- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-08
- Bylos Nr.
- e2-2886-490/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20388-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui direktoriui A. P., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui V. G.,
nedalyvaujant trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) prekyba“ atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ( toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) (toliau – ieškovė) ieškiniu prašo: priteisti ieškovei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 3 327,5 Eur skolą, 34,28 Eur delspinigių, 40 Eur su skolų išieškojimu susijusių išlaidų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad pagal žodinį susitarimą, ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei patalpų pelėsio valymo paslaugas atsakovės nurodytame objekte. Nuvykus į objektą adresu, Kaunas, (duomenys neskelbtini), buvo sutarta, kad bus atliekamas bandomasis valymas ir, jeigu kokybė tenkins, analogišku būdu bus išvalytos visos patalpos. Atlikus bandymus, atsakovas patvirtino, kad kokybė tinka ir galima pradėti darbus. Suderinta darbų kaina 5 eur/m2 be PVM, preliminarus plotas 500-600 m2. Kadangi chemijai sureaguoti reikėjo laiko, darbai buvo išskaidyti į etapus. Baigus darbus ir atsakovės atstovui atvykus į objektą, buvo patvirtinta, kad darbai yra atlikti tinkamai ir atsakovė sutinka apmokėti už paslaugas. Atsakovei priėmus darbus, jai buvo pateikta 2021 m. spalio 7 d. PVM sąskaita faktūra už atliktus darbus 3 327,50 Eur sumai. Už minėtus darbus nėra atsiskaityta iki šiol. Atsakovei pateiktoje sąskaitoje faktūroje nebuvo nurodytas atsiskaitymo terminas, tad remiantis LR mokėjimų atliekamų pagal komercinius santykius prevencijos įstatymu mokėjimai turėjo būti atlikti per 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros pateikimo dienos, t.y. 2021 m. lapkričio 6 d. LR mokėjimų atliekamų pagal komercinius santykius prevencijos įstatyme numatyta, kad vėluojant įvykdyti prievolę taikomas netesybos,kurios šiai dienai sudaro 8 proc. už metus, nuo neapmokėtos sumos. Už 47 vėlavimo apmokėti dienas atsakovei paskaičiuota 34,28 eurai delspinigių. Atsakovė taip pat turi atlyginti 40 eurų su skolų išieškojimų susijusių išlaidų.
Ieškovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog savo įsipareigojimus pagal žodinę sutartį su atsakove įvykdė, o atsakovė už atliktus darbus nesumokėjo. Reikalavimus išdėstytus ieškinyje palaiko visa apimtimi. Nesutinka su atsakovės argumentu, kad ieškinys pareikštas ne tam atsakovui. Žodinė sutartis buvo sudaryta būtent su UAB (duomenys neskelbtini): jiems telefonu skambino ir paslaugą užsakė būtent atsakovės atstovas, prisistatęs darbų vadovu J. B.. Su juo buvo susitarta dėl pelėsio pašalinimo, t.y. dėl pelėsio židinių neutralizavimo atsakovės atstovo nurodytose patalpose. Preliminariai buvo sutarta dėl kainos, kuri priklauso nuo panaudotų cheminių priemonių, patalpų aukštingumo, kampų. Ieškovės darbuotojai objekte dirbo apie 2 savaites. Į vietą pažiūrėti, kaip vyksta darbai, atvykdavo ir J. B. ir G. L.. Pretenzijų dėl atliekamų darbų iš jų nebuvo. Kai darbai buvo baigti, buvo surašytas darbų priėmimo aktas, kurio atsakovė galiausiai nepasirašė. Pradžioje J. B. sakė, kad be G. L. negali pasirašyt, o šis tvirtino nepasirašantis, nes nėra J. B., po to jie apskritai ėmė vengti susitikimų, neatsakinėjo į skambučius ir elektroninius laiškus. Tada ieškovės atstovas suprato, kad gražiuoju atsakovė nemokės, todėl iš karto kreipėsi į teisininkus dėl pareiškimo į teismą surašymo. Vėliau sužinojo, kad atsakovė yra neatsiskaičiusi ir su kitom įmonėm. Atsakovės argumentas, kad darbas buvo atliktas nekokybiškai, nes pelėsis po kurio laiko objekte atsinaujino, yra nepagrįstas, nes, jei atsakovė būtų vėdinusi patalpas, kad nesikauptų drėgmė, pelėsis patalpose neatsinaujintų 5 metus, nes jie teikia tokią darbų garantiją.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad atsakovė pas ieškovę neužsakinėjo pelėsio valymo paslaugų objekte (duomenys neskelbtini), Kaune, ir neturėjo pagrindo jų užsakinėti, nes šis objektas atsakovei nuosavybės teise nepriklauso. Šios aplinkybės ieškovei buvo nurodytos telefonu, kada po 2021 m. spalio 7 d. PVM sąskaitos faktūros išrašymo ieškovė telefonu susisiekė su atsakove dėl jos apmokėjimo. Iš karto po to, t.y. 2021 m. spalio 15 d. ieškovė kreipėsi su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo į teismą, ką pati pripažįsta ieškinyje, nors, anot ieškovės, terminas sąskaitai apmokėti yra 30 dienų. Kadangi atsakovė pas ieškovę neužsakinėjo pelėsio valymo paslaugų objekte(duomenys neskelbtini), Kaune, ji neturi pareigos su ieškove atsiskaityti. Kadangi ieškovės 2021 m. spalio 7 d. PVM sąskaita faktūra atsakovei išrašyta be pagrindo, ji nėra įtraukta į atsakovės apskaitą.
Atsakovės atstovas advokatas V. G. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytus atsikirtimus ir prašė ieškinį atmesti. Papildomai jis nurodė, kad J. B. nei dirbo bendrovėje, nei nebuvo įgaliotas sudaryti sutartį su ieškove. Sudaryta žodinė sutartis per Viber programą, neaišku, dėl ko susitarta, kokia kaina. Nėra įrodymų dėl atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad ji užsakė paslaugą. Neįrodyta, kad ieškovė išpurškė chemiją. Darbai atlikti nekokybiškai, nes pelėsis atsinaujino. Netinkamas darbų atlikimo aktas, kurį pasirašė tik ieškovė.
Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Atsiliepime nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) vykdo jai nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstrukciją. Statybos rekonstrukcijos rangos darbus atlieka atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal rangos sutartį. Vykdant rekonstrukciją iškilo poreikis patalpose neutralizuoti pelėsį ir jo židinius bei išvalyti patalpas nuo pelėsio. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės sutarti atlikti statybos rangos darbai neapėmė pelėsio ir jo židinių neutralizavimo bei patalpų išvalymo nuo pelėsio darbų , nes jų atlikime atsakovė nesispecializavo. Tačiau kadangi buvo reikalinga atlikti šiuos darbus, buvo sutarta, kad atsakovė pasidomės, kas tokius darbus gali atlikti, o dėl jų atlikimo rangos sutartį sudarys pati UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovė surado ieškovę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri pasisiūlė neatlygintinai atlikti bandomąjį valymą ir, jei kokybė tenkins, už vėliau sutartą kainą atlikti pelėsio ir jo židinių neutralizavimo bei patalpų išvalymo nuo pelėsio darbus. Dėl patalpų bandomojo valymo bendravo ieškovės ir atsakovės atstovai. Ieškovė atliko bandomąjį valymą. Po bandomojo valymo atsakovė nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad ieškovė pageidauja atlikti pelėsio ir jo židinių neutralizavimo bei patalpų išvalymo nuo pelėsio darbus ir siūlo kalbėti apie šių darbų kainą. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ pozicija buvo ta, kad bandomojo valymo rezultatų įvertinimui turėjo praeiti laikas, per kurį būtų įsitikinta, jog pagal ieškovės taikytą technologiją bandymo vietose pelėsio židiniai buvo panaikinti. Ieškovė, galimai siekdama kuo greičiau gauti apmokėjimą, dėl kurio su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo tartasi, savo iniciatyva atliko paviršinį pelėsio valymą patalpose, tačiau pelėsio ir jo židinių neutralizavimo neatliko. Tai įrodo teismui anksčiau pateiktos patalpų nuotraukos, iš kurių matyti esamas pelėsis patalpose, kuris nebuvo neutralizuotas, o ieškovės iniciatyva atliktas išorinis pelėsio valymas buvo davęs tik laikinus vizualinius rezultatus. Dėl tokių darbų atlikimo ir apmokėjimo už juos UAB „(duomenys neskelbtini)“ su ieškove nesitarė, o atsakovė dėl j ų atlikimo negalėjo tartis, nes tam neturėjo nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimo, nei su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi rangos sutartį, kad jų atlikimui subrangos pagrindu būtų galėjusi užsakyti darbus pas ieškovę. Kita vertus, susipažinus su į bylą pateiktu atliktų darbų aktu, matyti, kad jis nei atsakovės pasirašytas, nei iš ieškovės pusės įformintas tokia tvarka, kad sukeltų teisines pasekmes atsakovei (CK 6.694 str. 4 d.). Be to, akte nurodomi pelėsio neutralizavimo darbai, kurie nėra atlikti, ką patvirtina jau minėtos patalpų nuotraukos. Pažymėtina, kad po nuotraukų pateikimo teismui ieškovė (jos atstovai) net nebuvo atvykę į patalpas jų apžiūrėti, kas rodo, kad ieškovė suvokia, ką yra atlikusi ir ko neatlikusi. Kad ieškovė elgiasi nesąžiningai ir siekia nepagrįstai praturtėti atsakovės ir (ar) UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita, rodo tai, kad ieškovė savo iniciatyva atlikusi išorinį pelėsio valymą patalpose, kurio jos nebuvo prašoma atlikti, pateikė atliktų atsakovei darbų aktą jame nurodydama pelėsio neutralizavimo darbus, kurių neatliko, be to, išrašė darbų neužsakiusiai atsakovei 2021-10-07 sąskaitą, joje vienašališkai nurodydama darbų kainą, kurios apmokėjimo iš karto negavusi jau po savaitės kreipėsi į teismą su 2021-10-15 pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), taip skubotai elgdamasi siekiant gauti apmokėjimą iki kol nepaaiškėjo (nepasimatė) nepanaikinti išoriškai nuvalyto pelėsio židiniai.
Liudytoja I. T. teismo posėdžio metu parodė, kad iki š.m. vasario 1 d. dirbo pas atsakovę ir trečiąjį asmenį apskaitininke. Šiom bendrovėm faktiškai vadovauja vienas žmogus – G. L., nors trečiojo asmens direktorė kita – H. B.. Iš darbo ji išėjo, nes su ja neatsiskaitė. Atsakovės direktorius nurodė jai netraukti į apskaitą ieškovės PVM sąskaitos faktūros, atsiųstos elektroniniu paštu. Priežasties ji nurodyti negali. Kadangi atsakovė daug kam skolinga, jos nuomone, ir šiuo atveju nenorima atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Remiantis šalių, jų atstovų paaiškinimais, liudytojos I. T. parodymais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys 2020 m. rugpjūčio mėnesį sudarė žodinę paslaugų sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atsakovei suteikti patalpų pelėsio valymo paslaugas atsakovės nurodytame objekte. Iš šalių paaiškinimų bei byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog darbai buvo atlikti, atsakovei išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija PAL Nr.201558, 2021 m. spalio 7 d. surašytas Atliktų darbų aktas, iš kurio nustatoma, kad darbai pradėti 2021 m. rugpjūčio 27 d., išpurškiant patalpas chemija „Iso a cleaner“, po to – nuo rugsėjo 9 d. iki rugsėjo 29 d. buvo neutralizuojamas pelėsis su chemija XTP-2000. Byloje pateiktas Atliktų darbų aktas yra šalių nepasirašytas, ieškovės atstovo teigimu, atsakovės atstovas atsisakė aktą pasirašyti, o ieškovės atstovo parašo nėra, nes jie į bylą pateikė elektroninį akto variantą, todėl jis be parašų. Ieškovės atstovo paaiškinimu teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovės darbuotojams objekte dirbant apie 2 savaites, atsakovės atstovai – direktorius G. L. ir darbų vadovas, prisistatęs J. B., lankėsi objekte ne kartą ir jokių pastabų dėl atliekamų darbų neturėjo. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ji nesudarė su ieškove jokios sutarties ir neturėjo pagrindo jos sudaryti, nes patalpos priklauso trečiajam asmeniui, todėl ji nėra tinkama atsakovė šioje byloje, atsakyti turėtų patalpų savininkas. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad bendrovėje asmuo vardu J. B. niekada nedirbo ir neturėjo jokių įgaliojimų sudarinėti atsakovės vardu sutartis. Liudytojos I. T. parodymais nustatyta, kad ji teikė apskaitos paslaugas tiek atsakovei, tiek trečiajam asmeniui, abiem bendrovėm faktiškai vadovauja G. L., nors trečiojo asmens direktorė ir kita. G. L. nurodymu ji netraukė elektroniniu paštu gautos ieškovės PVM sąskaitos faktūros į bendrovės apskaitą. Šito priežasčių ji nežino, bet, atsižvelgdama į savo asmeninę patirtį ( abi bendrovės jai nesumokėjo už darbą, todėl ji nuo š.m. vasario 1 d. ten nedirba) bei į tai, kad atsakovė yra skolinga ne vienai įmonei, mano, kad taip buvo elgiamasi, siekiant išvengti mokėjimo.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovės tinkamumo.
Atsakovės argumentas, kad ji negali būti tinkama atsakove šioje byloje, nes patalpos, kuriose ieškovė atliko darbus, priklauso trečiajam asmeniui, yra nepagrįstas ir paneigiamas ne tik ieškovės paaiškinimu, kad atsakovė neginčijo paslaugų suteikimo fakto ir iš pradžių jos atsisakymas apmokėti už atliktą darbą buvo grindžiamas tik išvalyto ploto skaičiavimo netikslumais, nekeliant klausimo dėl netinkamo paslaugų gavėjo, bet ir pačios atsakovės veiksmais ir trečiojo asmens atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis: byloje atsakovė nepaneigė ieškovės nurodomų aplinkybių, kad pagal atsakovės prašymą atlikti patalpų valymą nuo pelėsio ieškovė suteikė šią paslaugą, atsakovės atstovai - tiek direktorius G. L., tiek byloje nenustatyta pavarde atsakovės darbų vadovas (ieškovės teigimu J. B., o atsakovei nors ir paneigus tokia pavarde pas ją dirbantį žmogų, bet nepaneigus tokias pareigas atliekančio bendrovės atstovo buvimo), - lankėsi objekte paslaugos teikimo metu ir darbams neprieštaravo. Tą aplinkybę, kad būtent atsakovė, kuri pagal pateiktą sutartį su trečiuoju asmeniu rekonstruoja trečiojo asmens patalpas, surado ieškovę pelėsio neutralizavimo darbams atlikti, patvirtino atsiliepime ir trečiasis asmuo. Trečiojo asmens atsiliepime į ieškinį nurodyta aplinkybė, kad su ieškove buvo susitarta tik dėl bandomojo valymo, po kurio turėjo praeiti laikas, per kurį būtų įsitikinta paslaugos kokybe, o ieškovė, galimai siekdama kuo greičiau gauti apmokėjimą, savo iniciatyva atliko visų patalpų valymą nuo pelėsio, yra deklaratyvi, neparemta jokiais įrodymais ir paneigta ieškovės atstovo paaiškinimu.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju šalys sudarė atlygintinų paslaugų teikimo, o ne rangos sutartį. Šalys susitarė, kad ieškovė atliks konkrečius veiksmus, t. y. cheminiais preparatais nuvalys pelėsį atitinkamo ploto patalpose. Šios paslaugos rezultatas, neabejotinai, buvo faktiškai neatskiriamas nuo pačios paslaugos – sutarties tikslas buvo tai, kad cheminiais preparatais būtų nuvalytos nuo pelėsio patalpos. Minėtas susitarimas, akivaizdu, patenka į paslaugų sutarties sampratą, nes rezultatas, dėl kurio buvo susitarta, negali būti atskirtas nuo pačių paslaugų teikėjo veiksmų. Byloje nenustatyta, kad būtų susitarta sukurti savarankišką materialų (ar nematerialų) rezultatą, kurį būtų įmanoma perduoti užsakovui. Dėl paminėto teismas prieina išvados, kad būtent atsakovė su ieškove sudarė žodinę atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, kuria buvo susitarta dėl atliekamų atlygintinų darbų pobūdžio (pelėsio židinių neutralizavimo), darbų atlikimo vietos ir laiko, preliminariai sutarta dėl kainos, kuri, atlikus darbus turėjo būti patikslinta, atsižvelgiant į išvalytų sienų ir lubų plotą. Teismas akcentuoja, kad sutarties vykdymo metu ieškovė iš kitos sandorio šalies negavo jokių pretenzijų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Pažymėtina, kad įstatymas nereikalauja paslaugų sutarties privalomos rašytinės formos (CK 1.73 straipsnis, 6.716 straipsnis), todėl tokios formos sutarties nebuvimas savaime nedaro sutarties negaliojančia ir nepanaikina šalių prievolių, atsiradusių iš sutartinių santykių, o šių egzistavimas gali būti įrodinėjamas ir kitais leistinais įrodymais (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčo, jog buvo sudaryta žodinė paslaugų sutartis nėra, o atsakovės atsikirtimai į ieškinį, kad ji neturėjo pagrindo sudaryti sutarties, todėl byloje yra netinkama šalis, yra paneigti anksčiau paminėtais motyvais.
Byloje nustatyta, kad ieškovė atsakovės užsakymu atliko atsakovės nurodytų patalpų pelėsio valymo/neutralizavimo darbus. Tai, kad darbai buvo atlikti, įrodo prie ieškinio pateiktos nuotraukos ir Atliktų darbų akte išvardinti darbai ir naudotos cheminės medžiagos, PVM sąskaita faktūra. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas teigė, kad paslauga buvo atlikta nekokybiškai, nes pelėsis patalpose atsinaujino. Ieškovės atstovas atsikirto į šį teiginį, paaiškindamas, kad cheminėmis priemonėmis pelėsio židiniai buvo panaikinti ir, jei atsakovė būtų tinkamai vėdinusi patalpas, kad jose nesikauptų drėgmė, pelėsis nebūtų atsinaujinęs, nes ieškovė savo darbams teikia 5 metų garantiją. Atsakovė byloje neįrodė, kad ieškovė netinkamai įvykdė savo įsipareigojimus.
Byloje nėra duomenų, jog atsakovė iki šio laiko visiškai įvykdė savo prievolę pagal žodinę paslaugų sutartį. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėms ir teisiniais motyvais, konstatuojama, jog ieškovės reikalavimas dėl 3 327,50 Eur skolos priteisimo už suteiktas paslaugas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl yra visiškai tenkintinas.
Dėl delspinigių, palūkanų ir skolos išieškojimo išlaidų priteisimo
Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 34,28 Eur delspinigių ir 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau - Įstatymas). Nurodo, kad atsakovei sąskaita faktūra buvo išrašyta 2021 m. spalio 7 d., apmokėti ją turėjo per 30 dienų, t.y. iki 2021m. lapkričio 6 d. Iki ieškinio surašymo, t.y. 2021 m. gruodžio 23 d. atsakovė vėlavo atsiskaityti 47 dienas, todėl paskaičiuoti 8 proc. dydžio nuo neapmokėtos sumos 3 327,50 Eur 34,28 Eur delspinigių.
Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Byloje nustatyta, kad šalių žodiniame susitarime nenumatytos palūkanos, todėl taikytinas šis įstatymas. Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – Lietuvos banko nustatyta vienos nakties atpirkimo sandorių atpirkimo palūkanų norma, padidinta 8 procentiniais punktais. Nagrinėjamu atveju atsakovei pareiga mokėti procesines palūkanas kilo nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2022 m. sausio 4 d., t. y. pirmąjį 2022 m. pusmetį. Pirmąjį 2022 metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Pagal Europos banko viešuosius duomenis, vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sudaro 0,00 proc. Atitinkamai, palūkanų normą padidinus 8 procentiniais punktais, atsakovei skaičiuotinos 8,00 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos. Atsižvelgiant į galiojantį reglamentavimą, ieškovei iš atsakovės priteistina 34,28 Eur delspinigių ir 8,00 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 1 dalis , 2 dalis, Civilinio proceso kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).
Taip pat ieškovė iš atsakovės prašė priteisti 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Šio įstatymo 7 straipsnis 1 dalis numato, jog kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Ieškovė ir atsakovė yra pelno siekiantys juridiniai asmenys, ūkio subjektai, teikiantys komercines paslaugas, tarp šalių sudaryta žodinė paslaugų atlikimo sutartis įstatymo prasme yra komercinė sutartis, todėl šalių teisiniams santykiams taikytinos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1 straipsnio 3 dalis, 2 straipsnio 1 dalis, 6 dalis). Ieškovė suteikė atsakovei atlygintinas paslaugas, atsakovė įgijo pareigą už paslaugas atsiskaityti, tačiau šią pareigą pažeidė, todėl ieškovė, kaip kreditorė įgijo teisę reikalauti išieškojimo išlaidų kompensavimo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovės jai priteistina 40 Eur suma išieškojimo išlaidoms kompensuoti (Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, CK 6.63 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Ieškinį patenkinus, priteistinos pagrįstos ieškovės bylinėjimosi išlaidos, kurios susideda iš žyminio mokesčio ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pažymėtina, kad ieškovė sumokėjo 81,00 Eur žyminio mokesčio, nors mokėtina žyminio mokesčio suma šioje byloje yra 75,00 Eur. Todėl iš atsakovės yra priteistina būtent 75,00 Eur žyminio mokesčio suma ir 181,50 Eur už advokato teisines paslaugas.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinė Kaunas, (duomenys neskelbtini) , a. s. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. 302767405, buveinė Kaunas, (duomenys neskelbtini), 3 327,5 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų dvidešimt septynių eurų 50 ct) skolą, 34,28 Eur (trisdešimt keturis euris 28 ct) delspinigių, 40 Eur ( keturiasdešimt eurų) skolų išieškojimo išlaidų, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 181,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą 50 ct) už advokato teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.