Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimo D. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. K. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad D. K. 2010 m. spalio 18 d., apie 23.30 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas automobilį „Audi A6“, nepasirinko saugaus greičio, automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio, užvažiavo ant šaligatvio bortelio ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą ir jį nulaužė. Eismo įvykio metu stipriai apgadintas automobilis ir apšvietimo stulpas. Po eismo įvykio D. K. į policiją nesikreipė, apie eismo įvykį nepranešė bei pasišalino iš eismo įvykio vietos, t. y. nuvyko į Panevėžio apskrities ligoninę ir medikus informavo, jog susižeidė buityje. Eismo įvykio metu automobilis buvo nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 28, 133 ir 231 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu D. K. buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3 750 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.

ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu užtraukia transporto priemonės vairuotojui baudą nuo aštuoniasdešimties iki vieno šimto dvidešimties litų.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje inter alia įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Apeliantas savo kaltės padarius jam inkriminuojamų ATPK 123 straipsnio 5 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų neneigia, tačiau ginčija padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, motyvuodamas tuo, jog eismo įvykio metu jis patyrė galvos traumą ir didelį šoką, dėl ko negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, t. y. buvo nepakaltinamumo būsenoje.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Pažymėtina, jog skundžiamame nutarime nurodyta, kad D. K. savo kaltę pripažino visiškai, tačiau apeliantui tokią aplinkybę neigiant, teisėjų kolegija neturi galimybės to patikrinti, nes byloje nėra teismo posėdžio protokolo. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr.N1-1333/2007). Teisėjų kolegija pastebi, kad naujos versijos kėlimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, todėl kiekvienu atveju nauja pozicija turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo ištirta ir įvertinta.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007). Kaip matyti iš bylos medžiagos, nei policijos pareigūnai, nei VšĮ Panevėžio apskrities ligoninės priėmimo skyriuje po eismo įvykio D. K. apžiūrėjęs gydytojas G. G., pirmosios instancijos teisme apklausti nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojais tiesiogiai pažeidimų padarymą mačiusio liudytojo bei policijos pareigūnų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, išdėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant D. K. nubaudimo klausimą Panevėžio miesto apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai, neapklausti asmenys, kuriems gali būti žinomos šioje byloje nustatytinos aplinkybės. Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas tenkinamas, 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimas naikinamas ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

D. K. apeliacinį skundą patenkinti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.