Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. Z. (A. Z.), jo gynėjai advokatei Lauretai Ulbienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Raimondos Mackevičienės (toliau – ir prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Raimondos Mackevičienės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

4. Teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina ją tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria, vadovaujantis BK 37 straipsniu, A. Z. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Prokurorės teigimu, teisminio nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog A. Z. padaryta veika gali būti pripažinta mažareikšme. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, nagrinėja bylą apeliacinio skundo ribose.

5. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į objektyvias, tiek į subjektyvias padarytos veikos aplinkybes. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-93-788/2017). Pabrėžtina, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia klausimą, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).

6. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teisingai konstatavo, kad A. Z. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, šios nuosprendžio dalies neskundžia ir prokurorė, tačiau nesutiktina su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad A. Z. padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga jį už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad, sprendžiant BK 37 straipsnyje nustatyto instituto taikymo tikslingumo klausimą, išvada dėl mažesnio veikos pavojingumo buvo daroma atsižvelgus į tai, kad A. Z. prisipažino padaręs nusikaltimą, paaiškino, kad ginklą įsigijo legaliai, kai dar nereikėjo leidimų C kategorijos ginklams. Taip pat teismas nurodė, kad A. Z. pats pranešė policijos pareigūnams, kad nori atiduoti be leidimo laikytą C kategorijos ginklą, ir atvykusiems pareigūnams savanoriškai atidavė ginklą, dėtuvę bei du šovinius, ginklo vamzdyje šovinių nebuvo, todėl realios grėsmės niekam nekilo. Teismas sprendė, kad A. Z. veika nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo, ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog priešingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, A. Z. veika, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, negali būti vertinama kaip mažareikšmė.

7. A. Z. buvo kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laikotarpiu savo gyvenamojoje vietoje neturėdamas leidimo laikė C kategorijos šaunamąjį ginklą ir du šovinius, skirtus C kategorijos ginklams, 2022 m. gruodžio 25 d. juos nešiojo. Bylos duomenimis, A. Z., būdamas neblaivus (nustatytas 1,75 promilės girtumas) 2022 m. gruodžio 25 d., apie 0.58 val., nunešė į policijos komisariatą C kategorijos šaunamąjį ginklą – dujinį pistoletą „POLICE“ „BBM“ Nr. E204049 ir du pramoninės gamybos 8 mm kalibro pistoletinius dujinius šovinius, skirtus C kategorijos ginklams, leidimo ginklui A. Z. neturi, dokumentų, patvirtinančių ginklo įsigijimą, jis nepateikė. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme asmuo aiškino, kad ginklą įsigijo (pirko) seniai, kai dujiniams pistoletams įsigyti tokio leidimo nereikėjo. Asmens parodymai apie tai, kad C kategorijos ginklą jis įsigijo (pirko) teisėtai – tuo metu, kai tokio leidimo nereikėjo, nepaneigti.

8. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo 2010 m. lapkričio 18 d. įstatymu Nr. XI-1146 (toliau – ir Įstatymas Nr. XI-1146) pakeistoje Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijoje, be kita ko, dujiniai pistoletai buvo priskirti prie C kategorijos ginklų (5 straipsnio 6 punktas). Įstatymu Nr. XI-1146 buvo nustatyta, kad asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo (pastaba – 2011 m. kovo 1 d.) turėjo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, privalo iki 2014 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus. Taip pat buvo nustatyta, jog šie asmenys, pateikę prašymus išduoti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus iki nustatyto termino pabaigos, turi teisę laikyti ginklus ar juos nešiotis be leidimo, iki nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas dėl leidimo išdavimo. Atsižvelgus į aptariamo Įstatymo Nr. XI-1146 nuostatas, vertintina, kad neturėdamas leidimo įgyti dujinį pistoletą A. Z. galėjo ne vėliau kaip iki 2011 m. kovo 1 d., kas neprieštarauja paties asmens parodymais, jog turėjo ginklą nuo 2003–2005 metų (t. 2, b. l. 18). Kaip aptarta, ginklą į policijos komisariatą A. Z. atnešė 2022 m. gruodžio 25 d.

9. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje didelis dėmesys skiriamas A. Z. paaiškinimams, kad jis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pasikeitimo laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, net ir įvertinus aplinkybę, kad A. Z. nuo 2012 m. balandžio 25 d. iki 2015 m. gegužės 22 d. atliko laisvės atėmimo bausmę (t. 1, b. l. 70-71), svarbu atkeipti dėmesį, kad jis patvirtino žinojęs apie pasikeitusias C kategorijos ginklo laikymo sąlygas, tačiau iki bausmės atlikimo dėl leidimo laikyti ginklą nesikreipė, o po bausmės atlikimo sąmoningai nusprendė toliau be leidimo laikyti C kategorijos ginklą ilgiau nei septynerius metus (t. 1, b. l. 18).

10. Kaltinamojo parodymais, ginklas gulėjo namuose, tarp daiktų (t. 1, b. l. 95), ginklą laikė deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, dėžėje, nuo 2021 m. – išnuomotame bute, kuriame gyveno kartu su sugyventine (t. 2, b. l. 18). Pirmosios instancijos teisme A. Z. paaiškino ir tai, kad daugiau šovinių nebeturėjo, kelis šovinius yra panaudojęs kaip pirotechnikos priemonę – iššaudamas raketas per Naujuosius metus (t. 2, b. l. 19). Minėtas ginklo ir šaudmenų laikymo aplinkybes teisėjų kolegija vertina didinančiomis veikos pavojingumą – galimybė kitiems asmenims pasinaudoti ginklu buvo reali, taip pat, kaip matyti iš asmens parodymų, ginklu, nors ir neturint leidimo, buvo naudojamasi. Taip pat, bylos duomenimis, A. Z. 2012 m. sausio 20 d. nuosprendžiu buvo teistas už smurtinius nusikaltimus – pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą jam skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, taip pat 2012 m. kovo 15 d. nuosprendžiu jis buvo teistas už pasikėsinimą apiplėšti – pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, C kategorijos ginklų asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, įsigyti ir turėti negali (17 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 18 straipsnis). Aplinkybė apie savo paties teistumą A. Z. buvo žinoma, tačiau jis tęsė nusikalstamą veiką, ilgiau nei septynerius metus veikė neteisėtai.

11. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Z. 2022 m. gruodžio 25 d. savanoriškai nusprendė policijos pareigūnams atiduoti be leidimo laikytą C kategorijos ginklą ir du šovinius, šią aplinkybę skundžiamame nuosprendyje pažymėjo ir apylinkės teismas. Vis tik, teisėjų kolegijos nuomone, svarbu įvertinti ir tai, kad A. Z. C kategorijos šaunamąjį ginklą su dviem šoviniais dėtuvėje į policijos komisariatą nunešė būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,75 promilės girtumas (t. 1, b. l. 78). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai neatsižvelgta į tai, jog neblaivaus asmens šaunamojo ginklo nešiojimas tokios veikos pavojingumą padidina. Sutiktina, jog C kategorijos ginklas pasižymi mažesniu pavojingumu nei ginklai, priskirti A ar B kategorijoms, vis tik, panaudojus dujinį ginklą su draudžiamais šoviniais asmenys patiria rimtų sužalojimų, taigi vien dėl nusikalstamos veikos dalyko spręsti apie veikos mažareikšmiškumą nėra pagrindo. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad asmuo savanoriškai nutraukė nusikalstamus veiksmus, veikos pavojingumo nepašalina. Kaip pažymėta kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą BK 37 straipsnio pagrindu tiek subjektyvieji, tiek objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai yra lygiaverčiai ir turi būti įvertintas jų visetas. Tik visapusiškas nusikaltimo sudėties požymių ir jų ypatybių įvertinimas leidžia pagrįstai spręsti apie veikos pavojingumą ir atitinkamai daryti išvadą dėl šios mažareikšmiškumo. Jei asmens padarytoje veikoje yra nusikaltimo sudėties požymių, rodančių šios veikos pavojingumą, toks nusikaltimas negali būti pripažintas mažareikšmiu, net jei vienas ar keli nusikaltimo požymiai savarankiškai galėtų būti vertinami kaip mažareikšmiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94-628/2023). Apibendrinus, A. Z., būdamas teistas už smurtinių nusikaltimų padarymą, suvokdamas savo veikos neteisėtumą, veikė tyčia, veika (neteisėtas laikymas) buvo ilgalaikė, ginklas nebuvo saugojamas tinkamai, juo buvo naudojamasi, taigi veika pasižymėjo pavojingumu. Esant visumai išdėstytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada atleisti A. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu yra nepagrįsta, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis.

Dėl teisinę padėtį švelninančio įstatymo taikymo

12. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. balandžio 27 d. Nr. XIV-1925 įstatymas. Šiuo įstatymu, be kita ko, pakeistas 253 straipsnis, jo 1 dalis išdėstyta taip: „Tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų“. BK 253 straipsnio 1 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) sankcijoje buvo numatytos arešto arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmės. Kaip matyti, galiojančio BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos ir švelnesnės, alternatyvios bausmės rūšys.

13. BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Pagal BPK 362¹ straipsnį įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Tačiau sisteminis baudžiamojo proceso nuostatų aiškinimas yra toks, kad, nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka kitais pagrindais ir nustačius BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą pagrindą, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktyvaus teismo konstitucine samprata, taip pat siekdamas proceso greitumo ir racionalumo, gali priimti BPK 362¹ straipsnio 4, 5 dalyse numatytus sprendimus, taip pat, remdamasis BK 2 straipsniu bei BPK 3 straipsnio nuostatomis, nutraukti baudžiamąjį procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-635-976/2015).

14. Teisėjų kolegija sprendžia, kad naujoji BK 253 straipsnio 1 dalies redakcija lengvina A. Z. teisinę padėtį – sankcijoje numatytos naujos alternatyvios, švelnesnės bausmės rūšys. Taigi, įstatymas, švelninantis A. Z. teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, jam inkriminuota veika perkvalifikuotina pagal galiojančią BK 253 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

15. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1-3 dalys). Įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

16. Teisėjų kolegija, skirdama bausmę A. Z., atsižvelgia į tai, kad jo padaryta veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, C kategorijos šaunamasis ginklas buvo laikomas bute atvirai, laisvai prieinamoje vietoje – dėžėje, kas didina veikos pavojingumą. Veika padaryta veikiant tyčia. Vertinant A. Z. asmenybę, atsižvelgtina, kad jis yra teistas (t. 1, b. l. 70-71), administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 67-69), dirbantis. Kaip pažymėta apeliaciniame skunde, A. Z. neteisėtai laikytą C kategorijos šaunamąjį ginklą į policijos komisariatą atnešė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Vis tik teisėjų kolegija nevertina, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustato. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje neginčytinai nustatyta aplinkybė, kad A. Z. pats savo noru atvyko ir pranešė apie savo nusikalstamą veiką, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, o turtinė žala nusikalstama veika nepadaryta. Įvertinusi visas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. Z. skirtina švelnesnė, negu įstatymo numatyta bausmė (mažesnio dydžio, nei įstatyme – BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte – numatyta bauda). Baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu. Skundžiamu nuosprendžiu A. Z. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė paliktina nepakeista.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė Vilniaus apygardos teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje išlaidų. Pažymos duomenimis, valstybės naudai iš A. Z. priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 70,00 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir bylas nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka. Skundas paduotas prokurorės A. Z. padėtį bloginančiais pagrindais, gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, vertina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo principą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo A. Z. dėl būtino gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 322 straipsnio 1 dalis) nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nusprendžia:

tenkinti iš dalies Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Raimondos Mackevičienės skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendžio dalį, kuria A. Z. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį.

A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 1 dalimi, skirti bausmę – 15 MGL (750 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Z. paskirti galutinę 10 MGL (500 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti terminą baudai savanoriškai sumokėti – per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 70,00 Eur, iš A. Z. nepriteisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.