- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- e2A-1488-265/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Irma Čuchraj, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- T. A.
- Atsakovas
- I. A.
- Kategorijos
- 2.1.2.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. A. ieškinį atsakovei I. A. dėl mainų sutarties notarinio registro Nr. Duomenys neskelbtini pripažinimo negaliojančia ir nekilnojamojo turto grąžinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – J. A. (J. A.), R. A. (R. A.), notarė R. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu prašydama pripažinti 2012 m. vasario 21 d. mainų sutartį, notarinio registro Nr. Duomenys neskelbtini, negaliojančia ab initio, grąžinti ieškovei nuosavybėn ½ dalį buto, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, adresu Duomenys neskelbtini. Nurodė, kad Duomenys neskelbtini. atsakovės sūnus trečiasis asmuo J. A., kuris yra ieškovės sūnus, su atsakove susilaukė vaiko – R. A.. Gimus R. A. ieškovei nuosavybės teise priklausė geresnis gyvenamasis plotas, tad skatinama ir įkalbėta atsakovės bei siekdama pagerinti gyvenimo sąlygas savo neseniai gimusiam anūkui ieškovė sutiko mainyti ½ dalį jai nuosavybės teise priklausiusio buto, esančio Duomenys neskelbtini, į atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą su bendro naudojimosi patalpomis, esantį adresu Duomenys neskelbtini. Kitą ½ dalį jai nuosavybės teise priklausiusio buto ieškovė padovanojo sūnui trečiajam asmeniui J. A.. 2017 m. ieškovės sūnus santuoką su atsakove nutraukė, o vėliau sužinojo, kad jis nėra biologinis atsakovės sūnaus R. A. tėvas. Ieškovė teigė, kad žinodama nurodytą aplinkybę ji nebūtų sudariusi neatlygintinos mainų sutarties su atsakove, nes iš esmės nurodyta mainų sutartimi turtą įgijo ne asmuo, kurį atsakovė laikė savo vaikaičiu, o atsakovė, todėl nėra garantijos, kad jai priklausęs turtas bus paliktas ir / ar jį paveldės R. A.. Nurodė, kad sudarant mainų sandorį jai nebuvo žinomos aplinkybės dėl R. A. biologinės tėvystės. Sandorio sudarymo metu jos nebuvo klausiama, ar ji sutiktų sudaryti mainų sutartį su asmeniu, nuslėpusiu esmines aplinkybes dėl vaikaičio tėvystės. Ieškovė neketino ir nesiekė sudaryti mainų sutarties, ją sudarė tik įkalbėta atsakovės bei sau nenaudingomis sąlygomis. Atsakovės veiksmai yra smerktini geros moralės požiūriu bei pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė ieškinį prašė atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė anksčiau buvo atsakovės anyta. Ieškovės ir trečiojo asmens J. A. santuoka buvo nutraukta Duomenys neskelbtini. sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teisme patvirtinus sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodyta sutartimi taip pat buvo padalytas atsakovės ir trečiojo asmens J. A. turtas. Pagal nurodytą teismo sprendimą atsakovei asmeninės nuosavybės teise liko ½ dalis buto, esančio Duomenys neskelbtini, kadangi ją atsakovė buvo įgijusi asmeninės nuosavybės teise pagal ginčijamą mainų sutartį, o kita ½ dalis nurodyto buto kaip išlaikymas iki pilnametystės atiteko sūnui R. A.. Šio teismo sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos minėtos turto dalys. Ginčo bute kartu su buvusiu sutuoktiniu atsakovė apsigyveno 2008 m. pabaigoje, po santuokos su J. A. sudarymo. Šiame bute kartu taip pat gyveno ieškovė, kuri naudojosi 17 kv. m. ploto kambariu, o atsakovė su sutuoktiniu ir gimusiu sūnumi – mažesniuoju kambariu. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausė butas su bendro naudojimosi patalpomis Duomenys neskelbtini, kurį jai būnant santuokoje su trečiuoju asmeniu padovanojo atsakovės mama. Gyventi viename bute ieškovei ir atsakovės šeimai buvo nepatogu, dažnai kildavo tarpusavio nesusipratimai ir konfliktai, todėl pati ieškovė norėjo gyventi atskirai. Teigė, kad mainų sandoris buvo atliktas ieškovės iniciatyva. Mainai buvo lygiaverčiai, nes mainomų patalpų dydis buvo panašus, o namai yra tame pačiame rajone. Prieš ieškovei apsigyvenant išmainytame bute su bendro naudojimosi patalpomis, esančiame Duomenys neskelbtini, jame buvo atliktas lubų, sienų ir grindų remontas. O ieškovės anksčiau naudojama gyvenamoji patalpa, esanti Duomenys neskelbtini, liko neremontuota, gana apleista. Ieškovė buvo patenkinta mainais, pretenzijų nereiškė. Ieškovės motyvai, jog atsakovė, sudarydama ginčijamą sandorį, ją apgavo, neatitinka tikrovės. Pabrėžė, jog ginčijamos mainų sutarties sudarymas nebuvo susijęs su atsakovės sūnaus gimimu, todėl jos sūnaus tėvystės klausimas nėra susijęs su šio sandorio sudarymu.
3. Trečiasis asmuo R. A., atstovaujamas atstovės pagal įstatymą T. A., pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškinio tenkinimas pažeistų trečiojo asmens, kaip nepilnamečio vaiko, interesus. Trečiasis asmuo nebuvo ginčijamo sandorio šalis, jis nuosavybės teisę į ½ dalį ginčo buto įgijo Duomenys neskelbtini teismo sprendimo pagrindu. Trečiojo asmens tėvystės faktas nėra niekaip susijęs su ginčijamu sandoriu ir jam įtakos nedarė.
4. Tretieji asmenys notarė R. K.ir J. A. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės T. A. 170 Eur žyminį mokestį valstybei. Priteisė iš ieškovės T. A. 800 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei I. A..
6. Teismas pažymėjo, jog ginčijamoje šalių mainų sutartyje nėra nurodyta, kokiu tikslu šalys sudarė šią sutartį, todėl spręsdamas šalių ginčą vadovavosi CK 6.193 – 6.195 straipsniuose nustatytomis, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis.
7. Įvertinęs šalių bei liudytojų teismo posėdyje duotus paaiškinimus padarė išvadą, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, jog ginčijamo mainų sandorio sudarymo tikslas buvo sudaryti geresnes gyvenimo sąlygas gimusiam R. A., yra paremtos tik ieškovės prielaidomis.
8. Atkreipė dėmesį, jog iš karto po ginčijamo sandorio sudarymo ir apsigyvenimo bute su bendro naudojimosi patalpomis, esančiame Duomenys neskelbtini, ieškovė pretenzijų dėl jai mainų sandorio pagrindu atitekusio turto kokybės nereiškė, su ieškiniu į teismą kreipėsi tik po beveik 7 metų.
9. Ieškovės argumentus, jog kreipimosi į teismą momentą nulėmė 2018 m. sausio mėnesį paaiškėjusi aplinkybė dėl R. A. tėvystės, teismas vertino kritiškai ir pažymėjo, kad, sudarant ginčijamą mainų sandorį, ieškovė nenurodė sąlygos, jog mainų sutartis sudaroma siekiant užtikrinti geresnes nepilnamečio R. A. gyvenimo sąlygas.
10. Ieškovės argumentus, kad jos prieš sudarant mainų sandorį pas notarą nebuvo klausiama, ar ji sutiktų sudaryti mainų sandorį su asmeniu, nuslėpusiu esmines aplinkybes, kurias žinodama ieškovė sandorio nebūtų sudariusi, atmetė kaip nepagrįstus ir nurodė, kad notaro pareiga prieš sudarant sandorį buvo šalims išaiškinti sudaromos sutarties esmę, prasmę bei jo sudarymo pasekmes.
11. Ieškovės argumentus, jog ji ginčijamą mainų sandorį sudarė tik norėdama geresnių gyvenimo sąlygų nepilnamečiam R. A. bei paveikta atsakovės apgaulės apie tai, kad vaiko tėvas yra jos sūnus, atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus.
12. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad sudarydama ginčijamą sutartį ieškovė priešingai, nei duodama paaiškinimus teismo posėdyje, pretenzijų dėl mainų sutartimi jai tenkančio turto vertės ar kokybės neišreiškė.
13. Atsižvelgęs į trečiojo asmens J. A. paaiškinimus, jog prieš ieškovei apsigyvenant bute su bendro naudojimosi patalpomis, adresu Duomenys neskelbtini, jame buvo atliktas remontas, ieškovės išsakytus paaiškinimus dėl mainų sutartimi jai atitekusio turto kokybės bei netinkamų gyvenimo sąlygų jame teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus.
14. Teismo vertinimu tai, kad ieškovė pateikė į bylą duomenis, jog trečiasis asmuo R. A. nėra biologinis trečiojo asmens J. A. sūnus ir kad šios aplinkybės ieškovė nežinojo sudarydama mainų sandorį su atsakove, nereiškia, kad sandoris pripažintinas negaliojančiu prieštaravimo gerai moralei pagrindu, nes sudarydama mainų sandorį ieškovė norėjo gyventi atskirai nuo atsakovės ir savo sūnaus šeimos. T. y. sandorio esminis tikslas buvo šalių siekis gyventi atskirai, o ne pažeisti / apeiti visuomenėje priimtos geros moralės normas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
15. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
15.1. Teismas nepagrįstai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias mainų sutartį plečiamai. Netinkamas materialiosios teisės normų taikymas sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
15.2. Akcentuotina, kad ginčo dėl turto vertės ir /ar nelygiaverčių mainų tarp šalių niekada nebuvo.
15.3. Atsakovė, panaudodama apgaulę, savo nuosavybėn įgijo nekilnojamojo turto dalį, kurios įprastomis sąlygomis jokia mainų sutartimi nebūtų įgijusi.
15.4. Mainų sutartis buvo patvirtinta notarės, kuri šalims išaiškino sudaromos sutarties esmę, prasmę bei jos sudarymo pasekmes. Tačiau apeliantės nebuvo klausiama, ar ji sutiktų sudaryti sandorį, jei žinotų, jog jos su vaikaičiu nesieja kraujo ryšys.
15.5. Bylos nagrinėjimo metu visi be išimties liudytojai patvirtino, kad gyvenimo sąlygos bendrabutyje Duomenys neskelbtini, yra / buvo žymiai prastesnės.
15.6. Teismas netyrė ir nevertino aplinkybės, ar apeliantės valia būtų išlikusi tokia pat, jei notarė būtų paklaususi dėl mainų sandorio sudarymo su asmeniu, nuslėpusiu esmines aplinkybes apie tai, jog apeliantė nėra atsakovės sūnaus biologinė močiutė.
15.7. Teismas nagrinėdamas bylą vertino liudytojų parodymus, rašytinius ir oficialius įrodymus paviršutiniškai ir formaliai. Teismas neatsižvelgė į apeliantės išsakytus argumentus dėl mainų sutarties ir pateiktus įrodymus.
Atsiliepimas
16. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
16.1. Sudarant mainų ar kitokius sandorius notarai neužduoda atsakovės nurodytų klausimų. Vaikaitis R. A. nebuvo mainų sandorio šalimi , taip pat šis sandoris nebuvo sudarytas anūko naudai. Mainų sutarties tikslas buvo kitas – siekis šalims (ieškovei ir atsakovei su sutuoktiniu) gyventi skyrium.
16.2. Teismas pagrįstai sprendė, kad mainai buvo lygiaverčiai: mainomų patalpų dydis ir vertė buvo vienoda, o namas, kuriame pagal mainų sutartį yra ieškovei atitekusi patalpa, yra tame pačiame rajone.
16.3. Įvykus mainams apeliantė jokių pretenzijų dėl mainų sandorio neturėjo, taip pat neminėjo, kad jos netenkina gyvenimo sąlygos mainų sutarties pagrindu įgytame bute.
Šalies argumentai
16.4. Ieškovės prašymu apklaustų liudytojų bei šalių paaiškinimų pagrindu teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovę, atsakovę ir trečiąjį asmenį, kurie iki mainų sutarties gyveno viename bute, siejo konfliktiški tarpusavio santykiai, todėl ieškovė (apeliantė) norėjo gyventi atskirai nuo sūnaus šeimos.
16.5. Apeliantė, teigdama, kad mainų sutartimi ji buvo apgauta, kadangi po atliktos DNR ekspertizės paaiškėjo, jog ieškovės sūnus nėra jos anūkas, ir tokie atsakovės veiksmai yra smerktini geros moralės požiūriu, privalėjo ieškinį reikšti kitu pagrindu.
Atsiliepimas
17. Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo
20. Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių sandorio pripažinimą negaliojančiu, taikymo ir aiškinimo.
21. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išvadomis, todėl pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
22. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai plečiamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias mainų sutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš apeliacinio skundo turinio negalima identifikuoti, kokius konkrečius materialinės teisės normų pažeidimus padarė pirmosios instancijos teismas, todėl plačiau šiuo klausimu kolegija nepasisako.
23. Teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina apeliacinio skundo argumentą, jog teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-409/2010, pateiktu išaiškinimu, jog „kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai“. Pažymėtina, kad nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde nenurodoma, kuri mainų sutarties sąlyga yra / buvo neaiški ar kuri ginčo sandorio sąlyga turėtų būti vertinama apeliantės naudai. Todėl ir dėl šio argumento plačiau nepasisakytina.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas.
25. Remiantis bylos duomenimis, ieškovė prašė pripažinti 2012 m. vasario 21 d. mainų sutartį negaliojančia dėl apgaulės ir suklydimo. Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patikslino, kad ieškovė prašo mainų sutartį pripažinti negaliojančia dėl apgaulės motyvuodama tuo, jog ji buvo sudaryta dėl atsakovės apgaulės. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, jog panaudodama apgaulę (nuslėpusi aplinkybę, jog atsakovės sūnus nėra biologinis ieškovės vaikaitis), atsakovė savo nuosavybėn įgijo nekilnojamojo turto dalį, kurios įprastomis sąlygomis jokia mainų sutartimi nebūtų gavusi.
26. Pagal mainų sutartį viena šalis įsipareigoja perduoti kitai šaliai nuosavybės teise vieną daiktą mainais už kitą daiktą (CK 6.432 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje atskleista mainų sutarties esmė – tai apsikeitimas daiktais, kartu perleidžiant nuosavybės teises į juos. Prielaida šiai sutarčiai sudaryti yra tai, kad sutampa šalių ketinimai įsigyti atitinkamą daiktą, perleidžiant kitai šaliai nuosavybėn kitą daiktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2010). Esant sutarties šalių ketinimų (perleisti vieną turimą konkretų daiktą ir įsigyti kitą, kurį turi kita sutarties šalis) sutapčiai, sudarant mainų, o ne dvi pirkimo–pardavimo sutartis, sutaupoma laiko ir lėšų. Šalių siekį už perleidžiamą daiktą gauti ne pinigus, bet kitą daiktą gali lemti, inter alia, įgyjamo daikto ypatybių priimtinumas, kitos objektyvios ir subjektyvios priežastys. Mainų sandorio sudarymas yra itin aktualus tais atvejais, kai sandorio šalių pagrindinis siekis – ne gauti perleidžiamo daikto vertę atitinkančią pinigų sumą, bet įgyti individualiais požymiais apibrėžtą kitos šalies turimą daiktą, išsiskiriantį tam tikromis ypatybėmis, kurios jį įgyjančiai šaliai yra svarbios ir priimtinos. Mainų sutartimi gali būti mainomi ir nelygiaverčiai daiktai, jeigu tokia yra tikroji tokią sutartį sudarančių asmenų valia ir jeigu tai nepažeidžia įstatymų reikalavimų, įstatymų saugomų kitų asmenų interesų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. N. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-165/2005; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. M. ir kt. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-288/2009).
27. Šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog ginčijamą mainų sandorį sudarė siekdama pagerinti gyvenimo sąlygas neseniai gimusiam anūkui. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas vertino ginčo sutarties sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes, ieškovės tikslus ir elgesį po sandorio sudarymo. Byloje pateikti duomenys patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes, jog jos ir ieškovės tarpusavio santykiai buvo konfliktiški. Kaip teisingai atkreipė dėmesį teismas, liudytojais (ieškovės pusėje) apklausti L. P., N. U. ir T. K. iš esmės patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes, jog ieškovė pati norėjo gyventi atskirai nuo atsakovės šeimos. Liudytojai (atsakovės pusėje) D. N., N. B. ir K. L. paaiškino, kad ieškovė konfliktavo su savo sūnumi trečiuoju asmeniu J. A., jai nuosavybės teise iki mainų sutarties priklausęs butas buvo be remonto, jame nebuvo karšto vandens, o atsakovei priklausęs butas su bendro naudojimosi patalpomis mainų sandorio sudarymo metu jau buvo suremontuotas, turėjo balkoną. Todėl nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ginčijamą mainų sutartį ieškovė sudarė siekdama gyventi atskirai nuo atsakovės ir trečiojo asmens J. A. šeimos, o ne vien norėdama pagerinti gyvenimo sąlygas nepilnamečiam anūkui R. A..
28. Šioje nutartyje jau minėta, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Šioje byloje ieškovė reikalavimą pripažinti mainų sandorį negaliojančiu iš esmės grindė tik savo paaiškinimais bei liudytojų parodymais.
29. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nors ieškovė nurodė, jog mainų sutartis buvo sudaryta siekiant užtikrinti geresnes nepilnamečio R. A. gyvenimo sąlygas, tačiau sudarant ginčijamą mainų sandorį, ieškovė nenurodė minėtos sąlygos. Kolegija taip pat pažymi, jog ginčijama mainų sutartis nebuvo sudaryta R. A. naudai.
30. Kolegija neturi pagrindo laikyti pagrįstais ir apeliacinio skundo argumentų, jog teismas netyrė ir nevertino tos aplinkybės, ar apeliantės valia būtų išlikusi tokia pat, jei notaras būtų jos atsiklausęs dėl mainų sandorio sudarymo su asmeniu, nuslėpusiu esmines aplinkybes apie tai, jog apeliantė nėra atsakovės sūnaus biologinė močiutė.
31. Visų pirma pastebėtina, jog teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, jog atsakydama į teismo užduotą klausimą, ar ieškovei buvo išaiškintos mainų sandorio sudarymo sąlygos pas notarą ir ar ji suprato, kokį sandorį sudaro, bei kad jai priklausantį turtą ji perleidžia atsakovei, iš atsakovės įgydama jai priklausantį turtą, ieškovė nurodė, kad suprato.
32. Antra, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 30 straipsnyje įtvirtinta notaro pareiga išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti. Byloje nėra ginčo, jog notaras šalims išaiškino sudaromos sutarties esmę, prasmę bei jo sudarymo pasekmes, todėl konstatuotina, jog notaras jam įstatyme nustatytą pareigą įvykdė tinkamai.
33. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad ginčo dėl turto vertės ir / ar nelygiaverčių mainų tarp šalių niekada nebuvo, tačiau tuo pat metu daug dėmesio skiriama išmainyto turto vertės analizei. Teisėjų kolegija šiuo atveju pritaria pirmosios instancijos teismo pastebėjimui, jog pagal kasacinio teismo išaiškinimą mainų sutartimi gali būti mainomi ir nelygiaverčiai daiktai, jeigu tokia yra tikroji tokią sutartį sudarančių asmenų valia ir jeigu tai nepažeidžia įstatymų reikalavimų, įstatymų saugomų kitų asmenų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009). Kaip matyti iš mainų sutarties III dalies, šalys mainų sutarties objektus ½ dalį buto, esančio Duomenys neskelbtini, ir butą su bendro naudojimosi patalpomis, adresu Duomenys neskelbtini, įvertino vienoda pinigų suma bei nurodė, kad kompensacija nemokama. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus trečiojo asmens J. A. paaiškinimus, jog prieš ieškovei apsigyvenant bute su bendro naudojimosi patalpomis, adresu Duomenys neskelbtini, jame buvo atliktas remontas, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ieškovės išsakytus paaiškinimus dėl mainų sutartimi jai atitekusio turto kokybės bei netinkamų gyvenimo sąlygų jame atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus (CPK 178, 185 straipsniai).
34. Kadangi dėl esminių apeliacinio skundo argumentų pasisakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
35. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės, materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
37. 2019 m. liepos 19 d. nutartimi buvo tenkintas ieškovės T. A. prašymas ir iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo buvo atidėtas 270 žyminio mokesčio sumokėjimas. Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovės valstybei priteistinas 270 Eur žyminis mokestis.
38. Atsakovė pateikė prašymą priteisti 250 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą, rengimu (t. 2, b. l. 9). Atsakovės turėtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio, todėl priteistinos iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės T. A. 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) žyminį mokestį valstybei. Priteistą žyminį mokestį ieškovė privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.
Priteisti iš ieškovės T. A. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei I. A..