- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-27
- Bylos Nr.
- 2A-667-227/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01180-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Zina Mickevičiūtė, Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- R. A.
- Atsakovas
- notarei L
- Trečiasis asmuo
- V. A., Draudimo bendrovei AIG Europe Limited
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-667-227/2017
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugsėjo 27 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Danguolės Smetonienės, Zinos Mickevičiūtės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. A. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-42-762/2017 pagal ieškovės R. A. ieškinį dėl 2016-05-30 nuosavybės teisės liudijimo Nr. 2R-1580, išduoto V. A. į ½ dalį indėlio panaikinimo ir žalos atlyginimo atsakovei notarei L. S., tretiesiems asmenims V. A., Draudimo bendrovei AIG Europe Limited (Finland Branch),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė R. A., patikslintu ieškiniu prašė panaikinti 2016-05-30 V. A. išduoto Nuosavybės teisės liudijimo notarinio registro Nr. 2R-1580 antros dalies įrašą „Piniginiai indėliai su priskaičiuotomis palūkanomis, laikomi AB „Šiaulių bankas“, sąskaitų numeriai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)“. Prašė priteisti iš notarės L. S. žalos atlyginimui 2250 Eur ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės tėvas J. A., kuris testamentu palikimą paliko vaikaičiui A. A.- ieškovės sūnui. Priėmęs palikimą A. A. 2016-06-01 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi paveldėjimo teisę į turtą ir turtines teises, likusias po J. A. mirties, dovanojo ieškovei. 2016-07-19 ieškovei buvo išduotas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas, kuriame nurodyta, kad paveldimą turtą sudaro ½ piniginių indėlių su priskaičiuotomis palūkanomis, laikomų AB Šiaulių banke sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Likusi ½ dalis – palikėjo sutuoktinei- ieškovės motinai V. A.., Teigė, kad nurodytose sąskaitose buvo laikomi palikėjo J. A. paveldėti pinigai po E. B. mirties. Šią aplinkybę žinojo notarė dar iki paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo išdavimo ieškovei, nes jai buvo pateiktas 2000-02-02 paveldėjimo teisės liudijimas, kad J. A. paveldėjo sesers E. B. palikimą- piniginį indėlį. Tai patvirtina, kad piniginis indėlis yra ne santuokinis turtas. Notarė, išdavusi nuosavybės teisės liudijimą V. A. ir į ½ piniginio indėlio, pripažino padariusi klaidą ir paprašė susitarti su V. A., kad ši grąžintų pinigus. Nurodė, kad motina V. A. neturi galimybės gražinti 2250 Eur, nes nebeturi. Todėl ši suma, kaip žalos atlyginimas, priteistinas iš notarės.Pakeitusi ieškinio pagrindą, nurodė, kad palikėjas sąskaitoje laikė asmenines lėšas- pinigus, gautus, kaip kompensaciją už žemę su palūkanomis, perkeldamas iš vienos sąskaitos į kitą, iš vieno banko į kitą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Panaikino 2016-04-30 Rokiškio rajono 2 notaro biuro notarės L. S. V. A. išduotame nuosavybės teisės liudijime 2 (antros) dalies įrašą, kuriame nurodyta, kad V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ½ dalis J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) piniginio indėlio, laikomo AB „Šiaulių bankas“, sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini).“ Kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė. Netenkino ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Priteisė iš ieškovės 2134,50 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui AIG Europe Limited (Finland Branch).Teismas nustatė, kad J. A. 2010-05-20 buvo sudaręs oficialųjį testamentą, kuriuo padarė patvirtinimą, kad visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris jam priklausys jo mirties dieną palieka savo vaikaičiui A. A. (t. 1, b. l. 52). 2016-04-25 A. A. Rokiškio rajono 2 notarų biurui pateikė pareiškimą, jog priima J. A. palikimą (t. 1, b. l. 44). 2016-04-26 AB „Šiaulių bankas“ pagal Rokiškio rajono 2 notarų biuro paklausimą pateikė informaciją, kad J. A. banke turi banko sąskaitas, kurių likutis sąskaitoje (duomenys neskelbtini) - 171,16 Eur (banko sąskaita) ir sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) - 4344,30 Eur (terminuotas indėlis) (t. 1, b. l. 67). 2016-05-30 V. A. (mirusiojo J. A. sutuoktinė) pateikė prašymą išduoti Nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį turto įgyto santuokos metu, nurodė, kad gyvendami santuokoje sutuoktiniai sutaupė pinigines lėšas, laikomas AB „Šiaulių bankas“ (t. 1, b. l. 50). 2016-04-30 notarė V. A. išdavė nuosavybės teisės liudijimą (t. 1, b. l. 71), kuriame nurodė tvirtinanti, kad V. A. yra pergyvenusi sutuoktinį J. A., mirusį (duomenys neskelbtini) ir jai nuosavybės teise priklauso ½ dalis bendro turto, įgyto jiems gyvenant santuokoje. Šio liudijimo 2 dalyje nurodyta, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, kurio nurodytos dalies nuosavybės teisė tvirtinama V. A., šiuo liudijimu sudaro „Piniginiai indėliai su priskaičiuotomis palūkanomis, laikomi AB „Šiaulių bankas“, sąskaitų numeriai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).“ 2016-06-01 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi (t. 1, b. l. 47) A. A. padovanojo savo paveldėjimo teisę į turtą ir turtines teises, likusias po jo senelio – testatoriaus J. A. mirties savo motinai R. A.. 2016-07-19 notarė R. A. išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (t. 1, b. l. 72), nurodydama, kad be kito paveldimo turto, paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas sudaro ½ dalis piniginių indėlių su priskaičiuotomis palūkanomis, laikomų AB „Šiaulių bankas“, sąskaitų numeriai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar AB „Šiaulių bankas“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančios lėšos buvo palikėjo asmeninė ar bendroji jungtinė nuosavybė ir ar pergyvenusiai sutuoktinei galėjo būti išduotas nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalį pinigų, esančių nurodytose sąskaitose.Teismas nustatė, kad į AB „Swedbank“ J. A. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Biržų rajono žemėtvarkos skyrius kaip kompensaciją už žemę laikotarpiu nuo 2002-11-08 iki 2006-08-18 atskirais mokėjimais (viso 11 mokėjimų) pervedė 45697 Lt sumą. Pripažino, kad J. A., gavęs kompensaciją už žemę (45697 Lt), dalį pinigų panaudojo, tačiau dalį kompensacijos -15.000 Lt, kas atitinka 4.344,30 Eur, laikė nepertraukiamai sąskaitose bankuose (terminuotuose indėliuose), jų nenaudodamas ir nepapildydamas santuokoje įgytomis bendromis lėšomis, tai yra juos laikė kaip savo asmeninę nuosavybę. Šiam turtui, t. y. po J. A. mirties atsiradusiam palikimui, buvusiam AB „Šiaulių bankas“ sąskaitose, turėjo būti taikytinas įstatymu nustatytas asmeninės nuosavybės teisinis režimas ir testamentiniam įpėdiniui paveldėjimo teisės liudijimas turėjo būti išduodamas į visą turtą (4344,30 Eur indėlį AB „Šiaulių bankas“), o ne į jo dalį. Todėl nuosavybės teisės liudijimo dalis, kuria notarė patvirtino, kad V. A. nuosavybės teise priklauso ½ dalis bendro su J. A. turto, tai yra piniginis indėlis, laikomas AB „Šiaulių bankas“, sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini), neatitinka faktinių aplinkybių ir toks įrašas naikintinas. Teismas nustatė, kad 2015-07-15 terminuotą indėlį perkėlus į kitą sąskaitą, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) liko tik 173,77 Eur palūkanos, kurias J. A. išmokėjo AB „Šiaulių bankas“. Nuo šios sumos nuskaitytas banko sąskaitos administravimo mokestis ir 2016-03-30 šioje sąskaitoje buvo 171,16 Eur likutis. Teismas vadovavosi CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis bei sprendė, kad 171,16 Eur pinigų suma, kaip palūkanos nuo 4344,30 Eur sumos, pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas panaikinti minėto liudijimo antros dalies įrašą „Piniginiai indėliai su priskaičiuotomis palūkanomis, laikomi AB „Šiaulių bankas“, sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini)“ yra nepagrįstas ir šią reikalavimo dalį atmetė. Teismas nustatė, kad testamentiniam įpėdiniui 2016-04-25 Rokiškio rajono 2 notarų biurui pateikus pareiškimą, jog priima mirusio senelio palikimą (t. 1, b. l. 44), notarė , siekdama nustatyti paveldimą turtą, tą pačią dieną kreipėsi į AB „Šiaulių bankas“, kuris jau sekančią dieną pateikė informaciją, jog J. A. banke turi banko sąskaitas, kurių likutis 2016-04-26 yra: sąskaitoje (duomenys neskelbtini) 171,16 Eur (banko sąskaita) ir sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 4344,30 Eur (terminuotas indėlis) (t. 1, b. l. 67). Jokių duomenų notarei apie tai, kad šiam turtui gali būti taikomas turto asmeninės nuosavybės teisinis rėžimas nebuvo pateikta. Testamentinis įpėdinis, kuris buvo informuotas, jog ½ dalis piniginio indėlio su priskaičiuotomis palūkanomis yra laikytinas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, dėl to nenurodė jokių prieštaravimų, nepateikė notarei jokių papildomų dokumentų, kas būtų pagrindas atidėti ar atsisakyti išduoti V. A. nuosavybės teisės liudijimą į banko sąskaitose esančias lėšas, nėra duomenų, kad ir ieškovė būtų ginčijusi šią aplinkybę. V. A. 2016-05-30 Rokiškio rajono 2 notarų biurui pateikė prašymą išduoti Nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį turto įgyto santuokos metu, prašyme nurodydama, kad gyvenant santuokoje sutaupytos piniginės lėšos, laikomos AB „Šiaulių bankas“ (t. 1, b. l. 50). Teismas sprendė, kad notarė, išduodama trečiajam asmeniui nuosavybės teisės liudijimą, savo, kaip notarės, pareigas atliko tinkamai, taip pat nepažeidė liudijimo išdavimo terminų, nes tokie įstatymo nėra numatyti ir byloje nėra įrodyti kokie nors notarės neteisėti veiksmai išduodant nuosavybės teisės liudijimą V. A.. Pripažino, kad testamentinio įpėdinio bei pačios ieškovės neveikimas (neinformavimas notarės laiku apie kitokį testatoriaus J. A. turto teisinį rėžimą) sąlygojo faktinių aplinkybių neatitinkančio nuosavybės teisės liudijimo išdavimą V. A.. Iškilus ginčui ir pati ieškovė notarei pateikė neteisingus duomenis apie J. A. turto esančio sąskaitose kilmę, nurodydama, kad tai J. A. paveldėtos piniginės lėšos, nors vėliau išaiškėjo, kad lėšos buvo kompensacija už žemę. Teismas nenustatė, kad notarė neteisėtais veiksmais- išduodama nuosavybės teisės liudijimą, padarė 2167,15 Eur žalą, taip pat ji pažeidė trijų mėnesių liudijimo išdavimo terminą ir ieškovės reikalavimo netenkino. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas pažymėjo, kad testamentinio įpėdinio A. A. bei pačios ieškovės procesinis elgesys nebuvo tinkamas, jie laiku neginčijo notarės išduodamo nuosavybės teisės liudijimo V. A., teikė neteisingus duomenis notarei, o po to ir teismui dėl paveldimo turto kilmės, įrodymus dėl turto kilmės rinko ginčo nagrinėjimo teisme metu, dėl ko buvo atidedami teismo posėdžiai, paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl paveldimo turto kilmės ieškovė keitė ieškinio pagrindą, kas sąlygojo papildomą atsakovės bei trečiojo asmens atstovės pasirengimą bylai ir tuo pačiu bylinėjimosi išlaidų padidėjimą. Sprendė, kad tinkamai surinkus ir laiku pateikus įrodymus notarei dėl turto kilmės, ginčas dėl nuosavybės teisės liudijimo panaikinimo net nebūtų iškilęs. Todėl pripažino, kad ieškovės netinkamas procesinis elgesys sąlygojo ginčo kilimą ir trečiojo asmens išlaidų atsiradimą. Teismas ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė, o atsakovės ir trečiojo asmens atstovės prašymą priteisti atstovavimo išlaidas tenkino iš dalies, priteisė 2134,50 Eur advokato išlaidų, taip pat iš ieškovės priteisė procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Pripažino, kad atstovo laiko, praleisto kelionėje, įkainiai trys kartai po 405 Eur, kas sudaro 1215 Eur, t.y. daugiau kaip trečdalis visų atstovavimo išlaidų, kurie įvertinti daugiau nei pasirengimas bylai bei atstovavimas teisme, yra aiškiai nepagrįsti.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai
Apeliaciniu skundu ieškovė R. A. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta tenkinti ieškinį dėl 2167,15 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš notarės L. S., ir dėl šios dalies sprendimo priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje tenkinti. Taip prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria iš R. A. priteista trečiajam asmeniui 2134,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti iš notarės bylinėjimosi išlaidas ieškovei. Prašo priimti naują rašytinį įrodymą - Panevėžio apskrities valdytojo administracijos sprendimą, kuriuo J. A. nuosavybė į žemę atstatyta pinigais, pažyma apie valstybės išperkamą žemę. Nurodo, kad teismas nepilnai išnagrinėjo bylos duomenis dėl neteisėtų notarės veiksmų, netaikė Notariato įstatymo 52 straipsnio nuostatų, numatančių, kad nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pragyvenusiam sutuoktiniui dėl bendro turto, įgyto santuokos metu. Teisme A. A. nurodė, kad jis notarę informavo, jog piniginis indėlis yra velionio paveldėtos asmeninės lėšos ir jam buvo pasakyta, kad tai patvirtinti gali teismas. Notarė, būdama informuota, kad piniginis indėlis yra palikėjo asmeninės lėšos, neatidėjo notarinių veiksmų atlikimo, tuo nesuteikė laiko R. A., kuriai testamentinis paveldėtojas perleido paveldėjimo teises, pateikti minėtą aplinkybę patvirtinančių dokumentų (Notariato įstatymo 25 str.). Notarė išdavė nuosavybės teisės liudijimą ne į santuokinį turtą, bet į testatoriaus asmeninį turtą ir tuo padarė žalą ieškovei, kuri neteko ½ palikėjo turėto asmeninių lėšų indėlio. Notarės profesinės pareigos netinkamas vykdymas, sukėlęs žalingus padarinius, yra pagrindas profesinei civilinei atsakomybei atsirasti.Teigia, kad pagal Aukščiausiojo teismo išaiškinimą tretiesiems asmenims padaryta žala turėtų būti atlyginama visiškai ir tais atvejais, kai notaras dėl suklydimo ar kitų asmenų neteisėtų veiksmų(apgaulės) atlikdamas savo profesinėje veikloje jam paskirtas funkcijas padaro formalaus pobūdžio pažeidimą, kuriuo prisideda prie žalos atlyginimo. Nesutinka, kad ieškovės netinkamas procesinis elgesys sąlygojo ginčo kilimą ir trečiojo asmens išlaidų atsiradimą. Nurodo, kad A. A. pareiškimą dėl palikimo pagal testamentą priėmimo pateikė notarei 2016-04-25 ir tuo metu informavo, jog piniginis indėlis yra palikėjo asmeninės paveldėtos lėšos. R. A. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas į J. A. palikimą išduotas 2016-07-19 ir tik tada jai tapo žinoma, kad 2016-05-30 notarė išdavė nuosavybės teisės liudijimą trečiajam asmeniui. Iki tol ieškovė įtakoti notarę dėl nuosavybės teisės liudijimo neišdavimo į asmeninį J. A. turtą neturėjo teisinio pagrindo. Pats nuosavybės teisės liudijimas, palikimo tvarkymo byla pateikti tik įpareigojus teismui. R. A. ir A. A. iš J. A. pasakojimo žinojo, kad jis laiko 15.000 litų piniginį indėlį banke iš paveldėtų lėšų, todėl tokios aplinkybės ir buvo nurodytos ieškinyje, bankas nesuteikė reikalingos informacijos, advokatui atsisakė pateikti išrašus, jie gauti tik teismo pareikalavimu per kelis kartus. Teismo 2017-04-30 nutartyje pripažinta, kad tikrosios aplinkybės, kokios kilmės J. A. asmeninės piniginės lėšos buvo laikomos AB „Šiaulių bankas indėlyje jo mirties dieną, paaiškėjo po liudytojo V. A. apklausos teisme ir gavus visus išrašus iš AB „Swedbank", jog tai ne E. B. palikimas, o jo gauti pinigai, kaip valstybės kompensacija už žemę. Tai paneigia išvadą, kad ieškovės netinkamas procesinis elgesys sąlygojo ginčo kilimą.
Atsiliepimu į ieškovė R. A. apeliacinį skundą atsakovė notarė L. S., trečiasis asmuo Draudimo bendrovė AIG Europe Limited (Finland Branch) prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad 2016-04-26 gautų duomenų apie piniginių lėšų likučius turinys bei faktas, jog velionis mirė būdamas santuokoje, nesant kitos informacijos ar duomenų, notarei leido padaryti išvadą, jog minėtos piniginės lėšos yra laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kas buvo notarės paaiškinta A. A.. Notarė neturėjo teisės reikalauti iš V. A. pateikti kokius nors įrodymus, kurie patvirtintų, jog ginčo lėšos nėra velionio asmeninė nuosavybė, t.y. prašyti V. A. patvirtinti aplinkybę, kuri ir taip yra preziumuojama įstatymo (CK 3.88 str. 2 d.), o pareigą ją nuginčyti tenka su ja nesutinkantiems asmenims (šiuo atveju ieškovei). Tik 2016-06-01, jau po ginčo liudijimo išdavimo notarė informuota ieškovės žodžiu, kad palikėjo lėšos buvo asmeninės. Aplinkybė, kad teismas panaikino dalį notarės išduoto liudijimo, nepatvirtina, kad notarės veiksmai jį išduodant buvo neteisėti. Tik po daugiau kaip pusę metų trukusio bylos nagrinėjimo ir rašytinių įrodymų rinkimo bei tyrimo proceso buvo nustatyta, jog dalis liudijimo neatitinka faktinių aplinkybių, t.y. jog piniginės lėšos santuokos metu buvo įgytos kaip velionio asmeninis turtas. Ieškovė iki pat 2017-03-28, kai gavo duomenis iš AB „Swedbank“, nežinojo, ar banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra palikėjo asmeninė ar bendroji jungtinė nuosavybė, ir jei asmeninė, tai kokiu faktiniu bei teisiniu pagrindu įgytos lėšos. Civilinės bylos nagrinėjimas ir jos rezultatas buvo tiesiogiai susijęs su draudiko teisėmis ir pareigomis, todėl jo dalyvavimas nagrinėjamoje byloje buvo būtinas, tačiau nereiškia, kad notarė paprašydama įtraukti draudiką į bylos nagrinėjimą, tokiu būdu pripažino savo kaltus veiksmus. Ieškinį patenkinus iš dalies ieškovė turės teisę reikalauti šias sumas grąžinti kaip be teisinio pagrindo įgytas sumas (CK 6.237 str.), tačiau tokio reikalavimo šioje byloje V. A. nereiškė. Nurodo, kad A. A. pateikęs notarei 2016-04-25 pareiškimą Dėl palikimo priėmimo, nesiėmė absoliučiai jokių aktyvių veiksmų, jog notarei būtų pateikti kokie nors objektyvūs duomenys, patvirtinantys, jog piniginės lėšos yra laikytinos testatoriaus asmenine nuosavybe ir jokiems tretiesiems asmenims, įskaitant V. A., negali būti išduodami nei paveldėjimo, nei nuosavybės teisės liudijimai. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį A. A. ir ieškovė pas notarę sudarė 2016-06-01, t.y. dieną po to, kai V. A. buvo išduotas ginčo paveldėjimo teisės liudijimas, apie ką ieškovė notarės buvo informuota. Ieškovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų spręsti situacijos, kuri galimai pažeidžia jos interesus, tik 2016 m. liepos 19 d. kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir tik 2016 m. rugsėjo mėnesį kreipėsi į teismą dėl savo tariamai pažeistų teisių gynimo. Jei būtų imtasi aktyvių veiksmų iki V. A. 2016-05-30 išduodant paveldėjimo teisės liudijimą arba jau prasidėjusio teisminio proceso metu - ginčo iš viso nebūtų kilę, o jei ir būtų kilęs, šio ginčo nagrinėjimo kaštai ir proceso dalyvių patirtos išlaidos būtų mažesni.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ieškovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė Panevėžio apskrities valdytojo administracijos 1995-05-31 sprendimą, kuriuo palikėjui atstatyta nuosavybės teisė į žemės sklypą pinigais, pažymą Nr. 1879 apie valstybės išperkamą žemę (mišką), kuriuose nurodyti įrašai apie žemės išpirkimą, kompensavimo būdus, kompensuotą sumą. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. Ieškovė skunde nenurodo motyvų, kodėl minėti duomenys nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, be to, byloje neginčijama aplinkybė, kad palikėjas dalį kompensacijos 15000 Lt, kas atitinka 4344,30 Eur, laikė nepertraukiamai sąskaitose bankuose (terminuotuose indėliuose), jų nenaudodamas ir nepapildydamas santuokoje įgytomis bendromis lėšomis, juos laikė kaip savo asmeninę nuosavybę, įgytą kaip kompensacija už žemę. Sprendimu šiam turtui buvo pritaikytas įstatymu nustatytas asmeninės nuosavybės teisinis režimas. Aptartais argumentais teisėjų kolegija netenkina prašymo prijunti prie bylos naujai pateiktus įrodymus.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teismo motyvais, todėl jų išsamiai nebekartoja. Nagrinėjamoje byloje ieškovė (apeliantė) įrodinėjo, kad palikėjo AB „Šiaulių bankas“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančios lėšos buvo jo asmeninė nuosavybė, dėl to esant testamentiniam įpėdiniui palikėją pergyvenusiai sutuoktinei negalėjo būti išduotas nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalį pinigų, esančių nurodytose sąskaitose. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pripažino, kad nepagrįstai V. A. išduotame nuosavybės teisės liudijime atliktas 2 dalies įrašas, kuriame nurodyta, kad V. A. nuosavybės teise priklauso ½ dalis J. A. piniginio indėlio, laikomo AB „Šiaulių bankas“, sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini), kadangi šios lėšos buvo jo asmeninės. Dėl kitoje sąskaitoje buvusių palūkanų teismas sprendė, kad jos yra bendroji sutuoktinių nuosavybė ir ši sprendimo dalis neskundžiama. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo netenkintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo iš notarės, bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliantės nuomone, notarė neteisėtai, būdama informuota, kad piniginis indėlis yra palikėjo asmeninės lėšos, neatidėjo notarinių veiksmų atlikimo, tuo nesuteikė laiko R. A., kuriai testamentinis paveldėtojas perleido paveldėjimo teises, pateikti minėtą aplinkybę patvirtinančių dokumentų (Notariato įstatymo 25 str.). Notarė išdavė nuosavybės teisės liudijimą ne į santuokinį turtą, bet į testatoriaus asmeninį turtą ir tuo padarė žalą ieškovei, kuri neteko ½ palikėjo turėto asmeninių lėšų indėlio, kadangi V. A. pinigų neketina grąžinti. Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Pagal Notariato įstatymo 16 straipsnį, notaras atsako Civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą; už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, padarytus atliekant notarinius veiksmus, už kuriuos taikoma baudžiamoji ar administracinė atsakomybė, notaras atsako kaip valstybės pareigūnas. Remiantis Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi, pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Pagal Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje bylose dėl notarų profesinės civilinės atsakomybės, išaiškinta, kad konkretaus notaro užduotis yra atliekamais notariniais veiksmais patikrinti tvirtinamo sandorio atitiktį įstatymams, nes notarui valstybė yra suteikusi svarbius įgaliojimus jam vykdant viešąją funkciją – apsaugoti teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose, o tai suponuoja ir notaro griežtos profesinės atsakomybės ypatumus. Prieš tvirtindamas sandorius notaras privalo būti maksimaliai atidus, kad ne tik būtų išvengta neteisėtų sandorių sudarymo, bet ir būtų užtikrinta asmenų teisėtų interesų apsauga. Notarui atliekant savo profesines pareigas atsiranda juridiniai faktai, kurie keičia civilinius santykius. Taigi notaras yra ir civilinių santykių teisėtumo ir stabilumo garantas. Tokia socialinė-teisinė padėtis įpareigoja notarą būti ypač atidžiu ir rūpestingu aukštos kvalifikacijos teisininku. Profesinė veikla yra specifinė veikla, kuri reikalauja išsamių atitinkamos srities žinių bei įgūdžių. Profesinių veiksmų atlikimas ar profesinių paslaugų siūlymas sukuria pagrindą tikėti šių paslaugų atlikimo kokybe. Šių veiksmų ar paslaugų kokybė preziumuojama, nes tai atlieka ne paprastas asmuo, o profesionalas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2013).Asmuo, vykdydamas profesinę veiklą, įsipareigoja veikti pagal jo kvalifikacijai keliamų reikalavimų standartus. Dėl to specialistai, be bendro pobūdžio atsargumo pareigos, turi specifines profesines pareigas, t. y. jiems taikomi griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai. Kiekvienu atveju, kai notaras peržengia įstatymo jam suteiktus įgaliojimus ar juos netinkamai vykdo, ir dėl to padaroma žala tretiesiems asmenims, tokios žalos atsiradimas pripažintinas neteisėtu (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Notaro civilinė atsakomybė už profesine veikla padarytus pažeidimus yra deliktinė. Atsakomybė galima tik tuo atveju, kai yra visos keturios jos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje neįrodyta, jog notarė atliko neteisėtus veiksmus išduodama nuosavybės teisės liudijimą V. A., nes notarė nebuvo informuota apie tai, kad piniginės lėšos palikėjo sąskaitoje yra jo asmeninė nuosavybė. Su tokia išvada sutinka ir teisėjų kolegija. Pagal apeliantės nurodomą Notariato 52 straipsnio nuostatas, nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Notarei A. A., ieškovė iki 2016-05-30 nuosavybės teisės liudijimo išdavimo V. A. nepateikė absoliučiai jokių duomenų/informacijos (nei žodžiu, nei raštu), kurie notarei būtų leidę pagrįstai manyti, jog piniginės lėšos galėtų būti testatoriaus asmeninis turtas, o nuosavybės teisės liudijimo išdavimas pagal V. A. prašymą turėtų būti atidėtas, suteikiant teisę A. A. ar kitiems suinteresuotiems asmenims pateikti kokius nors dokumentus, kurie patvirtintų, jog piniginės lėšos yra laikytinos velionio asmenine nuosavybe. Nagrinėjamu atveju, notarei neturint informacijos dėl piniginių lėšų priklausomybės palikėjui asmeninės nuosavybės teise, bei esant prezumpcijai, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.), nebuvo pagrindo atsisakyti išduoti palikėją pergyvenusiai sutuoktinei nuosavybės teisės liudijimo į ½ piniginių lėšų sąskaitoje.Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė ar A. A. notarei būtų pateikę duomenis, patvirtinančius, kad piniginės lėšos palikėjui priklausė asmeninės nuosavybės teise. To nepatvirtina A. A. 2016-04-25 pareiškimo Dėl palikimo priėmimo turinys. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad notarė žinojo apie palikėjo asmeninį turtą- pinigines lėšas ir šią aplinkybę žinodama neteisėtai ar dėl suklydimo išdavė trečiajam asmeniui paveldėjimo teisės liudijimą į nurodytą palikimą Atmestinas apeliantės teiginys, kad nebuvo suteikta galimybė pateikti reikalingus duomenis bei atidėti notarinio veiksmo atlikimą (Notariato įstatymo 29 straipsnis), nes tokio raštiško prašymo nei ieškovė, nei A. A. iki nuosavybės teisės liudijimo išdavimo(išduota 2016-05-31- t.1., b.l.59) nepateikė notarei ir nenurodė ketinimo tokių duomenų pateikimui. Todėl notarė, neturėdama jokių duomenų apie galimai asmeninį palikėjo turtą, neturėjo atidėti ginčo liudijimo išdavimo ar suteikimo teisės pateikti tai pagrindžiančių dokumentų. Vien tik apeliantės teigimu A. A. notarei galimai išsakyta abejonė dėl piniginių lėšų priklausymo palikėjui asmeninės nuosavybės teise, negali būti pagrindas notarei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą – išduoti palikėją pergyvenusiai sutuoktinei nuosavybės teisės liudijimą į pusę pinginių lėšų, esančių banko sąskaitoje. Nenuneigti notarės teiginiai, kad: 1) A. A. nepareiškė prieštaravimų ir nepateikė jokių dokumentų apie palikėjo piniginių lėšų įgijimo pagrindą; 2) piniginės lėšos palikėjo sąskaitoje buvo apskaitytos jo santuokoje su bylos trečiuoju asmeniu V. A.; 3) V. A. kreipėsi dėl ginčo liudijimo išdavimo ir su ja atvykę sūnus J. ir V. A. patvirtino, kad ginčo piniginės lėšos yra santuokinis turtas; 4) informacija, kad ginčo piniginės lėšos galėjo būti palikėjo asmeninė nuosavybė buvo pateikta žodžiu tik 2016-06-01, t.y. po to, kai buvo išduotas Nuosavybės teisės liudijimas bylos trečiajam asmeniui V. A.- ieškovės motinai, o ieškovė, kaip nurodė notarė, paaiškino, kad į jas (pinigines lėšas) nepretenduos.Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismui apklaustas liudytoju A. A. paaiškino, kad jam notarinėje kontoroje buvo paaiškinta, jog pinigai bus dalijami, o nesutinkant- jis turi kreiptis į teismą. Pripažįsta, kad į teismą nesikreipė, dokumentų notarei nepateikė , o paveldėtas teises 2016-06-01 padovanojo motinai R. A. ( jai paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą išduotas 2016-07-19 ). Apklausti liudytojai J. ir V. A. patvirtino, kad jų manymu tėvo vardu buvęs piniginis indėlis buvo abiejų tėvų sukauptas turtas. . Įstatymas įpareigoja notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų (Notariato įstatymo 40 str.). Nagrinėjamu atveju nebuvo objektyvių duomenų, kad liudijimo išdavimas negalimas. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad byloje nėra įrodyti neteisėti notarės veiksmai. Atitinkamai nėra galima notarės civilinė atsakomybė. Valstybės notarui suteikti įgaliojimai apsaugoti teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose, taip pat jo atliekamų veiksmų pagrindu atsiradusių juridinių faktų svarba suponuoja notaro pareigą būti maksimaliai atidžiam, atsargiam ir rūpestingam. Kiekvienu atveju, kai notaras peržengia įstatymo jam suteiktus įgaliojimus ar juos netinkamai vykdo, ir dėl to padaroma žala tretiesiems asmenims, tokie veiksmai pripažintini neteisėtais (CK 6.263 str. 1 d.). Notariato įstatymo 16 straipsnyje įtvirtinta, kad notaras atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą. Taigi, notaro civilinė atsakomybė už profesine veikla padarytus pažeidimus yra deliktinė. Atsakomybė galima tik tuo atveju, kai yra visos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 str.) Pagal nustatytas šios bylos aplinkybes tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies ir panaikinta dalis įrašo nuosavybės teisės liudijime taip pat nepatvirtina, kad jo išdavimo metu notarė atliko kažkokius neteisėtus veiksmus, suklydo ar padarė ne viską, ko iš jos pagal teisės aktų reikalavimus buvo galima tikėtis. Apeliantės teiginys, kad ji patyrė žalą (nuostolius), nes bylos trečiasis asmuo V. A. negali ieškovei grąžinti nepagrįstai paveldėtų pinigų, nes nebeturi, įrodymais nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju į bylos nagrinėjimą buvo pagrįstai įtrauktas trečiasis asmuo Draudimo bendrovė AIG Europe Limited (Finland Branch), kadangi laikotarpyje nuo 2015-10-02 iki 2016-09-30 galiojo profesinės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas (t.1, b.l. 26) ir šios civilinės bylos nagrinėjimas ir jos rezultatas buvo tiesiogiai susijęs su draudiko teisėmis ir pareigomis. Tačiau draudiko įtraukimas į bylą notarės prašymu neduoda pagrindo pripažinti, kad notarė tokiu būdu pripažino savo kaltus veiksmus, kaip teigia apeliantė. Nenustačius visų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, pagrįstai pirmosios instancijos teismas reikalavimo priteisti žalą iš notarės netenkino. Ieškinys dėl žalos atlyginimo pripažintas nepagrįstu. Todėl trečiasis asmuo AIG Europe Limited (Finland Branch), net ir esant iš dalies patenkintam ieškiniui, turi teisę į pagrįstų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Dalį jo patirtų atstovavimo išlaidų teismas priteisė iš ieškovės, o pastarosios prašymą priteisti jos patirtas išlaidas atmetė. Teisėjų kolegija sutinka su teismo argumentais dėl atstovavimo išlaidų paskirstymo. Tačiau, įvertinus tai, jog ieškinys buvo patenkintas dalinai, teisėjų kolegija priteistas atstovavimo išlaidas iš ieškovės sumažina pusiau. Pirmiau nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai dėl neteisėtų notarės veiksmų atmestini kaip nepagrįsti. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį iš dalies, jo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo. Todėl sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Netenkinus apeliacinio skundo apeliantės prašymas priteisti patirtas atstovavimo išlaidas netenkintinas. Trečiojo asmens Draudimo bendrovės AIG Europe Limited (Finland Branch) prašymu išsprendžiamas klausimas dėl jo bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Trečiasis asmuo Draudimo bendrovė AIG Europe Limited (Finland Branch) pateikė prašymą dėl 918,75 € priteisimo. Įvertinus ataskaitos turinį, kuriame įtrauktos išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (1.1p), tai jog atsiliepimą į skundą ruošė advokatas, dalyvavęs byloje ir ruošęs procesinius sprendimus, bei CK 1.5 straipsnio nuostatas, teisėjų kolegija prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas tenkina dalinai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą sumažinant iš ieškovės R. A. priteistas atstovavimo išlaidas trečiajam asmeniui Draudimo bendrovei AIG Europe Limited (Finland Branch) iki 1067,25 €
Priteisti iš R. A. 200 € atstovavimo išlaidų Draudimo bendrovei AIG Europe Limited (Finland Branch), patirtų apeliacinės instancijos teisme.