- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-15
- Bylos Nr.
- II-39-827/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03282-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Nukentėjusysis
- J. B.
- Pažeidėjas
- R. M.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant nukentėjusiajai J. B.- M., institucijos, priėmusios nutarimą, atstovui Aleksandrui Direikai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. (toliau – Pareiškėjo) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato (toliau- Institucijos) 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. 18ANN-129346767-17 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. 18ANN-129346767-17 R. M. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso ( toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalyje skirta subendrinta 60 € bauda, už tai, kad jis, 2017 m. spalio 18 d., apie 10.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pakartotinai per vienerius metu tyčia sugadino buto Nr. 56 durų spyną ją pragręždamas ir tokiu savo tyčiniu elgesiu padarė pareiškėjai J. B. – M. 96,80 eurų turtinį nuostolį.
Šalies argumentai
R. M. skundu prašo panaikinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 policijos komisariato 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimą kaip neteisėtą, nepagrįstą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nesant administracinio nusižengimo sudėties. Skunde pažymi, kad ANK 115 straipsnio dispozicijoje nurodyta, jog administracinę atsakomybę užtraukia tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas, tuomet, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija vieno bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio (toliau – ir BBND). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-03 nutarimu Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo" pakeitimo" patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur. Nurodo, kad iš nutarimo turinio matyti, kad jis kaltinamas tuo, kad jo tariamais veiksmais buvo padaryta 96,80 eurų žala nukentėjusiajai J. B.- M.. Šiuo atveju žala yra daugiau nei 1 BBND, tačiau neviršija 3 BBND, todėl administracinė atsakomybė už tokius veiksmus nėra numatyta. Taip pat pažymi, kad Baudžiamoji atsakomybė už šiuos veiksmus taip pat negalima, nes BK 187 straipsnyje numatyta atsakomybė tik už svetimo turto, o ne nuosavo turto sunaikinimą. Skunde taip pat nurodė, kad su jam inkriminuotu nusižengimu jis nesutinka, tvirtina jos nepadaręs ir byloje nėra jokių tiesioginių jo kaltės įrodymų, išskyrus jo sutuoktinės, asmeniškai nieko nemačiusios, parodymus ir AN protokolas, nes tokie argumentai nėra pakankami. Taip pat nurodė, kad Institucija nevertino jo parodymų ir juos atmetė pagal pateikimo šaltinį, nes galimai nusprendė, kad jo parodymai yra siekis išvengti atsakomybės. Taip pat pažymėta, kad byloje esantys prieštaravimai nėra panaikinti kitomis savarankiškomis įrodinėjimo priemonėmis (b.l. 2-3).
Atsiliepimas
Atsiliepime į R. M. skundą nutarimą priėmusi Institucija nurodo, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kurios turėtų teisinį pagrindą pakeisti skundžiamą nutarimą, o iš surinktos medžiagos matyti, kad pakanka įrodymų pareiškėjo kaltei įrodyti, todėl apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir netenkintinas. Prašo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 policijos komisariato 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. 18ANN-129346767-17 palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. (b.l. 4).
Atsiliepime į R. M. skundą nutarimą J. B.- M. su skundu nesutiko, prašė jį atmesti, palikti galioti 2017 m. lapkričio16 d. nutarimą (b.l. 49-51).
2018 m. sausio 29 d. teismui pateikti rašytiniai R. M. paaiškinimai (su papildomais įrodymais), kuriuose jis nurodė, kad butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje yra jų (jo ir J. B.- M.) bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šiuo metu tarp sutuoktinių vyksta skyrybų procesas, šeimos turtas nėra padalintas. Nurodė, kad jis negadino ir nesiruošia gadinti jo pirktų ir įstatytų buto durų ir spynų, nes tai yra vieninteliai jo namai, o turtą gadina pati sutuoktinė. Nurodė, kad kaimynė jį apšneka. Nurodo, kad sutuoktinė, piktnaudžiaudama teismo nutartimis, neleidžia jam naudotis jam priklausančia buto dalimi, bute esančiais jo asmeniniais daiktais, rūbais, bendrauti su vaikais. Prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinę teiseną. (b.l. 118-119).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. M., būdamas tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į posėdžius neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui (ANK 629 straipsnio 1 dalis).
Šalies argumentai
Teismo posėdyje institucijos atstovas A.Direika su skundu nesutiko, prašė jo netenkinti.
Teismo posėdyje liudytoja apklausta nukentėjusioji J. B. – M. parodė, jog apie nagrinėjamą bylą žino, R. M. jos sutuoktinis, parodymus sutinka duoti, su skundu nesutinka. Paaiškino, kad prasidėjus skyrybų procesui, jai su vaikais teko gyventi Krizių centre, kol 2017 m. liepos 27 d. Vilniaus miesto apylinkės tesimo nutartimi buvo nuspręsta, kad ji su vaikais gyvens bute, o vaikų tėvas įpareigotas gyventi skyriumi. 2017 m. rugpjūčio 30 d. jai su vaikais grįžus gyventi į butą, sutuoktinis bandė gyventi kartu, tačiau pareigūnai jį iš buto išprašė, ir nuo tada prasidėjo reguliarus buto durų spynų, elektros laidų gadinimas, todėl ji negali konkrečiai įvardinti kas kokiomis dienomis buvo gadinama. Būdavo, kad jis atėjęs išgręžia durų spynos šerdelę, joje lieka metalo drožlių, ar spynoje nulaužia raktą, išterlioja klijais ar pan., išjungdavo ar nupjaudavo elektros laidus, dėl ko tenka kviesti meistrus duris taisyti ar elektrikus, remonto išlaidas patvirtinantys dokumentai pateikti byloje. Ji su vaikais gyvena nuolatinėje baimėje, nes jis kenkia tiek jai, tiek vaikams. Tačiau jis kaltės nepripažįsta, kad tai jis daro, o kaltina ją meluojant. Ji net bute pastatė filmavimo kamerą, tačiau jame matosi, kaip R. M. ateina link buto. Jis ateidavo vos ne kasdien, policijos pareigūnai būdavo kviečiami tiek jos, tiek jos sutuoktinio iniciatyva. Taip pat nurodė, kad butas pirktas bendrai santuokos metu, turtas dar nėra padalintas.
Teismo posėdyje liudytoja apklausta Z. U. parodė, kad M. jos kaimynai. Ji buvo apklausta policijoje dėl durų spynos išgręžimo. Parodė, kad ji dieną dažniausiai būna namie, todėl išgirdusi triukšmą prieina prie durų pažiūrėti kas vyksta. Per akutę duryse matosi 3 butų durys, ir ji matydavo, kaip kaimynas R. M. (matydavo jį iš nugaros) stovi prie savo buto durų ir kažką krapšto, tada prieina prie elektros skydinės ir išeina. Ji nematė kaip R. M. purškė duris putomis, tik matė, kaip R. M. atidarė elektros skydinę ir išėjo.
Kaimynės prašymu išėjusi pažiūrėti kodėl bute dingo elektra, pamatė apipurkštas duris. 2017 m. spalio 18 d. matė kaimyną prie buto durų ir elektros skydinės, jei jis išjungdavo elektrą, tai ji pajungdavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Lietuvos Administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Nagrinėjant skundą nustatyta, jog 2018 m. spalio 18 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK buvo registruotas J. B.- M. pareiškimas, kad 2017 m. spalio 18 d. apie 10.40 val. jai paskambino apsaugos tarnyba, kuri prižiūri jos bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įrengtą signalizaciją ir pranešė, kad jos bute išjungta elektra. Grįžusi namo apie 17.00 val. pamatė, kad elektros skydinėje nuo saugiklių atjungti laidai, dėl ko namie nebuvo elektros. Taip pat pamatė, kad sugadinta buto durų spyna, sulankstyta, sudaužyta, į ją nebuvo įmanoma įdėti rakto. Iškvietus meistrą, spyna buvo pakeista, tai kainavo 96,80 eurų. Taip pat nurodyta, kad iš kaimynės Z. U. sužinojo, kad dienos metu ji matė prie pareiškėjos buto durų besikrapštantį sutuoktinį R. M., su kuriuo ji nėra išsituokusi, tačiau jam teismo paskirta gyventi skyrium nuo jos ir vaikų. Šiuo metu tarp jų vyksta skyrybų procesas, todėl jų turtas nėra padalintas ir priklauso bendra jungtinė nuosavybe abiems (b.l. 11). 2017 m. spalio 19 d. Z. U. paaiškinime dėl įvykio aplinkybių nurodyta, kad 2017 m. spalio 18 d., apie 10.40 val., būdama savo namuose adresu (duomenys neskelbtini) išgirdo, kad laiptinėje kažkas gręžia ar kažką remontuoja. Pasižiūrėjusi per durų akutę pastebėjo savo kaimynės J., gyvenančios 56 bute, laiptinėje, šalia jos buto durų stovintį jos vyrą R., kuris atsinešęs maišelyje įrankius ir galimai grąžtą, gręžė Jūratės buto durų spyną. Baigęs gręžti priėjo prie šalia esančios elektros skydinės, ją atidarė ir nutraukė ar nupjovė jos buto elektros laidus. R. iš matymo pažįsta puikiai, nes gyvena šiame name 15 metų, todėl jį atpažino, kad tai būtent jis sugadino kaimynės buto durų spyną ir elektros laidus. Taip pat nurodė, kad didžiąją laiko dalį praleidžia namie ir daug kartų yra mačiusi, kaip R. tyčia sugadina durų spyną, ją gręždamas grąžtu, taip pat matė, kaip jis ne kartą atidaro el.skydinę ir sugadina joje Jūratės buto laidus (b.l. 12). 2017 m. lapkričio 10 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK vyr. tyrėjas T.Jankauskas surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 18ANP-128087798-17, kuriame nurodė, kad R. M. 2017 m. spalio 18 d., apie 10.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pakartotinai per vienerius metu tyčia sugadino buto Nr. 56 durų spyną ją pragręždamas. Dėl tokio savo tyčinio elgesio padarė pareiškėjai J. B. – M. 96,80 eurų turtinį nuostolį bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje. (b.l. 9). Minėto protokolo pagrindu Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK Veiklos skyriaus vyr.tyrėjas A.Direika priėmė skundžiamą nutarimą, kuriuo R. M. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnio 1 dalyje (b.l.8).
Nagrinėjamu atveju, iš pareiškėjo skundo matyti, jog nesutikimą su skundžiamu nutarimu jis grindžia iš esmės dviem motyvais – pirma, jog nėra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę; antra, jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje, sudėties.
Iš bylos duomenų konstatuotina, kad R. M. atliko faktinius veiksmus aprašytas skundžiamame administracinio nusižengimo nutarime, t. y. 2017-10-18 apie 10:40 val. (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino buto Nr. 56 spyną ją pragręždamas ir taip padarė 96,80 eurų nuostolį. Šias aplinkybes patvirtina J. B. –M. apklausa teismo posėdyje, kurios metu ji nurodė, kad R. M. reguliariai gadina spynas, negalėjo prisiminti spalio 18 d., bet jai tą ieną turėjo paskambinti iš saugos tarnybos, kad išjungta elektra, ji tą pačią dieną kvietė meistrus spynai taisyti. Tai patvirtino liudytoja apklaustas Z. U., kuri patvirtino, kad 2017-10-18 matė kaimyną R. M. prie buto durų ir elektros skydinės, taip pat jos 2017-10-19 paaiškinimas (b. l. 12), 2017-10-18 pinigų priėmimo kvito kopija, iš kurių matyti, kad už avarinį durų atidarymą ir cilindrą buvo sumokėta 40 ir 56,80 eurų (b. l. 95). Taip pat patvirtina saugos tarnybos pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad 2017-10-18 10:35:29 val. registruotas gedimas bute (duomenys neskelbtini) (b. l. 99). Šie duomenys patvirtina, kad R. M. 2017-10-18 apie 10:40 val. buvo prie buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, durų ir sugadino buto durų spyną.
Iš bylos medžiagos matyti, jog skundžiamu nutarimu R. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 115 straipsnį. Nusižengimo padarymo metu galiojusi ANK 115 straipsnio redakcija (galiojusi iki 2017 m, lapkričio 16 d.) numatė administracinę atsakomybę už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimas, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija vieno bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio. Taigi, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už šio nusižengimo padarymą, buvo būtina nustatyti: neteisėtus veiksmus (turto sugadinimą ar sunaikinimą) atliko būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kokia konkreti žala buvo padaryta minėtais neteisėtais veiksmais, ar neteisėtos žalos dydis neviršija vieno bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio, ar neteisėti veiksmai buvo atlikti tyčia. Nagrinėjamu atveju, byloje pateikti duomenys, kad 2018 m. spalio 18 d. sugadintų durų spynos remontas (avarinis atrakinimas bei cilindras) kainavo 96,80 eurų (b.l. 95). Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, jog būtinas minėto nusižengimo požymis yra žala bei konkretus tokios žalos dydis, t.y. žala pagal nusižengimo metu galiojusią įstatymo redakciją negalėjo viršyti vieno bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio. Teismas pažymi, jog, pagal nusižengimo padarymo metu galiojusią įstatymo redakciją, jei asmuo savo tyčiniais veiksmais sunaikino ar sugadino turtą dėl ko nukentėjęs asmuo patyrė didesnę nei 1 BBND dydžio žalą, tačiau žalos dydis neviršijo 3 BBND, tokie asmens veiksmai, remiantis teismų praktika, nebuvo laikomi nei administraciniu nusižengimu, nei baudžiamuoju nusižengimu (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis Nr. AN2-89-185/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-241-245/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartis byloje Nr. AN2-156-175/2017). Todėl šiuo atveju, kai padaryta žala sudaro daugiau nei 1 BBND, tačiau neviršija 3 BBND, administracinė atsakomybė už tokius veiksmus nėra numatyta.
Pažymėtina ir tai, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje priklauso J. M. ir R. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise (b.l. 74-75). Tarp sutuoktinių šiuo metu vyksta skyrybų procesas ir santuokoje įgytas turtas dar nėra padalintas ar nustatyta naudojimosi butu tvarka. Yra tik priimta tas teismo sprendimas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti R. M. gyventi skyrium nuo J. B. – M. ir jų nepilnamečių vaikų, gyvenančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje (2017-07-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2644-897/2017). Taigi, minėtas butas, taip pat ir jo durys bei durų spyna bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir pareiškėjui R. M., todėl teisine prasme tai nėra jam svetimas turtas, o savininkas su savo turtu gali elgtis savo nuožiūra. Jeigu bendrosios jungtinės savininkas tyčia gadina ir mažina bendro turto vertę, šie veiksmai gali būti įvertinti santuokos nutraukimo metu dalijant bendrą turtą tarp sutuoktinių. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad tarp sutuoktinių santykiai konfliktiški, jie kaltina vienas kita, keliamos tiek administracinės bylos, tiek pradedami ikiteisminiai tyrimai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės ar administracinės teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisinimas santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylos Nr. 2K-P-267/2011, 2K-409/2011, K7-85/2013). Todėl klausimai dėl žalos atlyginimo ar bendro sutuoktinių turto gadinimo turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.
Pažymėtina dar ir tai, kad iš bylos duomenų matyti, kad dėl pareiškėjo veiksmų, kuriais jis nepaisydamas teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sistemingai bando patekti į sutuoktinės ir vaikų gyvenamą butą, triukšmauja, agresyvia elgiasi, gadina buto durų spynas, šis elgesys įvertintas kaip bauginantis ir dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Taigi, ikiteisminis tyrimas pradėtas iš esmės dėl tų pačių sistemintų R. M. veiksmų, dėl kurių priimtas skundžiamas nutarimas, ir kuriais jis gadina savo buto durų spynas, elektros skydinės laidus ir kitais veiksmais siekia pakenti bei bauginti savo sutuoktinę, todėl manytina, kad ir 2017-10-18 užfiksuotas epizodas taip pat turi būti vertinamas minėtame ikiteisminiame tyrime, nes tai yra tik dalis jo sistemingų veiksmų, kuriems būdingas ne tiek ir ne tik tikslas padaryti žalos turtui, o galimai ir tikslas įbauginti savo sutuoktinę ir kitus artimuosius, jiems pakenkti, ar sudaryti neįmanomas gyvenimo sąlygas, t. y. iš esmės galimai naudojamas psichologinis smurtas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimas Nr. 18ANN-129346767-17 naikintinas ir administracinė teisena nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 629 straipsnio 1 dalimi, 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 642 straipsnio 4 ir 6 dalimis,
nutaria:
R. M. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. 18ANN-129346767-17 ir administracinio nusižengimo bylą R. M. atžvilgiu nutraukti nesant jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnio 1 dalyje sudėties.
Šis nutarimas per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.