Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja D. J., sekretoriaujant R. S., dalyvaujant prokurorei L. Š., nukentėjusiajai K. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. G., gim. 1973 12 06, Kaune, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB ,,13 krantas“ statybininku, aukštesniojo išsilavinimo gyv. (duomenys neskelbtini), gyv. vietą deklaravęs ten pat, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. 2011 12 22 apie 2 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodžiu grasino nužudyti, stumdė bei tampė už rankų bei galvos savo žmoną K. G., tuo sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas bus įvykdytas.

Šiais veiksmais V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d.

Kaltinamasis V. G. nurodė, jog kaltę pripažįsta bei paaiškino, jog buvo apsvaigęs nuo alkoholio, žmona grįžo 2 val. nakties, kas vyko šiuo metu gerai neprisimena. Įsivaizdavo, kad žmoną stipriai mušė, o paaiškėjo, kad nieko baisaus nebuvo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog žmonai grįžus 2 val. nakties jis pradėjo su ja konfliktuoti, varyti ją iš namų, jai pareiškus, jog niekur neis, stumdė ją, sugriebęs už rankų bandė ją išvesti iš namų į lauką bei sakė, kad ji pasigailės. Neprisimena, kad būtų grasinęs ją užmušti. (35-36 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, ji įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji K. G. nurodė, jog jos vyras turėjo draugę, pora mėnesių pas ją gyveno, po to nuolat vartojo alkoholinius gėrimus namuose. 2011 12 22 į K. G. kambarį, kur ji gulėjo ir miegojo vaikai, atėjo uošvienė ir pasakė, kad greičiau K. G. išeitų iš namų, nes ji nebegalinti jo (t.y. V. G.) sulaikyti. Dar prieš tai V. G. buvo atėjęs į kambarį, tampė už rankų, grasino užmušti. Dieną prieš šį įvykį kaltinamasis taip pat varė K. G. iš namų, sakė, kad ji čia nebegyvens, todėl K. G. kvietė policiją. 2011 12 22 policiją iškvietė dėl to, jog V. G. pradėjo varyti ją iš namų. V. G. šaukė, kad užmuš K. G. ir ji realiai tikėjo, jog prieš ją bus pavartotas smurtas, kadangi smurtą prieš ją yra vartojęs ir anksčiau

Liudytoja Regina L. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog tą naktį sūnus pamatė žmoną grįžtant 2 val. nakties. Jis buvo stipriai išgėręs. Tuomet R.L. G. nubėgo pas savo marčią ir pasakė, kad ji greičiau išvažiuotų, nes ją gali užmušti. Ji atsakė, kad basa negali išvažiuoti ir iškvietė policiją. Sūnus su savo žmona konfliktuoja seniai, tačiau ji niekada į jų konfliktus nesikišdavo, matydavo, kaip K. G. provokuodavo konfliktus.

Liudytojas R. G. nurodė, jog gruodžio 22 d. naktį Estų gatvėje buvo iškvietimas. V. V. gatve pamatė einantį žmogų, kuris pasakė, kad yra iš Estų g. 7. Jį atsivežė į Estų g. 7, ten buvusi moteris pasakė, kad jos vyras jai grasino, vyko konfliktas. Liudytojas nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė įvykį ir patvirtino duotus parodymus, jog vyriškis vežamas sakė, jog su žmona nesutaria, ji neišeina iš namų ir jeigu ji neišeis – užmuš (22-24 b.l.).

Analogiškai teismo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes nurodė ir liudytojas K. K..

Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 1297 nustatyta V. G. girtumas 2011 12 22 04 val. 11 min. – 3,75 promilių (52 b.l.).

Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisinę reikšmę turi tik realūs (ne tariami) grasinimai. BK 145 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai suformuluota, kad baudžiamas tik toks grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pažymėtina, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Taigi nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, panašūs į grasinimo, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan. (kasacinė nutartis 2K-341/2010).

Šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, jog V. G. 2011 12 22, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pamatęs vėlai naktį grįžtančią K. G., grasino nužudyti savo žmoną, sakydamas jai tiesiogiai bei savo motinai R.L. G. žodžius: ,,aš ją užmušiu“. Tai, jog ,,užmuš žmoną“ jis pakartojo ir po įvykio, policijos pareigūnams. Teisiamojo posėdžio metu K. G. teigė, jog bijojo V. G., kadangi jis dieną prieš tai taip pat buvo varęs ją iš namų grasinimais ir dėl to ji kvietė policijos pareigūnus. Tai, jog V. G. nenorėjo gyventi su K. G., norėjo, jog žmona išeitų iš jo motinos namų, ir dėl to nuolat konfliktuodavo – patvirtino ir liudytoja R.L. G., teigdama, jog tarp jos sūnaus ir marčios vyko nuolatiniai konfliktai. Tą aplinkybę, jog V. G. buvo labai smarkiai įpykęs ir ketino vartoti prieš K. G. smurtą patvirtina ir R.L. G., kuri primygtinai siūlė marčiai išvažiuoti iš namų, sakydama, jog ,,tave užmuš“. Tai, jog V. G. buvo agresyviai nusiteikęs patvirtino ir jis pats, teigdamas, jog buvo įsitikinęs, jog žmoną smarkiai sumušė ir tik vėliau sužinojo, jog jokių sužalojimų jai nepadarė. V. G. nustatytas beveik daugiau kaip 3 promilių girtumas. Taigi kaltinamasis, keletą dienų iš eilės vartodamas alkoholinius gėrimus, būdamas nuo jų apsvaigęs, dieną prieš tai vartodamas grasinimus, nenorėdamas, jog nukentėjusioji gyventų V. G. motinos namuose, būdamas supykęs ant nukentėjusiosios, jog ji jo požiūriu per vėlai grįžo namo, išsakė jai ir tretiesiems asmenims grasinimus, jog užmuš K. G., ėjo pas ją į kambarį, tąsė už rankų. Šių grasinimų realumu nukentėjusioji neabejojo, grasinimų realumu neabejojo ir kaltinamojo mama – liudytoja R.L. G., siūliusi savo marčiai kuo skubiau važiuoti iš namų. Ta aplinkybė, jog nukentėjusioji neišvažiavo, neleidžia daryti išvados, jog ji visiškai nebijojo kaltinamojo – buvo naktis, ji neturėjo kur važiuoti, be to, namuose buvo mažamečiai vaikai. Išanalizavus pateiktų įrodymų visetą, darytina išvada, jog V. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nes grasindamas žodžiu nužudyti K. G., savo veiksmais kaltinamasis sudarė nukentėjusiajai realų ir pakankamą pagrindą bijoti, kad grasinimai bus įvykdyti.

V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog kaltę pripažino, atsakomybę sunkina tai, jog nusikalto būdamas girtas.

LR BK 145 str. sankcijoje numatytos penkios alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas. Įvertinus tai, jog V. G. anksčiau neteistas, jam, vadovaujantis LR BK 55 str., skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Atsižvelgiant į tai, jog V. G. dirbantis, turi pareigą išlaikyti du vaikus, skirti viešuosius darbus ar baudą – netikslingą. Todėl V. G. skirtina laisvės apribojimo. Teismas neturi pagrindo uždrausit V. G. lankytis K. G. gyvenamojoje vietoje, kadangi ji gyvena su dviem mažamečiais kaltinamojo vaikais, su kuriasi jis turi teisę ir pareigą bendrauti.

Kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyv. vietos, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 297, 298, 301 – 307 str.,

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu pagal LR BK 145 str. 1 d. ir nuteiti jį 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant V. G. neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų per 6 (šešis) mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Išaiškinti V. G., jog jis privalo be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.