- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-06
- Bylos Nr.
- 2YT-2695-305/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00295-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutis Vaitkus
- Pareiškėjas
- M. D.
- Suinteresuotas asmuo
- O. D., E. D., E. J., R. D.
- Kategorijos
- 2.5.3Paveldėjimas pagal įstatymą
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.8.1Bylos nutraukimas, kai byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui E. D. (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos),
suinteresuotam asmeniui E. J. (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant),
suinteresuotam asmeniui R. D. (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys – O. D., E. D., E. J. ir R. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: 1) kad M. D., a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo tėvo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti, 2) kad visas A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ir O. D., a. k. (duomenys neskelbtini), santuokos metu bendrai įsigytas turtas bei turtinės teisės priklauso jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis po ½ dalį kiekvienam.Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas A. D., kuris bendrosios nuosavybės teise turėjo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini). Šį nekilnojamąjį turtą tėvai buvo nusipirkę dar 1987 m., tačiau nuosavybės teisės į šį turtą jo motinos O. D. vardu buvo įregistruotos tik 2017 metais. Pareiškėjo žiniomis, tėvai turėjo teisę išpirkti iš valstybės ir po šiais statiniais esančią namų valdos žemę bei buvo įmokėję (tėvo A. D. vardu) investicinius čekius už ją. Kadangi jis yra A. D. sūnus, tai kaip įstatyminis įpėdinis turiu teisę paveldėti jam priklausantį turtą. Kad paveldėti tėvui priklausantį turtą, jis per tris mėnesius nuo jo mirties turėjo kreiptis į notarų biurą, paduodamas pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Tačiau jis to nepadarė, nes žinojo, kad minėti statiniai visuose dokumentuose yra nurodomi kaip jo motinos O. D. nuosavybė, todėl buvo įsitikinęs, kad jokių paveldėjimo dokumentų po tėvo mirties tvarkyti nereikia. Ir tik tuomet, kai motina norėjo padovanoti šį nekilnojamąjį turtą jam, jie sužinojo, kad to padaryti nėra galimybės, nes minimas gyvenamasis namas ir ūkio pastatai priklauso abiems jo tėvams nuosavybės teise ir mama padovanoti jam šio turto negali tol, kol nebus sutvarkyti dokumentai dėl tėvui priklausančios dalies paveldėjimo. Norint jam susitvarkyti tėvui priklausančios turto dalies paveldėjimo dokumentus, būtina kreiptis į teismą, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jis priėmė palikimą po savo tėvo A. D. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Tai, kad jis faktiškai priėmė palikimą po savo tėvo mirties, įrodo tokie faktai: po tėvo mirties jis liko gyventi ir iki šiol gyvena tėvams nuosavybės teise priklausančiame name, todėl jam atiteko ir tėvui priklausę namų apyvokos bei asmeniniai daiktai (baldai, indai, nuotraukos, knygos ir kt.), jis prižiūri šį namą, moka už jį komunalinius mokesčius (motinos vardu, nes namas įregistruotas jos vardu), naudojasi prie namų esančia žeme, kurią tėvai turi teisę išpirkti iš valstybės. Be to, teismine tvarka būtina nustatyti ir juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvų santuokos metu įsigytas turtas jiems priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį kiekvienam, nes tėvo mirties dienai tėvams priklausantis turtas padalintas nebuvo, nors jų santuoka jau buvo nutraukta. Esant tokiais situacijai, notaras negalės išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimo į tėvui priklausantį turtą, nes nėra nustatyta jam priklausanti turto dalis. Kadangi nutraukiant santuoką tėvų santuokos metu įsigyto turto teisinis statusas nebuvo išspręstas, tai atsižvelgiant tiek į šiuo metu jau negaliojantį Santuokos ir šeimos kodeksą (21 straipsnis), tiek į Civilinio kodekso 3.117 straipsnį, laikytina, kad tėvų santuokos metu įsigytas bei jiems priklausantis turtas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise ir šio bendro turto dalys yra lygios, t.y. kiekvienam iš jų priklauso po ½ dalį. Kadangi vienas iš sutuoktinių (pareiškėjo tėvas) jau yra miręs, tai pasidalinti santuokos metu įsigytą turtą notarine tvarka ar motinai kreipiantis į teismą dėl turto padalinimo nėra galimybės, todėl šiuo atveju turėtų būti nustatytas juridinę reikšmę turinti faktas (CPK 445 straipsnis) (b. l. 3-5). Teismo posėdžio metu pareiškėjas savo pareiškimą palaikė tik dalyje – dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, o likusioje dalyje pareiškimą prašė palikti nenagrinėtą, kadangi toks reikalavimas nagrinėtinas ginčo, o ne ypatingosios teisenos tvarka; patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes (2018 m. gegužės 30 d. teismo posėdžio garso įrašas 1.39-1.46 min., 2.39-5.03 min., 8.00-8.35 min. ir 13.00-13.08 min.).Suinteresuotas asmuo O. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimo reikalavimu dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, taip pat su tuo, kad likusioje dalyje pareiškimas būtų paliktas nenagrinėtas, sutinka; patvirtino, kad po A. D. mirties jam priklausiančiu turtu toliau rūpinosi sūnus M. D. (2018 m. gegužės 30 d. teismo posėdžio garso įrašas 1.49 min ir 6.10-7.52 min.).Suinteresuoti asmenys E. D., E. J. ir R. D. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prieštaravimų pareiškimo tenkinimui jokia forma neišreiškė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl prašymo nustatyti palikimo priėmimo faktą
Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 6). Pareiškėjas M. D. yra mirusiojo sūnus (b. l. 8), todėl turi teisę paveldėti mirusiojo turtą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą (mirusysis testamento nebuvo sudaręs (b. l. 41)). Po palikėjo mirties liko paveldėtino turto: bendrosios nuosavybės teise priklausęs gyvenamasis namas su kitais statiniais, esantys adresu (duomenys neskelbtini), bei teisė išpirkti valstybinę namų valdos žemę po minėtais statiniais (b. l. 9, 10, 11-12, 28-29, 35). Remiantis pareiškėjo paaiškinimais, kuriuos patvirtino suinteresuotas asmuo O. D. bei liudytojai K. B. ir G. J. (2018 m. gegužės 30 d. teismo posėdžio garso įrašas 6.10-7.52 min., 9.19-10.57 min. ir 11.40-12.47 min.), nustatyta, kad pareiškėjas po tėvo mirties liko gyventi ir iki šiol gyvena tėvui bendrosios nuosavybės teise priklausančiame name, todėl jam atiteko ir tėvui priklausę namų apyvokos bei asmeniniai daiktai (baldai, indai, nuotraukos, knygos ir kt.), jis prižiūri šį namą ir kitą turtą, moka komunalinius mokesčius (b. l. 3-5, 2018 m. gegužės 30 d. teismo posėdžio garso įrašas 2.39-5.03 min., 8.00-8.35 min.). Notaro liudijimas ir duomenys iš valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro liudija, jog į notarą dėl palikimo priėmimo po A. D. mirties niekas nesikreipė (b. l. 13, 41). Teismas sprendžia, kad nustatytų faktinių duomenų visuma yra pakankama konstatuoti faktą, jog M. D. po savo tėvo A. D. mirties faktiškai pradėjo valdyti mirusiojo turtą ir taip priėmė jo palikimą. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, o šio fakto nustatymas pareiškėjui turės juridinę reikšmę – jis įgis galimybę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiajam priklausiusį turtą, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas M. D. po savo tėvo A. D. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).
Dėl prašymo nustatyti faktą, kad turtas ir turtinės teisės asmenims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis
Pareiškėjas teismo posėdžio metu savo pareiškimą dalyje dėl fakto, kad turtas ir turtinės teisės asmenims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis, nustatymo prašė palikti nenagrinėtą, kadangi toks reikalavimas nagrinėtinas ginčo, o ne ypatingosios teisenos tvarka.Nustatyta, kad pareiškėjo tėvai A. D. ir O. D. santuokos metu pirkimo pardavimo sutarties pagrindu buvo įgiję gyvenamąjį namą su kitais statiniais, esančius adresu (duomenys neskelbtini), taip pat sumokėję 1553 rub. investicinių čekių už 0,3000 ha valstybinę namų valdos žemę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 11-12, 28-29, 35). Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2001 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-840-02/2001 A. D. ir O. D. santuoka buvo nutraukta, santuokos nutraukimo faktas civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotas 2002 m. balandžio 24 d. (b. l. 9, 10). Nei minėtu, nei kitu teismo sprendimu A. D. ir O. D. santuokos metu įgyto turto padalinimo klausimas nebuvo spręstas. Minėti statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti 2017 m. gruodžio 13 d. O. D. nuosavybės teise (b. l. 11-12, 28-29). Investicinius čekius už žemę įmokėjo A. D. (b. l. 35).Pareiškėjas, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad visas jo tėvų santuokos metu bendrai įsigytas turtas bei turtinės teisės priklauso jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis po ½ dalį kiekvienam, siekia teisiškai individualizuoti palikėjui priklausančią turto dalį. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008).Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).CPK 444 straipsnio 2 dalyje pateiktas nebaigtinis teismo tvarka nustatinėtinų juridinę reikšmę turinčių faktų sąrašas. CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenustato jiems kitokios tvarkos. Taigi CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas yra procesinis pagrindas nustatyti visus kitokius, CPK 444 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose nenumatytus, juridinę reikšmę turinčius faktus. Sprendžiant dėl tokių faktų nustatymo, taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir nustatant teisiškai reikšmingus faktus, išvardytus CPK 444 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.Teismo mano, kad prašymas nustatyti faktą kad pareiškėjo tėvų santuokos metu bendrai įsigytas turtas bei turtinės teisės priklauso jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis po ½ dalį kiekvienam, negali būti nagrinėjamas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teisena. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas numato galimybę nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, t. y. įregistravimo faktą (ar kitokius faktus), o ne patį turto teisinį režimą. Tais atvejais, kai įpėdinis siekia įrodyti reikšmingus faktus – teisiškai individualizuoti palikėjui priklausančią turto dalį, t.y. palikėjo turto teisinį režimą gali įrodinėti reikšmingas aplinkybes, reikšdamas ieškinį. Tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnio tvarka (Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1854-658/2014). Tais atvejais, kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į daiktą ir koks šios teisės turinys, juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatinėjamas; tokie klausimai turi būti sprendžiami teismui nagrinėjant su daiktais susijusį teisminį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2007; 2007 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007 ir kt.). Nagrinėjamu atveju ginčas vyksta dėl daiktinių teisių į turto dalį, todėl toks prašymas negali būti nagrinėjamas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teisena. Pareiškėjas, kaip palikėjo teisių perėmėjas, turi kreiptis į teismą su reikalavimu dėl daiktinių teisių gynimo ginčo teisenos tvarka. Todėl byla dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad visas A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ir O. D., a. k. (duomenys neskelbtini), santuokos metu bendrai įsigytas turtas bei turtinės teisės priklauso jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis po ½ dalį kiekvienam, nustatymo nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme ypatingosios teisenos tvarka (CPK 293 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalimi, 448, 260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Patikslintą pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. D., a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo tėvo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Bylą dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad visas A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ir O. D., a. k. (duomenys neskelbtini), santuokos metu bendrai įsigytas turtas bei turtinės teisės priklauso jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis po ½ dalį kiekvienam, nustatymo nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme ypatingosios teisenos tvarka.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.