- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-06-13
- Bylos Nr.
- A2.6.-561-412/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-03961-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Nevardauskis
- Pažeidėjas
- D. K.
Panevėžio miesto apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui Arūnui Nevardauskiui, sekretoriaujant Irenai Miliukienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo D. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2010-10-18, apie 23.30 val. D. K., Panevėžyje, prie Paliūniškio g. 9 namo, vairuodamas automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį jam pačiam, nepasirinko saugaus greičio, jo nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio, užvažiavo ant šaligatvio bortelio ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą ir jį nulaužė. Eismo įvykio metu stipriai apgadintas automobilis ir apšvietimo stulpas. Po eismo įvykio, D. K. į policiją nesikreipė ir nepranešė apie eismo įvykį bei pasišalino iš įvykio vietos, t.y. nuvyko į Panevėžio apskrities ligoninę ir medikus informavo, kad susižeidė buityje. Eismo įvykio metu automobilis buvo nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
D. K. kaltę prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2010-10-18 apie 22.00 val. vairavo automobilį „Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Palūniškio gatvėje Panevėžyje. Važiuodamas lenkėsi pakelti nukritusio telefono, nesuvaldė automobilio ir padarė avariją. Po smūgio nieko nebeatsimina. Dėl eismo įvykio kaltę pripažįsta. Kaip nuvyko į ligoninę, dėl galvos sutrenkimo nepamena, negali nurodyti, kodėl ligoninėje sakėsi susižalojęs buityje. Grįžus iš ligoninės namo, duris atidarė žmona, kuriai jis pasakė apie autoįvykį, kad buvo ligoninėje. Sekančią dieną nuvyko į įvykio vietą, kurios jis tiksliai neatsiminė, bet pagal nuverstą stulpą Paliūniškio gatvėje suprato, jog tai ir yra avarijos vieta, tačiau jo automobilio vietoje nebebuvo. Įvykio metu buvo blaivus, dėl eismo įvykio kaltę pripažįsta, tačiau nepripažįsta kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, nes dėl sutrenktos galvos buvo praradęs dalinai atmintį.
Liudytoja L. K. parodė, kad 2010-10-18, apie 00 val. jos vyras D. K. grįžo namo sutvarstyta galva, buvo blaivus. Jis pasakė, kad buvo avarija, jautėsi blogai. Sekančią dieną ji nuvyko į Paliūniškio gatvę, kur įvyko eismo įvykis – tą vietą jai nurodė vyras. Nurodytoje vietoje matė išverstą stulpą, tačiau automobilio nebuvo.
Iš liudytojo Ž. M. parodymų matyti, kad apie 22.30 val. buvo gautas pranešimas, kad Paliūniškio g. nulaužtas gatvės apšvietimo stulpas, šalia stovį apgadintas automobilis Audi A6 Valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuvykus į minėtą vieta pastebėjo nulaužtą gatvės apšvietimo stulpą, apgadintą automobilį Audi A6 Valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Paklausus per radijo ryšį, ar nebuvo registruotas eismo įvykis Paliūniškio g. ties. Nr. 9, kuriame dalyvavo Audi A6 Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad ne. Pagal automobilio apgadinimus paaiškėjo, kad eismo įvykį dalyvavo šalia įvykio vietos stovėjęs Audi A6 Valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priekyje buvo matyti velėnos, žemių likučiai. Minėtas automobilis buvo neužrakintas, paliktas be priežiūros, eismo įvykis užregistruotas, minėtas automobilis priverstinai nuvežtas tech., pagalbos automobilių į automobilių saugojimo aikštelę. Įvykio vietoje asmenų, bei kitų automobilių nebuvo. Tiriant eismo įvykį gavo informacijos, kad spalio 20 d. kreipėsi į policiją automobilio vairuotojas D. K., kuris paaiškino, kad eismo įvykio metu nukentėjo. Iš VŠĮ,, Panevėžio apskrities ligoninės“ pranešimo apie įvykio metu nukentėjusi asmenį negavo. Pagal šaukimą atvykęs vairuotojas D. K. paaiškino, kad vairavo 2010-10-18 apie 22val. Panevėžyje, Paliūniškio g. ir padarė eismo įvykį po įvykio nieko neprisimena, tik nurodė, kad išleidus medikams nerado automobilio. Paskambinus į Panevėžio apskrities ligoninę sužinojo, kad 2010-10-18 22.25 val., D. K. buvo kreipęsis į ligoninę pagalbos.
Iš liudytojo D. P. parodymų matyti, kad buvo užklaustos VšĮ Panevėžio apskrities ligoninė dėl vairuotojo D. K. ambulatorinės apžiūros priėmimo skyriuje. Pagal gautą D. K. - asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelę Nr. PR10/13506, matyti., kad D. K. į priėmimo skyrių kreipėsi pats ir jį apžiūrėjo gyd. G. G., bei apžiūros metu konstatavo, kad pacientas D. K. nurodė, kad „ trauma buityje būdamas neblaivus griuvo". D. K. buvo aplinkas sužaloto veido susiuvimas. Papildomai nuvykus į VšĮ Panevėžio apskrities ligoninė priėmimo skyrių, buvo nustatyta, kad D. K. į priėmimo skyrių atvyko pats. Buvo neblaivus, bet kadangi gydytojui nurodė, kad trauma buityje t.y. eidamas pats griuvo, tai jis nebuvo patikrintas girtumo nustatymo prietaisu. Kadangi apžiūrintys medikai apie jokį eismo įvykį nebuvo informuoti tai vairuotojui D. K. nebuvo atliktas girtumo nustatymas ir nebuvo imtas kraujas. Suteikus pirmąją pagalbą, D. K. iš VšĮ „Panevėžio apskrities ligoninė" buvo išleistas .
Liudytojas G. G. parodė, kad dirba Panevėžio apskrities ligoninėje ortopedu – traumatologu. Atvejo, kad būtų ligoninėje apžiūrėjęs D. K. – nepamena. Pagal med.dokumentus patvirtino, kad apžiūrėjo pacientą D. K., bet dėl prastos kopijos kokybės negalėjo įskaityti esamų įrašų, tačiau kategoriškai nurodė, jog jei kortelėje nėra įrašo apie psichinę būklę, reiškia, kad ši būklė , paciento sąmoningumas jam abejonių nesukėlė, priešingu atveju pacientas tikrai nebūtų išleistas į namus.
Teismo iniciatyva išreikalauta D. K. apžiūros ligoninėje kortelė, liudytojas G. G. pateikė teismui atspausdintą D. K. apžiūros įrašo tekstą, kuriame nurodoma, kad D. K. diagnozuota galvos žaizda, atliktas pirminis chirurginis žaizdos sutvarkymas ir jis nukreiptas ambulatoriniam gydymui – jokių įrašų apie galimą sąmonės sutrikimą nėra (b.l.17-18).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Teismo ištirtų įrodymų visetu nustatyta, jog D. K. administracinio protokolo nurodytu laiku ir vietoje padarė autoįvykį, t.y. vairuodamas automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį jam pačiam, nepasirinko saugaus greičio, jo nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio, užvažiavo ant šaligatvio bortelio ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą ir jį nulaužė. Eismo įvykio metu stipriai apgadintas automobilis ir apšvietimo stulpas. Tą faktą pripažino ir pats D. K., tai patvirtina ir policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir eismo įvykio schema bei fotonuotraukos, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas. (b.l. 14-23) aplinkybės neginčijamai į D. K. kaltę padarius pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 5 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje, taip pat tinkamai kvalifikuotos.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas D. K. taip pat surašytas ir pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį, t.y. po eismo įvykio, į policiją nesikreipė ir nepranešė apie eismo įvykį bei pasišalino iš įvykio vietos, t.y. nuvyko į Panevėžio apskrities ligoninę ir medikus informavo, kad susižeidė buityje. Lietuvos vyriausias administracinis teismas savo nutartyse yra konstatavęs, kad pasitraukimo iš įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino (2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis byloje Nr. N16-2330/2007).
Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (ATPK 10 straipsnis).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad po autoįvykio D. K. kreipėsi į VŠĮ „Panevėžio apskrities ligoninę“ ir jam buvo suteikta pagalba, t. y. susiūta kakta ir jis paleistas namo. D. K. nurodo, kad šios aplinkybės nepamena dėl patirtos galvos traumos avarijos metu. Prarado dalinai atmintį eismo įvykio metu, tačiau, kaip matyti iš liudytojo G. G. parodymų, byloje esančio medicininio dokumento, gydytojui abejonių dėl D. K. sąmoningumo, psichinės būklės nekilo, tokių nusiskundimų iš D. K. gauta ir fiksuota nebuvo. Kaip teisme nurodė D. K., jis, parėjęs namo iš ligoninės, pasakė žmonai, jog įvyko avarija ir jis buvo ligoninėje. Be to, D. K. žmona – liudytoja L. K. parodė, kad vyras, parėjęs namo, pats jai pasakė, kad įvyko autoavarija. Ji nurodo vykusi ieškoti automobilio į eismo įvykio vietą, kurią jai nurodė D. K., kas rodo, jog D. K. buvo pakankamai sąmoningas, kad suvoktų padaręs eismo įvykį, prisiminė eismo įvykio vietą, todėl, teismo vertinimu, patirta trauma neatėmė iš jo galimybės apie tai pranešti policijos įstaigai. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, jog ligoninėje jam joks sąmonės ar psichikos sutrikimas nekonstatuotas. Pažymėtina ir tai, kad D. K., nagrinėjant adm.teisės pažeidimo bylą teisme 2010-12-17, jokių aplinkybių, susijusių su galimu sąmonės sutrikimu, nenurodė, savo kaltę pripažino visiškai, kas nurodyta ir teismo nutarime (b.l.39).
Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia D. K. paaiškinimus dalyje dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos vertinti kritiškai, kaip norą išvengti atsakomybės, nes šie jo paaiškinimai prieštarauja prieš tai nurodytoms teismo nustatytoms aplinkybėms. Akivaizdu, kad D. K., norėdamas išvengti atsakomybės, suprasdamas savo veiksmų esmę, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Jo kaltė padarius adm.teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. laikytina visiškai įrodyta.
D. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą D. K., teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę – baustas administracine tvarka, pažeidimų padarymo situaciją, todėl jam skirtinos individualizuotos nuobaudos sankcijų ribose, kurios subendrintinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286, 287 str. , teismas
nutaria:
- už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje, paskirti 100 Lt baudą;
- už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, paskirti 150 Lt baudą;
- už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 dalyje, paskirti 3000 Lt baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 metams ir 2 mėnesiams.
Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio pagrindu nuobaudas subendrinus, galutinai paskirti D. K. 3000 Lt baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 metams ir 2 mėnesiams.
Paskirtą baudą nubaustasis asmuo privalo per 40 dienų sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, bankas Swedbank, įmokos kodas 6030.
Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.