Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Irmos Čuchraj, Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės GNSB ,,Jakų statybos“ ieškinį S. G. dėl skolos priteisimo, ir atsakovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-10 sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 555,02 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas, būdamas sklypo (duomenys neskelbtini), savininku ir įkurtos bendrijos nariu, nemoka bendrijos susirinkimo nutarimais nustatyto dydžio administravimo mokesčio. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, kad ieškovė jam neteikia informacijos apie administravimo mokesčio panaudojimą, todėl jis turi teisę sustabdyti šio mokesčio mokėjimą.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-10 priėmė sprendimą, juo ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo 555,02 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2015-11-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 167,50 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai. Taip pat priteisė iš atsakovo 20 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad DNSB „Jakų statybos“ savininkų susirinkimo protokolu nutarta nustatyti 32 Eur bendrijos aptarnavimo abonentinį mokestį nuo 2015-03-01, nutarimas yra galiojantis, atsakovas jo neginčija, todėl privalomas visiems bendrijos nariams. Padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, kad jam būtų atsisakoma teikti informaciją apie nustatyto abonentinio mokesčio panaudojimą. Sprendė, kad atsakovas privalo mokėti nustatyto dydžio mokestį, jo nemoka, todėl ieškovės reikalavimai pagrįsti.Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Klaipėdos apygardos teismo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį. Nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kada, kokiais tikslais nustatyti iš atsakovo reikalaujami mokėjimai, kokiais sprendimais šie mokėjimai patvirtinti, taip pat ir informacijos, kokiu būdu atsakovas informuotas apie jam reikšmingus ieškovės sprendimus, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi tik ieškovės paaiškinimais. Teigia, kad ilgai buvo vengiama priimti atsakovą į bendriją, o priėmus buvo atimta teisė dalyvauti bendrijos valdyme ir sprendimų priėmime. Mano, kad ieškovė nevykdė savo priešpriešinių pareigų atsakovui, todėl atsakovas pagrįstai sustabdė savo prievolių ieškovei vykdymą.Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad atsakovas kelia apeliaciniame skunde klausimus, kurie nėra ginčo objektas. Pažymi, kad nesutikdamas mokėti mokesčio, atsakovas turėjo teisę reikšti byloje priešieškinį dėl atitinkamo sprendimo mokėti nario mokestį panaikinimo, bet to nepadarė. Prašo atsakovui skirti baudą CPK 95 str. nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Pagal CPK 12 ir 178 str. šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Kolegija pažymi, kad bylai reikšmingų faktinių aplinkybių įrodinėjimas yra šalių pareiga, todėl nevykdydamos šios pareigos šalys prisiima riziką, jog bylai reikšmingos aplinkybės teismo gali būti pripažintos neįrodytomis. Nagrinėjamu atveju ieškovė, nurodydama, kad reikalauja priteisti iš atsakovo skolą, remdamasi ta aplinkybe, kad atsakovas yra sodininkų bendrijos narys, turėjo pareigą įrodyti atsakovo priklausomybę bendrijai ir jo pareigą mokėti minėtą mokestį. Atsakovas savo ruožtu, nesutikdamas mokėti mokesčio, turėjo įrodyti aplinkybes, dėl kurių jis minėtos pareigos vykdyti neprivalo.Byloje nustatyta, kad atsakovas yra DNSB „Jakų statybos“ narys, jis nuosavybės teise valdo sklypą (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). DNSB „Jakų statybos“ savininkų susirinkimo protokolu (b. l. 6–8) nutarta nustatyti 32 Eur bendrijos aptarnavimo abonentinį mokestį nuo 2015-03-01. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, minėtas nutarimas yra galiojantis, todėl privalomas visiems bendrijos nariams. Pažymėtina, kad atsakovas nei minėto nutarimo, nei nario mokesčio įsiskolinimo dydžio neginčija. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas nemokėjo minėto mokesčio laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-03-31 (b. l. 4, 43). Byloje yra duomenų, kad ieškovė kreipėsi į atsakovą su pretenzija sumokėti turimą įsiskolinimą (b. l. 5). Ginčo, kad minėta skola nesumokėta, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas, įsigydamas žemės sklypą veikiančioje bendrijoje, tapo ir bendrijos teritorijoje esančių bendrojo naudojimo objektų bendraturčiu. Taigi, atsakovas, būdamas bendrijos nariu, yra bendrijos teritorijoje esančių bendrojo naudojimo objektų, bendrosios inžinerinės techninės įrangos bendraturtis, turintis įstatymo nustatytas bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2013-06-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, faktiškai susiklosčiusioje situacijoje esamiems santykiams dėl mokesčio mokėjimo taikytina analogija pagal Sodininkų bendrijų įstatymą bei kasacinio teismo suformuota praktika nagrinėjant analogiškus ginčus tarp sodininkų bendrijų ir (ne) bendrijos narių prievolių bendrijai ( CPK 3 str. 6d.). Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 1 d. mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai gali priklausyti ne tik bendrijos nariams, bet ir kitiems asmenims, t. y. Sodininkų bendrijų įstatymo reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-02-17 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014, be kita ko, konstatavo, kad mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų tinkamas eksploatavimas bei išsaugojimas yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas, todėl, siekiant suderinti mėgėjų sodų teritorijoje esančių atskirų individualių sodo sklypų savininkų privačius, jų grupių ir viešuosius interesus, šie santykiai reguliuojami nustatant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą – per sodininkų bendrijas (Sodininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 d., 7 str. 3 d.). Narystės bendrijoje savanoriškumo principas reiškia, jog žemės sklypo savininkas gali nestoti į bendriją, t. y. nesusieti savęs narystės bendrijoje ryšiais, tačiau ir tokiu atveju jis yra teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 5 d., 22 str. 1 d.). Taigi mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymas, priežiūra ir naudojimas turi būti vykdomi taip, kad būtų užtikrintas maksimalus įmanomas visų teisėtų interesų (tiek skirtingų privačių interesų, tiek privataus ir viešojo interesų) suderinimas. Dėl to visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2014, 2013-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013).Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės nustatytas mokestis yra siejamas būtent su šios bendrijos teritorijoje esančių visų žemės sklypų ir gyvenamųjų namų savininkų bendrųjų poreikių tenkinimu, komunalinių ir administracinių mokesčių mokėjimu. Įvertinusi tai, kad iš ieškovės nustatyto mokesčio surinktos lėšos buvo naudojamos bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų ir gyvenamųjų namų savininkų bendriesiems poreikiams ir interesams tenkinti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo laikotarpiu nuosavybės teise turėdamas žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas privalėjo mokėti bendrijos nustatyto dydžio mokestį. Minėta, kad tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo nustatyta, kad atsakovas minėtos pareigos nevykdė.Sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytomis aplinkybėmis, kad atsakovo nurodytos aplinkybės dėl bendrijos valdymo organų galbūt netinkamos veiklos vykdymo, nesant atitinkamų priešinių reikalavimų, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl minėtos atsakovo aplinkybės atmestinos kaip nepagrįstos. Taip pat atmestina atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jam nėra žinoma, kokiu būdu naudojamas jo privalomas mokėti mokestis. Teismo nustatyta, kad bendrijos nario mokestis mokamas nutarties 11 p. nurodytais tikslais.Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovui skirti baudą CPK 95 str. nustatyta tvarka, nes atsakovo advokatas paruošė apeliacinį skundą, kuriame keliami klausimai, kurie nebuvo nagrinėjami byloje. CPK 95 str. 1 d. nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Taigi, piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. CPK 7 str. 2 d. įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu. Tam tikrais atvejais tai gali būti įvertinta tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Atsiliepime į apeliacinį skundą pateikti argumentai nėra pagrindas skirti baudą.Iš atsakovo ieškovei priteistina 150 EUR išlaidų advokato pagalbai ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą apmokėti. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-10 sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovės prašymą dėl baudos skyrimo atmesti.

Priteisti gyvenamųjų namų statybos bendrijai ,,Jakų statybos“ iš S. G. 150 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.