- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-04
- Bylos Nr.
- 2-46-475/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-13278-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Simanavičienė
- Ieškovas
- P. M.
- Atsakovas
- L. M.
- Trečiasis asmuo
- D. B.
- Advokatai
- Skaidrė Varapnickaitė, Karina Račkauskienė
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Simanavičienė, sekretoriaujant Ievai Einorytei, dalyvaujant ieškovo P. M. atstovei advokatei Skaidrei Varapnickaitei, atsakovei L. M., atsakovės atstovei advokatei Karinai Račkauskienei, nedalyvaujant ieškovui P. M., atsakovui pagal priešieškinį A. M., trečiajam asmeniu D. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. M. patikslintą ieškinį atsakovei L. M. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos metu įgyto turto padalinimo bei atsakovės L. M. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir santuokos metu įgyto turto padalinimo, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (b.l. 81-87, IV t.), kuriuo prašo nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes ir padalinti santuokoje įgytą turtą.
Ieškovas P. M. ieškinyje ir teismo posėdžio metu jo atstovė nurodė (b.l. 10-17, VII t.), kad 1994 01 21 ieškovas sudarė santuoką su atsakove L. M. Kauno miesto CMB (įrašo Nr. 152), santuokoje vaikų nesusilaukė. Santuokos pradžioje su atsakove sutarė, gyveno kartu su atsakove ir jos dukromis name, esančiame (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad 1995 metų pavasarį sutuoktiniai nusprendė baigti statyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), kuriame planavo apsigyventi, o namą (duomenys neskelbtini), palikti atsakovės dukroms, tačiau 2000 m. pardavė sodybą (duomenys neskelbtini) ir persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovas pastatė namo priestatą, į kurį 2002 m. persikraustė gyventi kartu su sutuoktine. Savo lėšomis pradėjo remontuoti ir tvarkyti atsakovei priklausiusią namo dalį (duomenys neskelbtini). Apie 2006 metus prasidėjo nesutarimai šeimoje. Mano, kad atsakovė už ieškovo tekėjo tik dėl pinigų ir turto, kurį turėjo, tačiau visus pinigus investavus į atsakovės namus, padėjus jai ir jos dukroms atsistoti ant kojų, būdamas invalidas, tapo nereikalingas. Be to, pažymėjo, kad atsakovė ne tik šmeižė ieškovą kaimynams, giminėms, jog jis serga psichine liga, smurtauja - atvirkščiai, psichologinį ir fizinį smurtą jo atžvilgiu naudoja atsakovė ir jos dukros. Dėl patiriamo smurto, daugiau negali gyventi santuokoje, todėl ir kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės (CK 3.60 str. 2 d.). Nurodė, kad santuokos su atsakove pradžioje turėjo butą, kurį pardavė už 3.000,00 Lt (reali kaina buvo 5.000,00 dolerių), pastatus (duomenys neskelbtini), kurie parduoti už 80.000,00 Lt (realiai už juos gauta 27.000,00 dolerių), taip pat turėjo akcijų (1993 07 01 akcijų suma talonais 590.000,00), skolino pinigus UAB „Devynduoniai“ (1999 07 28 apyvartinėms lėšoms įnešė 20.000,00 Lt, 1999 09 06 paskolino 10.000,00 Lt, 1999 08 26 paskolino 20.000,00 Lt), pardavė automobilį (duomenys neskelbtini), traktorių, naudotą kaime darbams, už 3.500,00 dolerių ir pan. Atsakovės turtą santuokos metu sudaro: pastato, (duomenys neskelbtini), dalis paveldėta iki santuokos, 2005 02 08 Parduotas žemės sklypas 2.200,00 Lt vertės, nuo 1994 m. vasario mėn. iki 2001 m. balandžio mėn. darbinės pajamos 50.725,84 Lt, nuo 2004 m. iki 2010 m. gaunamos minimalios pajamos, paskutinius metus 8.000,00 Lt, t.y. 500,00 Lt per mėnesį, 2003 12 03 po tėvo mirties 1/4 dalis pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), 2011 09 21 po Z. Ž. mirties 18.358,26 Lt (atiduoti kitiems asmenims), 2005 02 09 paskolinti Z. Ž. pinigai 73.019,81 Lt (procentams padėti į bankus AB SEB ir „Swedbank“, AB). Pažymėjo, kad atsakovė, gaudama minimalias pajamas (500,00 Lt/mėn.) nuo 2004 m. du kartus į metus skrido atostogauti į užsienį, ir bent kartą per metus autobusu keliavo į užsienį, daug keliauja Lietuvoje. Atsakovės namai pilni pirktų tupperware prekių, kurios neparduodamos, o toliau sandėliuojamos (išleisti pinigai, tačiau jokių pajamų iš sandėliuojamų prekių). Ieškovo nuomone, atsakovė vien tik savo lėšomis niekaip negalėjo ir namus prižiūrėti, juos išlaikyti bei puoselėti, pragyventi, nusipirkti transporto priemonę bei keliauti. Pabrėžė, kad ieškovas yra darbštus, neišlaidus, nepiktnaudžiaujantis alkoholiu, tvarkingas ir skaičiuojantis pinigus bei žinantis jų vertę, tačiau santuokos pabaigoje nieko neturi, net piniginių santaupų, o atsakovė turi nemažas santaupas, sutvarkytus namus, įspūdžius iš kelionių, automobilį, nors santuokos metu buvo atvirkščiai - ieškovas turėjo nekilnojamojo turto, santaupų, o atsakovė tik pliką pastatą bei gaunamą mažą atlyginimą. Nurodė, kad didelę dalį lėšų įdėjo į atsakovės gyvenamojo namo dalį, savo darbu ir pinigais padėjo atsakovei išlaikyti bei puoselėti jos paveldėtą pastato dalį, ją pagerino, nes kaip pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini), namo vertė buvo 221.000,00 Lt, o po penkerių metų namo vertė išaugo iki 438.589,00. Prašo atsižvelgti į tai, kad ieškovas su atsakove pragyveno 17 metų, savo darbu ir lėšomis prisidėjo prie gyvenimo ir gyvenimo sąlygų gerinimo, o šiuo metu yra invalidas (nuo 2000 metų), 71 metų amžiaus, neturintis kito gyvenamojo būsto, kuriame galėtų gyventi, ir priteisti 1/2 dalis atsakovei priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (CK 3.90 str. 1 d.). Nurodė, kad santuokos metu kartu su atsakove įgijo: 267/970 dalis 0,0970 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini); transporto priemonę FORD FIESTA, VIN kodas (duomenys neskelbtini), reg. dok. Nr.C332749, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonę MOSKVICH 402, VIN kodas BN, reg. dok. Nr.MA032274, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gamybos metai 1957. Pažymėjo, kad transporto priemonę (duomenys neskelbtini) pirko ir naudojosi kartu su atsakove. Po keturių metų, atsakovė pareiškė, kad ji turi kažkiek pasitaupiusi pinigų ir norėtų pirkti kitą transporto priemonę tik savo reikmėms. Nurodė, kad 750,00 EUR atidavė atsakovei (teismo posėdžio metu pati atsakovė pripažino gavusi pinigus), o ji prisidėjusi savo sutaupytus ir dar ieškovo duotus 2.000,00 Lt, įsigijo FORD FIESTA už 5.500,00 EUR, todėl mano, kad atsakovei nėra skolingas už transporto priemonę (duomenys neskelbtini), o ji jam yra skolinga už transporto priemonę FORD FIESTA 4.000,00 Lt. Sutinka, kad FORD FIESTA po santuokos nutraukimo būtų atsakovės asmeninė nuosavybė, tačiau už šią transporto priemonę jam atsakovė turi sumokėti 4.000,00 Lt kompensaciją (FORD FIESTA vertė 8.000,00 Lt / 2). Be to nurodė, kad transporto priemonė Moskvich 402 išregistruota ir parduota nesant ieškovo raštiško sutikimo. Atsakovė klaidina teismą, teigdama, kad transporto priemonė yra bevertė, nes šios transporto priemonės vertė santuokos nutraukimo metu yra 6.000,00 Lt. Pažymėjo, kad CK nustatyta, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.), todėl atsakovė turėtų kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, t.y. ieškovui sumokėti kompensaciją 3.000,00 Lt (transporto priemonės Moskvich 402 vertė 6000 Lt /2). Santuokos metu ieškovas baigė statyti jachtą (duomenys neskelbtini), kurią pradėjo statyti savo lėšomis ir darbu 1982 metais. Santuokos pradžioje jachtos baigtumas buvo 80 proc. Tad santuokos metu įdėta tik 20 proc. Burinės jachtos įvertinime nurodyta, kad jachtos POMLI kaina yra 2.000,00 – 3.000,00 Lt, todėl atsakovei kompensacija nemokėtina, nes pardavęs jachtą ieškovas gavo tik 2.000,00 Lt. Atsakovė 267/970 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijo 2001 11 27, valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi, reg. Nr.19116, t.y. jau santuokos metu (praėjus beveik 8 metams po santuokos sudarymo). Pastebėjo, kad atsakovė, sudarydama žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, ieškovo neprašė, kad jis atskiru pareiškimu pripažintų žemės sklypą sutuoktinės asmenine nuosavybe, nes jos pačios iniciatyva buvo nuspręsta ieškovui būti bendrasavininku. Be to, jei atsakovė būtų norėjusi pripažinti, kad ieškovui nepriklauso žemės sklypas, minėtas žemės sklypas būtų išpirktas atsakovės dukters D. B. vardu. Taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovės sutikimą, kad ieškovas yra žemės sklypo bendrasavininkis, patvirtina ir 2007 06 20 sutartis dėl naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendrasavininkių, kuriame nedviprasmiškai yra parašyta, kad nuosavybės teise priklauso žemės sklypas L. M. ir P. M. ir nurodyta, kad abu nuolatinai naudosis 267 kv.m. žemės sklypu (plane pažymėtas sklypas „C“). Mano, kad atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, žemės sklypas ieškovui ir atsakovei priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis. Nurodė, kad kreditorių neturi. Pažymėjo, kad 2011 07 14 VĮ Registrų Centro Kauno filialo NTR CDB išraše nurodyta, jog 0,097 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 130.000,00 Lt, 267/970 dalys to paties žemės sklypo įkainotos 35.784,00 Lt, t.y. ieškovui priklausančios žemės sklypo dalies vertė yra 17.892,00 Lt, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 569.000,00 Lt, t.y. atsakovei priklausančių 15/100 pastato dalių vertė yra 85.350,00 Lt. Teismo prašo: 1. nutraukti santuoką, 1994 01 21 įregistruotą Kauno miesto CMS su atsakove L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 152), iširusią dėl atsakovės kaltės; 2. po santuokos nutraukimo pripažinti atsakovės L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe transporto priemonę FORD FIESTA, VIN kodas (duomenys neskelbtini), reg. dok. Nr.C332749, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o ieškovui už transporto priemonę priteisti iš atsakovės 4.000,00 Lt kompensaciją; 3. už atsakovės L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) parduotą transporto priemonę MOSKVICH 402, VIN kodas BN, reg. dok. Nr.MA032274, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gamybos metai 1957, kurios vertė 6.000,00 Lt, ieškovui priteisti iš atsakovės 3.000,00 Lt kompensaciją; 4. po santuokos nutraukimo pripažinti P. M., a.k (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe į 1/2 dalį 267/970 dalių, 0,0970 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); 5. pripažinti bendra jungtine nuosavybe pastato dalį, esančią (duomenys neskelbtini), ir priteisti ieškovui P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe patalpas pirmame namo aukšte 2-2 ir pusrūsio patalpose: P-11, P-12, P-13 bei bendro naudojimo su atsakove patalpas pirmame namo aukšte: 2-1, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, arba priteisti iš atsakovės L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 110.000,00 Lt kompensaciją ieškovo naudai; 6. palikti santuokines pavardes; 7. priteisti iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė L. M. atsiliepime į patikslintą ieškinį (b.l. 12-17, V t.) nesutiko su ieškiniu. Atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu kartu su atstove paaiškino (b.l. 7-17, VII t.), kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Pažymėjo, kad visą bendro gyvenimo laikotarpį buvo ieškovui lojali, ištikima, juo rūpinosi, tiek moraliai, tiek ir finansiškai jį rėmė, kadangi ilgą laiką ieškovas gyveno iš gaunamos pensijos, o atsakovė dirbo. Nesutarimai šeimoje prasidėjo prieš ketverius metus, kai ieškovui buvo atlikta prostatos vėžio operacija. Ieškovo elgesys nuo to laiko visiškai pasikeitė, jis pradėjo nepagarbiai elgtis su atsakove ir jos dukterimis. Galvojo, kad tai diagnozuotos ligos padariniai-psichologiniai išgyvenimai, todėl rėmė ieškovą, stengėsi jam padėti, organizavo nuvykimą pas psichiatrą, tačiau ieškovas ir toliau atsakovę niekino, žemino jos orumą, teigdamas, kad ji jam nepatraukli, sena, kad jis turi daug jaunų moterų. Pažymėjo, kad galutinai santykiai nutrūko po ieškovo pavartoto psichinio smurto atsakovės ir jos dukterų atžvilgiu bei grasinimo nužudyti. Nurodė, kad prieš pateikdamas ieškinį teismui ieškovas perleido savo vardu registruotą turtą - jachtą katamaraną (duomenys neskelbtini), transporto priemonę (duomenys neskelbtini) siekdamas išvengti šio turto pasidalinimo, todėl jo elgesys prieštarauja sąžiningam sutuoktinio elgesiui bei šeimos interesų saugojimui. Atkreipė teismo dėmesį, kad patikslintame ieškinyje ieškovas nurodo visiškai kitas santuokos iširimo priežastis, nei buvo išdėstęs pradiniame ieškinyje. Neigia ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad šmeižė ieškovą, kad naudojosi jo pinigais ir tekėjo tik dėl pinigų bei jo turto. Pabrėžė, kad jokio turto, gyvendama su ieškovu neužgyveno, visas jos turtas yra paveldėtas po pirmo vyro mirties, piniginės lėšos yra įgytos iš tetos Z. Ž.. Nesutiko su ieškinio reikalavimais dėl turto padalinimo bei su reikalavimu pripažinti turtą bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį paveldėjo remiantis 1992 10 13 paveldėjimo teisės liudijimu reg. Nr. 3-13715. Nors dalis patalpų palėpėje buvo pripažintos tinkamomis naudoti 2006 08 30 aktu, tačiau šios patalpos visiškai buvo įrengtos dar iki atsakovės buvusio sutuoktinio K.-J. B. mirties. Patalpų pripažinimas tinkamomis naudoti užtruko tik dėl to, kad namas priklausė keliems savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. 2000 08 25 leidimu buvo perregistruotas 1987 07 02 leidimas ir namo rekonstrukciją, bei priestatų statybas vykdė R. P. B. ir jos duktė D. B.. Kol minėti asmenys nebuvo baigę statybos darbų, laukė, kad visi kartu vienu metu inicijuotų namo pripažinimą tinkamu naudoti. Nurodė, kad remiantis naudojimosi tvarkos bendraturčių nustatymo sutartimi rekonstruotos patalpos ir atiteko R. P. B. ir atsakovės dukrai D. B.. Pripažįsta, kad santuokos su ieškovu metu vienoje patalpoje buvo įdėtos laminuotos grindys, tačiau nesutinka, kad tokie darbai būtų pripažinti esminiais pagerinimais, lemiančiais turtinį režimą. Taip pat neginčija tos aplinkybės, kad ieškovo darbu buvo pastatytas priestatas, plane pažymėtas indeksu 2-10, tačiau leidimas šio priestato statybai yra išduotas atsakovės dukters D. B. vardu, jos vardu minėtas priestatas pripažintas tinkamu naudoti. Byloje esanti 2007 06 20 naudojimosi tvarkos patvirtina, kad priestatas atiteko dukters D. B. naudojimui (sutarties 3.2 punktas), todėl ieškovo darbu buvo pagerintas ne atsakovės turtas, o trečiojo asmens - D. B. turtas, todėl atsakovė neprivalo ieškovui kompensuoti šių pagerinimų, atsižvelgiant ir į tai, kad jis santuokos metu naudojosi jos asmenine nuosavybe kaip šeimos turtu, todėl natūralu, kad turėjo ir prisidėti prie šio turto būklės išlaikymo (einamojo remonto atlikimo). Pažymėjo, kad sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis CK 3.90 str. 1 d. nustatytomis taisyklėmis. Remiantis CK 3.90 str. nuostatomis ieškovui tenka įrodyti faktą, kad asmeninis turtas buvo pagerintas iš esmės bendromis lėšomis. Tokių įrodymų ieškovas nepateikė. Tai, kad jis santuokos metu gavo tam tikras lėšas, pardavus bendrą turtą, visiškai nepatvirtina fakto, kad šios lėšos buvo panaudotos atsakovės turto pagerinimui. Patikslintame ieškinyje ieškovas nenurodė, kuo pasireiškė atsakovės asmeninio turto pagerinimas. Vieninteliu darbu jis nurodo jau aukščiau paminėto priestato statybą, kuri yra teisiškai įregistruota ne ieškovės vardu. Be to, šio priestato vertė yra 8.400,00 Lt, todėl toks pagerinimas nelaikytinas esminiu, kuris nulemtų visos namo dalies pripažinimą bendrąja jungtine nuosavybe. Taip pat pripažįsta, kad santuokos metu buvo keistas tvoros fragmentas, kurio vertė yra 1.000,00 Lt. Šiai dienai viso namo vertė yra 316.000,00 Lt, todėl sąlyginė atsakovei priklausančio turto rinkos vertė yra 47.400,00 Lt. Pinigus, gautus pagal 1994 metų vasario 23 d. sutartį, ieškovas padėjo terminuotam indėliui, kuris taip ir nebuvo grąžintas, todėl šie pinigai nebuvo panaudoti šeimos reikmėms ir iš jų nebuvo pagerintas atsakovės turtas. Atkreipė dėmesį, kad, nors šią aplinkybę teismo posėdžio metu pripažino pats ieškovas, tačiau ir toliau jis skaičiuoja šias pajamas kaip jo gautus pinigus. Ieškovas skaičiuoja visas jo gautas pajamas- palūkanas iš UAB „Lauda“ – 6.300,00 Lt, invalidumo pensiją, palūkanas gautas iš jo dukters, tačiau nutyli tą aplinkybę, kad nuo pat santuokos sudarymo iki 2000 metų jis negavo jokių pajamų, kadangi nedirbo ir šis laikotarpis tęsėsi 6 metus. Taigi, laikotarpiu nuo 1994 metų iki 2000 metų ieškovas iš esmės gyveno iš atsakovės gaunamų lėšų, o jo gautos palūkanos tikrai buvo sunaudotos jo asmeniniams poreikiams. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad lėšos, gautos pardavus sodybą (duomenys neskelbtini) kaime, yra jo lėšos, tačiau remiantis pirkimo-pardavimo sutartimi sodyba parduota kaip bendra jungtinė nuosavybė. Be to, nurodė, kad sodyba buvo iš esmės perstatyta santuokos metu, laikotarpiu, kai ieškovas niekur nedirbo ir jokių pajamų neturėjo, taigi, vedant bendrą ūkį - atsakovei iš savo lėšų perkant maistą, vežant jį į (duomenys neskelbtini), o ieškovui savo darbu statant sodybą, buvo sukurta bendroji jungtinį nuosavybė, kuri santuokos metu ir buvo parduota. Iš šių lėšų buvo statoma jachta (duomenys neskelbtini) kuri iš esmės buvo pastatyta santuokos metu. Dalį šių lėšų ieškovas paskolino savo dukrai, dalis pinigų buvo panaudota keičiant žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtį. Šį žemės sklypą ieškovui padovanojo atsakovės teta Z. Ž., atsakovės prašymu. Pažymėjo, kad jokia dalis šių lėšų nebuvo panaudota jos namo, (duomenys neskelbtini), remontui. Pastebėjo, kad ieškovas skaičiuoja tik gautas pajamas, neskaičiuodamas išlaidų, ieškovo gaunamos invalidumo pensijos atsakovė neišsvaistė, jos nesutaupė, o naudojo bendram pragyvenimui, kaip ir savo gaunamas pajamas. Ieškovas per visus šiuos metus ir valgė ir gėrė, ir važinėjo su benzinu varoma transporto priemone, turėjo operacijų, pirko vaistus medikamentus. Kadangi jo pajamas sudarė tik gaunama invalidumo pensija, kuri tikrai nebuvo didelė ( pavyzdžiui 2000 metais ji siekė 250,00 Lt į mėnesį, 2011 metais 650,00 Lt), akivaizdu, kad jo pragyvenimui buvo naudojamos lėšos, gautos pardavus (duomenys neskelbtini) sodybą. Taip pat pažymėjo, kad iš tų lėšų, gautų pardavus (duomenys neskelbtini) sodybą, atsakovė nieko nėra gavusi. Ieškovas nurodo savo pajamas, gautas neva pardavus traktorių ir automobilį VAZ, tačiau nepateikia įrodymų apie tokių pajamų gavimą. Ieškovo pateikti įrodymai dėl UAB „Devynduoniai“ akcijų vertintini kritiškai. Ši bendrovė yra atsakovo brolio U. M.. Ieškovas pateikė visuotinio akcininkų susirinkimo protokolus, kuriais remiantis jam leista įnešti į bendrovės kasą grynuosius pinigus apyvartinėms lėšoms, tačiau nepateikti įrodymai, kad šios lėšos realiai buvo įneštos. Atsakovei nėra žinoma apie piniginių lėšų įnešimą į minėtą bendrovę. Ieškovas nepateikia jokių duomenų apie tokių lėšų turėjimą ir kilmę, juolab, kad jis laikotarpiu nuo 1994 metų iki 2000 metų niekur nedirbo, o ir lėšų neturėjo. Iki santuokos su atsakove sudarymo ieškovas kalėjo ir jam buvo skirta turto konfiskavimo bausmė, todėl ir santaupų jis negalėjo turėti. Bet kuriuo atveju, iš paskutinio ieškovo pateikto dokumento – 2000 04 03 susitarimo dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo matyti, kad jam bendrovė liko skolinga 10.000,00 Lt, todėl minėti dokumentai nepatvirtina ieškovo teiginių apie lėšų turėjimą, ar jų gavimą iš bendrovės. Be to, jei tikėti ieškovu, kad šiomis lėšomis buvo realiai disponuojama, tai tokios lėšos taip pat turėtų būti pripažintos bendromis, nes jomis ieškovas disponavo santuokos metu. 2005 02 08 pirkimo-pardavimo sutartimi perleido dalį jai priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini) kaime, kurį paveldėjo po tėvo mirties. Šie pinigai buvo panaudoti namo remonto darbams, langai buvo sudėti iš jos tetos Z. Ž. jai paskolintų pinigų, kurių taip teta ir nepareikalavo grąžinti. Ieškovas prie šių darbų neprisidėjo savo gautomis pajamomis. Pabrėžė, kad name yra atliktas einamas remontas, jokie esminiai pagerinimai, ar rekonstrukcija (išskyrus jau aukščiau minėtą priestatą) nėra atlikti. Ieškovas neįrodė esminės sąlygos, būtinos, kad turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe - esminio šio turto pagerinimo. Einamas remontas iš medžiagų, kurios įgytos iš atsakovės tetos paskolintų pinigų, nelaikytinas esminiu pagerinimu, juolab, kad ieškovas šiuo turtu naudojosi kaip šeimos turtu, todėl jam, kaip panaudos gavėjui taip pat teko ir pareiga šį turtą išlaikyti ir remontuoti, todėl ieškovo skaičiuojamos pajamos, gautos santuokos metu neturi jokios reikšmės, kadangi nepateikta jokių įrodymų, kad šios gautos lėšos panaudotos atsakovės turto pagerinimui. Pažymėjo, kad ieškovas ieškinyje teigia, kad namo vertė laikotarpiu nuo 2001 metų iki 2006 metų išaugo nuo 221.000,00 Lt iki 438.589,00 Lt. Taip pat nurodo, kad ši vertė išaugo neva dėl jo indėlio. Tokie teiginiai yra akivaizdžiai klaidinantys, nes: 1) Per minėtą laikotarpį namo vertė pasikeitė dėl rinkos pokyčių. Šiuo metu viso namo vertė vėl tebėra 316.000,00 Lt; 2) VĮ Registrų centras duoda viso namo įvertinimą, tuo tarpu, kai atsakovei priklauso tik 15/100 namo. Per ieškovo nurodomą laikotarpį patalpas rekonstravo kiti bendraturčiai – R. P. B. ir D. B.. Byloje yra pateikti leidimai ir 2006 08 30 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktai. Tuo tarpu atsakovė šiuo aktu įteisino iki 1992 metu buvusią rekonstrukciją (tai matyti iš techninės apskaitos bylos, kad patalpos II aukšte buvo įrengtos dar 1992 metais). Taigi namo vertė padidėjo dėl kitų bendraturčių, o ne dėl atsakovės atliktos rekonstrukcijos. Mano, kad neteisingi ieškinio teiginiai, jog ieškovas išlaikė atsakovės dukras. Atsakovės dukterys studijavo nemokamose studijose, dirbo, ir ne viename darbe. Ieškovas teigia, kad neturįs kur gyventi, yra 71 metų amžiaus todėl jam turi būti pripažinta nuosavybės teisė į 1/2 dalį turto. Mano, kad tokie teiginiai yra nepagrįsti: 1) Ieškovas ir toliau naudojasi jachta (duomenys neskelbtini) nors ji ir registruota kitų asmenų vardu. Ne vienoje internetinėje svetainėje galima rasti informaciją apie kapitoną P. M., kuris siūlo pasiplaukiojimus Kauno mariomis (www.veberis.com, www.sveskime.lt, www.skelbiu.lt.). Visuose skelbimuose yra nurodomas ieškovo tel. numeris 864548091, ieškovas prisistato kaip laivo kapitonas. Visi skelbimai tinklalapiuose yra aktyvūs iki šiol. Tai įrodo, ne tik gerą ieškovo sveikatą, bet ir finansines įplaukas. Skelbimuose yra nurodoma 1 val. plaukiojimo kaina 100,00 Lt. Be to, pažymėjo, kad už 2012 metų balandžio mėnesį ieškovo telefoniai pokalbiai siekia 106,95 Lt, todėl tai akivaizdžiai patvirtina faktą, jog ieškovas gyvena ne tik iš invalidumo pensijos, nes 682,50 Lt invalidumo pensiją gaunantis asmuo neturėtų galimybių tiek lėšų išleisti vien telefoniniame pokalbiams. Be to, ieškovas pripažino ir yra užfiksuota, kad jis ir toliau naudojasi automobiliu Rover 214. Tai patvirtina, kad jis turi realias finansines galimybes važinėti automobiliu ir piltis kurą. Taip pat, ieškovui asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Jo vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, yra 77.300,00 Lt. Nurodė, kad ieškovas turi visas galimybes šį žemės sklypą parduoti ir iš jo įsigyti gyvenamąjį plotą. Pabrėžė, kad žemės sklypas ieškovui buvo padovanotas atsakovės prašymu, jos tetos Z. Ž.. Nors remiantis viešo registro duomenimis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra registruotas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, pastebėtina tai, kad tokia žyma atlikta tik 2011 07 14 ieškovo prašymu. Sutinkamai su LR Vyriausybės 1999 03 09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatomis, nustatančiomis teisę asmenims įsigyti jų naudojamą žemės sklypą prie turimų gyvenamųjų namų, reikalingą šių namų eksploatavimui. Kadangi ieškovui nuosavybės teisėmis nepriklausė namas, esantis (duomenys neskelbtini), jis tiek pagal nurodyto nutarimo, tiek ir pagal LR Žemės reformos įstatymo nuostatas nebuvo priskirtas ratui asmenų, galinčių lengvatinėmis sąlygomis įsigyti žemės sklypą, todėl ir negalėjo būti pirkimo-pardavimo sutarties šalimi. Dėl nurodytų priežasčių atsakovė šia sutartimi išreiškė aiškią valią įsigyti sklypą asmeninėn nuosavybėn prie jai priklausančios namo dalies. Kaip matyti iš 2001 11 27 pirkimo-pardavimo sutarties, patvirtintos Kauno miesto 6 notarų biuro notarės J. R., registro Nr. 19116, 8.3 punkto už perkamo sklypo dalį atsakovė sumokėjo 28,37 Lt vienkartinėmis išmokomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 03 29 nutarimu Nr. 108 „Dėl valstybės vienkartinės išmokos skyrimo Lietuvos Respublikos piliečiams“ patvirtino skiriamą Lietuvos Respublikos piliečiui priklausomai nuo jo amžiaus vienkartinę išmoką pinigine išraiška, t.y. patvirtino konkrečią pinigų sumą, ir nustatė šių išmokų skyrimo tvarką. Valstybės vienkartinės išmokos buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniškai, todėl laikytina, kad tai yra asmeninė kiekvieno piliečio nuosavybė, todėl žemės sklypas įsigytas iš atsakovės asmeninių lėšų yra atsakovės asmeninė nuosavybė. Pastebėjo, kad tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai - vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 str. 2 d. įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (pavyzdžiui, LAT 2008 09 29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2008). Sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 str. 3 d. norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 str. 1, 2 ir 4 d. normose, 3.90 ir 3.91 str. įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 str. 3 d.), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 str. 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 str. taisyklėmis (pav., LAT 2010 05 20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; kt. 2011 m. sausio 25 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Nesutinka su ieškovo reikalavimu dėl transporto priemonių: 1) nesutinka su tokia transporto priemonių verte, kuriai pagrįsti ieškovas nepateikia jokių įrodymų. Transporto priemonė Ford Fiesta buvo įgyta už 7.100,00 Lt 2009 03 24. Taigi, šiuo metu po trejus metus trukusio eksploatavimo, transporto priemonės vertė yra 7.000,00 Lt. Transporto priemonė Moskvič, yra išregistruota iš įskaitos pabaigus jos eksploataciją. Vien ši aplinkybė patvirtina faktą, kad ši transporto priemonė yra bevertė. Transporto priemonė buvo 1957 metų gamybos. Be to, ieškovas į ieškinį įtraukė ne visą santuokos metu įgytą turtą. Ieškovas turi santuokos metu sukurtą jachtą, bei transporto priemonę Rover (duomenys neskelbtini) Pabrėžė, kad nėra aišku kaip ieškovas suskaičiuoja prašomą priteisti 110.000,00 Lt kompensaciją. Prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė L. M. patikslintame priešieškinyje (b.l. 39-43, V t.) ir kartu su atstove teismo posėdžio metu (b.l. 7-17, VII t.) nurodė, kad su ieškovu susituokė 1994 0 1 21 Kauno miesto CMB (akto įrašo Nr. 152). Santuoka faktiškai iširo dėl ieškovo kaltės. Pažymėjo, kad nuo pat santuokos sudarymo atsakovė dėjo visas pastangas sukurti šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Buvo ieškovui lojali, rėmė moraliai. Kiek išgalėdama prisidėjo finansiškai, kad galėtų sukurti materialinį pagrindą sau senatvėje. Šeimai paaukojo sveikatą, laisvą laiką, šilčiausius jausmus. Ieškovo elgesys, šeimos paniekinimas pačiu brutaliausiu būdu sugriovė pamatinius dalykus. Ir toliau ieškovas namuose elgiasi nepagarbiai ir netgi nusikalstamai. Dėl ieškovo veiksmų 2011 metų spalio mėnesį kreipėsi į policiją. Mano, kad ieškovo kaltė yra preziumuojama, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant ieškovą kaltu dėl santuokos iširimo. Dėl ieškovo veiksmų patyrė dvasinį skausmą, pažeminimą, emocinę depresiją. Prarado gyvenimo džiaugsmą, pasitikėjimą žmonėmis. Ieškovas savo veiksmais pamynė ilgai saugotas ir puoselėtas dvasines vertybes, todėl neturtinę žalą vertino 10.000,00 Lt. Nurodė, kad santuokoje vaikų nesusilaukė. Santuokos metu įgijo šį turtą - 267/970 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris viešame registre įregistruotas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Kadangi ieškovui nuosavybės teisėmis nepriklausė namas, esantis (duomenys neskelbtini), jis nebuvo priskirtas ratui asmenų, galinčių lengvatinėmis sąlygomis įsigyti žemės sklypą, todėl ir negalėjo būti pirkimo-pardavimo sutarties šalimi. Dėl nurodytų priežasčių atsakovė šia sutartimi išreiškė aiškią valią įsigyti sklypą asmeninėn nuosavybėn priėjai priklausančios namo dalies. Kaip matyti iš 2001 11 27 pirkimo-pardavimo sutarties, patvirtintos Kauno miesto 6 notarų biuro notarės J. R., registro Nr. 19116, 8.3 punkto už perkamo sklypo dalį L. M. sumokėjo 28,37 Lt vienkartinėmis išmokomis. Valstybės vienkartinės išmokos buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniškai, todėl laikytina, kad tai yra asmeninė kiekvieno piliečio nuosavybė, todėl žemės sklypas įsigytas iš atsakovės asmeninių lėšų, todėl atsakovės asmeninė nuosavybė. Pažymėjo ir tai, kad prašymas leisti išsipirkti dalį žemės sklypo, kuris yra reikalingas namo ir kitų statinių, išsidėsčiusių sklype eksploatacijai atsakovės Kauno miesto valdybai buvo pateiktas 1992 04 15. Apmokėta už sklypą 2848 investiciniais čekiais 1992 07 23 Investiciniai čekiai nuo atsakovės atsiskaitomosios sąskaitos nurašyti 1992 07 27. Šie pinigai buvo įmokėti iki ieškovo ir atsakovės santuokos sudarymo, reikšdama prašymą parduoti sklypą, atsakovė aiškiai išreiškė valią įsigyti jį asmeninė nuosavybėn, kadangi su ieškovu nebuvo susituokę. 2001 11 27 pirkimo-pardavimo sutartis, patvirtinta Kauno miesto 6 notarų biuro notarės J. R., registro Nr. 19116, sudaryta tik su atsakove. Pažymėjo, kad minėtas žemės sklypas ne tik įgytas iš atsakovės asmeninių lėšų - iki santuokos įmokėtų investicinių čekių, bet ir buvo aiškiai išreikšta atsakovės valia įsigyti sklypą asmeninė nuosavybėn - prašymas parduoti sklypą pateiktas iki santuokos sudarymo, sutartis sudaryta su viena atsakove, ieškovas negalėjo būti pirkimo-pardavimo sutarties šalimi, nes neturi nuosavybės teisėmis statinio, kurio eksploatacijai reikalingas žemės sklypas, todėl yra visos sąlygos pripažinti šį turtą asmenine atsakovės nuosavybe. Sklypo vertė 72.900,00 Lt. Taip pat santuokos metu ieškovo vardu yra įgytas žemės sklypas Nr. 629-1-1, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis sklypas yra dovanotas ieškovui ir pagal bendras normas turėtų būti ieškovo asmeninė nuosavybė, tačiau sklypas iš esmės buvo pagerintas santuokos metu, todėl pripažintinas bendrąja atsakovės ir ieškovo nuosavybe. Dar iki dovanojimo ieškovui sutarties sudarymo atsakovės teta Z. Ž. pasakė, kad dovanos atsakovei, o jos prašymu ieškovui dalį turimo sklypo. Viso sklypo plotas buvo 4673 kv.m. Remiantis UAB „Geometra“ parengtu žemės sklypo padalinimo planu sklypas buvo padalintas ir suformuoti trys sklypai, kurių vienas - 1869 kv.m. ploto remiantis 2005 02 14 dovanojimo sutartimi Nr. 2-2232 buvo padovanotas ieškovui. Atsakovė sutiko, kad sklypas būtų dovanotas ne jai, o ieškovui, nes jis nuolat pykdavo dėl atsakovės gauto palikimo, bei jautė nepilnavertiškumo kompleksą, kad neturi jokio turto. Dovanojimo sutarties sudarymo metu sklypas buvo žemės ūkio paskirties. Vėliau, santuokos metu, sklypo paskirtis buvo pakeista, buvo naudojamos santuokinės lėšos dokumentų tvarkymui, detaliojo plano rengimui. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, sklypo vertė iki paskirties pakeitimo buvo 2.621,00 Lt (viso neatidalinto 4673 arų sklypo). Tuo tarpu pakeitus paskirtį sklypo vertė yra 77.300,00 Lt. Šios aplinkybės patvirtina, kad iš santuokinių lėšų buvo pagerintas turtas, ženkliai pakeliant sklypo vertę, todėl sutinkamai su CK 3.90 str. šis turtas pripažintinas bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe. Kadangi sklypo plotas yra 1869 arų, todėl yra galimybės sklypą dalinti natūra, bei sutinkamai su CK 3.127 str. 3 d. įtvirtintu principu, kad turtas turi būti dalinamas natūra, atsakovei pripažinti nuosavybės teisę į 1/2 turto- 0,1869 ha žemės sklypo Nr. 629-1-1, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 15/100 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 15/100 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra atsakovės asmeninė nuosavybė, kadangi paveldėta remiantis 1992 10 13 paveldėjimo teisės liudijimu reg. Nr. 3-13715. Atsakovės vardu buvo registruota transporto priemonė Moskvich 402, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios seniai nebėra. Šiuo metu transporto priemonė išregistruota baigus jos eksploataciją, minėtos transporto priemonės šalys neturi jau seniai. Ford Fiesta (duomenys neskelbtini), įregistruotą atsakovės vardu, kurios vertė yra 7.000,00 Lt. Taip pat ieškovo vardu buvo įgyta transporto priemonė (duomenys neskelbtini) kurios vertė yra 3.000,00 Lt. Šią transporto priemonę ieškovas perleido S. J. 2011 07 20 pirkimo-pardavimo sutartimi, kai rengėsi santuokos nutraukimo procesui. Atsakovei apie tai, kad transporto priemonė yra perleista S. J. žinoma nebuvo iki gavo ieškovo procesinius dokumentus dėl santuokos nutraukimo, tarp kurių buvo pateikta VĮ „Regitra“ pažyma dėl ieškovo vardu registruotų transporto priemonių. Sutikimo tokio sandorio sudarymui nėra davusi, apie sudarytą sandorį jai žinoma nebuvo. Sandoris sudarytas sutuoktiniams esant konfliktinėje situacijoje, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu, todėl jis privalo atsakovei kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą kadangi turtas buvo panaudotas tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 str. nustatytų prievolių vykdymu, gauti pinigai nebuvo panaudoti šeimos interesams, o ir turtas buvo perleistas pažeidžiant šeimos interesus už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą bendram pažįstamam kaimynui. Be to, po sandorio sudarymo ieškovas ir toliau naudojasi šiuo automobiliu, todėl akivaizdu, kad sudarytas sandoris yra tik dėl akių, nesiekiant sukuri teisinių pasekmių. Todėl laikytina, kad ieškovas sumažino bendrą nuosavybę 3.000,00 Lt ir tiek jis privalo kompensuoti. Be to, nurodė, kad be atsakovės sutikimo tokiomis pačiomis aplinkybėmis buvo perleista sutuoktiniams bendrosios nuosavybės teisėmis priklausanti jachta (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad minėtos jachtos pavadinimas sudarytas naudojant atsakovės ir ieškovo vardų šaknis. Tiek jachta, tiek ir pakabinamas variklis buvo perleisti ieškovo artimam giminaičiui-brolio anūkui, nors ir toliau šiuos turtu naudojasi pats ieškovas. 2011 07 12 vidaus transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas pardavė vidaus vandenų transporto priemonę katamaraną A. M. už 2.000,00 Lt, nors jos vertė yra 30.000,00 Lt. Minėtas sandoris sudarytas be atsakovės sutikimo, kita sandorio šalis yra akivaizdžiai nesąžininga. Sandorio šalies nesąžiningumą patvirtina ta aplinkybė, kad A. M. yra ieškovo giminaitis. Be to, perduoto turto vertė ženkliai, daugiau kaip 10 kartų viršija pinigų sumą, kuri buvo sumokėta už parduotą daiktą, t.y. yra akivaizdi priešpriešinių reikalavimų disproporcija. A. M. yra apie 19 metų, po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo laivu ir toliau naudojasi ieškovas, todėl 2011 07 12 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia CK 3.96 str. ir CK 1.86 str. pagrindais. Nurodė, kad paaiškėjo, jog katamaranas 2011 09 01 vėl perregistruotas kito asmens V. P. vardu, nors ir šis sandoris dėl parduoto turto vertės aiškiai yra tariamas, kadangi katamaranu ir toliau naudojasi ieškovas, restitucijos natūra taikyti nereikalauja. Nagrinėjamu atveju taikytinas CK 3.98 str. 3 d. įtvirtintas kompensacinis mechanizmas ir ieškovas turi kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Kadangi turto vertė yra 30.000,00 Lt kartu su perleistu pakabinamu varikliu, kuris taip pat 2011 09 01 buvo perleistas V. P., tai ieškovas atsakovei turi kompensuoti pusę katamarano su varikliu vertės, t.y. 15.000,00 Lt, kadangi dalinant turtą nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindų, todėl turtas-transporto priemonė, Ford Fiesta (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė yra 7.000,00 Lt natūra priteistina atsakovei. Ieškovui už atsakovei tenkančią transporto priemonę priteistina kompensacija 3.500,00 Lt sumoje. Be to, ieškovas privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą 3.000,00 Lt sumoje ir 30.000,00 Lt sumoje. Nustačius lygias sutuoktinių bendro turto dalis kompensacija atsakovei sudarytų 16.500,00 Lt. Atsakovė ieškovui turėtų kompensuoti 3.500,00 Lt už transporto priemonę Ford Fiesta, todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 13.000,00 Lt. Teismo prašo: 1. santuoką, sudarytą tarp P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl ieškovo kaltės; 2. priteisti iš P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) neturtinę žalą L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 10.000,00 Lt; 3. pripažinti turtą - 267/970 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 20.066,00 Lt asmenine atsakovės L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe; 4. pripažinti turtą - 0,1869 ha žemės sklypą Nr. 629-1-1, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe; 5. pripažinti negaliojančia 2011 07 12 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. M., dėl vidaus vandenų transporto priemonės - katamarano (duomenys neskelbtini) registro Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini); 6. padalinti santuokos metu įgytą turtą: L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti transporto priemonę Ford Fiesta (duomenys neskelbtini), kurios vertė yra 7.000,00 Lt; 7. priteisti iš P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 13.000,00 Lt kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą; pripažinti L. M., a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į 1/2 0,1869 ha žemės sklypo Nr. 629-1-1, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 8. po santuokos nutraukimo atsakovei palikti ikisantuokinę pavardę B..
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime į patikslintą priešieškinį (b.l. 109-113, V t.) nurodė ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino (b.l. 10-17, VII t.), kad nesutinka su atsakovės patikslintu priešieškiniu. Pažymėjo, kad baudžiamosios bylos iškėlimas nepatvirtina CK 3.60 str. 3 d. nurodytos prezumpcijos, nes baudžiamoji byla (Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. I-2873-593/2011), jo manymu, yra iškelta be pagrindo, norint bet kokiomis priemonėmis išvaryti ieškovą iš (duomenys neskelbtini). Beje, atkreipė teismo dėmesį, kad atsakovės dukra R. B. turi jai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau jame negyvena. Vadinasi, jai ir jos nepilnametei dukrai buvo ir yra saugu gyventi su ieškovu, jokio psichologinio spaudimo ar smurto nenaudojo ne tik R. B. bei jos nepilnametės dukters, bet ir kitų gyventojų, gyvenančių (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Net 2007 02 21 visi gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai sutiko (tame tarpe ir ieškovė, ir D. B.), kad ieškovas ne tik gyventų (duomenys neskelbtini), bet ir būtų tenai deklaruotas. Yra įsitikinęs, kad ieškovo ir atsakovės santuoka nutrūko tik dėl atsakovės kaltės, dėl ko jo sveikata tik blogėja (reikalinga kelių sąnarių operacijos, kurios bus atliekamos šį rudenį), todėl atsakovei neturtinė žala nepriteistina. Atsakovė 267/970 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijo 2001 11 27, valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi, reg. Nr. 19116 (I t, 73-74 psl.), t.y. jau santuokos metu (praėjus beveik 8 metams po santuokos sudarymo). CK 3.88 str. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Atsakovė, sudarydama žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, neprašė ieškovo, kad jis atskiru pareiškimu pripažintų žemės sklypą jos asmenine nuosavybe, nes pati pasiūlė, kad jis būtų bendrasavininkas, kad turėtų dalies žemės sklypo nuosavybę adresu, (duomenys neskelbtini). Be to, jei atsakovė būtų norėjusi pripažinti, kad ieškovas nėra žemės sklypo bendrasavininkas, žemės sklypas būtų išpirktas dukters D. B. vardu, bet žemės sklypas išpirktas atsakovės ir ieškovo vardu. Atsakovės sutikimą, kad ieškovas yra žemės sklypo bendrasavininkis, patvirtina ir 2007 06 20 sutartis dėl naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendrasavininkių, kuriame nedviprasmiškai yra parašyta, kad nuosavybės teise priklauso žemės sklypas L. M. ir P. M. ir nurodyta, kad abu nuolatinai naudosis 267 kv.m. (plane pažymėtas sklypas „C“). Atsakovė nuo žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo žinojo, kad ir ji, ir ieškovas yra žemės sklypo savininkai, tačiau pretenzijų iki priešieškinio pateikimo teismui, nereiškė, todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes nustatytina, kad žemės sklypas ieškovui ir atsakovei priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis. 2003 04 14 susitarimu tarp Z. Ž. ir ieškovo buvo susitarta, kad ieškovui Z. Ž. padovanoja 18-20 arų, R. B. - 10 - 15 arų, L. M. - 15 - 20 arų, už dokumentų sutvarkymą, Z. Ž. globą ir priežiūrą. 2005 02 14 vadovaudamasi sudarytu susitarimu, Z. Ž. ieškovui padovanojo 0,1869 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini). Nurodė, kad maždaug nuo 2006 - 2007 metų su atsakove negyvena vedybinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paskirties pakeitimas iš žemės ūkio paskirties į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirtį ir mokėjimai UAB „Geometrą“ už detalųjį planą buvo naudojami tik ieškovo asmeninai pinigai, kuriuos užsidirbdavo savo darbu bei plaukiodamas jachta, o visa invalidumo pensija naudojosi L. M., todėl žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovo asmeninė nuosavybė, jokie žemės sklypo pagerinimai neatlikti, o tik sutvarkyti dokumentai. Pažymėjo, kad 2011 09 21 V. P. (burinės jachtos savininkas) ir ieškovas sudarė sutartį, kurios pagrindu sutiko apmokyti naująjį savininką buriavimo įgūdžių, padėti atlikti remonto darbus, iškelti iš vandens ir įleisti į vandenį burinį katamaraną bei jis leidžia man asmeniškai naudotis katamaranu (užsiimant smulkiu verslu), kai katamarano nereikia V. P., todėl 2012 07 23 išsiėmė verslo liudijimą Nr. LP442091-1, kad rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais galėtų plukdyti žmones ir užsidirbti skanesniam kąsniui. 2012 08 29 raštu Lietuvos buriuotojų sąjunga informavo, kad LBS techninei komisijai atlikti techninę apžiūrą burinis katamaranas (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) 2011 m. pateiktas nebuvo, 2012 m. techninė apžiūra atlikta rugpjūčio 28 d.; burinis katamaranas (duomenys neskelbtini) 2011 m. plaukiojimui paruoštas nebuvo, 2012 m. plaukiojimui paruoštas nuo rugpjūčio 28 dienos. Be to, pabrėžė, kad burinė jachta 2011 metais ir 2012 metais (iki techninės apžiūros atlikimo) buvo tvarkoma iš pagrindų, nes jachta pagaminta iš dikto, o diktas ilgą laiką būdamas drėgmėje pūna, tad reikėjo visą medieną iš pagrindų keisti. Nuo jachtos statymo pradžios 1982 m. ištisus metus jachta stovi lauke, todėl kai kuriose korpuso vietose teko keisti diktą, sujungimo stiprinimo detales, visą aikštelę. Jachta (duomenys neskelbtini) baigta statyti adresu (duomenys neskelbtini), fotografuota 2006 06 15. Atsakovė patikslintame priešieškinyje teigia, kad burinės jachtos kaina yra 30.000,00 Lt. Byloje yra pateikta specialisto jachtos įkainavimas, kad jos vertė yra 2.000,00 -3.000,00 Lt. Pažymėjo, kad ieškovas jachtą statė savo asmeninėmis lėšomis bei savo darbu, todėl atsakovei jokia kompensacija nepriklauso. Transporto priemonę (duomenys neskelbtini) pirko kartu su atsakove, taip pat kartu ir naudojosi šia transporto priemone. Nurodė, kad po penkių šešių metų, atsakovė įsigijo FORD FIESTA už 5.500,00 EUR, todėl nėra atsakovei skolingas už transporto priemonę (duomenys neskelbtini), o ji ieškovui yra skolinga už savo transporto priemonę FORD FIESTA 4.000,00 Lt, nes automobilis yra mažai eksploatuojamas. Pravažiavimo rida iki 60 000 km. Moskvich 402 išregistruotas ir parduotas nesant ieškovo raštiško sutikimo. Pabrėžė, kad atsakovė klaidina teismą, teigdama, kad automobilis yra bevertis, nes šios transporto priemonės vertė yra 6.000,00 Lt. Prašė patikslintą priešieškinį atmesti, patikslintą ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo D. B. rašytiniuose paaiškinimuose (b.l. 24-25, VI t.) nurodė, kad nesutinka su ieškovu pateiktu patikslintu ieškiniu dėl šių priežasčių: 1. Ieškovas siekia pusės atsakovės turimo turto ir namo, tačiau jis prie šio namo ženklaus pagerinimo niekada neprisidėjo. Daugiau kaip pusė namo (duomenys neskelbtini), priklauso jai, šiame name visą savo gyvenimą gyvena ji ir jos sesuo R. B.. Pažymėjo, kad jos savarankiškai užsiėmė namo remontu, samdė meistrus ir jiems mokėjo už atliktus darbus. Nurodė, kad R. B. metus dirbo JAV, o visus uždirbtus pinigus investavo į namą (duomenys neskelbtini), ieškovas prie to neprisidėjo, atsakovė ir ieškovas naudojosi visais jos su seserimi atliktais namo pagerinimais. Namuose yra tik viena virtuvė, vienas WC su vonia, todėl buvo priverstos šiomis patalpomis naudotis bendrai su ieškovu. Savo lėšomis pirko baldų komplektus ir kitus daiktus skirtus šioms patalpoms, geranoriškai leido ieškovui naudotis visais namų apyvokos reikmenimis; 2. P. M. savo ieškiniu siekia sugrįžti gyventi į namus (duomenys neskelbtini), tačiau dėl to visiškai nesutinka ir nemato nei vienos priežasties, kodėl jis galėtų čia sugrįžti. Visų pirma šie namai yra pastatyti jos tėvo K. B., taip pat yra dovanojimo dalis senelio J. B.. Namai buvo visiškai baigti kai atsakovė susipažino su ieškovu. Tą patvirtino liudininkai teisme. Net ir po santuokos ieškovas ir atsakovė daugiau laiko praleisdavo savo turimoje sodyboje Kauno r., o ne namuose (duomenys neskelbtini) kur gyveno D. B. su seserimi Rasa ir seneliais iš tėčio pusės. Seneliai po tėčio mirties pilnai rėmė ją su seserimi finansiškai. Ieškovą matydavo dažniausia per didžiąsias metų šventes. Kai dėl sveikatos priežasčių ieškovas buvo priverstas atsikraustyti į Kauną, name (duomenys neskelbtini) gyveno greičiau kaip nuomininkas, nei namų šeimininkas. Už kiekvieną nupirktą daiktą ar atliktą smulkų darbą paprašydavo atlygio. Nemokamai ir geranoriškai niekada šiuose namuose nieko nedarė; 3. Kita priežastis, dėl kurios ieškovas negali grįžti gyventi į namus (duomenys neskelbtini) yra tai, kad jam buvo iškelta baudžiamoji byla už grasinimus nužudyti D. B., R. B. ir atsakovę. Šioje byloje ieškovas teismo buvo pripažintas kaltu. Pažymėjo, kad ilgametės patyčios pamažu peraugo į rimtus ir apgalvotus grasinimus nužudyti, sužaloti. Jie buvo išsakomi ne barnių metu, bet šaltu ir ramiu tonu. Tai parodo, kad ieškovas tai darė apgalvotai. Ieškovo elgesys labai pakenkė jos darbui, o nuolat patiriama baimė ir įtampa - sveikatai. Kartu gyvenančios sesers R. B. dukra A. B. turėjo gyventi be galo įtemptoje aplinkoje, kur buvo grasinama jos artimiausiems žmonėms. Ji bijodavo likti namuose viena, patyrė didžiulį emocinį ir psichologinį spaudimą. Tą patvirtina ir jos krikštatėvio kunigo - monsinjoro A. P. pareiškimas teismui. Toks ieškovo elgesys be galo pakenkė visiems (duomenys neskelbtini) gyvenantiems žmonėms, psichologinį spaudimą patyrė net ir jos dėdė R. B., kuris gyvena tame pačiame name. Jis taip pat girdėdavo ieškovo durų trankymus, keiksmažodžius, kai ieškovas sugrįždavo į namus naktimis; 4. Ieškovo elgesį yra patyrę net ir patys artimiausi jam žmonės. Abi ieškovo dukros yra atsisakę jo kaip tėvo. Ieškovo brolis nesutinka jo įsileisti į savo namus, nors jie stovi visiškai tušti, nes jis su šeima išvykęs į JAV. Visa tai patvirtina ieškovo sunkų charakterį ir nesugebėjimą sugyventi su kitais. Mano, kad atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes, į tai, kad ieškovas niekada neprisidėjo prie namų gerovės, griovė juos tiesiogine ir perkeltine prasme, prašo ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinys tenkintini iš dalies.
Dėl santuokos nutraukimo pagrindų
Teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovas P. M. ir atsakovė L. M. 1994 01 21 sudarė santuoką Kauno miesto CMB (b.l. 6, I t.). Ieškovas kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, motyvuodamas tuo, kad ji tekėjo už ieškovo tik dėl jo turto, jį šmeižė kaimynams, giminėms, naudojo psichologinį ir fizinį smurtą jo atžvilgiu, todėl gyvenimas santuokoje tapo nebeįmanomas. Tuo tarpu atsakovė nurodė, kad buvo ieškovui lojali, ištikima, juo rūpinosi, prisidėjo prie šeimos gerovės kūrimo tiek finansiškai, tiek savo darbu tačiau dėl ieškovo veiksmų - grasinimo nužudyti ją ir jos dukteris R. B., D. B., sutuoktinių santykiai galutinai nutrūko. Iš ieškovo ir atsakovės paaiškinimų teismo posėdžių metu darytina išvada, kad gyvenant santuokoje išryškėjo abiejų sutuoktinių skirtingi požiūriai į šeimos santykius ir santuokines pareigas, sutuoktinių santykiai tapo konfliktiški.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovas ir atsakovė 2011 03 27 sudarė sutartį, kurioje ieškovas įsipareigojo išsikraustyti iš (duomenys neskelbtini), vėliausiai iki balandžio 22 ir apsigyventi nuomojame 1 atskiro kambario su virtuve bute, o atsakovė įsipareigojo mokėti mokesčius už ieškovo nuomojamo buto aptarnavimus (šildymą, elektrą, vandenį, kanalizaciją, kitus buto eksploatavimo mokesčius, išskyrus televiziją internetą ir telefoną) bei leisti dirbti (duomenys neskelbtini), esančiame jai priklausančiame garaže ir staliaus dirbtuvėse ir t.t. (b.l. 120-121, II t.). Ši sutuoktinių sutartis rodo, kad ir ieškovas, ir atsakovė siekė taikiai susitarti dėl gyvenimo atskirai, tačiau minėtos sutarties sąlygos nebuvo įgyvendintos. Pagal atsakovės dukros D. B. pranešimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl 2011 06 20 ieškovo grasinimo nužudyti ją, atsakovę ir R. B.. Ieškovas 2012 10 01 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-903-593/2012 buvo pripažintas kaltu už grasinimus nužudyti D. B., L. M. ir R. B. (b.l. 163-173, V t.). Jam teismo nuosprendžiu uždrausta bendrauti su nukentėjusiomis. Nors nuosprendis dar neįsiteisėjęs, tačiau iš jame nurodytų aplinkybių, liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų, bet nuosprendyje konstatuotų teismo motyvų, laikytina, kad ieškovo elgesys tikėtinai pažeidžia atsakovės L. M. ir trečiojo asmens D. B. teisėtus interesus gyventi saugiai. Ieškovas nesutinka su priimtu nuosprendžiu, yra jį apskundęs, teigia, kad atsakovė meluoja, kad būtent ji ir jos dukterys jį šmeižia, nesiskaito su jo interesais.
Ieškovas atsakovės kaltę įrodinėja 2012 01 19 padarytu garso įrašu, kuris užfiksuotas 2012 09 28 Faktinių aplinkybių protokole (b.l. 177-181, V t.). Pažymėtina, kad nagrinėjama yra šeimos byla, kurioje kilęs ginčas dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką, ir įrodinėjimo dalykas (faktinės aplinkybės) šioje byloje susijęs su duomenimis ir faktais apie šalių šeimos gyvenimą, jų elgesį šeimoje (santuokoje) bei sutuoktinio pareigų pažeidimą, kuriuos apima žmogaus teisė į privatumą. Tokiose bylose, siekiant apsaugoti teisę į privatumą, įstatymas netgi įtvirtina teismo posėdžių viešumo principo išimtį (CPK 9 str. 1 d., 379 str.), taip iš esmės deklaruojant, kad teisė į privatumą nėra absoliuti ir kad jose proceso dalyviai, įrodinėdami savo reikalavimus bei atsikirtimus, gali remtis atitinkamais duomenimis apie privatų žmogaus gyvenimą (LAT 2012 06 06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012). Ieškovo pateiktas garso įrašas, padarytas jau santuokos nutraukimo bylą nagrinėjant teisme, atsižvelgiant į jo turinį bei kitus byloje surinktus įrodymus, vertintinas kaip nepakankamai patikimas ir nepakankamas atsakovės kaltei nutraukiant santuoką konstatuoti. Jokių neginčijamų ir objektyvių atsakovės kaltės įrodymų ieškovas byloje neapteikė.
Sutuoktiniams, nagrinėjant bylą teisme nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio iki šiol, nepavyko taikiai susitarti dėl santuokos nutraukimo sąlygų, nors teismas aktyviai ragino šalis taikiai išspręsti sutuoktinių turtinius ir kitus klausimus (CK 3.64 str.).
Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 2 d.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į ieškovo elgesį, jam iškeltą baudžiamąją bylą dėl grasinimo nužudyti atsakovę (CK 3.60 str. 3 d.), darytina išvada, kad ieškovo ir atsakovės santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, sutuoktiniai bendro ūkio neveda, negyvena santuokinio gyvenimo, taikytis nenori, santuoka yra tik formali, todėl ji nutrauktina dėl ieškovo kaltės (CK 3.60 str. 2 d.).
Dėl neturtinės žalos priteisimo
CK 3.70 str. 2 d. numatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Atsakovė prašo iš ieškovo priteisti 10.000,00 Lt neturtinę žalą. Nustačius, kad šalių santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės, iš dalies tenkintinas atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo. Pažymėtina, kad ieškovas neįsiteisėjusiu 2012 10 01 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-903-593/2012 (b.l. 163-173, V t.) buvo pripažintas kaltu už grasinimus nužudyti atsakovę, o iš jame nurodytų aplinkybių, liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų, bet nuosprendyje konstatuotų teismo motyvų, matyti, kad ieškovo elgesys šeimoje nelaikytinas tinkamu. Šeimos gyvenimo samprata apima ne tik materialinius aspektus, tačiau didesne dalimi ir teigiamus emocinius išgyvenimus, emocinius saitus tarp sutuoktinių, tėvų ir vaikų santykius, todėl konstatuotina, kad grasindamas nužudyti atsakovas kartu sutrikdė šeimos vidinius emocinius ryšius, dėl ko sukėlė neigiamų išgyvenimų tiek ieškovei, tiek ieškovės dukroms. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą kad dėl kaltų ieškovo veiksmų atsirado neturtinė žala, tačiau jos dydis apribotinas 2.000,00 Lt (CK 3.70 str. 2 d.). Likusioje dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo patikslintas priešieškinys atmestinas.
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, iki santuokos ir santuokos metu įgyto turto teisinio rėžimo nustatymo
Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia turi būti nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.). Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad santuokos metu ieškovas įgijo šį turtą:
0,1869 ha žemės sklypas Nr. 629-1-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal 2005 02 14 Dovanojimo sutartį (b.l. 8-9, 54-55, V t.).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad santuokos metu atsakovė įgijo šį turtą:
¼ pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. 5296(duomenys neskelbtini), ¼ kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pagal 2003 12 03 paveldėjimo teisės liudijimus Nr. 6260, Nr. 6261 (b.l. 75-79, V t.);0,1402 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2010 09 09 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 4478 (b.l. 80-81, V t.);267/970 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pagal 2001 11 27 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 19116 (b.l. 82-85, V t.);transporto priemonė Ford Fiesta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 15, I t.);transporto priemonė Moskvich 402, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 15, I t.).
Sudarydami santuoką sutuoktiniai taip pat turėjo turto, įgyto iki santuokos sudarymo momento:
atsakovė - 15/100 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 15/100 kitų statinių, unikalus Nr. 1998-4003-3038, esantys (duomenys neskelbtini), įgyti pagal 1992 10 13 Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 3-13715 (b.l. 82-85, V t.);ieškovas - transporto priemonę - katamaraną (duomenys neskelbtini) registro Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (b.l. 101, I t.); transporto priemonę Rover 214, valst Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 113, I t.); 0,9646 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir kitus statinius (duomenys neskelbtini), įgyti pagal 1991 03 14 Dovanojimo sutartį (b.l. 18, I t.).
Nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą teismas vadovaujasi CK 3.87-3.91 str. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nevienareikšmiškai suprantama CK 3.88 str. 3 d. norma, kurioje nustatyta, jog turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai, todėl kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 str. 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 str. 3 d.), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 str. 1, 2 ir 4 d., 3.90 ir 3.91 str. taisyklėmis. (LAT Plenarinės sesijos 2010 05 20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010)
Ieškovas neprieštarauja, kad atsakovės santuokos metu įgytas turtas, nurodytas 2) ir 3) punktuose, būtų pripažintas jos asmenine nuosavybe. Kadangi dėl 2) ir 3) punktuose nurodyto turto ginčo tarp šalių nėra, šis turtas po santuokos nutraukimo paliktinas atsakovės asmeninėn nuosavybėn.
Dėl kito turto teisinio rėžimo šalys iš esmės nesutaria.
CK įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). CK 3.88 str. 1 d. nustatyta, kas pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, t.y. turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai, taip pat įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo.
Ieškovui turtą, nurodytą 1) punkte, padovanojo 2005 02 14 atsakovės teta Z. Z. (b.l. 136-137, V t.), Dovanojimo sutartyje nebuvo nurodyta, kad turtas dovanojamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Remiantis CK 3.89 str. 1 d. 2 p., turtas, sutuoktiniui dovanotas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe. CK 3.89 str. 1 d. 7 p. nurodytą aplinkybę įrodinėti turi sutuoktinis, kurio manymu tam tikras turtas santuokos metu buvo įgytas asmeninės nuosavybės teise.
Pati atsakovė sutinka, kad 1) punkte nurodytas sklypas buvo padovanotas asmeniškai ieškovui (b.l. 7-9, VI t.). Kauno rajono savivaldybės tarybos 2007 03 22 sprendimu Nr. TS-81 buvo pakeista 0,1869 ha žemės sklypo Nr. 629-1-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paskirtis, t.y. kartu padidėjo ir sklypo vertė (b.l. 48-58, V t.). Nors atsakovė teigia, kad ji finansavo paskirties pakeitimo procedūrą, tačiau neginčitinų įrodymų byloje nepateikta, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji prisidėjo iš esmės pagerindama ieškovui priklausantį turtą. Pažymėtina, kad atsakovė pagal 2010 09 09 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 44780, priklauso 0,1402 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (b.l. 80-81, V t.), dėl kurio ieškovas atsakovei pretenzijų nereiškia. Atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimas pripažinti 1) punkte nurodytą turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe atmestinas, todėl po santuokos nutraukimo šis turtas paliktinas asmenine ieškovo nuosavybe.
CK 3.90 str. įtvirtinta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kitai). Kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 str. 1 d., reikia nustatyti įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą. Spręsdamas dėl esminio pagerinimo, teismas turi atsižvelgti į tikrąją asmeninio turto prieš pagerinant ir po pagerinimo vertę, taip pat į tai, kad turto vertę gali veikti ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa bei pasiūla rinkoje.
Ieškovas patikslintame ieškinyje reikalauja pripažinti 7) punkte nurodytą turtą bendrąja jungtine nuosavybe, teigdamas, kad iš esmės jį pagerino savo atliktais darbais: pastatė namo priestatą, užtvėrė tvorą, atliko namo remonto darbus. Atsakovė pripažįsta, kad ieškovas pastatė namo, esančio (duomenys neskelbtini), priestatą, tačiau nesutinka, kad šiais darbais iš esmės pagerino jai priklausančią namo dalį. Iš teismui pateiktos įvertinimo ataskaitos matyti, kad minėtas priestatas įvertintas 9.400,00 Lt (UAB „Laudomus“ Įvertinimo ataskaita prijungta prie III t.). Be to, namo priestatas statytas ir eksploatuojamas atsakovės dukters D. B. (b.l. 77, 81-84 I t.). Taigi, pastatytas priestatas pagerino ne atsakovei priklausančią namo dalį, o priklauso kitam bendrosios dalinės nuosavybės dalyviui. Kaip matyti iš Registrų centro Kauno filialo pateiktos nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) bylos (b.l. 37-57, 75-80, I t.), namo rekonstrukcija paveldėjimo liudijimo (b.l. 36, I t.) išdavimo metu jau buvo atlikta. Ieškovas atliktus pagerinimus grindžia Registrų centro atliktais namo (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės perskaičiavimais, kuriuose namo vertė pagal 1992 07 01 kadastro duomenis buvo 221.000,00 Lt, o pagal 2006 06 05 kadastro duomenis namo vertė buvo 438.589,00 Lt (b.l. 39-40, II t.). Ieškovas savo atliktus darbus pagerinant minėtą namą ir jo aplinką įvertino 108.300,00 Lt (b.l. 59, II t.), tačiau jokių šią sumą pagrindžiančių įrodymų nepateikė.
Pažymėtina, kad faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vienos sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.). Be to, kad turtas būtų pripažintas asmenine sutuoktinio nuosavybe įgyta už asmenines lėšas arba lėšas, gavus realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, turi būti to turto įgijimo metu aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninė nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.). Ieškovas teigia, kad iki santuokos sudarymo turėjo turto (b.l. 18, 98, I t., 44-58, 69, 123-129, II t.), kurį realizavęs gerino atsakovei priklausantį turtą, o atsakovė jo teigimu visą santuokos laikotarpį gavo mažas pajamas, naudojosi jo gaunama invalidumo pensija, todėl iš savo lėšų savo turto prižiūrėti neturėjo galimybių.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovas nuo 2000 m. gavo pajamas iš invalidumo pensijos (b.l. 19-20, I t., 187, III t.), atsakovė nuo 1994 m. vasario mėn. iki 2001 m. balandžio mėn. dirbo ir gavo pajamas (b.l. 70, I t.), taip pat turėjo turto, kurį realizavo (b.l. 58-66, I t.) bei disponavo nemažomis piniginėmis lėšomis (b.l. 107-109, II t., 4-65, 114-125, III t.), kaip bylos nagrinėjimo metu nustatyta, dalis jų buvo gautos iš tetos Z. Ž.. Be to, sutuoktiniai kaip bendrąją jungtinę nuosavybę 2002 01 28 pardavė ieškovo iki santuokos įgytą 0,9646 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir kitus statinius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), už 80.000,00 Lt (b.l. 21-23, I t.), šiais pinigais naudojosi ieškovas, dalį jų paskolino savo dukrai (b.l. 111, I t., 122. II t.). Ieškovas pateikė (duomenys neskelbtini) k. atliktų darbų sąrašą (b.l. 5-12, II t.), tačiau ir ieškovas, ir atsakovė patvirtino aplinkybes, kad abu prisidėjo prie gyvenamojo namo ir kitų statinių (duomenys neskelbtini) priežiūros bei darbų gerinant turtą.
Vertinant byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovas realizavęs turtą bei įdėjęs savo darbą iš esmės pagerino atsakovei priklausančio 15/100 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 15/100 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), o atsakovė gyvendama santuokoje neturėjo finansinių galimybių save išlaikyti ir prisidėti prie savo turto pagerinimo. Ieškovo reikalavimas pripažinti asmenine nuosavybe patalpas pirmame namo aukšte 2-2 ir pusrūsio patalpose: P-11, P-12, P-13 bei bendro naudojimo su atsakove patalpas pirmame namo aukšte: 2-1, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat ieškovui nepriteistina 110.000,00 Lt kompensacija už atliktus pagerinimus, nes byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių ieškovo atliktų pagerinimų vertę.
Vadovaujantis LR Vyriausybės 1999 03 09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatomis, nustatančiomis teisę asmenims įsigyti jų naudojamą žemės sklypą prie turimų gyvenamųjų namų, reikalingą šių namų eksploatavimui, atsakovė įsigijo 267/970 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), 2001 11 27 pirkimo-pardavimo sutarties, patvirtintos Kauno miesto 6 notarų biuro notarės J. R., registro Nr. 19116, pagrindu (b.l. 73-74, I t.). Pažymėtina, kad prašymą dėl valstybinės žemės išpirkimo atsakovė pateikė dar 1993 04 15 (b.l. 104), sklypą pirko visi namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai (b.l. 105-110, I t.). Taigi turtą, nurodytą 4) punkte, atsakovė įgijo pati asmeniškai čekiais sumokėjusi už išperkamą valstybinės žemės sklypą, didžiąją dalį sumos sumokėjo iki santuokos sudarymo, kitą dalį jau po santuokos sudarymo (b.l. 99, I t.). Atsižvelgiant į tai, kad po santuokos nutraukimo atsakovei nuosavybės teise paliktinas pastatas su kitais statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), bei į tai, kad iš esmės ieškovas neprisidėjo prie 267/970 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimo, ieškovo ieškinio reikalavimas pripažinti 4) punkte nurodytą turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe netenkintinas.
Atsakovė prašo pripažinti negaliojančia 2011 07 12 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. M., dėl vidaus vandenų transporto priemonės - katamarano (duomenys neskelbtini) registro Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (b.l. 101, I t.), ir nustatyti, kad katamaranas buvo sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Iš bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių ir byloje esančios medžiagos (b.l. 22, II t., 34-35, IV t.) matyti, kad ieškovas jau turėjo katamaraną iki santuokos sudarymo, o po jos sudarymo savo darbu ir lėšomis jį baigė statyti. Atsakovė neginčija aplinkybių, kad ieškovas pats pastatė katamaraną. Atkreiptinas dėmesys, kad katamaranas dabar jau yra parduotas trečiajam asmeniui V. P. (b.l. 102, 169 I t., 66-67 II t.), kuris sutartimi suteikė teise ieškovui katamaranu naudotis (b.l. 138, V t.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nustatytina, kad vidaus vandenų transporto priemonė - katamaranas (duomenys neskelbtini) registro Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), buvo ieškovo P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė, todėl patikslintas priešieškinys dalyje dėl reikalavimo pripažinti 2011 07 12 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia ir priteisti iš ieškovo atsakovei kompensaciją dėl bendrosios dalinės nuosavybės sumažėjimo atmestinas.
Santuokos metu ieškovo vardu registruota transporto priemonė Rover 214, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 113, I t.) buvo parduota 2011 07 20 už 1.000,00 Lt. Santuokos metu atsakovės vardu registruota transporto priemonė Moskvich 402, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 15, I t.) buvo 2011 11 07 išregistruota baigus jos eksploataciją (b.l. 68, II t.). Atsakovė teigia, kad transporto priemonės Rover 214, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 3.000,00 Lt, o ieškovas pardavęs ją dar iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme už 1.000,00 Lt sumažino bendrosios jungtinės nuosavybės dydį, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šios transporto priemonės vertę nepateikia. Tuo tarpu ieškovas teigia, kad transporto priemonės Moskvich 402, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo išregistruota kaip baigus ją eksploatuoti, vertė yra 6.000,00 Lt, tačiau taip pat jokių įrodymų šios transporto priemonės vertei įrodyti nepateikia. Pažymėtina, kad transporto priemonė Moskvich 402, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra pagaminta 1957 m., duomenų apie tai, kad ši mašina laikytina antikvarine nepateikta, todėl ieškovo pateiktas išrašas iš www.autogidas.lt. (b.l. 92) laikytinas nepatikimu įrodymu nustatant tikrąją transporto priemonės vertę. Taigi atsižvelgiant į tai, kad šalys nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų nurodytas automobilių vertes, patikslintas ieškinys dalyje dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės 3.000,00 Lt kompensaciją už transporto priemonės Moskvich 402, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), realizavimą, ir patikslinto priešieškinio reikalavimas dalyje dėl kompensacijos priteisimo už be atsakovės sutikimo parduotą transporto priemonės Rover 214, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir taip sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl to, kad 5) punkte nurodytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė neprieštarauja nei viena šalis. Nustačius, kad ieškovo asmeninį turtą sudaro 1) nurodytas turtas, kad atsakovės asmeninį turtą sudaro 2), 3), 4), 5), 7) punktuose nurodytas turtas, laikytina, jog bendrą sutuoktinių turtą, įgytą santuokos metu, sudaro 5) punkte nurodytas turtas: transporto priemonė Ford Fiesta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 3.118 str. 1 d., CPK 178 str., 185 str.).
Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo nutraukiant santuoką
Nustatytą bendrą turtą teismas padalija sutuoktiniams vadovaudamasis CK 3.118 str. 2 ir 4 d. ir taikydamas šias teisės normas sistemiškai su kitomis CK normomis (CK 3.1 str.) bei vadovaudamasis proceso teisės normomis (CPK 375 str. 2 d.).
Pagal CK 3.127 str. 3 d. turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Tuo tarpu priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Minėta, kad bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178, 382 str. 4 p.). (LAT Plenarinės sesijos 2010 05 20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010) Šalys dėl santuokoje įgyto turto - transporto priemonės Ford Fiesta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesutaria, turto vertinimo neprašė. Pagal byloje esančius dokumentus transporto priemonė 2009 03 24 buvo pirkta už 7.100,00 Lt (b.l. 68, I t.). Ieškovas nurodo, kad transporto priemonė yra mažai naudojama, todėl jos vertė yra 8.000,00 Lt, ieškovė transporto priemonę vertina 7.000,00 Lt. Kadangi įrodymai dėl transporto priemonės vertės santuokos nutraukimo momentu teismui nėra pateikti, atsižvelgiant į tai, kad 2009 m. pirkus automobilį jo vertė pagal pirkimo-pardavimo sutartį buvo 7.100,00 Lt, labiau tikėtina, kad praėjus keturiems metams po transporto priemonės pirkimo jos vertė neišaugo, kaip teigia ieškovas, o mažai ją naudojant sumažėjo nežymiai. Laikytina, kad santuokoje įgyto turto - transporto priemonės Ford Fiesta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 7.000,00 Lt.
Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją (CK 3.117 str. 3 d.). Kadangi turtą sudaro transporto priemonė, kuri natūra abiem sutuoktiniams per pusę negali būti padalinta. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemone naudojasi atsakovė, į tai, kad atsakovas neprieštarauja dėl šios transporto priemonės po santuokos nutraukimo priteisimo atsakovei, transporto priemonė - transporto Ford Fiesta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), natūra priteistina atsakovei, ieškovui priteistina 3.500,00 Lt kompensacija iš atsakovės už didesnę jai tenkančio turto dalį.
Dėl buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo
Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo gali priteisti to reikalingam buvusiam sutuoktiniui išlaikymą, jeigu nustatomos aplinkybės numatytos CK 3.72 str. 2 ir 3 d. (CK 3.72 str. 1 d.). Pažymėtina, kad sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisę į išlaikymą (CK 3.72 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad nei ieškovas, nei atsakovė išlaikymo vienas kitam nereikalauja, išlaikymas sutuoktiniams po santuokos nutraukimo nepriteistinas.
Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo
Ginčo tarp šalių dėl pavardžių pasilikimo po santuokos nutraukimo nėra. Po santuokos nutraukimo ieškovui paliktina pavardė M., atsakovei paliktina iki santuokos turėta pavardė B. (CK 3.69 str. 1 d.).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Išsprendus sutuoktinių ginčą dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, 2011 09 15 ir 2011 11 14 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimis (b.l. 25-26, 172-173, I t.) taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 str. 1d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Patikslintą ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteistina 800,00 Lt išlaidų už teisines paslaugas (b.l. 147-149, V t.) (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.).
Proporcingai patenkintų ir atmestų patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimų daliai, iš ieškovo ir atsakovės valstybės naudai priteistina po 110,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 264-270, 385 str., teismas
nusprendž i a:
Patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.
Ieškovo P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 1994 01 21 Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. 152), nutraukti dėl ieškovo kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovui P. M. palikti santuokinę pavardę – M., atsakovei L. M. palikti iki santuokos turėtą pavardę – B..
Nustatyti, kad asmeninė atsakovės L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybė yra:
15/100 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 15/100 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 267/970 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); ¼ pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);0,1402 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
Nustatyti, kad 0,1869 ha žemės sklypas Nr. 629-1-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovo P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybė.
Nustatyti, kad bendrą sutuoktinių P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) turtą sudaro: transporto priemonė Ford Fiesta, VIN kodas (duomenys neskelbtini), reg. dok. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertė yra 7.000,00 Lt.
Santuokoje įgytą turtą padalinti taip: atsakovei L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti santuokoje įgytą turtą transporto priemonę Ford Fiesta, VIN kodas (duomenys neskelbtini), reg. dok. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertė yra 7.000,00 Lt.
Ieškovui P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) už atsakovei tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį iš atsakovės L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 3.500,00 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų, 00 ct) kompensaciją.
Priteisti iš ieškovo P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 2.000,00 Lt (du tūkstančius litų, 00 ct) neturtinės žalos atlyginimui.
Likusioje dalyje patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2011 09 15 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovei L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam turtui 15/100 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 15/100 kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo užtikrinti ieškovo P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškinio reikalavimai.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2011 11 14 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą ieškovo P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nekilnojamajam turtui – žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo užtikrinti atsakovės L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priešieškinio reikalavimai 23.000,00 Lt sumai
Priteisti iš atsakovės L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 800,00 Lt (aštuonis šimtus litų, 00 ct) advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovo P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) po 110,00 Lt (vieną šimtą dešimt litų, 00 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. (Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, Europos pr. 105, Kaunas, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.