- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-05
- Bylos Nr.
- e2A-1340-324/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20388-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Rūta Palubinskaitė, Edita Šliumpienė
- Atsakovas
- „Maxturas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Paladija“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Maksimali prekyba“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkės, pranešėjos), Rūtos Palubinskaitės ir Editos Šliumpienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „Maxturas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paladija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Maxturas“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Maksimali prekyba“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Paladija“ (toliau – ir ieškovė) teismo prašė priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Maxturas“ (toliau – ir atsakovė) 3 327,5 Eur skolą, 34,28 Eur delspinigių, 40 Eur su skolų išieškojimu susijusių išlaidų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pagal žodinį susitarimą ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei patalpų pelėsio valymo paslaugas atsakovės nurodytame objekte. Nuvykus į objektą (duomenys neskelbtini), buvo sutarta, kad bus atliekamas bandomasis valymas ir, jeigu kokybė tenkins, analogišku būdu bus išvalytos visos patalpos. Atlikus bandymus atsakovė patvirtino, kad kokybė tinka ir galima pradėti darbus. Suderinta darbų kaina 5 Eur/m² be PVM, preliminarus plotas 500-600 m². Kadangi chemijai sureaguoti reikėjo laiko, darbai buvo išskaidyti į etapus. Baigus darbus ir atsakovės atstovui atvykus į objektą buvo patvirtinta, kad darbai yra atlikti tinkamai ir atsakovė sutinka apmokėti už paslaugas. Atsakovei priėmus darbus, jai 2021 m. spalio 7 d. buvo pateikta PVM sąskaita faktūra už atliktus darbus 3 327,50 Eur sumai. Už minėtus darbus nėra atsiskaityta iki šiol. Atsakovei pateiktoje sąskaitoje faktūroje nebuvo nurodytas atsiskaitymo terminas, todėl pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius santykius, prevencijos įstatymą (toliau – ir Įstatymas) mokėjimai turėjo būti atlikti per 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros pateikimo dienos, t. y. 2021 m. lapkričio 6 d. Įstatyme numatyta, kad vėluojant įvykdyti prievolę taikomas netesybos, kurios šiuo metu yra 8 proc. už metus nuo neapmokėtos sumos. Už 47 vėlavimo apmokėti dienas atsakovei paskaičiuota 34,28 Eur delspinigių. Atsakovė taip pat turi atlyginti 40 Eur su skolų išieškojimų susijusių išlaidų.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė pas ieškovę neužsakinėjo pelėsio valymo paslaugų objekte (duomenys neskelbtini), ir neturėjo pagrindo jų užsakinėti, nes šis objektas atsakovei nuosavybės teise nepriklauso. Šios aplinkybės ieškovei buvo nurodytos telefonu, kada po 2021 m. spalio 7 d. PVM sąskaitos faktūros išrašymo ieškovė susisiekė su atsakove dėl jos apmokėjimo. Kadangi atsakovė pas ieškovę neužsakinėjo pelėsio valymo paslaugų objekte (duomenys neskelbtini), ji neturi pareigos su ieškove atsiskaityti.
4. Trečiasis asmuo atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad UAB „Maksimali prekyba“ vykdo jai nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją. Statybos rekonstrukcijos rangos darbus atlieka atsakovė pagal rangos sutartį. Vykdant rekonstrukciją iškilo poreikis patalpose neutralizuoti pelėsį ir jo židinius bei išvalyti patalpas nuo pelėsio. Tarp UAB „Maksimali prekyba“ ir atsakovės sutarti atlikti statybos rangos darbai neapėmė pelėsio ir jo židinių neutralizavimo bei patalpų išvalymo nuo pelėsio darbų, nes jų atlikime atsakovė nesispecializavo. Atsakovė pažadėjo pasidomėti, kas tokius darbus gali atlikti, o dėl jų atlikimo rangos sutartį sudarys pati UAB „Maksimali prekyba“. Atsakovė surado ieškovę, kuri pasisiūlė neatlygintinai atlikti bandomąjį valymą ir, jei kokybė tenkins, už vėliau sutartą kainą atlikti pelėsio ir jo židinių neutralizavimo bei patalpų išvalymo nuo pelėsio darbus. Dėl patalpų bandomojo valymo bendravo ieškovės ir atsakovės atstovai. Ieškovė atliko bandomąjį valymą. Po bandomojo valymo atsakovė nurodė UAB „Maksimali prekyba“, kad ieškovė pageidauja atlikti pelėsio ir jo židinių neutralizavimo bei patalpų išvalymo nuo pelėsio darbus ir siūlo kalbėti apie šių darbų kainą. Tačiau UAB „Maksimali prekyba“ pozicija buvo ta, kad bandomojo valymo rezultatų įvertinimui turėjo praeiti laikas, per kurį būtų įsitikinta, jog pagal ieškovės taikytą technologiją bandymo vietose pelėsio židiniai buvo panaikinti. Ieškovė, galimai siekdama kuo greičiau gauti apmokėjimą, dėl kurio su UAB „Maksimali prekyba“ nebuvo tartasi, savo iniciatyva atliko paviršinį pelėsio valymą patalpose, tačiau pelėsio ir jo židinių neutralizavimo neatliko. Tai įrodo teismui anksčiau pateiktos patalpų nuotraukos, iš kurių matyti esamas pelėsis patalpose, kuris nebuvo neutralizuotas, o ieškovės iniciatyva atliktas išorinis pelėsio valymas buvo davęs tik laikinus vizualinius rezultatus. Dėl tokių darbų atlikimo ir apmokėjimo už juos UAB „Maksimali prekyba“ su ieškove nesitarė, o atsakovė dėl jų atlikimo negalėjo tartis, nes tam neturėjo nei UAB „Maksimali prekyba“ įgaliojimo, nei su UAB „Maksimali prekyba“ buvo sudariusi rangos sutartį, kad jų atlikimui subrangos pagrindu būtų galėjusi užsakyti darbus pas ieškovę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Priteisė ieškovei iš atsakovės 3 327,5 Eur skolą, 34,28 Eur delspinigių, 40 Eur skolų išieškojimo išlaidų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 75,00 Eur žyminį mokestį ir 181,50 Eur už advokato teisinę pagalbą.
6. Teismas nustatė, kad šalys 2020 m. rugpjūčio mėnesį sudarė žodinę paslaugų sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atsakovei suteikti patalpų pelėsio valymo paslaugas atsakovės objekte. Iš šalių paaiškinimų bei byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog darbai buvo atlikti, atsakovei išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija PAL Nr.v201558, 2021 m. spalio 7 d. surašytas Atliktų darbų aktas.
7. Atsakovės argumentas, kad ji negali būti tinkama atsakove šioje byloje, nes patalpos, kuriose ieškovė atliko darbus, priklauso trečiajam asmeniui, yra nepagrįstas ir paneigiamas ne tik ieškovės paaiškinimu, kad atsakovė neginčijo paslaugų suteikimo fakto ir iš pradžių jos atsisakymas apmokėti už atliktą darbą buvo grindžiamas tik išvalyto ploto skaičiavimo netikslumais nekeliant klausimo dėl netinkamo paslaugų gavėjo, bet ir pačios atsakovės veiksmais ir trečiojo asmens atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis: byloje atsakovė nepaneigė ieškovės nurodomų aplinkybių, kad pagal atsakovės prašymą atlikti patalpų valymą nuo pelėsio ieškovė suteikė šią paslaugą, atsakovės atstovai – tiek direktorius G. L., tiek byloje nenustatyta pavarde atsakovės darbų vadovas (ieškovės teigimu, J. B.; nors atsakovė ir paneigė, kad pas ją dirba žmogus tokia pavarde, tačiau nepaneigė tokias pareigas atliekančio bendrovės atstovo buvimo) – lankėsi objekte paslaugos teikimo metu ir darbams neprieštaravo. Tą aplinkybę, kad būtent atsakovė, kuri pagal pateiktą sutartį su trečiuoju asmeniu rekonstruoja trečiojo asmens patalpas, surado ieškovę pelėsio neutralizavimo darbams atlikti, patvirtino atsiliepime ir trečiasis asmuo. Trečiojo asmens atsiliepime į ieškinį nurodyta aplinkybė, kad su ieškove buvo susitarta tik dėl bandomojo valymo, po kurio turėjo praeiti laikas, per kurį būtų įsitikinta paslaugos kokybe, o ieškovė, galimai siekdama kuo greičiau gauti apmokėjimą, savo iniciatyva atliko visų patalpų valymą nuo pelėsio, yra neparemta jokiais įrodymais ir paneigta ieškovės atstovo paaiškinimu.
8. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju šalys sudarė atlygintinų paslaugų teikimo, o ne rangos sutartį. Šalys susitarė, kad ieškovė atliks konkrečius veiksmus, t. y. cheminiais preparatais nuvalys pelėsį atitinkamo ploto patalpose. Šios paslaugos rezultatas faktiškai neatskiriamas nuo pačios paslaugos – sutarties tikslas buvo tai, kad patalpos cheminiais preparatais būtų nuvalytos nuo pelėsio. Minėtas susitarimas patenka į paslaugų sutarties sampratą, nes rezultatas, dėl kurio buvo susitarta, negali būti atskirtas nuo paslaugų teikėjo veiksmų. Byloje nenustatyta, kad būtų susitarta sukurti savarankišką materialų (ar nematerialų) rezultatą, kurį būtų įmanoma perduoti užsakovui. Teismas padarė išvadą, kad būtent atsakovė su ieškove sudarė žodinę atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, kuria buvo susitarta dėl atliekamų atlygintinų darbų pobūdžio (pelėsio židinių neutralizavimo), darbų atlikimo vietos ir laiko, preliminariai sutarta dėl kainos, kuri atlikus darbus turėjo būti patikslinta atsižvelgiant į išvalytų sienų ir lubų plotą. Teismas pabrėžė, kad sutarties vykdymo metu ieškovė iš kitos sandorio šalies negavo jokių pretenzijų. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog buvo sudaryta žodinė paslaugų sutartis, o atsakovės atsikirtimai į ieškinį, kad ji neturėjo pagrindo sudaryti sutarties, todėl byloje yra netinkama šalis, yra paneigti pirmiau paminėtais motyvais.
9. Nurodė, kad byloje nustatyta, kad ieškovė atsakovės užsakymu atliko atsakovės nurodytų patalpų pelėsio valymo/neutralizavimo darbus. Tai, kad darbai buvo atlikti, įrodo prie ieškinio pateiktos nuotraukos ir Atliktų darbų akte išvardinti darbai ir naudotos cheminės medžiagos, PVM sąskaita faktūra. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas teigė, kad paslauga buvo suteikta nekokybiškai, nes pelėsis patalpose atsinaujino. Ieškovės atstovas atsikirto į šį teiginį paaiškindamas, kad cheminėmis priemonėmis pelėsio židiniai buvo panaikinti ir, jei atsakovė būtų tinkamai vėdinusi patalpas, kad jose nesikauptų drėgmė, pelėsis nebūtų atsinaujinęs, nes ieškovė savo darbams teikia 5 metų garantiją. Atsakovė byloje neįrodė, kad ieškovė netinkamai įvykdė savo įsipareigojimus.
10. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė iki šio laiko visiškai įvykdė savo prievolę pagal žodinę paslaugų sutartį. Teismas konstatavo, jog ieškovės reikalavimas dėl 3 327,50 Eur skolos priteisimo už suteiktas paslaugas yra teisėtas ir pagrįstas. Byloje nustatyta, kad šalių žodiniame susitarime nenumatytos palūkanos, todėl taikytinas Įstatymas. Nagrinėjamu atveju atsakovei pareiga mokėti procesines palūkanas kilo nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. sausio 4 d., t. y. pirmąjį 2022 m. pusmetį. Pirmąjį 2022 metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, t. y. 8,00 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, todėl ieškovei iš atsakovės priteistini 34,28 Eur delspinigiai ir 8,00 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė suteikė atsakovei atlygintinas paslaugas, atsakovė įgijo pareigą už paslaugas atsiskaityti, tačiau šią pareigą pažeidė, todėl ieškovė kaip kreditorė įgijo teisę reikalauti išieškojimo išlaidų kompensavimo. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą ir iš atsakovės jai priteisė 40 Eur sumą išieškojimo išlaidoms kompensuoti.
11. Ieškovė sumokėjo 81,00 Eur žyminio mokesčio, nors mokėtina žyminio mokesčio suma šioje byloje yra 75,00 Eur, todėl teismas iš atsakovės priteisė 75 Eur žyminio mokesčio sumą ir 181,50 Eur už advokato teisines paslaugas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad remiantis šalių, jų atstovų paaiškinimais, liudytojos I. T. parodymais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog šalys 2020 m. rugpjūčio mėnesį sudarė žodinę paslaugų sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atsakovei suteikti patalpų pelėsio valymo paslaugas atsakovės nurodytame objekte. Tai, kad buvo sudaryta žodinė paslaugų sutartis, teigė tik ieškovė, atsakovė sutarties sudarymo faktą neigė. Aplinkybių apie sutarties sudarymą nenurodė ir 2022 m. gegužės 19 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja I. T.. Teismas sutartinių santykių buvimą nustatė remdamasis įrodymais, kurie tokių aplinkybių nepatvirtina, todėl pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.
1.2. Teismas, spręsdamas dėl darbų atlikimo, rėmėsi ieškovės atsakovei išrašyta 2021 m. spalio 7 d. PVM sąskaita faktūra ir ieškovės vienašališkai surašytu 2021 m. spalio 7 d. Atliktų darbų aktu, kurio pagrindu nustatė, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. patalpos išpurkštos chemija „Iso a cleaner“, o nuo 2021 m. rugsėjo 9 d. iki 2021 m. rugsėjo 29 d. buvo neutralizuojamas pelėsis su chemija „XTP-2000“. Tačiau šalių nepasirašytas atliktų darbų aktas pats savaime neįrodo, kad ieškovė atliko jame nurodytus darbus panaudodama nurodytą chemiją. Nors iš nuotraukų, pateiktų su atliktų darbų aktu, matyti atskirų patalpų fragmentų pokyčiai, teismas nevertino su patalpų savininko trečiojo asmens UAB „Maksimali prekyba“ pateiktų nuotraukų, kuriose matyti patalpose esantis atsinaujinęs pelėsis. Šių nuotraukų teismas nevertino kartu su trečiojo asmens atsiliepime į ieškinį nurodytomis aplinkybėmis, kad ieškovė atliko bandomąjį valymą, dėl kurio bendravo su atsakovės atstovais, o vėliau, trečiajam asmeniui delsiant sudaryti valymo paslaugų sutartį, savo iniciatyva atliko paviršinį pelėsio valymą, tačiau pelėsio židiniai nebuvo neutralizuoti ir pelėsis atsinaujino. Paklaustas apie tai, kokiu būdu buvo šalinamas pelėsis, ieškovės atstovas nurodė, kad pelėsis buvo nuvalomas nuo paviršiaus, nes taip buvo sutarta, nes vėliau paviršius atsakovės bus dažomas. Paklaustas, ar yra taikoma kokia nors speciali technologija neutralizuoti pelėsio židiniams, ieškovės atstovas nurodė, kad naudojama speciali chemija, o paklaustas, ar pelėsio nuvalymas ir jo židinių neutralizavimas yra vienas ir tas pats, negalėjo pateikti aiškaus atsakymo, dvejojo, galiausiai ėmėsi laikytis pozicijos, kad ieškovė neutralizavo pelėsį, nes jį išvalė. Toliau klausinėjamas ieškovės atstovas pradėjo aiškinti, kokios technologijos laikantis turi būti atliekami darbai, nurodydamas, kad po to pelėsis neatsinaujina. Ieškovės atstovas teigė atsakovę įspėjęs, kad patalpos turi būti vėdinamos ir jose neturi būti drėgmės, o paklaustas, kodėl pelėsis atsinaujino, iškėlė versiją, kad patalpos nebuvo vėdinamos, nors pripažino, kad gavęs apie tai informaciją nevyko į patalpas jų apžiūrėti. Ieškovės atstovas nurodė, kad, patalpas tinkamai eksploatuojant, pelėsis neatsinaujina 5 metus, o paklaustas, ar pateikė eksploatavimo instrukciją, ar nurodė, koks drėgmės lygis patalpose neturi būti viršijamas, pripažino, kad to nepadarė, apie tai tik paaiškino žodžiu bendrais bruožais, nors prieš tai nurodė, kad dėl patalpų valymo bendravo ne jis pats, o kiti ieškovės darbuotojai (teismo posėdžio garso įrašas nuo 17:20 iki 22:15). Šių aplinkybių visuma pagrindžia trečiojo asmens atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, kad ieškovė atliko paviršinį pelėsio valymą, tačiau pelėsio židinių neneutralizavo, todėl Atliktų darbų akte nurodyta pelėsio židinių neutralizavimo paslauga nebuvo suteikta. Tai paaiškina priežastis, dėl kurių ieškovė savo išrašyto atliktų darbų akto nepasirašė, o PVM sąskaitoje faktūroje įvardijo tiesiog valymo paslaugas, t. y. vengė atsakomybės dėl pelėsio atsinaujinimo, kuris būdingas atlikus tik paviršinį pelėsio valymą.
Atsiliepimas
1.3. Ieškovės vienašališkai surašytas atliktų darbų aktas nepatvirtina, kad jame nurodytus darbus būtų užsakiusi atlikti ieškovė. Į bylą kartu su trečiojo asmens atsiliepimu į ieškinį pateikta rangos sutartis patvirtina, kad atsakovė trečiajam asmeniui atliko patalpų remonto darbus, kas paaiškina aplinkybes, dėl ko objekte lankėsi ieškovės vadovas, darbuotojai, subrangovai. Tačiau tai, kad jie galbūt dėl smalsumo ar kitų subjektyvių priežasčių tikėtinai domėjosi pelėsio valymu ir nereiškė ieškovei pretenzijų (nes neturėjo tam nei pagrindo, nei įgaliojimų), nepatvirtina, kad paslaugas pas ieškovę būtų užsakiusi atsakovė, juolab kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos rangos sutarties 2.4 punkte nurodyta, jog trečiasis asmuo (ne atsakovė) įsipareigoja savo sąskaita organizuoti patalpose esančio pelėsio išvalymo ir jo židinių neutralizavimo darbus iki atsakovės atliekamo vidinių sienų tinkavimo ir gipsinių lubų profilių montavimo darbų pradžios. Tai, kad ieškovę surado atsakovė, bendravo su ieškovės darbuotojais dėl ieškinyje nurodyto neatlygintino bandomojo valymo, nepatvirtina, kad paslaugas pas ieškovę užsakė atsakovė.
1.4. Ieškovės argumentas, kad ji su atsakove sudarė žodinę sutartį dėl atlygintinių paslaugų teikimo, nepagrįstas įrodymais. 2022 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog sutartis buvo sudaryta žodžiu, užsakovas buvo atsakovės darbų vadovas, kuris iš pradžių neprisistatė, paskui paaiškėjo, kad tai J. B.; iš ieškovės pusės buvo nuvykę įmonės darbuotojai, kuriems buvo parodytos patalpos; pasakyta, kiek kvadratų, sutarta, ką padaryti ir kokia kaina (teismo posėdžio garso įrašas nuo 11:20 iki 14:20). Atsakovės atstovas (vadovas) teismo posėdyje paaiškino, jog ieškovės nurodytas asmuo pas atsakovę niekada nedirbo, tačiau teismas tai ignoravo nurodydamas, kad atsakovės vadovas lankėsi objekte ir nereiškė pretenzijų, nors jis lankėsi objekte dėl rangos darbų teikimo ir neturėjo pagrindo domėtis, kas sutarta ieškovės su trečiuoju asmeniu. Bylą nagrinėjant teisme nebuvo nurodyta, kokie ieškovės darbuotojai jos vardu sudarė paslaugų teikimo sutartį, jie neapklausti ir nieko nepaaiškinta, iš kur teisme atstovavusiam ieškovės vadovui žinoma, ką konkrečiai šie darbuotojai žodžiu nurodė užsakymą neva pateikusiam asmeniui.
1.5. Teismas nenurodė, kodėl priteisė iš atsakovės 3327,50 Eur sumą. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina ne tik paslaugų sutarties sudarymo fakto, bet ir sutartos paslaugų kainos. Ieškovės vadovas teisme paaiškino, kad užsakymą pateikė J. B. „Viber“ programėle, prisistatęs kitu vardu ir atsakovės darbų vadovu, vėliau užsakymas buvo teikiamas telefonu ir nuvykus į vietą, o paklaustas dėl kainos nurodė, kad neprisimena, kad standartinio įkainio nėra, kaina nustatoma pagal aplinkybes – individualiai skaičiuojama, kiek reikės chemijos, kokia chemija, kokios lubos, kokios sienos, kiek reikia skirti laiko, koks patalpų aukštingumas, kampai; paklaustas kur tai atsispindi, atsakė, kad darbų aktuose viskas nurodyta (teismo posėdžio garso įrašas nuo 15:15 iki 17:20). Teismui nebuvo pateiktas kainos paskaičiavimas, atliktų darbų akte nenurodytas nei patalpų plotas, nei cheminių medžiagų kiekis, nenurodoma, ar tai visas pastatas, ar jo dalis ir kitos aplinkybės, apie kurias teisme nurodė ieškovės vadovas. Todėl ieškovės vadovo paaiškinimai, kad buvo sutarta dėl paslaugų kainos, teismo turėjo būti vertinami kritiškai. CK 6.313 straipsnio 2 dalis numato, kad šalims nesusitarus dėl kainos, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kuri sutarties sudarymo metu buvo įprastai toje srityje mokama, o jeigu ši kaina neegzistuoja – protingumo kriterijus atitinkanti kaina, tačiau ieškovė kainos pagrįstumo remiantis šių paslaugų rinkos kaina neįrodinėjo.
1.6. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė neginčijo paslaugų suteikimo fakto ir iš pradžių jos atsisakymas apmokėti už atliktą darbą buvo grindžiamas tik išvalyto ploto skaičiavimo netikslumais – šių aplinkybių nepatvirtina byloje esantys įrodymai.
13. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Nepagrįstas atsakovės teiginys, kad liudytoja nenurodė apie sutartinių santykių buvimą tarp šalių, todėl teismas sutartinių santykių tarp šalių buvimą nustatė remdamasis įrodymais, kurie tokių aplinkybių nepatvirtina. Atsakovės noras nevertinti liudytojų parodymų, kuriuos teismas įvertino kaip tinkamus, laikytinas siekiu klaidinti teismą, kadangi liudytoja, teikusi atsakovei apskaitos paslaugas, žino visą informaciją apie užsakymo eigą ir jos parodymai patvirtina sutarties tarp ieškovės ir atsakovės buvimą.
2.2. Atsakovės pateikti įrodymai ir siekis nuginčyti žodinę paslaugų sutartį buvo atmesti vadovaujantis ne vien ieškovės, bet ir liudytojų parodymais. Apeliaciniame skunde nepateikta naujų įrodymų ar faktų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas.
2.3. Ieškinio dalykas buvo ne darbų kokybė ir jų tinkamumo klausimas, bet skolos apmokėjimas už atliktus darbus. Atsakovė sąmoningai klaidina teismą mėgindama susieti apmokėjimo klausimą su konkrečių darbų užsakymo klausimu, nors bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad darbai buvo užsakyti.
2.4. Atsakovės ir trečiojo asmens santykiai ir iš jų sutarties kylantys ginčai nėra šios bylos dalykas. Ieškovė niekada nebendravo su trečiojo asmens atstovais, dėl paslaugų nuolat buvo bendraujama su atsakove, tai patvirtina į bylą pateikti įrodymai, liudytojų parodymai, todėl atsakovės siekis prievolę apmokėti už paslaugas perkelti trečiajam asmeniui traktuotinas kaip noras atsisakyti mokėjimo už paslaugas, kurias atsakovė užsakė.
2.5. Ginčydama paslaugų kainą atsakovė tuo pačiu pripažįsta, kad paslaugos buvo užsakytos, tik nėra aiški jų vertė, tuo pačiu paneigdama visus savo anksčiau nurodytus apeliacinio skundo argumentus. Atsakovė nėra pateikusi įrodymų, kurie paneigtų ieškovės reikalavimą, dėl to teismas tinkamai įvertino įrodymus bei teisingai interpretavo tarp šalių susiklosčiusius santykius ir susitarimus dėl paslaugų kainos, juolab kad atsakovė neginčijo kainos dydžio pirmosios instancijos teisme ir, kadangi ginčo dėl to nebuvo, šis reikalavimas nebuvo nagrinėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
15. Apeliacijos dalykas yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl atsakovės prievolės atsiskaityti su ieškove už šios suteiktas paslaugas pagal šalių sudarytą žodinę paslaugų suteikimo sutartį.
16. Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas sutartinių santykių buvimą nustatė remdamasis įrodymais, kurie tokių aplinkybių nepatvirtina, todėl pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.
17. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).
18. Pasisakydamas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad „įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamą teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022 23 punktas).
19. Vadovaudamasis nurodytomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai – trečiojo asmens atsiliepime į ieškinį pripažintas poreikis atlikti pelėsio neutralizavimo darbus bei išvalyti nuo pelėsio jam priklausančias patalpas, kurių rekonstrukcijos darbus atlikinėjo atsakovė, jo pripažinta aplinkybė apie atsakovės tam tikslui surastą ieškovės įmonę, pasisiūliusią neatlygintinai atlikti bandomąjį patalpų išvalymo nuo pelėsio valymą ir, jei darbų kokybė tenkins, už vėliau sutartą kainą atlikti pelėsio neutralizavimo ir patalpų išvalymo nuo pelėsio darbus (trečiojo asmens nurodoma aplinkybė, kad jis su ieškove nesitarė, kad ją surado atsakovė, leidžia daryti išvadą, jog su ieškove dėl ginčo darbų atlikimo tarėsi būtent atsakovė), taip pat patvirtinimas, kad ieškovė atliko paviršinį patalpų išvalymą nuo pelėsio; ieškovės atstovo paaiškinimas pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 19 d. posėdyje apie UAB „Maxturas“ telefonu užsakytas ginčo paslaugas, apie žodinio susitarimo sudarymo aplinkybes su atsakovės darbų vadovu pristačiusiu asmeniu J. B., nuvedusiu į objektą ir parodžiusiu paviršius, nuo kurių reikia pašalinti pelėsį panaudojant chemines priemones (dėl to ieškovei nekilo įtarimų dėl užsakovo nepatikimumo); atsakovės atstovo pripažinimas tame teismo posėdyje, kad, nors J. B. įvardintas asmuo atsakovės įmonėje darbų vadovu nedirba, kažkoks asmuo su ieškove dėl ginčo objekto visgi kontaktavo (pažymėtina, jog tai pripažįstama ir apeliaciniame skunde), tačiau neaišku, ką susitarė; į liudytojos I. T. parodymus, patvirtinančius atsakovės vadovo nurodymą neįtraukti į valstybinei mokesčių inspekcijai kas mėnesį teikiamą gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą 2021 m. UAB „Paladija“ pateiktos PVM sąskaitos faktūros motyvuojant tuo, kad tada ši bendrovė negalės atsakovei turėti pretenzijų – sudaro pakankamą pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo vertinimui apie šalių sudarytą žodinį susitarimą, kad ieškovė cheminiais preparatais nuvalys pelėsį patalpose (duomenys neskelbtini) (CPK 185 straipsnis).
20. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šalys susitarė ir dėl pelėsio židinių neutralizavimo, preliminariai susitarė dėl kainos, kuri atlikus darbus turėjo būti patikslinta atsižvelgiant į išvalytų sienų ir lubų plotą, ir kad faktą, jog šie darbai „atitinkamo ploto patalpose“ buvo atlikti, įrodo prie ieškinio pateiktos nuotraukos, Atliktų darbų akte išvardinti darbai ir naudotos cheminės medžiagos, PVM sąskaita faktūra.
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokį susitarimo turinį pirmosios instancijos teismas konstatavo nepagrįstai.
22. Pagal CK 6.718 straipsnio 1-3 dalių nuostatas, teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų. Paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus. Jei kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos taisyklėms, standartams, profesinės veiklos etikai ar sutarties sąlygoms, paslaugų teikėjas turi teisę atsisakyti vykdyti tokius nurodymus ir sutartį nutraukti. Pagal CK 6.720 straipsnio 1 dalį, paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu.
23. 2022 m. gegužės 19 d. teismo posėdyje ieškovės atstovas paaiškino, jog su atsakovės darbų vadovu preliminariai susitarė dėl įkainio, priklausančio nuo valytino ploto, darbų turinio ir panaudotinų medžiagų, atsiskaitymo pagal sąskaitą faktūrą per penkias darbo dienas. Nurodė, jog paviršių nuvalymas nuo pelėsio yra tolygus pelėsio židinių neutralizavimui, kad standartinio tokių darbų įkainio nėra, valytinas plotas žodinio susitarimo metu dar nebuvo žinomas; sutartos preliminarios kainos neįvardijo, teigė, kad ta kaina po darbų atlikimo yra nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje, o ją apsprendžiantys rodikliai – Atliktų darbų akte.
24. Tačiau pažymėtina, kad Atliktų darbų akte nenurodytas nei nuo pelėsio išvalytų patalpų plotas, nei pirmosios instancijos teismo minimam „atitinkamam plotui“ panaudotų cheminių medžiagų kiekis, nei jų kaina. Iš šio akto negalima daryti ir išvados, jog pelėsio židiniai buvo neutralizuoti ar panaikinti (konstatuota, kad pelėsio mechaniškai pažeistos dėmės negali būti išvalytos, kas matyti iš pridėtų fotonuotraukų). Nei Atliktų darbų akte, nei PVM sąskaitoje faktūroje neįvardintas atliktų darbų įkainis. Be to, Atliktų darbų aktas nepasirašytas ne tik atsakovės, bet ir ieškovės, o PVM sąskaita faktūra išrašyta už valymo paslaugas.
25. 2022 m. gegužės 19 d. teismo posėdyje ieškovės atstovas taip pat teigė atsakovę įspėjęs, kad patalpos turi būti vėdinamos ir jose neturi būti drėgmės, o paklaustas, kodėl pelėsis atsinaujino, nurodė, kad patalpos nebuvo vėdinamos, nors pripažino, kad gavęs informaciją apie pelėsio atsinaujinimą nevyko į patalpas jų apžiūrėti. Ieškovės atstovas nurodė, kad, patalpas tinkamai eksploatuojant, pelėsis neatsinaujina 5 metus, o paklaustas, ar pateikė eksploatavimo instrukciją, ar nurodė, koks drėgmės lygis patalpose neturi būti viršijamas, pripažino, kad to nepadarė, apie tai tik paaiškino žodžiu bendrais bruožais, nors prieš tai teigė, kad dėl patalpų valymo bendravo ne jis pats, o kiti ieškovės darbuotojai (teismo posėdžio garso įrašas nuo 17:20 iki 22:15).
26. Išvardinti faktai įrodo apeliantės teiginį, kad ieškovė atliko tik paviršinį pelėsio valymą, nesuteikdama pelėsio židinių neutralizavimo paslaugos. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, pastaroji išvada nesudaro pagrindo sumažinti ieškovės 2021 m. spalio 7 d. PVM sąskaitoje faktūroje PAL Nr. 210558 nurodytos 3 327,5 Eur atsakovei suteiktų valymo paslaugų kainos.
27. Apeliantė šią kainą ginčija remdamasi konkrečiai neįvardintais panaudotų cheminių medžiagų kiekiais, nuo pelėsio išvalytų patalpų plotu. Anot apeliantės, dėl šios priežasties turėtų būti kritiškai vertinami ieškovės vadovo paaiškinimai, kad buvo sutarta dėl paslaugų kainos, apie kurią tokiu atveju turėtų būti sprendžiama pagal CK 6.313 straipsnio 2 dalies nuostatas – laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kuri sutarties sudarymo metu buvo įprastai toje srityje mokama, o jeigu ši kaina neegzistuoja – protingumo kriterijus atitinkanti kaina.
28. Sutiktina su apeliante, kad nurodytuose dokumentuose minėti elementai nėra pažymėti, tačiau pastebėtina, jog prie atliktų darbų akto yra pridėtos patalpų, kuriose atlikti ginčo darbai, fotonuotraukos, taigi realiai jų plotas atsakovei nėra nežinomas. Ieškovės atstovas paaiškino, kad standartinio tokių paslaugų įkainio nėra. Kadangi apeliantė nepateikė jokių įrodymų apie įprastai ginčo srityje mokamą kainą bei neįvardijo, jos nuomone, protingumo kriterijus atitinkančios kainos, nėra objektyvaus pagrindo tą kainą sumažinti. Svarbi ir procesinė aplinkybė, kad kainos dydžio atsakovė neginčijo pirmosios instancijos teisme, todėl ji nebuvo vertinta. Bylos nagrinėjimo ribos pirmosios instancijos teisme nustatomos pagal ieškinio pagrindą ir dalyką, atsakovo atsikirtimų turinį ir trečiųjų asmenų nurodytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai, 142 straipsnio 2 dalis) o CPK 312 straipsnis draudžia kelti apeliaciniame skunde naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
29. Remiantis nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.