Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. J., atstovaujamo advokato D. A., atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-3864-1048/2018.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo atsisakymo tvirtinti taikos sutartį teisėtumo ir pagrįstumo.2018 m. birželio 5 d. Telšių apylinkės teisme Akmenės rūmuose gautas pareiškėjo G. J., atstovaujamo advokato D. A. ir A. N. prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo, kuriuo prašo patvirtinti G. J. ir A. N. (toliau -pareiškėjai) 2017 m. gegužės 22 d. sudarytą taikos sutartį.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nurodytų absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Byloje turimais duomenimis, Šiaulių apylinkės teismo 1999 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-992/1999 iš atsakovo G. J. buvo priteista 3858 Lt (1117,35 Eur) įsiskolinimo ir 192,90 Lt (55,87 Eur) žyminio mokesčio ieškovui A. N.. Viso: 4050,90 Lt (1173,22 Eur). Teismo sprendimas įsiteisėjo 1999 m. birželio 23 d., jo pagrindu 1999 m. birželio 25 d. išduotas vykdomasis raštas. Vykdomasis dokumentas buvo pateiktas priverstiniam vykdymui antstolei E. R.. Antstolė 2018 m. balandžio 23 d. Išieškojimo negalimu aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad skolininkas G. J. neturi turto bei piniginių lėšų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, ir tai, kad skolininko gyvenamoji vieta deklaruota Danijoje, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 631 straipsnio 1 dalies 9 punktu, vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojui A. N.. Išieškojimo negalimumo akte nurodyta, kad vadovaujantis CPK 631 straipsnio 3 dalimi vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui netrukdo per įstatymo nustatytą terminą iš naudo pateikti šį dokumentą vykdyti. Antstolė E. R. 2018 m. balandžio 23 d. surašė Patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo užbaigė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomąjį dokumentą Nr. 992 grąžino išieškotojui: A. N. (CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vykdomosios bylos užbaigimo pagrindas nurodomas - CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus CPK 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus.Pareiškėjai kreipėsi į Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus su prašymu patvirtinti G. J. ir A. N. 2017 m. gegužės 22 d. sudarytą taikos sutartį dėl teismo priteistos skolos sumokėjimo. Nurodė, kad įstatymas leidžia sudaryti taikos sutartį vykdymo procese, tačiau turimu atveju vykdymo procesas yra pasibaigęs, o antstolė E. R. atsisakė kreiptis į teismą, todėl pareiškėjai negali naudotis CPK 595 straipsnyje nustatyta tvarka, taikos sutartį pateikiant per antstolį ir kreipiasi supaprastinto proceso tvarka, prašydami patvirtinti taikos sutartį CK 6.983 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Dėl CK 6.983 straipsnio taikymo

Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Taigi, taikos sutartimi gali būti sprendžiamas tiek jau kilęs teisminis ginčas, tiek užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje, tiek sprendimo vykdymo klausimai. Tokia sutartimi realizuojamas ginčo subjektų dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra konstatavęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Šalys, sudarydamos taikos sutartį, paprastai suvokia, kad atkaklus pradinės pozicijos laikymasis susitaikymo rezultatų neduos, todėl savanoriškas konflikto sureguliavimas įmanomas tik abipusių nuolaidų būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010). Nagrinėjamu atveju yra įsiteisėjęs Šiaulių apylinkės teismo 1999 m. birželio 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-992/1999, kuriuo iš atsakovo G. J. priteista 3858 Lt (1117,35 Eur) įsiskolinimo ir 192,90 Lt (55,87 Eur) žyminio mokesčio ieškovui A. N.. Taigi toks sprendimas turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią, nes šalių ginčas yra galutinai išspręstas, byla yra išnagrinėta. Pareiškėjai prašė patvirtinti taikos sutartį CK 6.983 straipsnio pagrindu jau išnagrinėtoje byloje, kurioje teismo sprendimas įsiteisėjęs dėl priteistos skolos sumokėjimo. Nėra duomenų, kad šalys taikiai sprendė dėl sprendimo įvykdymo esant išduotam vykdomajam raštui ir teismo antstoliui atliekant vykdymo veiksmus. Pažymėtina, kad šalys kreipėsi į teismą su prašymu kai vykdomoji byla buvo baigta CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka (konkrečiai CPK 631 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu) grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui (CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad šiuo atveju antstolė, 2018m. balandžio 23 d. surašiusi išieškojimo negalimumo aktą, vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojui, tačiau vykdomosios bylos nenutraukė, kadangi tokiu atveju vykdomoji byla nėra nutraukiama. Teismas pažymėjo, kad įstatymas numato, kad vykdomojo dokumento grąžinimas per įstatymo nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti (CPK 631 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad vykdomosios bylos užbaigimą reglamentuoja CPK 632 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį vykdomoji byla laikoma baigta, be kita ko: visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą (1 punktas); CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus CPK 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus (2 punktas); nutraukus vykdomąją bylą (3 punktas). CPK 631 straipsnio 1 dalis įtvirtina atvejus, kada vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui. To paties straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta, kad vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, nustačius, kad skolininkas Lietuvos Respublikos teritorijoje negyvena, nedirba ir neturi turto ar pajamų. Sutiktina su apelianto atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo aplinkybę, kad vykdomoji byla nebuvo nutraukta, nes turimu atveju taikos sutartis pareiškėjų prašoma patvirtinti ne vykdymo procese, todėl netaikytinos CPK 595 straipsnis, reglamentuojantis taikos sutarties sudarymą vykdymo procese, kuris yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis matyti, kad antstolė E. R. 2018 m. balandžio 23 d. surašė Patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo užbaigė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomąjį dokumentą Nr. 992 grąžino išieškotojui: A. N. (CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Apeliantas pagrįstai vadovaujasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-687-178/2015, kurioje pasisakyta, kad tuo atveju, kai byla jau yra išnagrinėta, sprendimas joje įsiteisėjęs, kitaip tariant byla ją nagrinėjusiame teisme yra baigta dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, išspręsti įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo kausimus, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į apylinkės teismą CPK 579-582 straipsnių nustatyta supaprastinto proceso tvarka. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-687-178/2015)Vienas pagrindinių civilinės teisės principų yra sutarties ( susitarimo) laisvės principas ( CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), kuris reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, kokią konkrečią sutartį (susitarimą) sudaryti su pasirinktu asmeniu arba jos nesudaryti. Nors konkrečiu atveju yra įsiteisėjęs teismo sprendimas iš ko galima spręsti, kad taikaus sprendimo nebuvo pasiekta bylą nagrinėjant teisme, taip pat nepriimtas taikus sprendimas atliekant vykdymo veiksmus, tačiau iš esmės, apeliacinio teismo vertinimu taikus sprendimas gali būti priimamas bet kuriuo metu šalims susitarus spręsti taikiai, patvirtinant taikos sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalys gali sudaryti taikos sutartį bei pateikti ją tvirtinti teismui ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Sutiktina su apelianto atskirojo skundo teiginiu, kad pareiškėjų G. J. ir A. N. procesinė teisinė padėtis niekuo nesiskiria nuo šalių, kurios sudaro taikos sutartį, kai nesikreipiama į antstolį ir jų taikos sutartis patvirtinama supaprastinto proceso tvarka. Kaip jau buvo minėta vykdymo procesas yra pabaigtas, o kreditorius nesikreipė į antstolį dėl pakartotinio vykdymo proceso pradėjimo, todėl šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinta tvarka, kad būtų patvirtinta taikos sutartis, kuri modifikuoja teismo sprendimu susiklosčiusius teisinius santykius, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriaus normomis. Kaip minėta teismo sprendimas turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią, jis privalo būti vykdomas. Tačiau apeliacinio teismo vertinimu šalys turi teisę pasikeitus aplinkybėms atsisakyti reikalauti priteistų sumų, ar dalies sumokėjimo, atsisakyti kreiptis dėl išieškojimo priverstine tvarka, abipusių nuolaidų būdu kitaip išspręsti klausimus dėl sprendimo vykdymo, patvirtinti, kad sprendimas yra įvykdytas, neturima pretenzijų ir pan., t.y. šalys gali laisvai disponuoti savo teisėmis. Apeliacinio teismo vertinimu vien dėl to, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, nėra iš naujo kreipiamasi dėl priverstinio vykdymo, o vykdomoji byla baigta, negali būti pagrindas uždrausti šalims taikiai susitarti. Kreipiantis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas tvirtina, jei sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama ( CK 1.80, 1.81, 1.84, 1.86, 6.228, 6.984, 6.986 straipsniai, CPK 42 straipsnio 2 dalis 293 straipsnio 5 punktas, 296 straipsnio 1 dalies 2–4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).Įvertinęs atskirojo skundo argumentus, byloje turimą medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai taikė procesinės teisės normas ir nepagrįstai sprendė, kad šalių prašymas dėl taikos patvirtinimo nenagrinėtinas teisme. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2SP-3864-1048/2018 naikintina, o pareiškėjų prašymas su byla grąžintini pirmosios instancijos teismui spręsti jo priėmimo klausimą iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas negali spręsti prašyme nurodyto klausimo iš esmės, nes jis nebuvo pirmosios instancijos teismo nagrinėtas bei nebuvo priimtas. Ieškinių ir pareiškimų priėmimo klausimai yra pirmosios instancijos teismo kompetencija.Byloje nepateikta duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-3864-1048/2018 ir pareiškėjų G. J. ir A. N. prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo priėmimo klausimą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjui.