Panevėžio apygardos teismo nutartis, 2A-442-544/2012

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-10-01
Bylos Nr.: 2A-442-544/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-07017-2011-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolė Danguolė Smetonienė (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Valiulienė
Atsakovas: S. P., Panevėžio miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo: R. M., G. K.
Ieškovas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus
Advokatai: Algimantas Kolpertas

Kategorijos

22.4pavadinimo nepavyko patikrinti
30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
121.18pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-442-544/2012

Teisėja Rima Šimbelytė Proceso Nr. 2-08-3-07017-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija: 22.4; 30.2; 30.10; 114.11;121.18; (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 1 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Danguolės Smetonienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovės atstovamas Raimondai Busilienei, Virginijui Kuolaliui, atsakovei S. P., jos atstovui advokatui Algimantui Kolpertui, atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovui Kęstučiui Uzdrai, trečiajam asmeniui R. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-274-400/2012 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį atsakovams S. P., Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims R. M., G. K., dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Šalies argumentai

Ieškovė, patikslinusi ieškinių reikalavimus, prašė pripažinti negaliojančiu atsakovei S. P. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos išduotą 2011-10-27 leidimą Nr. LNS-51-111027-00196 rekonstruoti statinius – gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą, esančius (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti atsakovę per teismo nustatytą terminą savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai rekonstruotą gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą ir sutvarkyti statybvietę; atsakovei per nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo, leisti inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius savo lėšomis, išieškant iš atsakovės reikiamas išlaidas. Nurodė, kad atsakovei S. P. statybos leidimas rekonstruoti gyvenamąjį namą išduotas pažeidžiant Statybos įstatymo 23 str. 8 d. ir statybos techninių reglamentų nuostatas, nes S. P., prašydama išduoti leidimą, nepateikė statinių išdėstymo plano ir vieno su statytojos S. P. žemės sklypu besiribojančiu žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) savininko R. M. rašytinio sutikimo (susitarimo) rekonstruoti gyvenamąjį namą, kadangi atstumas nuo statomo (rekonstruojamo) gyvenamojo namo iki kaimyninio sklypo ribos yra mažesnis nei 3 metrai ir sudaro nuo 0,30 iki 0,35 cm. Ieškovė nesutiko, jog ji praleido vieno mėnesio ieškinio senaties terminą nuginčyti statybos leidimą, nes, jos nuomone, teisė kreiptis į teismą dėl statybos leidimo nuginčijimo atsirado po 2011-12-19 statybos leidimo teisėtumui patikrinti akto surašymo dienos (2 t., b. l. 3-7).

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-04-06 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančiu atsakovei S. P. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2011-10-27 išduotą leidimą statyti naują statinį, rekonstruoti, atnaujinti (modernizuoti) gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini); leido atsakovei per nustatytą 6 mėn. terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją perplanuoti mansardą taip, kad gyvenamojo namo 3 m. atstumu nuo sklypo ribos su R. M. ir G. K. nuosavybės teise valdomu žemės sklypu aukštis būtų nuo žemės paviršiaus iki sienų sankirtos su stogu ne didesnis kaip 2,75 m, atsisakant lauko terasos, dalies rūsio patalpų; gavus naują leidimą, perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, įpareigoti S. P. per teismo nustatytą 3 mėn. terminą savo lėšomis 3 m. atstumu nuo sklypo ribos su R. M. ir G. K. žemės sklypu, nugriauti dalį savavališkai rekonstruoto gyvenamojo namo su po juo esančiomis rūsio patalpomis ir sutvarkyti statybvietę; S. P. per nustatytą terminą neįvykdžius nurodyto įpareigojimo, leido ieškovei 3 m. atstumu nuo sklypo ribos su R. M. ir G. K. sklypu, nugriauti dalį savavališkai rekonstruoto namo su po juo esančiomis rūsio patalpomis ir sutvarkyti statybvietę atsakovės lėšomis ir priteisė iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Teismas nustatė, kad ieškovė 2011-01-06 patikrino atsakovės S. P. vykdytą statybą (duomenys neskelbtini) ir atsakovei surašė savavališkos statybos patikrinimo aktą Nr. SSA-6 apie tai, kad ji savavališkai, neturėdama galiojančio statybą leidžiančio dokumento (statybos leidimo), apie 2003-2004 metus rekonstravo gyvenamąjį namą. Pastatas yra šalia rytinės žemės sklypo ribos, kurioje atsakovės žemės sklypas ribojasi su R. M. ir G. K. žemės sklypu (duomenys neskelbtini) 2011-05-25 Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-229-837/2011 nustatyta, kad atstumas nuo rekonstruoti planuojamo namo iki sklypo ribos yra nuo 0,30 iki 0,35 m. 2011-01-13 ieškovė surašė S. P. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-13 iki 2011-07-06 dienos. Reikalavime nurodė, kad atsakovė turi teisę kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, reikalavimo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2011-09-30. Per reikalavime nurodytą terminą atsakovė Inspekcijai nepateikė statybą leidžiančio dokumento, reikalavimo neįvykdė ir jo įvykdymo termino pratęsti neprašė, todėl ieškovė Statybos įstatymo 28 str. 6 d. pagrindu kreipėsi su ieškiniu į teismą. Teismas nustatė, kad, savavališkai rekonstravusi gyvenamąjį namą, atsakovė S. P. pažeidė rekonstravimo metu galiojusio Statybos įstatymo 3 str. 2 d., 12 str. 1 d. 3 ir 4 p. bei 23 str. 1 d. reikalavimą - turėti nustatyta tvarka parengtą statinio projektą ir nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą. 2010-10-01 įsigaliojus LR statybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymui, atsirado teisnė galimybė įteisinti savavališkas statybas. 2011-10-27 Panevėžio miesto savivaldybės administracija išdavė S. P. leidimą Nr. LNS-51-111027-00196 rekonstruoti gyvnamą namą ir ūkinius pastatus (duomenys neskelbtini). Statinių rekonstravimo techninį projektą 2011 m. parengė A. Širono projektavimo įmonė. Inspekcija 2011-12-19 patikrino statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitiktį teisės aktų reikalavimams. 2011-12-23 buvo surašyta išvada dėl S. P. išduoto leidimo, kurioje konstauota, kad leidimas rekonstruoti statinius parengtas ir išduotas nesilaikant Statybos įstatymo 23 str. 8 d., STR 1.01.07:2010 1 priedo, STR 2.02.01:2004 1 priedo 4 p. ir STR 1.05.06:2010 7.2. priedo nuostatų, nes S. P., 2011-10-06 pateikdama prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nepateikė visų privalomų pateikti dokumentų: besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vieno iš savininkų R. M. rašytinio sutikimo; pridėjo nepilną kadastrinių matavimų bylą, nepateikė statinių išdėstymo plano. Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 1 priedo 4 p. nustatyta, kad minimalus atstumas nuo statomo gyvenamojo namo iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 m., o mažinant šį atstumą, turi būti gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raštu. STR 2.02.09:2005 8 priedo 1 p. nustatyta, kad mažiausias pastatų (priestatų) iki 8,5 m aukščio atstumas nuo statinių iki sklypo ribos - ne mažesnis kaip 3 m. Šis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu. Šio Reglamento 1 p. nurodyta, kad rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamą namą, jo reikalavimai taikomi pertvarkomai namo daliai, išskyrus atstumo iki gretimo sklypo ribos reikalavimus, kai pertvarkomos namo dalies išmatavimai nekeičiami. Pagal STR 1.01.07:2010 VIII skyriaus nuostatas, kai statytojas nori įteisinti savavališką statybą, jis turi teisę parengti projektinę dokumentaciją ir gauti SLD teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad palyginus archyvinėje byloje Nr. 698 2008-11-28 užfiksuotus kadastrinių matavimų duomenis su 2002-04-23 fiksuotais kadastrinių matavimų duomenimis matyti, kad gyvenamasis namas rekonstravimo metu iš esmės perstatytas ir įgijo naują kokybę. Atsakovė ne tik rekonstravo namą, bet pastatė ir įrengė naujas konstrukcijas, o būtent mansardą, rūsį ir terasą. Įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-05-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-229-837/2011 buvo atmestas ieškovės S. P. ieškinys atsakovui R. M., trečiajam asmeniui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, dėl pripažinimo teisės atsakovei kreiptis dėl statybos leidimo išdavimo be R. M. sutikimo. Teismas nustatė, kad ieškovės planuojamas rekonstruoti namas priskirtinas statiniams, todėl jo rekonstrukcijai reikalingas rekonstrukcijos projektas, kuriam būtinas leidimas rekonstruoti statinį. Norėdama gauti rašytinį pritarimą statinio projektui, ieškovė privalėjo pateikti Statybos įstatymo 23 str. nurodytus dokumentus, tarp kurių yra ir gretimo sklypo savininko rašytinis sutikimas, nes 0,30 iki 0,35 metro atstumas iki R. M. priklausančio sklypo ribos pažeidžia statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 nustatytą minimalų 3 m. atstumą nuo gretimo sklypo ribos ir gretimo sklypo savininko teises.

Atsiliepimas

Atsakovės prašė taikyti ieškinio senatį, nurodydamos, kad S. P. Statybos leidimą, išduotą 2011-10-27, pati įteikė ieškovei ir nuo to momento turi būti skaičiuojamas 1 mėnesio terminas (LR ABTĮ 33 str.), kuris yra praleistas, o ieškovė neprašė jo atstatyti. Teismas pažymėjo, kad atsakovės nepagrįstai nurodė, kad ieškovė 2011-10-27 gavo visus duomenis, pakankamus konstatavimui, kad pažeistas viešasis interesas. Prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai, ginčydami administracinį aktą ABTĮ 56 str. 1 d. tvarka, turi teisę kreiptis į teismą per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pareiškėjui daryti išvadą, kad pažeistas viešasis interesas. Ieškiniui parengti reikalingą medžiagą iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ieškovė gavo 2011-11-28. Patikrinimo aktas surašytas 2011-12-19. Ieškinys teismui pateiktas 2011-12-28, todėl teismas sprendė, jog kreipdamasi į teismą ieškovė nepraleido ABTĮ 33 str. numatyto ieškinio senaties termino.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, jog pagal Statybos įstatymo 28 str. 2 d., teismas, pripažinęs statybos leidimą negaliojančiu, turėtų įpareigoti atsakovę S. P. nugriauti rekonstruotą gyvenamąjį namą. Tačiau, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, į savavališkos statybos sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams pusiausvyrą su padarinių šalinimo pasekmėmis ir galimybėmis atkurti iki statybos buvusią padėtį, įvertinęs turtines teises įgijusių asmens sąžiningumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas ieškinį tenkino iš dalies ir leido atsakovei S. P. per nustatytą 6 mėn. terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją (perplanavus mansardą ir lauko terasą), gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, o, šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, nurodė vykdyti reikalavimą statinį nugriauti (2 t., b. l. 138-143).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė S. P. prašo 2012-04-06 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundui pagrįsti nurodo, jog byloje nustatyta, kad statybos leidimas rekonstruoti statinį buvo išduotas 2011-10-27, todėl po šios datos ieškovė negalėjo kreiptis į teismą dėl įpareigojimo pašalinti savavališkus statybos padarinius, nes pastatas nebeturėjo būti laikomas savavališka statyba. Ieškovė reikalavimą dėl 2011-10-27 savivaldybės išduoto statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu ir jo panaikinimo pateikė 2011-12-28, todėl praleido LR ABTĮ 33 str. nustatytą vieno mėnesio terminą, neprašė jo atnaujinti, taigi, teismas turėjo taikyti ieškinio senatį ir vien šiuo pagrindu ieškinį atemsti. 1-o mėnesio terminas ieškovei turėjo būti pakankamas surinkti reikiamus dokumentus dėl galimo viešo intereso pažeidimo. Ieškovė žinojo, kad yra savavališka statyba, atliko jos priežiūrą, turėjo galimybę gauti ir realiai turėjo statinio projektus bei žinojo visas faktines aplinkybes, susijusias su statyba. Terminas viešąjį interesą ginančiam pareiškėjui kreiptis į teismą šiuo atveju skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, arba nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti. Įgyvendinant teisinės valstybės principą turi būti užtikrinamas teisinių santykių stabilumas.

Sutinka, kad prašydama išduoti leidimą rekonstruoti namą nepateikė gretimo sklypo bendraturčio R. M. sutikimo, tačiau kadastrinių matavimų byla ir pastato išdėstymas buvo pateikti. Kadangi prašė leidimo rekonstruoti statinį, buvo aišku, kurioje vietoje jis yra. Pagal LR Statybos įstatymo 1 str. 6 p. 18 p. nuostatas, pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ VI skyriaus „Statinio rekonstravimas“ reglamentavimą, turi būti laikoma, kad ji atliko statybos rekonstrukcijos darbus. LR Statybos įstatymo 23 str. 8 d. numatyta, kokius dokumentus reikia pateikti norint gauti leidimą rekonstruoti statinį ir šioje dalyje nenumatyta, kad leidimui dėl rekonstrukcijos gauti privaloma pateikti gretimo sklypo savininko sutikimą. Teismas, svarstydamas, ar gretimo sklypo savininko R. M. teisės ir interesai pažeisti, turėjo taikyti LR CK 4.99 str. reikalavimus. Vadovaujantis jais turėjo būti pripažinta, jog tokio pažeidimo nėra, nes R. M. žemės sklypui nebus daromas joks neleistinas neigiamas poveikis, pastatas rekonstruotas ant jos žemės, pastato dalys nesusiję su kaimyniniu sklypu ir ant jo esančiu statiniu bei jo stabilumu. Nei ieškovas, nei tretysis asmuo nepateikė jokių įrodymų ir duomenų, kad buvo pažeistos R. M. teisės. Galima daryti prielaidą, kad namo aukštis nežymiai padidėjo, tačiau tai, kaip ir namo rūsio įrengimas, niekaip nepažeidžia gretimo sklypo savininko teisių. Apylinkės teismas sprendime taip pat nenurodė, kaip rekonstrukcija gali pažeisti R. M. interesus ar viešąjį interesą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendime klaidingai aiškino STR 2.02.01:2004 1 priedo 4 p., nes šiame priede nustatytas reikalavimas - statyti statinį ne mažesniu kaip 3 m. atstumu iki gretimo sklypo ribos - taikomas tik statinių statybai, o ne rekonstrukcijai. Minėta teisės norma teigia, kad rekonstravimas gali būti neleidžiamas tik tada, kai daromas neigiamas poveikis kaimyniniam žemės sklypui ir statiniams. STR 1.01.07:2010 33 p. nustatyta, kad statinio rekonstravimo atveju rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nėra mažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų iki besiribojančių sklypų ribų, arba naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių sklypų ribų. STR 2.02.09:2005 8 priedo 1 p. išdėstyta, kad pastatų (priestatų) iki 8,5 m aukščio - ne mažesnis kaip 3,0 m. Aukštesniems pastatams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Ši teisės norma taikoma tik tada, kai statomi nauji statiniai. Nagrinėjamu atveju, kiek tai liečia ribą su kaimyninio slypo savininku, namas rekonstruotas ant senų pamatų, riba nesumažėjo atstumo prasme, namas tik apšildytas, todėl kaimyninio žemės sklypo savininko rašytinis sutikimas nebuvo būtinas. Statinių išdėstymo planas yra sudarytas 1951 metais ir yra Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje.

Apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-05-25 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.2-229-837/2011, išvadomis ir padarė išvadą, jog bet kokia rekonstrukcija be gretimo sklypo savininko sutikimo yra negalima. Tačiau šioje byloje ginčas yra dėl to, ar atlikta rekonstrukcija pažeidžia kaimyninio sklypo savininko interesus ir kelia pavojų jo sklypui ir esantiems statiniams, nes nuo to priklauso, ar būtina nugriauti statinį. 2011-05-25 teismo sprendimas neužkerta kelio įteisinti statybas, jai jau buvo išduotas statybos leidimas, pripažinta, kad statinys atitinka esminius statinio reikalavimus. Teismo reikalavimas panaikinti rūsį yra negalimas, nes rūsys yra ne konstrukcija, o erdvė, patalpa. Pamatai neturi būti pagal teismo sprendimą perstatomi ar kitaip mažinami. Lauko terasa nepažeidžia R. M. interesų, ji pastatyta virš metro atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ant seno statinio dalies pamatų, yra 0,70 cm aukščio, todėl jokios neigiamos įtakos kaimyniniam sklypui ir statiniams neturi. Neįrengta mansarda buvo ir sename pastate, ji yra patalpa, o ne konstrukcija, todėl reikalavimas pertvarkyti mansardą yra neteisėtas LR Statybos įstatymo prasme. Namo aukštis, matuojant nuo žemės paviršiaus iki stogo viršaus, iš esmės nėra pakitęs. Nelogiškas teismo reikalavimas nustatantis sienų aukštį nuo žemės paviršiaus iki sienų sankirtos ne didesnį kaip 2,75 m. Senas statinys taip pat turėjo pamatus, o nuo pamatų viršaus iki sienų sankirtos su stogu buvo 2,75 m. Šiuo atveju teismas netgi sumažino sienų aukštį lyginant jį su buvusiu iki rekonstrukcijos. Sienų aukštis neigiamai neįtakoja kaimyninio sklypo ir ten esančių statinių. Kaimyniniame sklype, toje vietoje, kur stovi jos namas, yra kiemas, bendro naudojimo praėjimo, pravažiavimo kelias, todėl jokia neigiama įtaka sklypui nėra daroma. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas patenkino 50 procentų ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovų galima buvo pritesiti tik 1/2 dalį nuo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai. Kadangi atsakovėmis buvo ji ir Panevėžio miesto savivaldybė, tai bylinėjimosi išlaidos (ieškovės turėtų išlaidų ½ dalis) turėjo būti priteistos iš abiejų atsakovių lygiomis dalimis. Be to, jai iš ieškovės turėjo būti priteista 50 procentų išlaidų advokato pagalbai 2500 Lt (2 t., b. l. 145-152).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą, išskyrus jo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo, patenkinti, 2012-04-06 sprendimą toje dalyje, kurioje ieškinys patenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti visiškai. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, nukrypo nuo LAT praktikos, netinkamai vertino įrodymus. Atsakovei S. P. statybos leidimas rekonstruoti statinį buvo išduotas 2011-10-27, tą pačią dieną apie jį sužinojo ieškovė, todėl terminas ieškiniui pateikti pasibaigė 2011-11-27. Ieškovė reikalavimą dėl išduoto statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu teismui pateikė praleidusi įstatymo numatyta 1 mėnesio terminą 2011-12-28, jo atnaujinti neprašė, todėl teismas turėjo taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti. Kadangi S. P. pastate atlikti darbai priskirtini prie rekonstrukcijos darbų, buvo išduotas leidimas ne naujai statybai, o rekonstrukcijai. LR Statybos įstatymo 23 str. 8 d. nenumato, kad reikia pateikti gretimo sklypo savininko sutikimą dėl leidimo gauti rekonstrukciją leidžiantį dokumentą. Teismas klaidingai aiškino STR 2.02.01:2004 1 priedo 4 p., nes šiame priede nustatytas reikalavimas taikomas tik statinių statybai, o ne rekonstrukcijai. Rekonstravimas neleidžiamas tik tada, kai daromas neigiamas poveikis kaimyniniam žemės sklypui bei statiniams. Teismas netinkamai aiškino ir taikė STR 1.01.07:2010 VIII skyriaus 33 p. nuostatas apie tai, kad, kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius sutikimus: besiribojančių žemės sklypų ar valdytojų - kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose; statinio rekonstravimo atveju tokie rašytiniai susitikimai neprivalomi, jei nėra mažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių sklypų ribų, arba naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių sklypų ribų, atvejai, kai būtina gauti besiribojančių žemės sklypų savininkų rašytinius sutikimus, detalizuojami Reglamento 11 priede. STR 2.02.09:2005 8 priedo 1 p. nustatyti reikalavimai taikomi tik tada, kai statomi nauji statiniai. Mano, jog teismas teisingai paskirstė ir priteisė bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 157-161).

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad nesutinka su apeliantės teiginiu, jog yra praleidusi ieškinio senaties terminą. Vadovaujantis Statybos įstatymo 28 str., reikalavimams pašalinti savavališkos statybos padarinius nustatomas 6 mėn. terminas, kuris, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens prašymu gali būti vieną kartą pratęstas 3 mėnesiams. Šio straipsnio 6 d. nustatyta, kad, jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą reikalavimo neįvykdo ar negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą ne vėliau kaip per mėnesį nuo įpareigojimo termino pabaigos kreipiasi į teismą. Pagal STR 1.09.06:2010 nuostatas, Inspekcija, gavusi teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą statybą leidžiančio dokumento kopiją, privalo patikrinti, ar statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai ir ar pastatytas statinys (jo dalis) nepažeidžia statinio projekto, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendinių. Reglamento 41 p. (redakcija, galiojusi nuo 2011-07-10 iki 2012-01-01) nustatė, jog Inspekcija ne vėliau kaip per mėnesį nuo dokumentų, reikalingų statybą leidžiančio dokumento teisėtumui patikrinti, gavimo dienos, nustačiusi, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai ir statyba yra pradėta ir/ar pabaigta, - kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo. Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-13 atsakovei surašytas 2011-01-13. Reikalavimo įvykdymo terminas po 3 mėnesių pratęsimo baigėsi 2011-09-29. Per nurodytą terminą atsakovė nepateikė statybą leidžiančio dokumento ir reikalavimo neįvykdė. Todėl turėjo teisę ir pareigą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą. Leidimas rekonstruoti statinį (statinius) S. P. išduotas 2011-10-27. Atsakovė informavo apie jai išduotą leidimą, tačiau patvirtintos jo kopijos nepateikė. Todėl ieškovė 2011-11-14 raštu kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją dėl minėto leidimo ir visų turimų rekonstravimo projekto dokumentų patvirtintų kopijų pateikimo ir juos gavo 2011-11-28. Leidimo rekonstruoti statinius parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktas Nr. PS1-2001 surašytas 2011-12-19, išvada Nr. 4D-2316 - 2011-12-23. Pradinį ieškinį teismui dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ieškovė pateikė 2011-12-28, t. y. per mėnesį nuo leidimo ir dokumentų, reikalingų jų išdavimo teisėtumui patikrinti gavimo dienos. Dėl faktinių aplinkybių skirtingumo ne visa skunde cituojama teismų praktika šioje byloje aktuali. Šioje byloje nėra pagrindo kalbėti apie praėjusį nepateisinamai ilgą terminą nuo administracinio akto priėmimo ir apie prielaidas spręsti, ar nėra pagrindo teismui atsisakyti ginti viešąjį interesą šioje byloje.

Neginčija, jog atsakovės S. P. atlikti statybos darbai priskiriami statinio rekonstravimo darbams, kurių tikslas - perstatyti statinį, tačiau nesutinka, jog tokiu atveju vadovaujantis Statybos įstatymo 28 str. 8 d. atsakovė, norėdama gauti leidimą rekonstruoti pastatus, neturėjo pareigos pateikti gretimo žemės sklypo savininko sutikimo. Statybos įstatymo 23 str. 8 d. nurodyti pateikiami dokumentai leidimui rekonstruoti statinį gauti, tarp jų, - ir prašymas, rekonstravimo projektas bei statinio kadastro duomenų byla. Pagal STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" VIII skyriaus nuostatas, besiribojančių sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus (susitarimus) privaloma turėti, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose (tik tuo atveju, jei teisės aktai tokį susitarimą numato); statinio rekonstravimo atveju besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nėra mažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių sklypų ribų, arba naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių sklypų ribų. 34 p. nustatyta, kad šiame skyriuje nurodyti rašytiniai sutikimai (susitarimai) privalomi ir tais atvejais, kai statybai vykdyti privaloma gauti reglamento IV (Leidimas statyti naują statinį, rekonstruoti statinį, atnaujinti (modernizuoti) pastatą) ar VI skyriuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus. Pagal reglamento VIII skyrių pridedami besiribojančių žemės sklypų savininkų (valdytojų) rašytiniai sutikimai (susitarimai). Nepagrįstas apeliantės teiginys, jog ji savivaldybės administracijai pateikė statinių išdėstymo planą. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad statybos techninių reglamentų STR 2.02.01:2004 ir STR 2.02.09:2005 nuostatos rekonstravimui netaikomos. Pagal Statybos įstatymo 2 str. 13 d. statyba suprantama, kaip veikla, kurios tikslas yra ne tik pastatyti naują statinį, bet ir jį rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. STR 2.02.01:2004 1 p. nurodyta, kad šis statybos techninis reglamentas nustato gyvenamojo pastato ir jo sklypo projekto sprendinių reikalavimų sistemą, kuri įgyvendinama statybos darbais. 1.4 punkte nustatyta, kad Reglamento reikalavimai taikomi iš dalies: kai gyvenamosios patalpos projektuojamos priestatuose ir antstatuose; kai remontuojamos ar rekonstruojamos pastato pavienės dalys ar pavieniai pastato elementai; kai gyvenamajai paskirčiai pritaikomos esamos negyvenamosios patalpos. STR 2.02.09:2005 1 p. nurodyta, kad rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamą namą, Reglamento reikalavimai taikomi pertvarkomai namo daliai, išskyrus atstumo iki gretimo sklypo ribos reikalavimus, kai pertvarkomos namo dalies išmatavimai nekeičiami. Pirmos instancijos teismas, palyginęs 2008-11-28 kadastrinių matavimų duomenis su 2002-04-23 duomenimis, konstatavo, kad gyvenamasis namas rekonstravimo metu iš esmės perstatytas ir įgijo visai naują kokybę. Atsakovė ne tik rekonstravo esamą gyvenamąjį namą, bet pastatė ir įrengė naujas gyvenamojo namo konstrukcijas - mansardą, rūsį ir lauko terasą, kurios suprojektuotos nesilaikant reikalaujamo 3 m. atstumo iki kaimyninio sklypo ribos. Naujos patalpos negali atsirasti neįrengus naujų konstrukcijų. Rūsys bei mansarda, kaip ir visas gyvenamasis namas, turi konstrukcijas. Toje vietoje, kurioje pastatyta terasa, jokių seno statinio pamatų nebuvo, o tik savavališkai įrengto rūsio dalis. Iš VĮ Registų centro išreikalautos archyvinės bylos Nr. 698 ir 2002 m. kadastrinių matavimų bylos Nr. 23485/698 duomenų matyti, kad gyvenamajame name nei rūsio, nei mansardos, nei lauko terasos nebuvo. 2002 metų kadastrinių matavimų bylos duomenimis, planuojamo rekonstruoti gyvenamojo namo aukštis nuo žemės paviršiaus iki sienų sankirtos su stogu - 2,75 m. 2011 m. A. Širono projektavimo įmonės parengtame techniniame projekte numatytas gyvenamojo namo aukštis nuo žemės paviršiaus iki sienų sankirtos su stogu - 4,84 m. Todėl negalima teigti, kad viso gyvenamojo namo aukštis pasikeitė nežymiai. Apeliantės samprotavimai dėl pastato aukščio skaičiavimo metodikos tėra jos subjektyvi nuomonė, nes kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis Žemės ūkio ministerijos tvirtinamomis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-05-25 įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje konstatavo, jog atsakovės planuojamas rekonstruoti namas priskirtinas statiniams, todėl jo rekonstrukcijai reikalingas rekonstrukcijos projektas, kuriam būtinas leidimas rekonstruoti statinį. Norėdama gauti rašytinį pritarimą statinio projektui, ieškovė privalo pateikti Statybos įstatymo 23 str. nurodytus dokumentus, tarp kurių turi būti ir R. M. rašytinis sutikimas. 0,30 iki 0,35 m. atstumas iki R. M. priklausančio sklypo ribos pažeidžia STR 2.02.01:2004 nustatytą minimalų 3 m.atstumą nuo gretimo žemės sklypo ribos, ką teismas pripažino minėto asmens teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimu.

Žemesnės instancijos teismas

Sutinka, kad bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos abiems atsakovams po lygiai, tačiau nesutinka, jog apeliantės naudai iš ieškovės būtų priteistya 50 % jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti – 2500 Lt. Teismas, vadovaudamasis galiojančiomis Statybos įstatymo 281 straipsnio nuostatomis, gali ieškinį tenkinti iš dalies ir leisti atsakovei per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį ir, kad toks teismo sprendimas taip pat tenkina ieškovę. Nors ieškinys patenkintas iš dalies, tačiau neatmestas reikalavimas dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius (2 t., b. l. 165-171).

Apeliacinis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais ir visų jų išsamiai nekartoja.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovės apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, netinkamai vertino įrodymus, nukrypo nuo LAT praktikos, todėl be pagrindo ieškinį patenkino iš dalies, vertinti nepagrįstais dėl šių motyvų.

Dėl termino kreiptis į teismą ginčyti leidimą rekonstruoti statinį.

Kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, kad ieškovė praleido terminą ginčyti 2011-10-27 leidimą Nr. LNS-51-111027-11196 rekonstruoti statinį (2 t., b. l. 17-19). Šioje byloje atsakovės reikalavimas yra pareikštas tikslu ištirti viešojo administravimo subjekto individualaus teisės akto teisėtumą, todėl yra taikoma Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 33 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. ABTĮ 56 str. 1 d. nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis, jis, skirtingai nei privatūs subjektai, nėra tiesioginis administracinio akto adresatas, kuris gavęs administracinį aktą, suvokia, ar šis aktas turi įtakos jo teisėms ir pareigoms, ar jis pažeidžia jo teises ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą ginant savo teises. Prokuroras nedalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todėl termino prokurorui kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą, eiga prasideda nuo duomenų apie viešojo intereso pažeidimą surinkimo ar turėjimo juos surinkti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A7-585/2005 ir kt.). Termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui, šiuo atveju - Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, kreiptis į teismą skaičiuotina nuo tada, kai ji gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis Nr. 3K-3-578/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Skirtingai negu privatūs subjektai, prokuroras (institucija, ginanti viešąjį interesą), gavusi informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad yra pagrindas kreiptis į teismą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011).

Nagrinėjamoje byloje ginčijamas leidimas rekonstruoti statinį (statinius) S. P. išduotas 2011-10-27 (1 t., b. l. 17-19). Ieškovė pripažįsta, kad 2011-10-27 atsakovė jai pranešė apie minėto leidimo išdavimą, tačiau patvirtinto leidimo kopijos nepateikė. Pats savaime leidimo atsakovei rekonstruoti statinį išdavimas ir pats leidimas ieškovės iš karto vienareikšmiškai negalėjo būti vertinamas kaip neteisėtas. Norint įvertinti jo teisėtumą ir atitikimą teisės aktų reikalavimams, buvo būtina atlikti atitinkamą dokumento parengimo ir išdavimo tvarkos tyrimą. Ieškovė Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dokumentus, reikalingus leidimo teisėtumui patikrinti – Rekonstruojamo gyvenamojo namo ir ūkio pastato techninio projekto patvirtintas kopijas ir statybos leidimo kopiją - iš savivaldybės pagal 2011-11-14 prašymą gavo 2011-11-28 (1 t., b. l. 71). Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktas Nr. PS1-2001 surašytas 2011-12-19 (1 t., b. l. 135-137), išvada Nr. 4D-2316 dėl S. P. išduoto leidimo rekonstruoti statinius (duomenys neskelbtini) surašyta 2011-12-23 (1 t., b. l. 138-139). Pradinį ieškinį teismui dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ieškovė pateikė 2011-12-28, patikslintą – 2012-01-16 (1 t., b. l. 64-67, 2 t. b. l. 3-7). Klausimas, ar leidimas išduoti leidimą rekonstruoti statinį išduotas teisėtai ir pagrįstai, yra sudėtingas, reikalaujantis specialių žinių, didelės apimties dokumentų tyrimo ir vertinimo bei faktų tikrinimo vietoje. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, įvertinus teisinį reglamentavimą bei minėtą teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovė į teismą kreipėsi nepraleidusi įstatyme numatyto termino ginčyti 2011-10-27 leidimą rekonstruoti statinį.

Motyvuojamoji dalis

Dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu

Byloje nėra ginčo, kad atsakovės S. P. atlikti statybos darbai priskiriami statinio rekonstravimo darbams, kurių tikslas - perstatyti statinį. Statybą leidžiantis dokumentas statinio rekonstravimo atveju yra leidimas rekonstruoti statinį (Statybos įstatymo 2 str. 92 d., 23 str. 1 d. 2 p.). Tokiam leidimui gauti turi būti pateikti dokumentai, išvardyti Statybos įstatymo 23 str. 8 d.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neteisėta gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija ir remontas gali būti legalizuota tik esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų; antra, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti remonto rekonstrukcijos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2008).

Kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, jog ji neturėjo pareigos pateikti gretimo žemės sklypo savininko sutikimo norėdama gauti statybą leidžiantį dokumentą, nes to nenumato Statybos įstatymo 23 str. 8 d.. Šio straipsnio 8 d. nurodyti pateikiami dokumentai leidimui rekonstruoti statinį gauti, tarp jų, - ir prašymas, ir rekonstravimo projektas, ir statinio kadastro duomenų byla (23 str. 8 d. 1, 2, 4 p.). Šio straipsnio 26 d. nurodyta, kad prašymų išduoti statybą leidžiantį dokumentą turinį, statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiamo statinio projekto apimtį ir statybą leidžiančių dokumentų turinį nustato Aplinkos ministerija.

Statybos techninis reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai", patvirtinto Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. Dl-826 (Žin., 2010, Nr. 116-5944), 33.2. p. nustatyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus (susitarimus) privaloma turėti, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose (tik tuo atveju, jei teisės aktai tokį susitarimą numato); statinio rekonstravimo atveju tokie rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nėra mažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių sklypų ribų, arba naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių sklypų ribų; atvejai, kai būtina gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, detalizuojami Reglamento 11 priede. Reglamento 34 p. nustatyta, kad šiame skyriuje nurodyti rašytiniai sutikimai (susitarimai) privalomi ir tais atvejais, kai statybai vykdyti privaloma gauti reglamento IV (Leidimas statyti naują statinį, rekonstruoti statinį, atnaujinti (modernizuoti) pastatą) ar VI skyriuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus. Rašytiniai sutikimai (susitarimai) pasirašomi Civilinio kodekso VI knygos II dalyje nustatyta tvarka. Reglamento 1 priede pridedamų (bendruoju atveju) dokumentų sąraše taip pat nurodyta, kad pagal reglamento VIII skyrių pridedami besiribojančių žemės sklypų savininkų (valdytojų) rašytiniai sutikimai (susitarimai). Taigi, nagrinėjamu atveju, statytoja, norėdama gauti leidimą rekonstruoti statinį, privalėjo turėti ir su prašymu išduoti leidimą savivaldybės administracijai pateikti besiribojančio žemės sklypo savininkų R. M. ir G. K. rašytinius sutikimus (susitarimus). Šiuo ateju buvo pateiktas tik G. K. rašytinis sutikimas.

Neatitinka faktinių bylos duomenų apeliantės teiginys, kad ji savivaldybės administracijai pateikė statinių išdėstymo planą. Ieškovė su 2011-12-28 ieškiniu dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu pateikė teismui iš savivaldybės administracijos gautus dokumentus, tarp kurių nėra statinių išdėstymo plano (1 t., b. l. 71-134). Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai", patvirtinto Aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. Dl-338 (Žin., 2005, Nr. 93-3464), 8 priedo 1 punkte nustatyta, kad statiniai statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų skpylų savivninkų ar naudotojų pagrįsti interesai; mažiausias pastatų (priestatų) iki 8,5 m. aukščio, atstumas nuo statinių iki sklypo ribos – ne mažesnis kaip 3 m. Atstumas iki žemės sklypo ribos nustatomas nuo skirtingą aukštį turinčios pastato ar jo dalies. Šis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad statybos techninių reglamentų STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai", patvirtinto Aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 705 (Žin., 2004, Nr. 23-721), ir STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai", patvirtinto Aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. Dl-338 (Žin., 2005, Nr. 93-3464), nuostatos rekonstravimui netaikomos. Pagal Statybos įstatymo 2 str. 13 d. statyba suprantama, kaip veikla, kurios tikslas - ne tik pastatyti naują statinį, bet ir rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai" 1.4 punkte nustatyta, kad Reglamento reikalavimai taikomi iš dalies: kai gyvenamosios patalpos projektuojamos priestatuose ir antstatuose; kai remontuojamos ar rekonstruojamos pastato pavienės dalys ar pavieniai pastato elementai; kai gyvenamajai paskirčiai pritaikomos esamos negyvenamosios patalpos; kai pastatas yra nekilnojamoji kultūros paveldo vertybė. STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai" 1 p. nurodyta, kad šis statybos techninis reglamentas nustato mažiausius techninius reikalavimus vienbučio (vieno buto) ir dvibučio (dviejų butų) gyvenamojo pastato (toliau - Namas) ar sublokuotų Namų. Rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamą namą, Reglamento reikalavimai taikomi pertvarkomai namo daliai, išskyrus atstumo iki gretimo sklypo ribos reikalavimus, kai pertvarkomos namo dalies išmatavimai nekeičiami. Šioje byloje pirmos instancijos teismas, palyginęs 2008-11-28 (1 t., b. l. 19-31) užfiksuotus kadastrinių matavimų duomenis su 2002-04-23 (bylos Nr. 23485/698) fiksuotais kadastrinių matavimų duomenimis, pagrįstai konstatavo, kad gyvenamasis namas rekonstravimo metu iš esmės perstatytas ir įgijo visai naują kokybę. VĮ Registrų centro archyvinės bylos Nr. 698, 2002 m. kadastrinių matavimų bylos Nr. 23485/698 duomenimis, planuojamas rekonstruoti gyvenamasis namas yra vieno aukšto, be rūsio, sienos medinių rąstų, pamatai sumūryti iš akmenų, stogo danga - šiferio, jo išorės matmenys 5,50x9,00 m, aukštis nuo žemės paviršiaus iki sienų sankirtos su stogu - 2,75 m. Viso pastato bendras plotas 42,29 kv. m, užstatytas plotas 50 kv. m. Namas šildomas krosnimis, vandentiekio ir kanalizacijos nėra. 2008 m. kadastrinių matavimų duomenimis, gyvenamasis namas yra vieno aukšto, su 55,27 kv. m ploto rūsiu, 50,12 kv. m ploto pastogės patalpomis, pamatai akmenbetonio, sienos - blokelių, tinkuotos, dažytos, stogo danga - metalo. Viso pastato bendras plotas 165,66 kv. m, užstatytas plotas 92 kv. m. Įrengtas vietinis centrinis šildymas, įvestas miesto vandentiekis ir kanalizacija. 2011 m. A. Širono projektavimo įmonės parengtame Statinių rekonstravimo techniniame projekte numatyta, kad gyvenamasis namas bus vieno aukšto su rūsiu ir mansarda, pastato aukštis nuo žemės paviršiaus iki sienų sankirtos su stogu bus 4,84 m. Šiaurės rytinėje pastato pusėje ties rytine sklypo riba suprojektuota 17,85 kv. m. lauko terasa. Naujos gyvenamojo namo konstrukcijos (mansarda, rūsys ir lauko terasa) suprojektuotos nesilaikant reikalaujamo minimalaus 3 m. atstumo iki kaimyninio sklypo ribos. Projekte klaidingai nurodytos esamos gyvenamojo namo sienos planuojamame rekonstruoti pastate, rūsio ir mansardos nebuvo, o projekte jų sienos nurodytos kaip esamos. Iš kadastrinių matavimų bylos nustatyta, kad esamų išorinių rąstinių sienų storis rytinėje pusėje yra 0,16 m, vakarinėje - 0,18 m. Projekte nurodytas visų esamų išorinių rastinių sienų storis - 0,20 m. Atsakovė ne tik rekonstravo esamą gyvenamąjį namą, bet pastatė ir įrengė naujas gyvenamojo namo konstrukcijas - mansardą, rūsį ir lauko terasą. Bylos faktiniai duyomenys patvirtina, jog gyvenamojo namo konstrukcijos suprojektuotos nesilaikant reikalaujamo minimalaus 3 m atstumo iki kaimyninio sklypo ribos.

Atmestini asakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad reikalavimas panaikinti rūsį negalimas, nes rūsys yra ne konstrukcija, o erdvė, patalpa, lauko terasa pastatyta ant seno statinio dalies pamatų, mansarda yra patalpa, turinti erdvę, o ne konstrukcija, mansarda buvo ir sename pastate, bet buvo neįrengta. Rūsys bei mansarda, kaip ir visas gyvenamasis namas, turi konstrukcijas (rūsys - akmenbetonio sienas, gelžbetonio perdangą, laiptus; mansarda - sienas, kurios paaukštintos, medinę perdangą, naują stogo konstrukciją, laiptus). Pagal bylos duomenis sektų, jog toje vietoje, kurioje pastatyta terasa, jokių seno statinio pamatų nebuvo, o tik savavališkai įrengto rūsio dalis. Iš civilinėje byloje esančios archyvinės bylos Nr. 698 ir 2002 m. kadastrinių matavimų bylos Nr. 23485/698 duomenų matyti, kad planuojamame rekonstruoti gyvenamajame name nei rūsio, nei mansardos, nei lauko terasos nebuvo (b. l. 3-14). Atsakovė nepateikė jokių tai paneigiančių įrodymų (CPK 178 str.). 2002 metų kadastrinių matavimų bylos Nr. 23485/698 duomenimis, planuojamo rekonstruoti gyvenamojo namo aukštis nuo žemės paviršiaus iki sienų sankirtos su stogu - 2,75 m. 2011 metais A. Širono projektavimo įmonės parengtame techniniame projekte (parengtame jau faktiškai rekonstruoto statinio įteisinimui) numatytas gyvenamojo namo aukštis nuo žemės paviršiaus iki sienų sankirtos su stogu - 4,84 m (2 t., b. l. 94). Taigi, vien jau ši gyvenamojo namo dalis po rekonstravimo paaukštėjo 2,09 m. Apeliantės teiginys, kad namo aukštis, matuojant nuo žemės paviršiaus iki stogo viršaus, iš esmės nėra pakitęs ir išlikęs toks pats, nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais ir neatitinka Žemės ūkio ministerijos patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių reikalavimų.

Panevėžio miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-229-837/2011 pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovui R. M., trečiajam asmeniui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, dėl ieškovės S. P. prašymo pripažinti jai teisę kreiptis dėl statybos leidimo išdavimo be R. M. sutikimo įsiteisėjusiu 2011-05-25 sprendimu jos ieškinį atmetė. Šioje byloje teismas nustatė, kad ieškovės planuojamas rekonstruoti namas priskirtinas statiniams, todėl jo rekonstrukcijai reikalingas rekonstrukcijos projektas, kuriam būtinas leidimas rekonstruoti statinį. Norėdama gauti rašytinį pritarimą statinio projektui, ieškovė privalo pateikti Statybos įstatymo 23 straipsnyje nurodytus dokumentus, tarp kurių yra ir gretimo sklypo savininko R. M. rašytinis sutikimas. Taip pat nurodė, jog nuo 0,30 iki 0,35 metro atstumas iki R. M. priklausančio sklypo ribos pažeidžia Aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 705 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai" nustatytą minimalų 3 metrų atstumą nuo gretimo žemės sklypo ribos. Statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatavo, kad teisės aktuose nustatytų atstumų pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas. Šie faktai yra nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (CPK 182 str. 2 p.).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Kolegija nesutinka, kad apeliantės naudai iš ieškovės turėjo būti priteista 50 % arba 2500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti 2500 Lt bei kad iš jos turėjo būti priteista tik ½ dalis bylinėjimosi išlaidų, kadangi byloje buvo du atsakovai. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 5 p.). Todėl patenkinus ieškinį žyminis mokestis iš atsakovų turi būti priteistas valstybei (CPK 96 str.). Pagal CPK 98 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą. Šioje byloje ieškinys dėl leidimo pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo per teismo nustatytą terminą savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius dėl esminių reikalavimų patenkintas pilnai, t. y. sprendimas primtas ieškovės naudai. Ieškinys iš dalies patenkintas tik todėl, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, taikė Statybos įstatymo 28¹ str. 2 d. nustatytus galimus padarinių šalinimo variantus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai valstybei iš atsakovės S. P. priteisė ½ dalį bylinėjimosi išlaidų (132 Lt žyminio mokesčio), nes byloje buvo du atsakovai ir du neturiniai reikalavimai bei pagrįstai nepriteisė dalies išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, nes teismo sprendimas iš esmės priimtas ieškovės naudai (2 t., b. l. 142).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, nes yra mažesnės už minimalias priteistinas bylinėjimosi išlaidas (2011-11-07 LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro įsakymas Nr. IR-261/IK-355, CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija: Nijolė Danguolė SmetonienėRamunė ČeknienėBirutė Valiulienė