Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Linas Baublys rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „4finance” ieškinį atsakovei R. D., dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties, nevykdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys ir jo priedai, teismo pranešimas dėl privalomo atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovei R. D. buvo įteikti Civilinio proceso kodekso 130 straipsnio nustatyta tvarka viešo paskelbimo būdu, 2016-03-23 paskelbiant atitinkamo turtinio pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, 2016-03-23 nutartimi konstatavus, kad atsakovės gyvenamoji ir darbo vieta nežinoma. Atsakovė, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį (b.l. 5). Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 - 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2013-05-30 šalys sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 988278005, pagal kurią ieškovė paskolino atsakovei 144,81 Eur sumą 30 d. terminui. 2013-07-16 ieškovė papildomai paskolino atsakovei 86,89 Eur sumą. 2013-08-15 ieškovei tenkinus dar vieną atsakovės papildomą prašymą ieškovė paskolino atsakovei 289,62 Eur sumą. Atsakovė jai suteiktą paskolą, iš viso 521,32 Eur įsipareigojo grąžinti iki 2014-03-15. Ieškovė, vykdydama sutartį, pervedė atsakovei sutartas sumas, tačiau atsakovė neįvykdė savo prievolės t.y. negrąžino paskolos nustatytu terminu ir liko skolinga ieškovei 521,32 Eur paskolos sumą. Duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovei skolą, byloje nėra (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Civilinio kodekso 6.870 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas. Atsakovė sutarties nevykdė, todėl remiantis Civilinio kodekso 6.873 straipsnio 1 dalimi, iš jos priteistina 521,32 Eur skola ir 16,05 Eur palūkanos iki kredito grąžinimo termino.

Spręsdamas palūkanų dydžio priteisimo klausimą, teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (Civilinio kodekso 6.228 straipsnis) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-908/2001; 2003-09-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-830/2003). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymu, teismas taip pat turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos palūkanos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia Įstatymo norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę įstatyme nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma.

Konstatuotina, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1. punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012), todėl vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis taip pat negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Kadangi vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama Vartojimo kredito įstatymo nustatytu dydžiu (0,05 proc.), į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami ir visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai (Vilniaus apygardos teismo 2013-11-06 nutartis c. b. Nr. 2S-1844-619/2013 Nordecum v. A.R). Ieškovė gali įrodinėti didesnių nuostolių priteisimo pagrįstumą, tačiau byloje nepateikta įrodymų dėl ieškovės patirtų nuostolių dydžio (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Šiuo atveju, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti kompensacinio pobūdžio palūkanų dydžio, teismas atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, kad šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis yra tipinė ieškovės vienašališkai nevienkartiniam naudojimui parengta vartojimo sutartis, atsakovė yra vartotoja ji, sudarydamas sutartį, buvo silpnesnioji sutarties šalis, kredito sutartį sudarė prisijungimo būdu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pagrindinės prievolės sumą, teismas sprendžia, kad prašomos priteisti palūkanos yra nepagrįstai didelės, todėl mažintinos iki 0,05 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos – tai sudaro 80,02 Eur sumą už 307 pradelstas atsiskaityti dienas (521,32 Eur*0,05 procento*307 dienų nuo negrąžintos paskolos sumos (2013-08-29 – 2014-07-01)), kuri laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovės turėtus nuostolius dėl termino atsiskaityti praleidimo, įvertinus pagrindinės skolos sumą. Likusioje palūkanų dalyje ieškovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y., 2016-01-28, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Pateikdama ieškinį, Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, ieškovė sumokėjo 17 Eur žyminį mokestį. Ieškinį patenkinus iš dalies (82 proc.), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteistinos 13,94 Eur jos turėtos bylinėjimosi išlaidų (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. D. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „4finance“, įmonės kodas 301881644 naudai 521,32 Eur (penkių šimtų dvidešimt vieno euro, 32 ct) negrąžintą kreditą, 16,05 Eur (šešiolikos eurų, 05 ct) palūkanas iki kredito grąžinimo termino, 80,02 Eur (aštuoniasdešimt eurų, 02 ct) palūkanas po kredito grąžinimo termino, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-01-28) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 13,94 Eur (trylikos eurų, 94 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Nepateikusi atsiliepimo šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2-3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.