- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-02
- Bylos Nr.
- 2S-1420-555/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-13278-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- L. M., A. M.
- Ieškovas
- P. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. M. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovei L. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalinimo bei atsakovės L. M. patikslintą priešieškinį ieškovui P. M., atsakovui A. M. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir sandorių pripažinimo negaliojančiais ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė iki teismo sprendimo priėmimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones –įpareigoti atsakovę L. M. leisti ieškovui naudotis 15/100 dalimis 519,28 kv.m. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) namo ir 15/100 dalimis kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nuo 2012-02-21 atsakovė jo neįleidžia į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuose jis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą nuo 2007-02-21. Ieškovas yra pensininkas, invalidas, gaunamos pajamos per mėnesį yra 682,50 Lt, neturi kito gyvenamojo ploto. Nuomotis ar gyventi viešbutyje (motelyje) negali, nes neturiu tam lėšų. Atsakovė neįleidžia į minėtą namą pasiimti savo daiktų, todėl atsakovas kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno m. Centro PK viešosios policijos skyriaus Aleksoto policijos nuovadą, kad pareigūnai padėtų patekti į (duomenys neskelbtini), pasiimti būtiniausius daiktus, vaistus, drabužius, higieninius reikmenis ir pan. Atsakovė prašė taikyti kitą laikinąją apsaugos priemonę - įpareigojimą ieškovą gyventi skyrium nuo atsakovės, kadangi ieškovas naudoja prieš ją ir kartu su ja gyvenančias dukteris psichologinį smurtą, o ieškovo prašymą dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi (b. l. 72-75) ieškovo P. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, atsakovės L. M. prašymą - atmetė. Teismas nurodė, jog ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės ir padalinti santuokoje įgytą turtą. Ieškovui yra apribota teisė naudotis jo gyvenamąja vieta, esančia name (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu yra ieškovo deklaruota gyvenamoji vieta, kitos gyvenamosios vietos ieškovas neturi, yra pensininkas ir neturi galimybių būsto išsinuomoti. Į bylą yra pateikti įrodymai, kad atsakovė kreipėsi į policiją dėl sutuoktinio P. M. elgesio, tačiau ikiteisminius tyrimus atsisakyta pradėti. Atsakovė kartu su prašymu yra pateikusi anūkės A. B. ir dukters R. B. išrašus iš medicininių dokumentų, tačiau įrodymų, kad išrašuose minimos ligos būtų sukeltos dėl ieškovo veiksmų nėra pateikta. Teismas iš pateiktų dokumentų bei LITEKO sistemos duomenų nustatė, jog Kauno apygardos teismas 2012-03-13 nutartimi yra konstatavęs, jog abipusiai tarpusavio konfliktai inicijuojami galimai tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiųjų, todėl tai negali būti pagrindu sunkinti neįgalaus pensinio (72 m.) amžiaus kaltinamojo teisinę padėtį uždraudžiant naudotis vieninteliu jo turimi gyvenamuoju plotu. Teismas, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, šalių pateiktus įrodymus, į tai, kad ieškovo vienintelė gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta yra name, adresu Gudelių g. 15, Kaune, kad baudžiamojoje byloje jam yra paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kad ieškovo ir atsakovės pateiktuose įrodymuose jų šeimos santykiai yra apibūdinami labai prieštaringai, konstatavo, jog nėra pagrindo įpareigoti ieškovą gyventi skyriumi nuo atsakovės, tačiau yra pagrindas įpareigoti L. M. leisti ieškovui naudotis atsakovei priklausančia gyvenamojo namo dalimi ir kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovė L. M. atskiruoju skundu (b. l. 78-81) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-05 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą atmesti, atsakovės prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik Kauno apygardos teismo 2012-03-13 nutartyje nustatytomis aplinkybėmis. Ieškovas turi galimybę surasti gyvenamąją vietą Kaune, kadangi čia gyvena trys jo broliai, be to, ieškovas turi dvi suaugusias dukras, kurių viena iš jų gyvena nuosavame name. Atsakovė ne kartą siūlė ir šiuo metu yra pasirengusi ieškovui išnuomoti butą ir mokėti jo nuomos mokestį mainais už jo išsikraustymą;Teismas nepagrįstai nurodė, jog pateikti medicininiai dokumentai nepatvirtina, kad išrašuose minimos A. B. ir R. B. ligos būtų sukeltos dėl ieškovo veiksmų. A. B. per 2011 m. buvo atliktos trys žarnyno operacijos, mergaitė nuolat mato šalių konfliktus, o tokia atmosfera yra žalinga mažametės mergaitės vystymuisi. Teismas neatsižvelgė į pateiktą kunigo A. P. pažymą, kurioje atsispindi atsakovės gyvenimo su ieškovu pasekmės kitiems asmenims;Teismas nevertino to, kad naudotis atsakovei priklausančia namo dalimi yra neįmanoma be kitų, trečiųjų asmenų sutikimo, kadangi dalis gyvenamojo namo priklauso D. B.. Tose pačiose patalpose gyvena ir kita atsakovės dukra R. B. kartu su mažamete dukra. Atsakovė pagal 2007-06-20 sutartį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo neturi nei vienos izoliuotos patalpos jos asmeniniam naudojimui, nes visomis patalpomis naudojasi po ½ dalį kartu su dukra. D. B.;Ieškovas nepagrįstai teigia, kad jam yra neleidžiama pasiimti jam priklausančių daiktų, kadangi šiuos daiktus ieškovas jau yra pasiėmęs. Dalyvaujant Kauno m. Centro policijos apylinkės inspektorei D. K., ieškovui buvo grąžinti visi asmeniniai daiktai, higienos reikmenys, kiti daiktai.
Atsiliepimas
Ieškovas P. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 91-94) prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovas yra pasiėmęs tik būtiniausius daiktus, tačiau iki šiol neatsiėmė savo rūbų, vaikšto su žieminiais drabužiais bei avalyne, negali atsiimti įrankių, kuriais galėtų papildomai užsidirbti pragyvenimui. Ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl tikslaus laiko paskyrimo, kada ieškovas galėtų atvykti pasiimti savo daiktų, tačiau atsakovė įsileisti ieškovą į namus atsisakė;Ieškovas neturi jokio kito gyvenamojo ploto, jo gaunamos pajamos yra tik 682,50 Lt, tad nuomotis gyvenamąjį plotą neturi finansinių galimybių;Nepilnametė A. B. dėl ieškovui nežinomų aplinkybių gyvena ne jos motinos R. B. deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, o kartu su atsakove. Tarp ieškovo ir anūkės yra susiklostę puikūs santykiai, todėl atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškovas kelia grėsmę mergaitei;Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, pagrįstai vadovavosi Kauno apygardos teismo 2012-03-13 nutartyje padarytomis išvadomis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti vieno sutuoktinio ar nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms, ne tik santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011, išaiškino, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje numatytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms.
Nagrinėjamu atveju apeliantė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo byloje esančių įrodymų vertinimu. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai patenkino ieškovo P. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o atsakovės prašymą atmetė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatyme yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią apie tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo, todėl dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra reikalaujama teismo įsitikinimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo, negu kad jų nebuvo. Pažymėtina, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, tačiau teismas turi įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė, t .y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, jog nėra pagrindo įpareigoti ieškovą gyventi skyriumi nuo atsakovės, kadangi ieškovo vienintelė gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta yra name, adresu Gudelių g. 15, Kaune, atsižvelgė į tai, kad baudžiamojoje byloje ieškovui yra paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, į tai, kad ieškovo ir atsakovės pateiktuose įrodymuose jų šeimos santykiai yra apibūdinami labai prieštaringai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais ir padarytomis išvadomis.
Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais atskirojo skundo argumentus, kad teismas neatsižvelgė, jog ieškovas turi galimybę susirasti kitą gyvenamąją vietą, kad jis turi artimų giminaičių, dvi suaugusias dukras, taip pat siūlymą išnuomoti butą ir mokėti pačiai už jo nuomą.
Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium, t.y. nevertinant jo turimų galimybių turėti kitą gyvenamąją patalpą.
Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti 15/100 dalių atsakovės L. M. vardu registruoto namo su kiemo statiniais bendrąja jungtine nuosavybe bei priteisti iš šios dalies 519,28 kv.m. namo ir ½ kiemo statinių, bei ½ dalį iš 0,0970 ha žemės ploto. Ieškovas ieškinį grindžia aplinkybėmis, kad gyvenant santuokoje su atsakove, jis pardavė jam asmeninės nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą ir už gautas lėšas pagerino atsakovės vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, esantį Gudelių g. 15, Kaune. Pažymėtina, kad ieškovo deklaruota gyvenamoji vieta yra Gudelių g. 15, Kaune (b.l. 9), duomenų, kad ieškovas turėtų kito nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto, byloje nėra. Taip pat apeliantės argumentai, kad jis turi artimų giminaičių, dvi suaugusias dukras, todėl turi galimybę gyventi pas juos, atmestini, kaip nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas yra garbingo amžiaus (72 metų), jo pajamas sudaro gaunama pensija. Apeliantės argumentai, kad sutiktų išnuomoti ieškovui butą ir už jį apmokėti, taip pat nepagrįsti, priešingai, vertintini kaip siekis bet kokiu būdu iškraustyti ieškovą iš jo gyvenamosios patalpos. Teismas daro išvadą, kad byloje nepakanka rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog ieškovas turi galimybę susirasti kitą gyvenamąjį plotą, todėl ieškovui uždrausti naudotis vieninteliu jo turimi gyvenamuoju plotu nėra pagrindo.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški, abu sutuoktiniai pripažįsta, kad santuoka tarp jų faktiškai iširusi, atsakovė ieškovą kaltina neprognozuojamu elgesiu, psichologiniu smurtu, esant mažiausiai dingsčiai, kreipiasi į įgaliotas institucijas dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo. Byloje pateikti kaimynų, tame tarpe ir kunigo A. P., paaiškinimai prieštaringi, taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad duomenų, jog nepilnametės A. B. ir R. B. išrašuose minimos ligos būtų sukeltos dėl ieškovo veiksmų nėra pateikta.
Kokių tai neginčijamų įrodymų, kad patvirtinti apeliantės nurodomas aplinkybes, byloje nėra. Taip pat apeliantės prašymas yra ydingas ir ta prasme, jog reiškia faktinį ieškovo iškeldinimą iš gyvenamojo būsto, dėl kurio nuosavybės yra sprendžiamas šalių ginčas byloje. Byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovas turėtų kitą gyvenamąjį būstą ir būtų galimą realiai įgyvendinti atsakovės reikalavimą įpareigoti ieškovą gyventi skyrium nuo jos. Taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismas rėmėsi Kauno apygardos teismo 2012 03 13 nutartimi, kurioje konstatuota, kad abipusiai tarpusavio konfliktai inicijuojami galimai tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiųjų, negali būti pagrindu sunkinti neįgalaus pensinio (72 m.) amžiaus kaltinamojo teisinę padėtį uždraudžiant naudotis vieninteliu jo turimi gyvenamuoju plotu.
Iš apeliacinės instancijos teismui ieškovo pateiktos kompaktinio disko išklotinės galima daryti išvadą, jog atsakovės ir jos dukrų elgesys ieškovo atžvilgiu yra netoleruotinas, nepagarbus, o teismui peržiūrėjus atsakovės pateiktą kompaktinį diską negalima daryti išvados, kad P. M. elgesys atsakovės atžvilgiu yra agresyvus, priešingai, filmuojančių asmenų elgesys yra provokuojantis, siekiantis sukelti konfliktą.
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teisingai įvertino byloje esančius duomenis ir padarė pagrįstas išvadas, tinkamai jas motyvavo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Keisti ar naikinti šios nutarties atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.