įtakojanti diagnozė - F02.8 (demencija, sergant kitomis ligomis), G62.2 (Polineuropatija, kurią sukėlė kitos toksinės medžiagos), R32 (šlapimo nelaikymas, nepatikslintas) (b. l. 9-10).

2020 m. vasario 5 d. atvejo vadybos posėdžio metu E. M. nurodė, kad šiuo metu vaiko auginimui jis nepasiruošęs, laikinai gyvena pas savo motiną, tačiau planuoja nuomotis butą Šiauliuose, anksčiau su žmona gyveno Kuršėnuose, socialiniame būste, tačiau jį prarado. Su žmona neišsituokęs, tačiau kartu negyvena, nes po gimdymo jai pablogėjo sveikata, gydosi. Nuo lapkričio mėnesio dirba, gaunamos pajamos apie 400 Eur. Naujagimiui sūnui neturi nei kraitelio, nei lovytės, tačiau tikisi viską įsigyti. Vaiką matė du kartus, kai jis dar buvo klinikoje. Su žmona augino dar penkis vaikus, tačiau jie auga globos namuose, nes buvo paimti dėl tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu. Dabar alkoholio nevartoja, mano, kad per 3 mėnesius sugebės pasiruošti vaiko auginimui. Socialinė darbuotoja, dirbanti su šeima, V. U. posėdžio metu nurodė, kad E. M. laikinai gyvena pas savo motiną, motinos namuose sąlygos netinkamos naujagimiui auginti - mažai vietos, nėra patogumų. E. M. motina mano, kad jis nesugeba savarankiškai tinkamai pasirūpinti savimi, todėl nesugebėtų rūpintis savo naujagimiu sūnumi. Su vyru sunkiai sekasi bendrauti - vyras mažai kalba, nelinkęs bendrauti, išsikalbėti. Atvejo vadybos posėdžio metu E. M. įsipareigojo atsakingai lankyti tėvystės įgūdžių mokymus, išsinuomoti butą, kuris būtų tinkamas gyventi naujagimiui, pasirūpinti kūdikio priežiūrai reikiamomis priemonėmis, lovyte, lankyti sūnų, bendrauti su vaiko globėja, domėtis vaiko sveikata, auginimu (b. l. 33-37).

Atsakovas E. M. rašytiniame paaiškinime Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai tarnybai nurodė, kad savo sūnaus N. M. nebesiekia susigrąžinti, neturi vaiko išlaikymui pinigų, vaikui reikalingų daiktų, nėra niekur prisideklaravęs. Sutinka, kad sūnus N. M. būtų įvaikintas. Savo apsisprendimo nekeis (b. l. 101).

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis E. M. 2007-10-09 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas už seksualinį prievartavimą, pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, 2008-04-29 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu už vagystę, 2012-06-11 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrukdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimą, 2016-04-05 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, 2017-09-21 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 53-58).

Tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 str. 1 d. nurodytų aplinkybių. Nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Kitaip tariant, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas, žalojamas ir pan., bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Vadovaujantis CK 3.180 straipsniu, laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Laikinas tėvų valdžios apribojimas tėvams yra skiriamas tuo tikslu, kad tėvai per skirtą terminą pakeistų gyvenimo būdą, dėtų visas įmanomas pastangas ir iniciatyvą užmegzti abipusį ryšį su vaikais, tinkamai pasirengti juos savarankiškai auklėti ir prižiūrėti. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė R. M. negyvena su sūnumi N. M. ir juo nesirūpina dėl rimtų psichinės ir fizinės sveikatos būklės sutrikimų. Paminėtina, kad atsakovei R. M. diagnozuotas psichikos sutrikimas F02.8 (demencija, sergant kitomis ligomis) patenka į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 386 patvirtintą Ligų, kuriomis sergantis asmuo negali būti skiriamas vaiko globėju (rūpintoju), sąrašą. Atsakovei R. M. šiuo metu reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba visose gyvenimo srityse, ji negali savarankiškai rūpintis savimi ir juo labiau negali tinkamai rūpintis mažamečiu vaiku. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad yra pagrindas vaiką atskirti nuo atsakovės, nes ji dėl objektyvių priežasčių, tai yra dėl savo ligos, taip pat dėl socialinių įgūdžių stokos, o ne dėl piktnaudžiavimo tėvų valdžia, negali tinkamai pasirūpinti vaiku N. M. bei su juo gyventi (CK 3.179 straipsnis).

Atsakovę atskyrus nuo vaiko, atsakovė netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, tačiau kitomis teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Atskirtam nuo motinos vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2-3 dalys). Pažymėtina, kad jei atskirti tėvai (tėvas ar motina) nuo vaikų savo tėvų valdžią naudoja priešingai vaikų interesams, jiems gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.181 straipsnio 5 dalis).

Atsakovei R. M. išaiškintina, kad išnykus aplinkybėms, dėl kurių buvo pritaikytas vaiko atskyrimas, ji gali kreiptis į teismą dėl atskyrimo panaikinimo (CK 3.181 straipsnio 1 dalis, 3.182 straipsnio 4 dalis).

Remiantis rašytine bylos medžiaga ir ieškovo atstovės bei trečiųjų asmenų paaiškinimais, darytina išvada, kad atsakovas E. M. savo sūnumi N. M. šiuo metu tinkamai nesirūpina. Atsakovas yra nusišalinęs nuo kasdieninės vaiko priežiūros ir auklėjimo, nesidomi jo ugdymu, nesirūpina sveikata. Atsakovas nurodė, kad nenori auginti sūnaus. Dėl motinos sveikatos būklės ir tėvo kaltės, jo abejingumo, netinkamo gyvenimo būdo nepilnametis vaikas liko be tėvų globos. Nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena pas laikinus globėjus I. C. ir R. C., kurie vaiku tinkamai rūpinasi, sukūrė jam emociškai ir fiziškai saugią aplinką, kurioje jis gali augti ir vystytis kaip pilnavertis visuomenės narys. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovas E. M. vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, yra visiškai nusišalinęs nuo savo sūnaus N. M. auklėjimo, juo nesidomi, nesirūpina. Atsa­kovo elgesys atitinka du CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius, t. y. vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaiką ir nesirūpinimą vaiku. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad yra pagrindas apriboti atsakovui tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Kadangi byloje nėra jokių duomenų, jog ateityje padėtis gali pasikeisti, todėl tėvo valdžia E. M. jo sūnaus atžvilgiu apribotina neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 1, 3 dalys).

Atsakovui E. M. išaiškinama, kad įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, tai yra, tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 str. 2 d.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kol įsiteisės sprendimas dėl globos nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Be to, CK 1.183 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

Nagrinėjamu atveju Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. A- 92 N. M. nustatyta laikinoji globa, N. M. laikinaisiais globėjais ir turto administratoriais paskirti I. C. ir R. C., N. M. globos vieta nustatyta globėjų gyvenamojoje vietoje (b. l. 29).

Tretieji asmenys I. C. ir R. C. nurodė, kad vaikui pas juos sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, jie vaiką myli ir juo rūpinasi, sieks jį įsivaikinti. Tokias aplinkybes paneigiančių duomenų byloje nėra. Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis, mažamečio gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina pas laikinuosius globėjus I. C. ir R. C. (CK 3.183 str. 4 d.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų ar apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 str., 1.5 str.). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Iš byloje esančių dokumentų ir posėdžio metu nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovė R. M. yra neįgali, nedirba, jai nustatytas 25 procentų darbingumo lygis ir I lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (b. l. 9-10, 40, 78). Ieškovės atstovė teisme nurodė, kad R. M. mėnesio pajamas sudaro 128 Eur per mėnesį socialinė pašalpa. Šiaulių apylinkės teismo 2019-06-17 sprendimu iš R. M. priteistas po 38 Eur kas mėnesį išlaikymas penkiems vaikams (t. y. iš viso 190 Eur kas mėnesį) (b. l. 41-48). Atsakovė neturi registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto (b. l. 59, 75). Atsakovas E. M. yra darbingo amžiaus (31 m.), duomenų apie neįgalumą, nedarbingumą byloje nėra. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, gautais iš VSDFV duomenų bazės, E. M. iki 2020-06-23 dirbo, darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) 2020 m. svyravo nuo 434,89 Eur iki 699,52 Eur. Šiuo metu atsakovas oficialiai nedirba; duomenų, kodėl atsakovas nedirba, byloje nėra. Šiaulių apylinkės teismo 2019-06-17 sprendimu iš E. M. priteistas po 100 Eur kas mėnesį išlaikymas dviem dukterims (t. y. iš viso 200 Eur kas mėnesį) (b. l. 41-48). Atsakovas neturi registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto (b. l. 60, 74). Duomenų apie atsakovų kreditorius byloje nėra. Nurodytos aplinkybės bei byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovų turtinė padėtis nėra gera. N. N. M. šiuo metu yra 7 mėnesių amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus, specialius poreikius nėra.

Kaip minėta, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas turėtų priteisti maksimaliai patenkinantį vaiko poreikius išlaikymą, bet ne daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Kita vertus, tėvų turtinės padėties sudėtingumas nėra lemiantis kriterijus sprendžiant dėl išlaikymo dydžio ir negali būti pagrindu apskritai nepriteisti iš tėvų išlaikymo vaikui arba priteisti tokį išlaikymo dydį, kurio nepakaktų net minimaliems būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti. Net jei tėvų turtinė padėtis yra sunki, priteisiamo vaikui išlaikymo dydis turi būti bent toks, kad padengtų būtinus vaiko poreikius. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir tėvų turtinę padėtį bei galimybes teikti išlaikymą vaikui, siekiant protingos interesų pusiausvyros ir užtikrinti, kad būtų patenkinti bent minimalūs nepilnamečio poreikiai, teismas sprendžia, kad iš atsakovės R. M. nepilnamečiui vaikui N. M. priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 39,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Iš atsakovo E. M. nepilnamečiui vaikui N. M. priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.

Priteistos sumos indeksuojamos kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 str.), o išlaikymo lėšomis disponuoti pavedama laikiniesiems globėjams I. C. ir R. C., kurie privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaiko interesams (CK 3.202 str. 1 d.).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kiti klausimai.

Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo CPK pakeitimai. CPK papildytas 496¹ straipsniu, kurio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ieškinį patenkinus, inicijuotina nutartimi civilinė byla dėl vaiko nuolatinės globos ir nuolatinio vaiko globėjo paskyrimo.

Ieškovė šioje byloje yra atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Atsakovai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimais taip pat yra 100 procentų atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 84-85, 87-88), todėl iš jų bylinėjimosi išlaidos valstybės biudžetui nepriteistinos, jos atlygintinos iš valstybės biudžeto (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Byloje susidariusios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šiuo pagrindu taip pat nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas, 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu, 406 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Atskirti nepilnametį N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo motinos R. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po 39 Eur (trisdešimt devynis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2020-05-11) iki sūnaus N. pilnametystės, sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) jo sūnaus N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo E. M. išlaikymą sūnui N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020-05-11) iki sūnaus N. pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti globėjams I. C. ir R. C. disponuoti nepilnamečio N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtomis lėšomis.

Nustatyti nepilnamečio N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą I. C. ir R. C. gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Teismo iniciatyva priimti nutartį ir inicijuoti civilinę bylą dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, vaiko nuolatinio globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.