Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir antstolei E. R. dėl antstolės E. R. veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G. esmė

1. Pareiškėjas V. S. (toliau – pareiškėjas, skolininkas) kreipėsi į antstolę E. R. (toliau – antstolė) su skundu, kuriame nurodė, kad nesutinka su jam paskirtos likusios baudos išieškojimu, ir prašė taikyti senaties terminą antstolės vykdomose vykdomosiose bylose Nr. 0069/07/06391, 0069/08/01480/1 ir 0069/10/02347/1.

2. Pareiškėjas nurodė, kad įstatymu yra nustatyta, jog vykdomoji byla nutraukiama, kai pasibaigia senaties terminas vykdomosioms byloms. Bet kokie vykdymo veiksmai pasibaigus išieškojimo terminui yra neteisėti, pažeidžiantys jo, kaip skolininko, teises. Pareiškėjo teigimu, skolos pagal išduotus vykdomuosius raštus iki 2024 m. spalio 23 d. išieškota nebuvo. Duomenų, kad baudos neišieškotos tyčia skolininkui vengiant sumokėti baudas, nėra. Skolininko manymu, vykdomosios bylos turėjo būti nutrauktos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 629 straipsnio 1 dalies 4 punktu, tačiau antstolė veiksmų vykdomųjų bylų užbaigimui neatliko.

3. Antstolė E. R. 2025 m. sausio 28 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė jį teismui.

4. Antstolė nurodė, kad antstolės kontoroje vykdomos šios vykdomosios bylos dėl skolos iš skolininko V. S. išieškojimo: vykdomoji byla Nr. 0069/07/06391/1 dėl 434,43 Eur baudos išieškojimo (neišieškotos baudos likutis 424,43 Eur), kurios užvedimo pagrindas – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) Raseinių r. policijos komisariato (toliau – PK) 2007 m. balandžio 17 d. nutarimas Nr. E789087; vykdomoji byla Nr. 0069/08/01480/1 dėl 1 303,29 Eur baudos išieškojimo (neišieškotos baudos likutis 1 293,29 Eur), kurios užvedimo pagrindas – Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2008 m. rugsėjo 17 d. vykdomasis dokumentas Nr. A-2.6-185-0476/2008; vykdomoji byla Nr. 0069/10/02347/1 dėl 86,87 Eur baudos išieškojimo (neišieškotos baudos likutis 76,89 Eur), kurios užvedimo pagrindas – Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2010 m. gruodžio 14 d. vykdomasis dokumentas Nr. A-2.10-835-237/2010. Skolininko atžvilgiu baudos buvo paskirtos iki 2015 m., todėl baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas pagal iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) redakcijos nustatytą tvarką, t. y. tuo metu nebuvo nustatytas priverstinio vykdymo senaties terminas. Antstolės teigimu, šiuo atveju vykdomieji dokumentai vykdyti pateikti nepraleidus jų pateikimo termino. Vykdymo veiksmus bylose antstolė atliko nuolat, t. y. periodiškai tikrino skolininko turtinę padėtį, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) informaciją. Vykdymo procese nėra dviejų metų laikotarpio, per kurį antstolė nebūtų atlikusi jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo, todėl vykdymo senaties terminas nėra suėjęs.

5. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į pareiškėjo skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2025 m. kovo 6 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino.

7. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 5 straipsnio 4 dalies pagrindu kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Teismas pažymėjo, kad nutarimai, jų pagrindu išduoti teismo vykdomieji dokumentai, kurių pagrindu užvestos vykdomosios bylos Nr. 0069/07/06391, 0069/08/01480/1 ir 0069/10/02347/1, priimti 2007 m. balandžio 17 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. ir 2010 m. gruodžio 14 d., t. y. iki įsigaliojant ANK, baudos nebuvo perkvalifikuotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka, nes byloje tokių duomenų nėra, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) taip pat tokių duomenų nėra, jų nepateikė ir pareiškėjas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, teisena nagrinėjamu atveju vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK, t. y., teismas nenustatė, kad skolininko vykdomųjų bylų vykdymas patektų į ANK 5 straipsnio 2 ir 3 dalies apimtį, todėl byla spręstina vadovaujantis ATPK nuostatomis.

8. Teismas nurodė, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų (išskyrus ATPK 314 straipsnį, kai yra išdėstomas skolos mokėjimas dalimis ir pan.), esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007), tačiau vykdymo senatis taikytina tik esant nurodytoms sąlygoms.

9. Teismas nurodė, kad iš vykdomųjų bylų Nr. 0069/07/06391, 0069/08/01480/1 ir 0069/10/02347/1 medžiagos matyti, jog skolininko atžvilgiu baudos buvo paskirtos iki 2015 m. liepos 1 d., todėl baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas pagal iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusios ATPK redakcijos nustatyta tvarka. Tuo metu galiojusioje ATPK redakcijoje nebuvo nustatytas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas. Visgi, sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų (ATPK 308 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), ir ar vykdymo laikotarpiu nėra dviejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos vykdymo. Teismas pažymėjo, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. išduotas vykdomasis dokumentas Nr. A-2.10.-835-237/2010 dėl 86,87 Eur (300 Lt) baudos išieškojimo iš V. S. buvo pateiktas antstolei vykdyti 2010 m. gruodžio 16 d., t. y., vykdomoji byla Nr. 0069/10/02347/1 pradėta 2010 m. gruodžio 16 d. Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. išduotas vykdomasis dokumentas Nr. A-2.6-185-0476/2008 dėl 1 303,29 Eur (4 500 Lt) piniginių lėšų išieškojimo iš V. S. buvo pateiktas antstolei vykdyti 2008 m. rugsėjo 18 d., t. y., vykdomoji byla Nr. 0069/08/01480/1 pradėta 2008 m. rugsėjo 18 d. Raseinių r. PK nutarimas Nr. E789087, išduotas 2007 m. balandžio 17 d. dėl 434,43 Eur (1 500 Lt) baudos išieškojimo iš V. S., buvo pateiktas 2007 m. birželio 13 d., vykdomoji byla Nr. 0069/07/06391 pradėta 2007 m. birželio 18 d., taigi, nepraleidus trijų mėnesių vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti termino.

10. Teismas nurodė, kad iš vykdomųjų bylų Nr. 0069/07/06391, 0069/08/01480/1 ir 0069/10/02347/1 duomenų nustatyta, kad vykdomosiose bylose nėra dvejų metų termino, per kurį antstolė nebūtų atlikusi vykdymo veiksmų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas taip pat neįrodinėja aplinkybės, jog antstolė vykdomojoje byloje neatliko jokių vykdymo veiksmų dvejus metus nuo vykdomojo dokumento gavimo dienos. Teismas nurodė, kad vykdomųjų bylų Nr. 0069/07/06391, 0069/08/01480/1 ir 0069/10/02347/1 duomenys patvirtina, jog jose nuo 2015 m. vykdymo veiksmai buvo atliekami sistemingai ir nepertraukiamai visą vykdymo laikotarpį, t. y. antstolė darė užklausas dėl skolininko lėšų arešto, dėl pareiškėjo darbovietės, atliko paieškas dėl skolininko turimo registruoto nekilnojamojo turto, jo vardu registruotų transporto priemonių, todėl nenustatyta dvejų metų termino, kai antstolė vykdomojoje byloje neatliko jokių veiksmų. Byloje pareiškėjas nepateikė nė vieno rašytinio įrodymo, kurie leistų spręsti, jog dėl antstolės neveikimo nebuvo išieškota pareiškėjui paskirta bauda, todėl nėra pagrindo taikyti vykdymo senatį ir įpareigoti antstolę nutraukti bylą.

11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtas administracines nuobaudas bei faktą, jog jis nėra baudų sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis baudų išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančia antstole ((duomenys neskelbtini) straipsnis), tačiau pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, rodančių jo siekį sumokėti paskirtas baudas. Iš vykdomųjų bylų duomenų matyti, kad vykdomojoje byloje Nr. 0069/07/06391/1 dėl 434,43 Eur baudos išieškojimo neišieškotos baudos likutis - 424,43 Eur, vykdomojoje byloje Nr. 0069/08/01480/1 dėl 1303,29 Eur baudos išieškojimo neišieškotos baudos likutis – 1 293,29 Eur, vykdomojoje byloje Nr. 0069/10/02347/1 dėl 86,87 Eur baudos išieškojimo neišieškotos baudos likutis – 76,89 Eur, t. y., baudų skola nuo 2007 m. faktiškai yra nesumažinta, tiksliau – sumažinta nežymiai, kas rodo paties pareiškėjo nesidomėjimą vykdomųjų bylų eiga, nebendradarbiavimą su antstole ir vengimą sumokėti baudas. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą po administracinių nuobaudų jam paskyrimo. Pareiškėjas nei antstolei, nei teismui nepateikė įrodymų, kad ginčo laikotarpiu ėmėsi veiksmų siekdamas pagerinti savo turtinę padėtį ir įvykdyti jam paskirtas administracines nuobaudas. Be to, skolininko pareigų nevykdymas, nenurodant jokių tai pateisinančių objektyvių priežasčių, rodo jo vengimą įvykdyti paskirtą administracinę nuobaudą. Vien tai, kad vykdymo išieškojimas tęsiasi ilgą laiką, vykdomosios bylos nutraukimas dėl vykdymo senaties, kai skolininkas nedėjo jokių pastangų sumokėti baudas, pažeistų ne tik išieškotojo, šiuo atveju valstybės, interesus, bet ir prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Byloje nėra objektyvių duomenų, pateisinančių skolininko pasyvumą. Nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia spręsti, kad baudos išieškojimas užsitęsė ne dėl antstolės neveikimo, bet būtent dėl paties skolininko vengimo kuo greičiau sumokėti baudas.

I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

12. Pareiškėjas V. S. (toliau – apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų tenkinti ir nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0069/07/06391, 0069/08/01480/1 ir 0069/10/02347/1, suėjus vykdymo senaties terminui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino dvejų metų senaties termino taikymą, nevertino, kad skolininkas nevengė vykdyti pareigos mokėti paskirtą baudą, bet neturėjo galimybės ją mokėti.

12.2. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Taip pat būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą baudą, ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi.

12.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas vengė atlikti paskirtas nuobaudas, nurodydamas, jog pareiškėjas žinojo apie jam paskirtas nuobaudas ir geranoriškai jų nesumokėjo. Tokie teismo argumentai paneigia vykdymo senaties esmę. Vengimas įvykdyti administracinę nuobaudą negali būti sutapatintas su administracinės nuobaudos nevykdymu geruoju. Tai reikštų, kad visais atvejais vykdymo senaties eiga sustoja, jei asmuo geranoriškai nesumoka baudos.

12.4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismui nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas tyčia vengė vykdyti jam paskirtas administracines nuobaudas, t. y. kad jis atliko baudų išieškojimą apsunkinančius tyčinius veiksmus. Apeliantas gyvena Raseinių r., susisiekimas su Raseinių miestu yra apsunkintas, be to, pareiškėjas prižiūri senyvo amžiaus mamą, kuri turi lėtinių ligų. Visa tai apsunkina pareiškėjo galimybes susirasti darbą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

14. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

15. Apeliacijos objektas šiuo atveju yra Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 6 d. nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjo (skolininko) V. S. skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė E. R. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0069/07/06391/1 dėl 434,43 Eur baudos išieškojimo iš skolininko V. S. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) naudai pagal Šiaulių AVPK Raseinių r. PK 2007 m. balandžio 17 d. nutarimą Nr. E789087; vykdomąją bylą Nr. 0069/08/01480/1 dėl 1 303,29 Eur baudos išieškojimo iš skolininko V. S. išieškotojos VMI naudai pagal Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2008 m. rugsėjo 17 d. vykdomąjį raštą Nr. A-2.6-185-0476/2008; vykdomąją bylą Nr. 0069/10/02347/1 dėl 86,87 Eur baudos išieškojimo iš skolininko V. S. išieškotojos VMI naudai pagal Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2010 m. gruodžio 14 d. vykdomąjį raštą Nr. A-2.10-835-237/2010. Antstolės kontoroje taip pat vykdoma vykdomoji byla Nr. 0069/08/01439/1 dėl 8 210,73 Eur išieškojimo iš skolininko V. S. išieškotojos U. S. naudai pagal Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 22 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-745.

17. Kaip matyti iš vykdomųjų bylų medžiagos, 2024 m. spalio 24 d. raštu skolininkas kreipėsi į antstolę, prašydamas nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0069/07/06391, 0069/08/01480/1 ir 0069/10/02347/1 dėl baudų iš skolininko išieškojimo suėjus vykdymo senaties terminui. 2024 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. S-24-69-63335 antstolė pateikė pareiškėjui atsakymą, kad pareiškėjo vardu nėra bylų, kurios gali būti užbaigtos suėjus senaties terminui.

18. Pareiškėjas 2025 m. sausio 21 d. antstolei pateikė skundą, nurodydamas, kad paminėtos vykdomosios bylos turi būti nutrauktos suėjus senaties terminui. Pareiškėjas pažymėjo, kad baudos jam buvo paskirtos 2007 m., 2008 m. ir 2010 m., baudos išieškotos nebuvo, nors pareiškėjas ir nevengė išieškojimo.

19. Antstolė, nesutikdama su pareiškėjo skundu, 2025 m. sausio 28 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir persiuntė jį Šiaulių apylinkės teismui, kuris 2025 m. kovo 6 d. nutartimi pareiškėjo skundo taip pat netenkino. Nesutikdamas su paminėta teismo nutartimi, pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą.

Dėl atskirojo skundo argumentų

20. Atskirajame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vykdymo procesas užtruko dėl jo vengimo sumokėti baudą, nurodo, jog šiuo atveju vykdymo senaties terminas yra suėjęs, tačiau antstolė nepagrįstai nenutraukė pareiškėjo nurodytų vykdomųjų bylų.

21. CPK 629 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti pagrindai, kuriais vykdomoji byla yra nutraukiama. Vienas iš vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų – jeigu išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nutraukta vykdomoji byla negali būti pradedama iš naujo (CPK 629 straipsnio 3 dalis). Taigi administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senatis reiškia, kad pasibaigus nustatytam senaties terminui priverstinis baudos išieškojimas yra nebegalimas. Vykdymo senaties institutu siekiama užtikrinti išieškojimo efektyvumą, skatinti išieškojimo subjektus operatyviai ir aktyviai atlikti išieškojimo veiksmus, taip pat apsaugoti sąžiningą skolininką nuo pernelyg ilgai ne dėl jo kaltės užsitęsusio priverstinio išieškojimo

22. 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK, pakeitęs iki nurodytos datos galiojusį ATPK. Nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojusioje ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatyme Nr. XII-601 nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Taigi, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į baudų pareiškėjui skyrimo laikotarpį (2007 – 2010 m.), baudų išieškojimas iš pareiškėjo turi būti vykdomas pagal iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusios ATPK redakcijos nustatytą tvarką.

23. Pažymėtina, kad iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusios ATPK 308 straipsnio 1 dalies nuostatos nenustatė nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties termino, jo trukmės skaičiavimo taisyklės buvo įtvirtintos teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas buvo išaiškinęs, kad tokiu atveju turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dvejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas, jeigu per tą laiką valdžios institucijos dėl nuobaudos įvykdymo neatliko jokių veiksmų. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), ir ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti ir tai, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

24. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis paminėta teismų praktika, sprendė, jog vykdomosiose bylose Nr. 0069/07/06391, 0069/08/01480/1 ir 0069/10/02347/1 išduoti vykdomieji dokumentai buvo pateikti vykdyti nepraleidus trijų mėnesių termino, t. y. Raseinių r. PK nutarimas Nr. E789087, išduotas 2007 m. balandžio 17 d. dėl 434,43 Eur baudos išieškojimo iš V. S., buvo pateiktas vykdyti 2007 m. birželio 13 d. ir vykdomoji byla Nr. 0069/07/06391 pradėta 2007 m. birželio 18 d.; Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. A-2.6-185-0476/2008 dėl 1 303,29 Eur baudos išieškojimo iš V. S. buvo pateiktas vykdyti 2008 m. rugsėjo 18 d. ir vykdomoji byla Nr. 0069/08/01480/1 pradėta 2008 m. rugsėjo 18 d.; Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. A-2.10.-835-237/2010 dėl 86,87 Eur baudos išieškojimo iš V. S. buvo pateiktas antstolei vykdyti 2010 m. gruodžio 16 d. ir vykdomoji byla Nr. 0069/10/02347/1 pradėta 2010 m. gruodžio 16 d.

25. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, vadovaudamasis paminėta teismų praktika, pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad iš vykdomųjų bylų Nr. 0069/07/06391, 0069/08/01480/1 ir 0069/10/02347/1 duomenų nustatyta, jog vykdomosiose bylose nėra dvejų metų termino, per kurį antstolė nebūtų atlikusi vykdymo veiksmų, bei nurodė, jog nurodytose vykdomosiose bylose nuo 2015 m. vykdymo veiksmai buvo atliekami sistemingai ir nepertraukiamai visą vykdymo laikotarpį. Vis dėlto, patikrinus paminėtų vykdomųjų bylų duomenis, ši teismo išvada neatrodo pagrįsta. Kaip matyti iš aptariamų vykdomųjų bylų medžiagos, paskutiniai veiksmai antstolės buvo atlikti 2022 m. rugsėjo 5 d. vykdomojoje byloje Nr. 0069/08/01480/1 – nurodytą dieną buvo priimtas išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas Nr. F014830. Šiek tiek anksčiau, t. y. 2022 m. birželio 1 d., antstolė priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. F014133 vykdomosiose bylose Nr. 0069/07/06391, 0069/08/01480/1, 0069/10/02347/1 ir 0069/08/01439/1. Duomenų apie vėliau nei nurodytos datos atliktus vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose nėra. Pareiškėjas į antstolę dėl vykdomųjų bylų Nr. 0069/07/06391, 0069/08/01480/1 ir 0069/10/02347/1 nutraukimo suėjus vykdymo senaties terminui kreipėsi 2024 m. spalio mėn., o 2025 m. sausio mėn. pateikė antstolei skundą, kuris yra nagrinėjamas šioje byloje. Taigi, vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, kad nuo 2022 m. rugsėjo 5 d., kai paskutinį kartą buvo atlikti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0069/08/01480/1 (o kitose vykdomosiose bylose – dar anksčiau), iki 2022 m. spalio mėn., kai pareiškėjas kreipėsi į antstolę, buvo dvejų metų laikotarpis, kai vykdomosiose bylose, kurias pareiškėjas prašo nutraukti, nebuvo atliekami jokie vykdymo veiksmai. Dėl šios priežasties neaišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, kad pareiškėjo nurodytose vykdomosiose bylose nėra dvejų metų termino, per kurį antstolė nebūtų atlikusi vykdymo veiksmų. Skundžiamoje nutartyje taip pat nėra nurodyta, kada buvo atlikti nutartyje paminėti antstolės atlikti vykdymo veiksmai – siųstos užklausos dėl skolininko lėšų arešto, pareiškėjo darbovietės, atliktos paieškos dėl skolininko turimo registruoto nekilnojamojo turto bei jo vardu registruotų transporto priemonių. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, siekiant nustatyti, kokie konkretūs vykdymo veiksmai ir kada buvo atlikti paminėtose vykdomosiose bylose, ar jie buvo atliekami sistemingai ir nepertraukiamai visą vykdymo laikotarpį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

26. Vertinant atskirojo skundo argumentus apie tai, kad skolininkas nevengė vykdyti paskirtas administracines nuobaudas, pažymėtina, jog administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties institutas skirtas sąžiningų skolininkų interesams apsaugoti, ir negali būti aiškinamas kaip suteikiantis pažeidėjams galimybę pasyviu elgesiu tiesiog išlaukti senaties terminą ir taip išvengti paskirtų baudų mokėjimo. Skolininko vengimu vykdyti paskirtą nuobaudą gali būti pripažįstami ne tik aktyvūs veiksmai (pavyzdžiui, antstolio klaidinimas, turto ir pajamų slėpimas, neinformavimas apie pasikeitusią gyvenamąją vietą ir kt.), bet ir neveikimas – skolininko pasyvumas vykdymo procese. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiškėjui, siekiančiam, jog jo vykdomosios bylos būtų nutrauktos dėl senaties, tenka pareiga, be kita ko, įrodyti kad vykdomasis dokumentas nebuvo įvykdytas per dvejus metus ne dėl jo kaltės – jis tinkamai vykdė savo, kaip skolininko, pareigas vykdymo procese, jo elgesys nepripažintinas vengimu sumokėti baudą, taigi vykdymo senatis nebuvo sustojusi (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-1075/2021). Skundžiamoje nutartyje teismas padarė išvadą, kad baudos išieškojimas užsitęsė ne dėl antstolės neveikimo, bet būtent dėl paties skolininko vengimo atlikti paskirtas nuobaudas – kuo greičiau sumokėti baudas. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismo išvada dėl vykdymo veiksmų atlikimo intensyvumo nebuvo pagrįsta jokiais konkrečiais vykdomųjų bylų duomenimis, todėl šiuo atveju negalima daryti kategoriškos išvados, kad ilgą baudų išieškojimo laikotarpį nulėmė būtent skolininko vengimas atlikti nuobaudas. Šiuo konkrečiu atveju, iš naujo įvertinus vykdymo veiksmų intensyvumą, turi būti įvertintas ir skolininko elgesys, be kita ko, ir jo nurodytų aplinkybių, skolininko teigimu, apsunkinusių jo galimybę sumokėti baudas, pagrįstumas, o tai atlikus, sprendžiama, ar vykdymo procesas užsitęsė dėl nepakankamo antstolės aktyvumo išieškant nuobaudas, ar dėl nepateisinamo skolininko pasyvumo vykdymo procese.

Dėl bylos procesinės baigties

27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neištyrė aplinkybių, svarbių antstolės veiksmams administracinių nuobaudų išieškojimo procese įvertinti, sprendžia, jog šiuo atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų išsamiai įvertintos visos vykdymo senaties instituto taikymo sąlygos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

28. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo V. S. skundą dėl antstolės veiksmų perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.