- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-12-21
- Bylos Nr.
- 1-147-327/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59140-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
- Civilinis ieškovas
- V. D.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, specialaus vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis –(duomenys neskelbtini) elektriku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 1999-08-23 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (1961 m.) 125 straipsnio 1 dalį – 6 mėn. laisvės atėmimo, teistumas išnykęs;
2. 2002-03-25 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK (1961 m.) 111 straipsnį – 2 metams 6 mėn. laisvės atėmimo, teistumas išnykęs,
3. 2008-04-01 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK (2000 m.) 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėn. laisvės atėmimo, pagal BK 75 straipsnį paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, to paties teismo 2010-06-03 nutartimi nuo bausmės atleistas pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. S. laikotarpiu nuo 2015-10-24 apie 21 val. iki 2015-10-25 apie 2 val., tiksliau nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, S. D. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė S. D. ne mažiau dvylika smūgių rankomis ir kojomis į galvą, krūtinę bei kitas kūno vietas, tuo padarydamas jai stiprų galvos ir krūtinės sumušimą, pasireiškusį kraujosruvomis veide bei lūpų gleivinėje, kairio peties, krūtinės priekinio paviršiaus kairės pusės bei dešinio šono, dešinio žasto ir kairės alkūnės srityje, krūtinkaulio lūžimu tarp kūno ir rankenos, stuburo krūtininės dalies lūžimu tarp VII-VIII slankstelių, šonkaulių lūžimais kairės priekinės pažastinės linijos projekcijoje II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, dešinės priekinės pažastinės linijos projekcijoje I, II, III, IV (dvigubas-antras lūžimas dešinės vidurinės pažastinės linijos projekcijoje), V, VI, VII, VIII, IX, X kairės, priestuburinės linijos projekcijoje I, IX, X, tarpe tarp dešiniųjų priestuburinės ir mentinės linijų IV, V, VI, VII, VIII, IX, X su kraujosruvomis tarpšonkauliniuose raumenyse bei jų sužalojimu, kraujosruvą kaktos dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejų pusrutulių sferiniuose paviršiuose, kas komplikavosi trauminiu šoku ir nukentėjusioji nuo patirtų sužalojimų įvykio vietoje mirė, tokiu būdu nužudė S. D..
Šiais veiksmais L. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamojo pozicija
Kaltinamasis L. S. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino. Parodė, kad žuvusiąją S. pažinojo apie 15 metų, bendrauti pradėjo prieš pusmetį. Ji dėl elektros kreipėsi į kaltinamojo darbovietę. Kaltinamasis sugedusį saugiklį jai sutvarkė darbo metu. Po to sutarė dėl kitų darbų. S. įdavė 100 eurų. Kaltinamasis nupirko, ko reikėjo darbui. Lankėsi pas ją du tris kartus per dvi savaites. S. pastoviai kviesdavosi kaltinamąjį pabendrauti. Už atliktą darbą iš jos pinigų neprašė. Kartais rasdavo kišenėje jos įdėtus 5 eurus. Ji pakvietė į gimtadienį. Kaltinamasis nusipirko degtinės butelį ir atėjo į gimtadienį 2015-10-25, apie 16 val. Ten jau buvo S. su dukra, jos anūkas ir A. Kaltinamasis išgėrė degtinės ir suktinio, pasigėrė. Pajuto, kad iki namų nepareis. S. sakė pasilikti. Apie porą valandų su ja pasišnekėjo. Ji paklojo jam miegoti. Su S. nesipyko. Kaltinamasis atsigulė nenusirengęs ir užmigo. Iki kol užmigo, kitų žmonių nebuvo, tik duktė ar anūkas, kurie išvažiavo. Jie dar kažko buvo grįžę. Miegodamas kaltinamasis nieko negirdėjo. Prabudo nuo šviesos kambaryje. Pagulėjo 15-20 minučių, namuose buvo tylu. Atsikėlė, nusvirdinėjo link durų ieškoti S. Lauko durys buvo atviros, šviesos uždegtos. Eidamas suklupo, persibrėžė ranką ir kaktą. Apžiūrėjo namus, tačiau S. nerado. Grįždamas pamatė gulinčią moteriškę, pasilenkė paklausyti ar kvėpuoja. Ji jau buvo pradėjusi vėsti. Palietė tik jos galvą. Paskambino 112, prisistatė, pasakė, kad rado lavoną. Pareigūnai liepė jam išsiblaivyti. Burnodamas išėjo į kiemą. Namuose nieko nepastebėjo, nieko neišvartė. Pamatė, kad atvažiuoja policijos pareigūnai. Jie pradėjo vaikščioti aplink moteriškę. Kaltinamasis sakė jiems netrypti, reikalavo kinologų. Jie atėmė akinius ir įmetė į jį mašiną. Kaltinamasis neturėjo net minties nužudyti S. Iki sulaikymo M. žinojo gal 3-4 mėnesius. Galbūt anksčiau kartu atlikinėjo bausmę. Karantine M. pasakojo, kad su S. sueidavo, kad buvo geri santykiai, bet nekalbėjo, kad ją nužudė. Ją gerbė, kaip savo motiną. Jei būtų nužudęs S., būtų papasakojęs M. Civilinio ieškinio nepripažįsta.
Įrodymai
Nukentėjusioji V. D. (žuvusiosios duktė) parodė, kad iš mamos buvo girdėjusi, kad su L. S. ji bendravo apie tris mėnesius, kad jis dirbo pas ją elektriko darbus. Mama gyveno viena atskiroje sodyboje (duomenys neskelbtini) kaime. Artimiausi kaimynai gyvena už 100 metrų. Nukentėjusioji pas mamą lankėsi kas savaitę, ją apipirkinėjo, nes mama sunkiai vaikščiojo. Spalio 23 d. mamos gimtadienis. Tarėsi 2015 m. spalio 24 d. atvažiuoti švęsti mamos gimtadienį. Atvažiavo apie 14-15 val. su sūnumi D. D. Pas mamą jau buvo A. S., kuri mamą lankydavo. Mama pasakė, kad skambina L. (S.), kad ateitų. Mama sakė, kad kaltinamasis iš vakaro padovanojo kažkokį rankų darbo vėrinį. L. S. atėjo apie 16-16.30 val. Visi buvo blaivūs. Nukentėjusioji L. S. matė pirmą kartą. Žino, kad jis teistas už žmogaus sužalojimą. L. S. pasakojo, kad yra labai gabus, tarnavo Afganistane, yra patyręs traumą. Prie stalo sūnus su mergaite gėrė vyną, mama su L. S. gėrė degtinę. Visi draugiškai kalbėjo, nebuvo jokių piktumų. L. S. galėjo išgerti 0,5 l degtinės ir suktinio, nebuvo agresyvus. Nukentėjusioji atnešė mamai striukę apgaubti, nes buvo šalta. L. S. mamą apkamšė. Apie 19-20 val. išėjo A. S.. Sūnus ją palydėjo ir sugrįžo. Apie 20 val. nukentėjusioji išvyko iš mamos. L. S. ir mama liko prie stalo. Tą vakarą jokios grėsmės nematė. Namuose nieko nebuvo suversta. Netrukus grįžo, nes buvo pamiršusi palikti mamai bulves. L. S. pasakė, kad nukentėjusioji jiems „sutrukdė“. Išpylusi bulves nukentėjusioji išvažiavo. Tada prisiminė, kad nepaliko mamai sūrių. Vėl sugrįžo, liepė sūnui nunešti sūrius. Grįžęs sūnus sakė, kad jie kalbėjosi. Namo sugrįžo 21.15 val. Mamai buvo demencija. Pinigus tvarkyti ji buvo pavedusi nukentėjusiajai. Tą vakarą atvežė mamai 20 eurų, 4 po 5. Namuose pas ją buvo labai nedaug pinigų. Spalio 25 d. apie 4-6 ryto nukentėjusiajai paskambino ir prašė atvykti į komisariatą, kur sužinojo apie mamos mirtį. Nuvyko į sodybą, lauke buvo išmėtyti keli indai, rado raktus. Tame kambaryje, kur paliko mamą su L. S., rado sulaužytą stalą, sekciją, paverstą spintą, sudaužytus indus, išsvaidytas gėles. Nepastebėjo, kad namuose būtų kas dingę. Dėl motinos nužudymo patyrė moralinę ir turtinę žalą, nes teko rūpintis laidotuvėmis. Prašo priteisti iš kaltininko turtinę žalą – laidotuvių išlaidas. Valstybė davė pašalpą, kurią išskaičiavo iš laidotuvių išlaidų. Prašo priteisti 60 000 Eur neturtinės žalos, nes patyrė didelį skausmą, dukra prarado kūdikį, nes važiavo į laidotuves iš (duomenys neskelbtini).
Liudytojas D. D., žuvusiosios anūkas, parodė, kad lankėsi pas močiutę (duomenys neskelbtini) kaime kartą du per mėnesį. Kaltinamasis pas močiutę buvo atėjęs dėl elektros apie mėnesį prieš įvykį, kai liudytojas čia buvo draugais. Jis atėjo, pažiūrėjo, kur kabelį kasti, darbų nedarė, su liudytoju ir jo draugais išgėrė ir išėjo. Močiutė visą laiką buvo kartu. Močiutė iš L. S. norėjo pagalbos dėl elektros. Spalio 24 d. apie 14-16 val. liudytojas su mama atvyko pas močiutę švęsti gimtadienį. Atėjo močiutės draugė A. Po valandos atėjo L. S. su gėlėmis ir buteliu gėrimo. Močiute juo pasitikėjo, sakė, kad jį kvietė. Prie stalo liudytojas su A. gėrė vyno, L. S. gėrė degtinę. Toliau liudytojas su L. S. išgėrė butelį degtinės. Apie 21 val. liudytojas su drauge ir mama išėjo. Namuose liko močiutė ir L. S. Jis neatrodė stipriai girtas. Močiutė pasakė, kad paklojo jam lovą ir jis liks. Jokių konfliktų nebuvo. Kadangi pamiršo sūrius, tai grįžo pas močiutę. Liudytojas atnešė sūrius. Močiutė buvo geros nuotaikos, jie sėdėjo prie stalo, kambarys buvo tvarkoje, niekas nebuvo pasikeitę. Tuomet liudytojas išėjo.
Liudytoja A. S. parodė, kad kaltinamąjį žino. Mokykloje liudytojai buvo duota padaryti projektą. Nuo to laiko, apie tris metus buvo pažįstama su nukentėjusiąja S. Dažnai pas ją lankydavosi, vadino ją močiute. 2015 m. liepos mėnesio pabaigoje atėjo pas močiutę. Ji sakė, kad turi ateiti elektrikas, jam reikia parodyti, kur yra skydinė. Liudytoja palaukė ir pamatė kaltinamąjį. Nuo tada jis dažnai ateidavo pas močiutę. Ji norėjo, kad jis įvestų pirtyje elektrą, buvo davusi jam 100 eurų. Močiutė jį pavaišindavo, juokavo, kad jį įsimylėjo. Su močiute jis bendraudavo draugiškai, konfliktų nebūdavo. Liudytoja žino, kad kaltinamasis elgėsi keistai, fermose susikūręs laužą aplink jį šoko nuogas. Išgėręs buvo agresyvus. Seniau yra buvę, kad kelyje girtas iššoko priešais mašiną. Per gimtadienį, penktadienį močiutė paprašė, kad liudytoja sutvarkytų kambarius. Vakare kaltinamasis atnešė jai dovanų karolius, sakė, kad pats padarė. Po to liudytoja atėjo šeštadienį, spalio 24 d. Vėliau atvažiavo S. dukra su sūnumi ir atėjo kaltinamasis. Kaltinamasis gėrė alkoholinius gėrimus, močiutė irgi išgėrė degtinės. Kaltinamasis buvo paslaugus, užkišo močiutei už nugaros pagalvę, atnešė jos striukę. Tą vakarą liudytoja agresijos nepastebėjo. Ją namo palydėjo S. anūkas. Jis sugrįžo atgal, nes po to su mama važiavo namo. Apie tai žino, nes su juo susirašinėjo. Kitą dieną sužinojo apie įvykį.
Liudytojas T. B. parodė, kad kaltinamąjį įvykio vietoje pamatė pirmą kartą. S. D. pažinojo nuo vaikystės, yra buvęs jos sodyboje. 2015 m. spalio 24 d. vakare buvo pas draugą D. M. (duomenys neskelbtini), apie 200 metrų nuo nukentėjusiosios namų. Su draugu išgėrė alaus, todėl ėjo namo artimesniu keliu, netoli nukentėjusiosios namų. Žinojo, kad ji gyvena viena. Eidamas išgirdo, kad kažkas stipriai trankosi, kieme degė šviesos. Priėjęs 50-100 metrų atstumu išgirdo riksmus, stiprų daužymą, lyg baldų laužymą, durų trankymą. Girdėjo tik vieną vyrišką balsą. Liudytojas grįžo pas draugą, pasakė jam, kad pas S. kažkas trankosi, pasiūlė eiti kartu. Abu priėjo prie vartelių. Girdėjo, kaip kažkas pasitrankė, parėkavo ir išėjo į lauką. Kas išėjo nematė. Dar kelias minutes girdėjo, kad rėkauja, daužosi, vaikšto. Liudytojas per kitą pusę įėjo į sodą, pamatė po kiemą judantį vieno vyro siluetą. Matė, kad tai buvo būtent kaltinamasis. Liudytojas su draugu priėjo prie verandos. Vyras ten daužėsi, keikėsi. Draugas nuėjo pažiūrėti link kitų durų, pasakė, kad kažkas guli. Liudytojas priėjęs pamatė, kad guli ir nejuda pagyvenusi moteris. Pritūpė pasižiūrėti ar kvėpuoja, nepažino jos. Tada nieko nelietę išėjo iš kiemo, paskambino į bendrąjį pagalbos telefoną, pasakė, kad kieme guli moteris, kad viduje žmogus viską daužo ir rėkauja. Laukė pagalbos apie 20 min., girdėjo kaltinamojo balsą, jis viduje trankėsi, kalbėjo: „ką jūs man policiją kviesite, užmušiu“, bet niekas jam neatsakė, niekas iš namo neišėjo. Daugiau jokių balsų negirdėjo. Atvažiavus policijai, liudytojas su policija įvažiavo į kiemą. Kaltinamasis iš karto išėjo iš namo, vaikščiojo su telefonu rankose ir pasakė: „kiek aš jums galiu skambinti, ko jūs čia neatvažiuojat“. Jis visiškai nesiorientavo. Girdėjo, kad policijos pareigūnams kaltinamasis sakė, kad šventė gimtadienį, kad sodybos šeimininkė yra viduje. Kai prie nukentėjusiosios priėjo greitosios gydytoja, draugas pasakė, kad čia guli S.
Liudytojas D. M. parodė, kad nukentėjusioji S. jam buvo pažįstama. Įvykio vakarą su T. B. gėrė jo namuose, paskui liudytojo namuose. Apie 2-3 valandą nakties truputį jį palydėjo link namų. Jam buvo pakeliui pro S. namus. Po kelių minučių T. B. grįžo. Pasakė, kad ten vyksta didelis triukšmas, gal plėšimas, vagystė. Girdėjo žmogaus balsą. Tada abu nuėjo prie S. namo. Sodyboje žibėjo šviesos languose ir kieme. Girdėjosi didelis triukšmas, daužymas, kažkas vaikščiojo, lojo šunys. Girdėjo vieno vyro balsą. Girdėjo jį keikiantis. Nematė, kad kas nors vaikščiotų po kiemą. Liudytojas įėjo į kiemą, priėjo prie pirmos verandos, kur degė šviesa, matė išdaužytą sieną. Paėjęs toliau pamatė, kad guli žmogus. Nepažino, kas ten guli. Tada išėjo iš kiemo. Draugas telefonu iškvietė policiją. Kol atvyko, prie stadiono laukė apie 20-30 minučių. Pirma atvažiavo greitoji pagalba. Atvykus policijai, T. važiavo kartu. Liudytojas irgi nuėjo ir pamatė, kas atsitiko. Kai policija išvedė, tada pamatė kaltinamąjį.
Liudytoja Ž. P., (duomenys neskelbtini) tyrėja, parodė, kad neatsimena datos, kada buvo gautas iškvietimas. Buvo apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu. Įvykis buvo tamsiu paros metu, (duomenys neskelbtini).
Kadangi liudytoja Ž. P. neprisiminė aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, teismas jos parodymams patikrinti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė liudytojos Ž. P. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus (t. 2, b. l. 35-37), kur ji nurodė, kad 2015 m. spalio 25 d. apie 2:30 val. gavo tarnybinį pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) kaime yra ,,A kategorijos“ įvykis, todėl vyko į įvykio vietą. Prie (duomenys neskelbtini) mokyklos stadiono sutiko greitosios pagalbos automobilį, prie kurio stovėjo du jaunuoliai. Sustojus prie automobilio priėjo vienas iš jaunuolių, kaip vėliau paaiškėjo, T. B., kuris pasakė, kad netoliese sodyboje vyksta konfliktas ir kieme guli moteris. Jaunuoliai sėdo į tarnybinį automobilį ir rodė kur važiuoti. T. B. papasakojo, kad toje sodyboje gyvena senyvo amžiaus moteris ir kad eidamas namo girdėjo triukšmą sodyboje, girdėjo rėkaujantį vyriškį. Keliuku link (duomenys neskelbtini) T. B. parodė tą sodybą. Automobilį pastatė prie įvažiavimo, pradėjo eiti į sodybą. Kartu ėjo pareigūnas T. S.. Name buvo įjungtos šviesos ir durys atidarytos. Išgirdo namo viduje rėkaujantį vyriškį. Iš namo išėjo vyriškis, rankoje laikė telefoną. Vyriškis lyg su kažkuo kalbėjo. Tada liudytoja pamatė, kad lauke guli žmogus. Nurodė T. S. paimti iš vyriškio telefoną ir jį sulaikyti. Senyvo amžiaus moteris gulėjo ant nugaros. Ant veido matėsi mėlynės, patinimai, abi rankos buvo kraujuotos. Ant sulaikyto vyriškio kaktos buvo paviršinis sužalojimas. Felčerė konstatavo moters mirtį. Pro praviras duris matė, kad viduje didelė netvarka, išmėtyti daiktai, išvartyti baldai. Įvykio vietoje apklausė T. B., abu jaunuoliai buvo tvarkingi, ant jų nesimatė sužalojimų, kraujo dėmių, matėsi, kad išgėrę, bet įtarimų nesukėlė. Įvykio vietoje nustatė mirusiosios tapatybę – S. D., sulaikytas vyras – L. S..
Liudytoja Ž. P. patvirtino savo parodymus, papildomai paaiškino, kad vaikinų pateikta informacija pasitvirtino, jų parodymai buvo rišlūs ir logiški. L. S. buvo gyvenamojo namo patalpoje, girdėjo jo rėkavimus. Išėjęs iš namo jis laikė rankoje telefoną ir mosikavo juo. Jo kalba buvo nerišli. Iš to pokalbio pasirodė, kad skambina pagalbos centrui. Jis bandė spausti mygtukus, tarsi kalbėjo vienas su savimi. Nežino, ar tai buvo dėl jo girtumo, ar apsimestinis elgesys. L. S. neprašė pagalbos, nesiskundė, neprašė apsaugoti įvykio vietą, liepė pareigūnams pasišalinti. Kaltinamasis buvo nusiteikęs agresyviai. Atrodė, kad jis nepažino, jog atvyko policijos pareigūnai, nors pareigūnai buvo su uniformomis. Kolega jį sulaikė ir nuvedė į tarnybinį automobilį. Liudytoja matė, kad kambaryje yra betvarkė, daiktai išvartyti, sulaužyti.
Liudytojas Ž. M. parodė, kad 2014-2015 m. atliko bausmę (duomenys neskelbtini), kur dirbo be sargybos įmonėje „D.“. Ten susipažino su kaltinamuoju. Jokių konfliktų su juo neturėjo. 2016-03-03 vėl buvo sulaikytas ir suimtas. Po 2-3 mėnesių (duomenys neskelbtini) susitiko su L. S.. Abu dviese buvo karantine per naktį vienoje kameroje. Po to juos perkėlė į didelę kamerą. L. S. jau buvo uždarytas apie pusę metų. Kai buvo parvežtas į (duomenys neskelbtini), ten liudytojas užsiminė, kad sėdėjo su L. S.. Tuo metu gerdavo raminamus ir negali pasakyti ką prikalbėjo. Ką jam pareigūnai sakė, tą ir jis sakė. (duomenys neskelbtini) pareigūnai sakė, kad L. S. pasodins. Savo apklausos protokolo neskaitė, jam tik davė pasirašyti. Pareigūnams sakė, kad su L. S. buvo vienoje kameroje, kad jis sakė, kad nepasodins, kad tam įrodymų nėra. Liudytojas buvo girdėjęs, kad užmušė rašytoją. Apie jos sodybą pjaudavo žolę, kartą buvo ten užėjęs, žinojo jos vardą – S. L. S. pasakojo, kad jai į pirtelę vedžiojo elektrą, ji atsilygindavo pinigais, maistu, kad lankėsi pas tą moterį tada, kai jį iškviesdavo. L. S. kalbėjo, kad tą vakarą ten buvo gimtadienis, dalyvavo dukra su vaikais, buvo balius, jis buvo prisigėręs. L. S. tiesiogiai nepasakė, kad nužudė, sakė miegojo, buvo girtas.
Kadangi liudytojas Ž. M. teisiamajame posėdyje davė parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. balandžio 27 d. (BPK 276 str. 4 d.). Iš šių parodymų (t. 2, b. l. 43-45) matyti, kad liudytojas L. S. gerai pažįsta jau pora metų. Iš matymo jį pažinojo dar nuo seniau, nes 2002 m. kartu atlikinėjo bausmę. Nuo 2014 m. kurį laiką kartu dirbo UAB „D.“. Tuo metu atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Nuo 2016-03-07 yra suimtas byloje dėl vagystės. Po suėmimo buvo laikomas (duomenys neskelbtini). 2016 m. balandžio viduryje (duomenys neskelbtini) juos abu kartu uždarė į karantiną, į vieną kamerą. Tuomet L. Seniūnas jam papasakojo, kad yra „uždarytas“ pusę metų. Papasakojo apie įvykį, dėl kurio jis „uždarytas“, kad uždarbiaudavo pas tokią senutę S. Pas ją pirtyje turėjo išvedžioti elektros instaliaciją. Sakė, kad vieną dieną nuėjo pas tą senutę vedžioti elektrą. Tuo metu pas ją buvo didelis balius, buvo suvažiavę jos vaikai, anūkai. Sakė, kad su jais pradėjo gerti ir prisigėrė, bei užmigo pas ją namuose. Sakė, kad pribudo naktį, svečių jau nebebuvo. Tada jis pakėlė senutę ir paprašė jos pinigų už atliktus darbus, nes norėjo dar išgerti. Senutė pinigų nedavė. Tada L. S. sakė „susisuko man ir daviau jai iš kūlokų“. Sakė, kad „davė jai į veidą kambaryje ir lauke“. Sakė, kad ji ankščiau jį apgaudinėjo, pažadėdavo sumokėti už atliktus darbus, bet nesumokėdavo, buvo skūpi. Todėl jis ir susinervino, kai ji nedavė pinigų. Taip pat L. S. sakė, kad S. sunkiai judėjo, vaikščiojo tik su vaikštyne. Taip pat L. S. sakė, kad po senutės sumušimo iš jos namų paėmė pinigus ir žiedą. Sakė, kad po sumušimo ieškojo pas ją namuose pinigų, bet rado ir pasiėmė tik kelis ar tai keliolika eurų. Sakė, kad nerado daug pinigų, nes senutė pinigus laiko pas dukrą. Taip pat L. S. sakė, kad namuose rado senovinį žiedą, kurį pasiėmė, bet lauke pametė. L. S. sakė, kad įvykio metu buvo stipriai neblaivus ir ne viską prisimena. Taip pat L. S. stebėjosi, kaip tą naktį prie tos sodybos, kuri yra nuošalyje, galėjo pasirodyti žmogus. L. S. sakė, kad naktį pro tą sodybą ėjo žmogus, jį pamatė, iškvietė policiją ir jį sulaikė įvykio vietoje. L. S. sakė, kad policijoje neprisipažįsta mušęs tą senutę ir neprisipažins. Liudytojui buvo keista, nes jis jau buvo susitaikęs, kad jam teks atlikti ilgą laisvės atėmimo bausmę. Kalbėjo apie tai, kiek gali gauti. Liudytojas sprendė, kad nekaltas žmogus taip nekalba.
Liudytojas Ž. M. nurodė, kad to tikrai nesakė, kad L. S. buvo pateiktas įtarimas, jis žinojo kuo įtariamas. Jį sugavo nusikaltimo vietoje. Liudytojas nieko nesakė apie auksinius žiedus. Pareigūnas rašė kompiuteriu, liudytojas tik pasirašė, tai buvo laikino sulaikymo kameroje. L. S. liudytojui nesakė, kad nužudė moteriškę. Liudytojas tų parodymų netvirtina.
Liudytojas D. Z. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) tyrėju. Pagal tarnybą žinojo, kad L. S. įtariamas S. D. nužudymu, kad vyksta tyrimas nužudymo byloje. Liudytojui paskambino (duomenys neskelbtini) kolegos, pasakė, kad Ž. M., kuris buvo suimtas kitoje byloje, užsiminė apie L. S., kad jis kažką pasakoja. Liudytojas nuėjo į (duomenys neskelbtini) areštinę pasikalbėti su Ž. M.. Šis pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) sėdėjo vienoje kameroje su L. S., kuris pasakojo nusikaltimo aplinkybes. Liudytojas su tyrėja A. M. suderino Ž. M. apklausą ir jį apklausė. Pats liudytojas prieš apklausą smulkiai bylos aplinkybių ir detalių nežinojo. Ž. M. sakė, kad L. S. pažinojo iš ankščiau, kad šis pasakojo, jog viskas įvyko pas moterį sodyboje, kad ten buvo balius, jis liko, lyg ieškojo pinigų, susiginčijo, sudavė smūgius kumščiais ar su lazda. Apklausos metu Ž. M. neatrodė liguistas ar mieguistas, buvo orientuotas laike ir erdvėje, jis perskaitė ir pasirašė protokolą. Ž. M. atsisakė apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nes apklausoje dalyvautų įtariamasis, sakė ir teisme neliudys. Ž. M. atsirado atsitiktinai, toks žmogus nebuvo ieškomas. Už parodymus jokių lengvatų Ž. M. nesiūlė. Po apklausos tyrėja tvirtino, kad tie parodymai vertingi, nes yra daug smulkmenų.
Iš (duomenys neskelbtini) tyrėjos E. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015-10-25 apie 02:30 val. gautas T. B. telefoninis pranešimas, kad eidamas (duomenys neskelbtini), L. P. gatve, išgirdo įtartiną triukšmą, sklindantį iš namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo, ir užėję į kiemą rado be sąmonės gulinčią moterį, kaip vėliau paaiškėjo, S. D.. Ant moters kūno buvo smurtinės žymės veido srityje bei įvairiose kūno vietose. Įvykio vietoje buvo sulaikytas L. S. (t. 1, b. l. 1).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad privati valda (duomenys neskelbtini) kaime, L. P. g. (duomenys neskelbtini), yra nuošalioje vietovėje (artimiausias kaimynas už 200 metrų). Įvažiavimo į namų valdą vartai atidaryti. Šviesa sklido iš gyvenamojo namo patalpų. Valdoje yra gyvenamasis namas su priestatu, kuriame yra du atskiri įėjimai: Nr. 1 (iš priestato) ir Nr. 2 (iš gyvenamojo namo). Durys neužrakintos, be išorinių laužimo požymių. Ant durų Nr. 2 išorinės laukinės pusės paviršiaus rasta rausvos spalvos dėmė (paimtas biologinio pėdsako mėginys). Nuo Nr. 1 įėjimo durų į kiemo teritoriją yra plytelių takelis. Nuo šių durų 1,20 m atstumu ant žolės rastas moteriškos lyties lavonas (guli ant nugaros, rankos atmestos į šonus, galva arčiau durų). Ant kaklo užsegta metalinė grandinėlė – karoliai. Ant lavono įvairiose vietose bei viso veido plote yra paviršiniai sužalojimai. Nuo lavono 1,1 m atstumu ant žolės yra medžiaginė pagalvė, greta jos ant medžio šakos pakabinta moteriška striukė (paimta iš įvykio vietos). 1 m atstumu nuo lavono yra šiukšlių konteineris. Greta konteinerio ant žolės yra moteriškas megztukas (paimtas iš įvykio vietos), popierinis tuščias alkoholinio gėrimo įpakavimas, kavos puodelis. 20 cm atstumu nuo lavono kairės kojos ant žolės yra raktai (paimti iš įvykio vietos). Pro duris Nr. 1 patenkama į koridorių, kurio dešinėje pusėje prie sienos rasta medinė lazda (paimta iš įvykio vietos), taip pat rastas sintetinio pluošto tuščias maišas (paimtas iš įvykio vietos). Iš koridoriaus yra užrakintos durys, vedančios į pagalbines patalpas. Kairėje pusėje yra atidarytos durys. Pro šias duris patenkama į virtuvės patalpą. Joje ant atvirų spintelių paviršiaus yra nesuplauti indai. Ant vienos iš virtuvės spintelių rasti du tušti popieriniai maisto įpakavimai (paimti iš įvykio vietos). Virš šios spintelės ant elektros laido kabo sudaužyta elektros lemputė. Stiklo šukės ant grindų. Ant virtuvės grindų įvairaus pobūdžio nešvarumai. Ant grindų paviršiaus 2,5 m atstumu nuo slenksčio yra netaisyklingos formos dėmė. Iš šios patalpos yra atidarytos durys. Duryse įvairaus pobūdžio sugadinimai, kelios ertmės. Vienoje iš ertmių (iš svetainės pusės) rastas metalo gabalėlis (paimtas iš įvykio vietos). Ant šių durų iš virtuvės pusės paviršiaus rasta rausvos spalvos netaisyklingos formos dėmės (paimti biologiniai jų mėginiai). Iš virtuvės patalpos patenkama į svetainę. Patalpoje netvarka ir nešvara. Svetainės patalpoje ant grindų rastas su atidalintomis kojomis medinis stalas (viršutinė jo dalis apversta). Greta stalo guli staltiesė, vėliavos medžiaginė dalis su kotu (dalis koto atidalinta ir guli atskirai) (paimta iš įvykio vietos), rankšluostis su rausvos spalvos dėmėmis (paimtas iš įvykio vietos). Prie sienos stovi dvi indaujos, prie vienos iš jų netvarkingai sudėtos viena ant kitos kėdės. Prie kitos, kurios stiklinė dalis išmušta, matosi stiklo likučiai, ant grindų rasta stiklo šukių, sudaužytų indų. Šios indaujos viduje rastas biriems produktams skirtas indas. Ant sofos sėdimos dalies rasta įvairios patalynės, drabužių, tuščias butelis. Kitas tuščias butelis, sudužę stikliukai rasti prie kavos stalelio. Iš svetainės yra durys į kitą kambarį. Šiame kambaryje rasta nuvirtusi spinta. Prieangio išorinėje pusėje sienoje yra netaisyklingos formos ertmė. Prie prieangio durų ant žolės numesta plastikinė su paviršiniais sugadinimais šiukšlių dėžė, medinė lentelė bei medinė lazda. Durų įleidžiama spyna rasta užrakintoje padėtyje, durys atidarytos. Ant grindų prieangyje rasta spynos dalis – įkaba bei varžtas (paimti iš įvykio vietos). Naujo pobūdžio medienos pažeidimai matosi ant durų spynos aukštyje. Ant stalo vaza su pamerktomis gėlėmis bei mobilaus ryšio telefonas Nokia su atidalinta galine dalimi (paimtas iš įvykio vietos). Iš virtuvės patenkama į kitą kambarį, kuriame yra lova. Virtuvėje ant stalo esančių indų rasti rankų pėdsakai, kurie nufotografuoti ir nukopijuoti ant 11 daktiloskopinių plokštelių. Ant specialių šluostelių paimti 7 raudonos spalvos skysčio pavyzdžiai. Svetainės duryse iš virtuvės pusės rastas įstrigęs metalinis objektas (paimtas iš įvykio vietos). Prieangyje rastas plastikinis maišas su raudonos spalvos dėme ir šalia jo rasta lazda (paimti iš įvykio vietos) (t. 1, b. l. 15-40).
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. D. mirtis įvyko nuo stipraus galvos ir krūtinės sumušimo, pasireiškusio kraujosruvomis veide bei lūpų gleivinėje, kairio peties, krūtinės priekinio paviršiaus kairės pusės bei dešinio šono, dešinio žasto ir kairės alkūnės srityje, krūtinkaulio lūžimu tarp kūno ir rankenos, stuburo krūtininės dalies lūžimu tarp VII-VIII slankstelių, šonkaulių lūžimais kairės priekinės pažastinės linijos projekcijoje II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, dešinės priekinės pažastinės linijos projekcijoje I, II, III, IV (dvigubas-antras lūžimas dešinės vidurinės pažastinės linijos projekcijoje), V, VI, VII, VIII, IX, X kairės, priestuburinės linijos projekcijoje I, IX, X, tarpe tarp dešiniųjų priestuburinės ir mentinės linijų IV, V, VI, VII, VIII, IX, X su kraujosruvomis tarpšonkauliniuose raumenyse bei jų sužalojimu, kraujosruva kaktos dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejų pusrutulių sferiniuose paviršiuose, kas komplikavosi trauminiu šoku. S. D. mirtis įvyko prieš 26-36 val. iki jos kūno teismo medicininio tyrimo pradžios 2015-10-26 12.00 val. Tai patvirtina konstatuoti lavoniniai reiškiniai kūno tyrimo metu. Tam neprieštarauja įvykio aplinkybės. S. D. lavone konstatuoti kraujosruvos veide bei lūpų gleivinėje, kairio peties, krūtinės priekinio paviršiaus kairės pusės bei dešinio šono, dešinio žasto ir kairės alkūnės srityje, krūtinkaulio lūžimu tarp kūno ir rankenos, stuburo krūtininės dalies lūžimu tarp VII-VIII slankstelių, šonkaulių lūžimais kairės priekinės pažastinės linijos projekcijoje II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, dešinės priekinės pažastinės linijos projekcijoje I,II,III,IV (dvigubas-antras lūžimas dešinės vidurinės pažastinės linijos projekcijoje), V, VI, VII, VIII, IX, X kairės, priestuburinės linijos projekcijoje I, IX, X, tarpe tarp dešiniųjų priestuburinės ir mentinės linijų IV, V, VI, VII, VIII, IX, X su kraujosruvomis tarpšonkauliniuose raumenyse bei jų sužalojimu, kraujosruva kaktos dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejų pusrutulių sferiniuose paviršiuose buvo padaryti kietais bukais daiktais, artimu vienas kitam metu, galimai 2015-10-25. S. D. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti dvylika trauminių poveikių. Kraujosruva krūtinės ląstos kairės pusės apatinėje dalyje galėjo būti padaryta užlipant bato kulnu. Apie tai galima spręsti iš kraujosruvos kontūro. Kituose sužalojimuose kokių nors individualių žalojančio įrankio savybių neužfiksuota. S. D. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti jai esant bet kokioje padėtyje, šonkaulių lūžimai jai galėjo būti padaryti kad ir esant gulimoje padėtyje. Sužalojimai padaryti žalojantiems įrankiams jos kūną paveikiant iš priekio bei kiek iš šonų. S. D. rankose konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti ir jai besiginant. S. D. lavono kraujyje rasta 0,22 promilės etilo alkoholio. Ši alkoholio koncentracija gyviems asmenims girtumo laipsniu nevertinama (t. 1, b. l. 56-60).
Ekspertas V. V. parodė, kad tvirtina savo šioje byloje duotą specialisto išvadą (t. 1, b. l. 56-60). Nurodė, kad mirties priežastis, tai daugybinis kūno sumušimas, dėl ko išsivystė trauminis šokas. Parastai šokas išsivysto praėjus apie 2 valandoms, nuo sužalojimų padarymo, nuo kurių jis pradeda vystytis, o po to žmogui tas šokas gali būti valandą, dvi. Kai daug sužalojimų, šokas gali pradėti vystytis nuo kažkurių sužalojimų, o dar gali būti daromi ir kiti sužalojimai. Šokas vystosi dinamikoje. Dėl sužalojimų, kurie leistų identifikuoti sužalojimų įrankį, tai krūtinės srityje buvo matyti tarsi būtų užlipta pado kulnu. Dėl visų kitų sužalojimų, nėra užsifiksavę specifinių požymių ir negalima identifikuoti su kokiu įrankiu jie padaryti. Jeigu sužalojimai būtų daromi kumščiais, sužalojimų ant kaltinamojo kumščių galėjo ir nelikti. Pas nukentėjusiąją buvo lūžę šonkauliai, krūtinkaulis, stuburas, gali būti, kad buvo 27 kaulų lūžiai. Taip pat buvo kraujosruvos veide ir nedideli išsiliejimai po minkštaisiais dangalais galvos smegenyse, bet mirtis įvyko ne nuo to. Mažiausias trauminių poveikių kiekis yra 12, bet galėjo būti ir daugiau. Nuo vieno smūgio gali lūžti ir vienas, ir 5 šonkauliai.
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. S. konstatuoti odos nubrozdinimas kaktoje ir paviršinė pjautinė žaizda dešinio delno srityje buvo padaryti kietu bukabriauniu bei aštriabriauniu daiktu ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. L. S. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti dviem poveikiais: odos nubrozdinimas kaktoje galėjo būti padarytas 1-2 parų laikotarpyje, o paviršinė pjautinė žaizda daugiau kaip prieš 4 paras iki teismo medicininės apžiūros. L. S. konstatuotas odos nubrozdinimas kaktoje galėjo būti padarytas ir nurodytomis aplinkybėmis. L. S. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti tiek krentant ir kontaktuojant su kietais bukabriauniais bei aštriabriauniais aplinkos daiktais, tiek stiklo šukėmis, tiek kitais analogiškų savybių turinčiais daiktais. Ant L. S. rankų sužalojimų, kurie galėjo atsirasti jam suduodant smūgius kitam asmeniui, nėra. L. S. kaktoje konstatuotą odos nubrozdinimą galėjo padaryti kad ir besipriešinantis asmuo (t. 1, b. l. 62).
Iš (duomenys neskelbtini) Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad aštuoni rankų pirštų pėdsakai (3-10 pav.), kurie buvo 2015-10-25 išryškinti ant stalo indų ir nukopijuoti ant daktiloskopinių plokštelių, kurių matmenys 51x33 mm (2 pav. 1), 45x34 mm (2 pav. 2), 58x43 mm (2 pav. 3), 40x34 mm (2 pav. 4), 29x37 mm (2 pav. 5), 49x34 mm (2 pav. 6), 37x24 mm (2 pav. 7), 27x24 mm (2 pav. 8), įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, yra tinkami asmeniui identifikuoti. Rankų pėdsakai nukopijuoti ant tyrimui pateiktų daktiloskopinių plokštelių, kurių matmenys 75x45 mm (2 pav. 9), 45x32 mm (2 pav. 10), 26x24 mm (2 pav. 11) bei visi kiti rankų pėdsakai nukopijuoti ant tyrimui pateiktų daktiloskopinių plokštelių, kurių matmenys 51x33 mm (2 pav. 1), 49x34 mm (2 pav. 6) asmeniui identifikuoti netinkami. Rankų pirštų pėdsakai (3-8 pav.) yra palikti L. S. dešinės rankos nykščiu (3-4 pav.), kairės rankos nykščiu (5-6 pav.), liudytojos V. D. dešinės rankos smiliumi (7 pav.), kairės rankos didžiuoju pirštu (8 pav.). Rankų pirštų pėdsakai (9-10 pav.) yra palikti ne L. S., mirusiosios S. D., liudytojų V. D., D. D., o kito ar kitų asmenų (1 t., b. l. 77-85).
Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš L. S. buvo paimta: mobiliojo ryšio telefonas NOKIA, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) su ličio baterija BL-5CB, SIM kortelė ,,Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini), žibintas dedamas ant galvos, akiniai (t. 1, b. l. 80-81).
Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad L. S. pateikė savo drabužius: vyriškas kelnes, vyrišką bliuzoną, megztinį, marškinėlius trumpomis rankovėmis, kojinių porą, guminių aulinių porą (t. 1, b. l. 88-89).
Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad teismo med. ekspertas Vytenis Valiukas pateikė mirusiosios S. D. drabužius bei avalynę – batų porą, kelnes, džemperį su spalvotais karoliukais, džemperį su sagutėmis priekyje, liemenėlę, dvejas apatines kelnaites, kojinių porą, dvi 5 eurų kupiūras, karoliukų grandinėlę, 2 šluoteles su nuoplovomis nuo lavono dešinės ir kairės rankų panagių, 2 spec. tamponus su nuoplovomis nuo lavono kairės ir dešinės rankos delnų (t. 1, b. l. 90-92).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:
1. Ant megztinio iš įvykio vietos (4 obj.), pavyzdžių iš įvykio vietos (11, 12 obj. – šluostelė su raudonos spalvos skysčiu, rastu svetainėje ant kilimo ir šluostelė su raudonos spalvos skysčiu, rastu virtuvėje ant grindų) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su S. D. DNR profiliu su 99,9999999999999996% tikimybe.
2. Atlikus DNR tyrimą, nuoplovoje nuo S. D. lavono dešinės ir kairės rankos panagių (10 obj.) gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su S. D. DNR profiliu su 99,9999999999999996% tikimybe.
3. Pavyzdžiuose iš įvykio vietos (14, 15, 17 obj. – šluostelės su raudonos spalvos skysčiu, rastu svetainėje ant įėjimo į namą durų išorinės pusės, ant virtuvės durų rėmo krašto ir ant svetainės durų išorinės pusės – į virtuvę viršutinėje dalyje) rastas kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su L. S. DNR profiliu su 99,9999999999999997% tikimybe.
4. Ant medinio pagalio dalies (2 obj. – nuoplova nuo 100 cm ilgio medinio pagalio, rasto kairėje namo dalyje, svetainėje), L. S. kelnių (5 obj.), bliuzono (8 obj.), rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis DNR profilis, kuris sutampa su L. S. DNR profiliu su 99,9999999999999997% tikimybe, su DNR priemaiša, kuri sutampa su S. D. DNR profiliu su 99,9999999999999996% tikimybe.
5. Ant medinės lazdos (1 obj.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai, ant L. S. bliuzono (9 obj.), pavyzdžiuose iš įvykio vietos (13, 16 obj.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, DNR profilių, tinkamų tolimesniam asmens identifikavimui negauta.
6. Ant įtariamojo L. S. megztinio (6, 7 obj.), medinio pagalio dalies (3 obj.) žmogaus kraujo nerasta.
7. Ant juodos striukės, įtariamojo L. S. marškinėlių, guminių kaliošų dėmių ir sutepimų, tinkančių tyrimui, nerasta (t. 1, b. l. 102-115).
Iš UAB „TELE2“ pateiktos telefono numerio (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinės (t. 1, b. l. 128-130) ir (duomenys neskelbtini) KP Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad išanalizavus L. S. telefono numerio (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių išklotines nustatyta, kad jo telefono numerio SIM kortelė buvo įdėta į mobiliojo ryšio telefono aparatą, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Nuo 2015-11-24 11:08 val. iki 15:46 val. L. S. naudojamas telefono Nr. (duomenys neskelbtini) bendravo su telefono Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Toliau nuo 2015-11-25 01:51 val. iki 02:05 val. skambino į atsitiktinius trumpuosius numerius: 110, 11425, 4125, toliau 2015-11-25 02:06 val. skambino į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau niekas neatsiliepė, toliau 02:09 val., 02:10 val., 02:13 val., 02:17 val., 02:23 val. skambinęs į pagalbos numerį (duomenys neskelbtini) ir bendravęs 11 s, 16 s, 20 s, 10 s, 13 s, 14 s, 48 s. Toliau L. S. naudojamo telefono numerio SIM kortelė nuo 2015-10-25 02:39 val. iki 16:31 val. buvo įdėta į mobiliojo ryšio telefono aparatą, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) ir vėl skambinta į atsitiktinius trumpuosius numerius, bei pagalbos numerį (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą 02:42 val. skambinta į pagalbos numerį (duomenys neskelbtini) ir kalbėta 160 s (t. 1, b. l. 131).
Iš UAB „Bitė Lietuva“ pateiktos pažymos apie telefono numerio (duomenys neskelbtini) telekomunikacinius sujungimus ir pažymos apie celes (t. 1, b. l. 138-144) ir (duomenys neskelbtini) tyrėjos A. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad išanalizavus T. B. naudojamo telefono numerio išklotines, nustatyta, kad tos dienos vakarą, kai buvo rastas S. D. lavonas, T. B. naudojamas telefono numeris jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), ir prie bokšto, esančio tame pačiame miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuri yra netoli (duomenys neskelbtini) gatvės, kurioje gyvena pats T. B., ir prie (duomenys neskelbtini) gatvės, kurioje gyvena D. M.. Pagal T. B. parodymus, minėtos dienos vakarą, jis su D. M. buvo pas T. B. namuose, o vėliau nuėjo pas D. M. į namus. 2015-10-25 02:25:23 iš T. B. telefono numerio buvo pirmą kartą skambinta bendruoju pagalbos numeriu 112. Tuo metu jo telefonas jungėsi prie tos paties bokšto, kaip ir visą vakarą. Antrą kartą iš jo telefono numerio buvo skambinta numeriu 112 2015-10-25 02:31:02, telefonas jungėsi prie tos paties bokšto. Iš išklotinės matyti, kad kaip ir nurodė savo apklausoje, T. B. visą vakarą bendravo trumposiomis žinutėmis su telefono numeriu, kuris priklauso jo draugei bei su telefono numeriu, kuris priklauso D. M., daugiau su jokiais telefono numeriais tą vakarą iš T. B. telefono numerio nebuvo bendrauta (t. 1, b. l. 145).
Iš asmens blaivumo testo kvito (t. 2, b. l. 49, 50) matyti, kad 2015-10-25 2:22 val. L. S. nustatytas 1,70 promilių girtumas.
Iš ambulatorinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. S. jam inkriminuojamos pavojingos veikos metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl psichikos būklės jis galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir valdyti savo veiksmus. L. S. lėtiniu psichikos sutrikimu neserga ir nėra laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, jam diagnozuojama emociškai nestabilaus asmenybės bruožų akcentuacija, dėl kurios jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. L. S. dėl psichikos būsenos nėra pavojingas visuomenei, jam nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (t. 3, b. l. 46-51).
Iš stacionarinės kompleksinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad inkriminuotos nusikalstamos veikos metu L. S. nustatoma emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, jis galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu L. S. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
L. S. kaltė tyčia nužudžius S. D. patvirtinama bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.
Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad S. D. mirė 2015 m. spalio 25 d. nuo stipraus galvos ir krūtinės sumušimo, pasireiškusio kraujosruvomis įvairioje kūno vietose, krūtinkaulio, stuburo krūtininės dalies lūžimu šonkaulių lūžimais, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejų pusrutulių sferiniuose paviršiuose, t. y. nuo sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti dvylika trauminių poveikių. Nukentėjusiosios šonkaulių lūžimai galėjo būti padaryti jai esant gulimoje padėtyje. Kraujosruva krūtinės ląstos kairės pusės apatinėje dalyje galėjo būti padaryta užlipant bato kulnu, apie ką galima spręsti iš kraujosruvos kontūro. Nukentėjusiajai padarytų sužalojimų kiekis, lokalizacija ir pobūdis rodo, kad prieš S. D. buvo naudojamas intensyvus ir stiprus smurtas. Kaltinamasis buvo fiziškai žymiai pajėgesnis už senyvo amžiaus ir ligotą S. D. Tai atitinka liudytojų T. B. ir D. M. nurodytus kaltinamojo agresyvaus elgesio požymius.
Nukentėjusioji V. D., liudytojai D. D., A. S. patvirtino, kad išvakarėse, 2015 m. spalio 24 d. apie 20-21 val. paliko kaltinamąjį kartu su S. D. jos namuose, kad L. S. iki to laiko išgėrė nemažai alkoholinių gėrimų, tačiau kaltinamasis elgėsi draugiškai, liudytojai konfliktinės situacijos nepastebėjo. Palankius S. D. ir L. S. santykius šie liudytojai nurodė buvus ir anksčiau. Jau visiems išvykus ir netrukus nukentėjusiajai V. D. ir žuvusiosios anūkui grįžus D. D. taip pat jokių konflikto požymių nepastebėjo. Iš šių aplinkybių teismas neturi pagrindo spręsti, kad kaltinamasis būtų iš anksto rengęsis nužudyti S. D.
Liudytojas T. B. apie 2 val. nakties, eidamas netoli S. D. namų išgirdo juose triukšmą, girdėjo tik kaltinamojo balsą. Liudytojas T. B. tik trumpam laikui buvo palikęs įvykio vietą, kol sugrįžo su D. M. Abu liudytojai, T. B. ir D. M., pakankamai ilgą laiką stebėjo aplinką, abu jie S. D. namuose girdėjo triukšmą – riksmus, daužymą, baldų laužymą, trankymą, girdėjo tik vieno kaltinamojo balsą ir tik jį vieną čia matė. Nors L. S. tarsi su kažkuo kalbėjo, kitų asmenų S. D. sodyboje ir aplinkoje šie liudytojai nematė. Aptikę nukentėjusiosios kūną liudytojai pasišalino iš kiemo, skambino pagalbos numeriu, laukdami pagalbos aplink žuvusiosios sodybą kitų asmenų nepastebėjo. UAB „Bitė Lietuva“ pažyma apie liudytojo T. B. telefono telekomunikacinius sujungimus ir prisijungimus prie celių bei vyresniosios tyrėjos A. M. tarnybiniame pranešime pateikta jų analizė patvirtina, kad įvykio naktį liudytojas T. B. buvo tose vietose, kur pats nurodė, t. y. šie duomenys atitinka liudytojų T. B. ir D. M. parodymus. Šių liudytojų parodymai apie įvykio vietoje jų matytas ir girdėtas aplinkybes logiški, natūralūs, sutampa tarpusavyje, atitinka įvykio vietoje užfiksuotas aplinkybes – suniokotus S. D. namus, rastą žuvusiosios kūną. Aptikęs S. D. kūną liudytojas T. B. iš karto pranešė pagalbos telefonu. Todėl teismas nemato jokio pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais. Atvykus policijos pareigūnams įvykio vietoje buvo tik kaltinamasis ir S. D. kūnas. Nors L. S. policijos pareigūnų ir liudytojų akivaizdoje elgėsi neadekvačiai, mėgino kalbėti telefonu, nepažino uniformuotų pareigūnų, jiems priekaištavo dėl įvykio vietos nesaugojimo, teismas sprendžia, kad kaltinamasis taip veikė alkoholio įtakoje.
Iš L. S. telefono numerio skambučių išklotinės matyti, kad įvykio naktį nuo 01:51 val. iki 02:05 val. skambinta į atsitiktinius trumpuosius numerius (110, 11425, 4125), 02:06 val. skambinta į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau niekas neatsiliepė, 02:09 – 02:23 val. penkis kartus skambinta į pagalbos numerį (duomenys neskelbtini). L. S. telefono numerio SIM kortelė nuo 02:39 val. buvo įdėta į kitą telefono aparatą ir vėl skambinta į atsitiktinius trumpuosius numerius, bei pagalbos numerį (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą 02:42 val. skambinta į pagalbos numerį (duomenys neskelbtini) ir kalbėta 160 s. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis buvo pakankamai orientuotas (įdėjo kortelę į kitą telefono aparatą, rinko įvairius telefono numerius), tačiau skambučių pagalbos numeriais faktas nepaneigia L. S. kaltės padarius inkriminuotą nusikaltimą.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis tvirtino, kad atsibudęs S. D. namuose rado juos tvarkingus, niekas nebuvo išmėtyta ar išdaužyta (t. 2, b. l. 57-59). Netvarka žuvusiosios namo viduje, sulaužyti išvartyti baldai, sudaužyti indai liudija buvus agresiją ir grumtynes. Liudytojų T. B. ir D. M. parodymai apie triukšmą, trankymą namuose patvirtina, kad jį sukėlė kaltinamasis. Teismas sprendžia, kad kiti asmenys užpulti S. D., taip suniokoti namus sukeliant didelį triukšmą, miegant L. S. negalėjo. Prieštaringi ir neatitinkantys kitiems bylos duomenims kaltinamojo parodymai teikia pagrindo jais netikėti.
Svetainėje ant įėjimo į namą durų išorinės pusės, ant virtuvės durų rėmo krašto ir ant svetainės durų išorinės pusės rastas L. S. kraujas rodo, kad L. S., būdamas jau sužeistas judėjo įvairiose namo vietose. L. S. kraujo aptikta ant 100 cm ilgio medinio pagalio, rasto kairėje svetainėje. Ant L. S. kelnių ir bliuzono rastas jo kraujas su DNR priemaiša, kuri sutampa su S. D. DNR profiliu. Kaltinamasis tvirtina, kad S. D. kraujo ant jo drabužių galėjo atsirasti jam prisilietus prie žuvusiosios. Tačiau jis nurodė, kad tik buvo pasilenkęs pažiūrėti ar ji nekvėpuoja. Teismo vertinimu, S. D. kraujo ant skirtingų kaltinamojo drabužių galėjo atsirasti tik intensyvesnio jo kontakto su nukentėjusiąja aplinkybėmis. Iš žuvusios dukters V. D. parodymų matyti, kad S. D. vaikščiojo sunkiai, su vaikštyne. Žuvusiosios kūnas rastas kieme prie gyvenamojo namo, sudarkytais drabužiais, kas rodo, kad tarp kaltinamojo ir S. D. vyko intensyvus kontaktas, kurio metu žuvusiosios kraujas ir galėjo patekti ant kaltinamojo drabužių skirtingose vietose.
Žemesnės instancijos teismas
Iš Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados matyti, kad žuvusiosios kraujo pateko svetainėje ant kilimo ir virtuvėje ant grindų. Nors S. D. kūnas ir buvo rastas sodybos kieme, teismas sprendžia, kad S. D. galėjo būti mušama ir sužalota gyvenamojo namo patalpose.
Nors liudytojas Ž. M. apklausiamas teismo posėdyje nepatvirtino dalies aplinkybių, apie kurias buvo davęs parodymus ikiteisminio tyrimo metu – kad pokalbio su L. S. metu šis jam pasakojęs, jog mušė S. D., iš Ž. M. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolo ir jį apklaususio liudytojo pareigūno D. Z. parodymų matyti, kad apklausiamas Ž. M. detaliai nurodė iš L. S. sužinotas aplinkybes, kuriomis vyko jo ir nukentėjusiosios konfliktas. Tai yra, kad L. S. pabudo naktį, pakėlė S. D., prašė jos pinigų atsiskaityti už atliktus darbus, kadangi ji pinigų nedavė, susinervinęs smogė jai kumščiais į veidą kambaryje ir lauke, kad ieškojo pas ją pinigų, bet rado tik kelis eurus. Ž. M. pareigūnui D. Z. nurodė iš L. S. išgirstas aplinkybes, kurios byloje nebuvo žinomos – kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios ginčas kilo dėl atsiskaitymo už darbą, kad smogė nukentėjusiajai kumščiais į veidą, kad mušė ją kambaryje ir lauke. Pirmas L. S. pateiktas įtarimas (t. 2, b. l. 156) buvo suformuluotas labai abstrakčiai, todėl nėra pagrindo spręsti, kad tokios S. D. nužudymo aplinkybės jam buvo žinomos iš pateikto įtarimo turinio. Be to Ž. M. parodymuose ikiteisminio tyrimo metu nurodyta, kad L. S. tvirtino, kad jį pamatė ir iškvietė policiją naktį pro tą sodybą ėjęs žmogus, kas iš bylos medžiagos L. S. tuo momentu irgi neturėjo būti žinoma.
Ž. M. anksčiau yra atlikęs bausmę kartu su L. S., yra bendravęs su kaltinamuoju pats atlikdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, pareigūnui D. Z. tvirtino, kad teisme parodymų neduos, todėl teismas sprendžia, kad liudytojas L. S. akivaizdoje vengė duoti jį kaltinančius parodymus. Liudytojo Ž. M. parodymai apie L. S. pasakojimą, duoti ikiteisminio tyrimo metu, atitinka žuvusiajai padarytų sužalojimų pobūdį, įvykio vietoje nustatytas ir liudytojų T. B. ir D. M. nurodytas aplinkybes, todėl teismas juos vertina kaip patvirtinančius L. S. kaltę.
L. S. odos nubrozdinimai galėjo būti padaryti įvykio laikotarpiu, pagal savo pobūdį jie galėjo būti padaryti fiziškai konfliktuojant su S. D., jai ginantis.
Kaltinamojo pirštų pėdsakų nerasta ant indų S. D. namuose, tačiau pats kaltinamasis tvirtina buvęs tuose namuose, naudojęsis indais. Teismo nuomone, ši aplinkybė nepaneigia L. S. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą. Tai pat ir aplinkybė, kad kai kurie įvykio vietoje nukopijuoti rankų pirštų pėdsakai palikti ne L. S., mirusiosios S. D., liudytojų V. D., D. D., o kito ar kitų asmenų, nepaneigia L. S. kaltės.
Tiek iš teismo medicinos specialisto išvados, tiek iš eksperto V. V. parodymų matyti, kad daugetas S. D. padarytų šonkaulių lūžimų galėjo būti padaryti mažesniu poveikių skaičiumi, todėl nesant pakankamai duomenų, kad L. S. kankino nukentėjusiąją, teismas nemato pagrindo vertinti jo nusikalstamą veiką, kaip padarytą itin žiauriai (BK 129 str. 2 d. 6 p.).
Teismas sprendžia, kad aukščiau paminėtų įrodymų visuma pakankamai patikimai patvirtina, kad stiprus galvos ir krūtinės sumušimas, pasireiškęs daugeliu kraujosruvų, krūtinės kaulų lūžimu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, kas komplikavosi trauminiu šoku, dėl kurio įvyko S. D. mirtis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, buvo padaryti L. S. ir netiki kaltinamojo tvirtinimu, kad S. D. jau mirusią jis rado sodybos kieme. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti ne prielaidų pobūdžio išvadą, kad šią nusikalstamą veiką galėjo padaryti kitas asmuo.
Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad L. S. kaltė nužudžius S. D. yra įrodyta.
BK 129 straipsnyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas nužudė kitą žmogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Ši baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jo kylantys padariniai yra dėsningi ir iš anksto numatomi, tai yra, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir to nori. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (BK 15 str. 3 d., 129 str.). Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys Nr. 2K-109/2009, 2K-302/2010, 2K-446/2010, 2K-196/2011, 2K-386/2012, 2K-537/2012; 2K-22/2013 ir kt.).
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad galva (taip pat ir krūtinė) yra gyvybei svarbios ir labiausiai pažeidžiamos žmogaus kūno dalys bei normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smūgį kitam žmogui į galvą, į krūtinę, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (kasacinės nutartys Nr. 2K-237/2005, 2K-469/2007, 2K-281/2008, 2K-302/2010, 2K-22/2013, 2K-298/2013).
Kaltinamasis nurodė, kad nepadarė jokių veiksmų tikslu atimti gyvybę S. D., švenčiant jos gimtadienį visą vakarą su ja draugiškai bendravo. Kaip matyti iš nukentėjusiosios V. D., liudytojų D. D. ir A. S. parodymų, išvakarėse tarp kaltinamojo ir S. D. nebuvo jokio konflikto. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog L. S. būtų turėjęs pagrindą susiformuoti išankstiniam tikslui nužudyti S. D.. Teismui nėra žinomi jokie L. S. veiksmų nužudant S. D. motyvai. Po įvykio kaltinamajam buvo nustatytas 1,70 promilių girtumas. Nėra paneigtas kaltinamojo aiškinimas, kad iš vakaro jis buvo stipriai apgirtęs ir S. D. siūlymu liko pas ją namuose ir užmigo. Teismas sprendžia, kad pabudęs kaltinamasis veikė girtumo įtakoje ir dėl staiga kilusio asmeninio konflikto su S. D. tyčia ją nužudė. Agresyvų ir neadekvatų kaltinamojo elgesį ir įniršį įvykio metu patvirtina ir liudytojų T. B. ir D. M. parodymai apie S. S. pakankamai ilgai keltą triukšmą S. D. namuose, bei įvykio vietos apžiūros metų nustatytos aplinkybės – suniokota S. D. namų aplinka, išvartyti ir sulaužyti baldai, sudaužyti indai. Nesant duomenų apie iš anksto susiformavusią tyčią nužudyti nukentėjusiąją ir nesant kitų šių iš esmės netikėtų smurtinių L. S. veiksmų prieš S. D. priežasčių ir motyvų, nesant jokių duomenų apie kokių nors gyvybės atėmimui arba kūno sužalojimams daryti pritaikytų įrankių panaudojimą, teismas neįžvelgia tiesioginės L. S. tyčios atimti jos gyvybę. Teismas sprendžia, kad tyčia atlikti prieš nukentėjusiąją S. D. smurto veiksmus, kurie sukėlė jos mirtį, kaltinamajam kilo staiga.
Įvertinęs visas bylos aplinkybes teismas sprendžia, kad L. S. būdamas normalaus protinio išsivystymo ir patenkinamos psichikos būklės (teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės išvadoje konstatuota, kad kaltinamasis galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, nors jam ir nustatytas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas), pakankamo išsilavinimo ir gyvenimiškos patirties, akivaizdžiai suvokė, jog savo veiksmais kelia pavojų jos gyvybei. Teismo nuomone, L. S. veiksmų pobūdis pašalina galimybę daryti išvadą, kad jis nesuprato savo veikos pavojingumo žmogaus gyvybei – jis, būdamas jaunesnis ir fiziškai pajėgesnis, veikdamas prieš vyresnio amžiaus silpnos sveikatos nukentėjusiąją, ne mažiau kaip dvylika kartų intensyviai suduodamas S. D. rankomis ir kojomis smūgius, sukoncentruotus į nukentėjusiosios galvą ir krūtinę, nors byloje ir nėra duomenų, kad L. S. turėjo išankstinį tikslą atimti gyvybę S. D., jis turėjo įvertinti šias aplinkybes, bei turėjo suvokti, kad tokiais veiksmais gali sukelti nukentėjusiosios mirtį, tačiau buvo abejingas galimoms pasekmėms ir sąmoningai leido joms atsirasti. Visa tai atitinka netiesioginės tyčios turinio prasmę ir požymius (BK 15 str. 3 d.). Šiomis aplinkybėmis teismas konstatuoja, jog L. S. S. D. gyvybę atėmė veikdamas netiesiogine tyčia, jo nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nužudymas, pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
BK 54 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Šiame baudžiamajame įstatyme nustatytas ne imperatyvas teismui skirti atitinkamo dydžio bausmę, o bausmės dydžio apskaičiavimo metodas, kurį taikydamas teismas atsižvelgia į nurodytas aplinkybes bei motyvuotai parenka bausmę (kasacinė nutartis Nr. 2K-546/2009).
BK 129 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, nužudęs kitą žmogų baudžiamas laisvės atėmimu nuo septynerių iki penkiolikos metų. Kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis L. S. būtų turėjęs išankstinę tyčią padaryti šį nusikaltimą. Teismas sprendžia, kad pagal bylos aplinkybes L. S. nužudė S. D. netikėtai kilusio tarpusavio konflikto metu, veikdamas netiesiogine tyčia. Nusikaltimui padaryti kaltinamasis nenaudojo specialiai tam pritaikytų įrankių. Šios L. S. nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės, teismo vertinimu, lemia mažesnį veikos pavojingumo laipsnį.
Teismas, skirdamas L. S. bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), kurio pasekmės negrąžinamos – dėl jo veiksmų gyvybės neteko senyvo amžiaus moteris. L. S. anksčiau buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs (t. 3, b. l. 6), buvo baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 5), dirbo (t. 3, b. l. 10). L. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. L. S. nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio – netrukus po įvykio jam nustatytas 1,70 ‰ neblaivumas (t. 2, b. l. 49-50). Teismas pripažįsta, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir pripažįsta ją sunkinančia kaltinamojo atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skirdamas bausmę teismas taip pat vertina kaltinamojo L. S. psichinės sveikatos būklę nusikalstamos veikos padarymo metu. Jam nustatyta emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas (t. 4, b. l. 104-111). Teismas sprendžia, kad tokia L. S. psichinės sveikatos būklė turėjo įtakos staiga, netikėtai, dėl neaiškios priežasties kilti konfliktui su S. D. ir lėmė neadekvačius smurtinius kaltinamojo veiksmus.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.), jam skirtina vienintelė BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.), jos dydį L. S. nustatant mažesnį, negu sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis, tačiau artimą jam (BK 61 str.).
Nukentėjusioji V. D., žuvusiosios duktė, pateikė byloje civilinį ieškinį atlyginti 60 000 Eur neturtinę žalą ir 1 587,80 Eur turtinę žalą (t. 1, b. l. 170-172). Iš prie ieškinio pateiktų dokumentų matyti, kad už S. D. laidojimą ir gedulingus pietus nukentėjusioji sumokėjo 1417,80 Eur (t. 1. b. l. 173, t. 4, b. l. 163-164). Vėliau nukentėjusioji pateikė dokumentus apie 2 050 Eur sumokėjimą už S. D. kapavietės sutvarkymą (t. 3. b. l. 170, t. 4, b. l. 56, 57-59). Viso S. D. laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidos sudaro 3 467,80 Eur sumą. Teismas pripažįsta, kad turtinės žalos padarymo faktas yra įrodytas aukščiau aptartais, L. S. kaltę dėl S. D. nužudymo patvirtinančiais įrodymais. Pateikti dokumentai, patvirtinantys žuvusiosios S. D. laidojimo išlaidų sumas, išleistas laidojimo paslaugoms, duobės kasimui, gedulingiems pietums, gėlėms, transportui, velionės rūbams, paminklo ir kapavietės sutvarkymui ir kt., atitinka įprastines tokio pobūdžio išlaidas. Turtinė žala padaryta nusikaltimu. Už neteisėtais veiksmais padarytą žalą atsako kaltas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str. 1 d., 6.248 str.), todėl reikalaujama turtinės žalos suma nukentėjusiajai V. D. priteisiama iš kaltinamojo L. S. (BPK 115 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Dėl nusikalstamų L. S. veiksmų nukentėjusioji V. D. staiga ir netikėtai neteko motinos, su kuria nukentėjusioji artimai bendravo. Teismas priima nukentėjusiosios civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos argumentus ir neabejoja, kad žuvusiosios duktė patyrė skaudžius emocinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją, todėl pripažįsta, kad neturtinė žala nukentėjusiajai buvo padaryta ir ji turi teisę į šios žalos atlyginimą.
Kaltinamasis nesutinka su nukentėjusiosios civilinio ieškinio reikalavimais. CK 6.250 str. 2 d. apibrėžti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, tai yra patirtos žalos padariniai, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis ir kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijai. Neturtinės žalos priteisimas skirtas bent iš dalies materialiai kompensuoti nukentėjusiojo asmens dvasinius išgyvenimus, tai yra kompensuoti nematerialias vertybes.
Teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydžio, įvertina kaltinamojo veiksmų pobūdį – tyčinė nusikalstama veika sukėlė negrįžtamas pasekmes, tačiau L. S. nusikalstami veiksmai buvo padaryti staiga, netikėtai. Teismas atsižvelgia į artimą nukentėjusiosios ryšį su žuvusiąja, į tai, kad ikiteisminis tyrimas ir bylos teisminis nagrinėjimas tęsėsi pakankamai ilgą laiką, kas taip pat sukėlė nukentėjusiajai neigiamas emocijas. Taip pat ir į tai, kad L. S. kaltė padarius tyčinį S. D. nužudymą pasireiškė netiesiogine tyčia, t. y. mažiau pavojinga tyčios rūšimi, negu tiesioginė tyčia. Teismų praktikoje netiesioginės tyčinės kaltės atveju priteisiamas mažesnis neturtinės žalos atlyginimas, negu tiesioginės tyčinės kaltės atveju. Be aukščiau nurodytų aplinkybių teismas taip pat atsižvelgia ne tik į nukentėjusiosios, bet ir į pagrįstus kaltinamojo interesus, į žalą padariusio asmens turtinę padėtį. L. S. dirba, tačiau byloje nėra duomenų apie kokias nors jo ženklias pajamas ar turimą turtą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad L. S. turtinė padėtis yra pasiturima.
Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, įvertinęs visas tiek byloje nustatytas, tiek šių nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje nurodytas neturtinės žalos ir jos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir teismų praktiką šios kategorijos bylose, sprendžia, kad reikalaujama neturtinės žalos atlyginimo suma yra pernelyg didelė. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes ir siekdamas protingos skirtingų interesų pusiausvyros, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios patirti išgyvenimai pagrįstai gali būti įvertinti mažesne neturtinės žalos atlyginimo dydžio suma, kuri neišeina iš teismų praktikoje nusistovėjusių ribų (kasacinės nutartys Nr. Nr. 2K-148/2011, 2K-410/2011, 2K-569/2012, 2K-641/2012, 2K-390/2013, 2K-525/2013, 2K-7/2014, 2K-282/2014 ir kt.), todėl šis ieškinio reikalavimas tenkinamas iš dalies.
L. S. šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. spalio 25 d. buvo sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka (t. 2, b. l. 51), jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 2, b. l. 74-76), kurio terminas eilę kartų pratęstas (t. 2, b. l. 83-85, 92-94, 110-111, 124-127, 145-147, t. 3, b. l. 157-159, t. 4, b. l. 22-24, 98-99, 133-134). Laikotarpis, išbūtas sulaikyme ir suėmime, remiantis BK 66 str., įskaitomas į paskirtą bausmę. Kadangi kaltinamajam skiriama bausmė – laisvės atėmimas, kardomoji priemonė L. S. – suėmimas – paliekama iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Daiktai, kurie buvo perduoti teismui kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – žuvusiosios S. D. drabužiai ir daiktai, paimti iš teismo medicinos eksperto V. V.: mėlynos spalvos batų pora, pilkos spalvos kelnės, žalios spalvos džemperis su spalvotais karoliukais, raudonos spalvos džemperis su sagutėmis priekyje, baltos spalvos liemenėlė, baltos spalvos moteriškos apatinės kelnaitės, žalsvos spalvos apatinės kelnaitės, pilkos spalvos kojinių pora, karoliukų grandinėlė; iš įvykio vietos paimti vėliava, megztinis, striukė, laikomi (duomenys neskelbtini) skyriuje (t. 1, b. l. 116-118), priklausė žuvusiajai S. D., nukentėjusioji V. D. prašo grąžinti juos, todėl jie grąžinami žuvusiosios dukrai nukentėjusiajai V. D. arba jos įgaliotam asmeniui (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).
Daiktai, kurie buvo perduoti teismui kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – įvykio vietos apžiūros metu paimti: 11 daktiloskopinių plokštelių, 7 šluostelės, metalinis objektas, 7 raktų ryšulys, spynos įkaba su medvaržčiu, 2 įpakavimai, plastikinis maišas, rankšluostis, medinė lazda, 2 vėliavos koto dalys; paėmimo ir pateikimo protokolais paimti: V. D. pirštų atspaudai, D. D. pirštų atspaudai, L. S. pirštų atspaudai, seilių ėminys, 2 šluostelės su nuoplovomis nuo lavono dešinės ir kairės rankų panagių, 2 spec. tamponai su nuoplovomis nuo kairės ir dešinės rankos delnų, laikomi (duomenys neskelbtini) skyriuje (t. 1, b. l. 116-118), išnagrinėjus bylą daiktai ir pavyzdžiai tapo nebereikalingi, daiktai yra mažos vertės, pavyzdžiai vertės neturi, todėl sunaikinami (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Daiktai, kurie buvo perduoti teismui kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – iš L. S. paimti: pilkos spalvos velvetinės kelnės, baltos spalvos megztinis, pilkšvos spalvos bliuzonas, pilkos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis, pilkos spalvos kojinių pora, guminių kaliošų pora, striukė, telefonas Nokia, ličio baterija, SIM kortelė ,,Pildyk“, žibintuvėlis, Telefono Nokia baterija, USB laikmena (žiebtuvėlio imitacija), laikomi (duomenys neskelbtini) skyriuje (t. 1, b. l. 116-118), išnagrinėjus bylą daiktai tapo nebereikalingi, jie priklauso kaltinamajam L. S., todėl jie grąžinami savininkui L. S. arba jo įgaliotam asmeniui (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).
Pinigai, kurie buvo perduoti teismui kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – iš L. S. paimti 10 eurų, saugomi (duomenys neskelbtini) skyriuje (t. 2, b. l. 159-160), kadangi byloje yra pareikštas nukentėjusiosios civilinis ieškinys, perduodami civiliniam ieškiniui padengti.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305 straipsniais ir 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis teismas
nusprendžia:
L. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu devyneriems metams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. gruodžio 21 d.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laiką, L. S. išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2015 m. spalio 25 d. iki šios dienos – 2017 m. gruodžio 21 d.
Kardomąją priemonę L. S. – suėmimą – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Nukentėjusiosios V. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš L. S. V. D. 3 467,80 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimui.
Daiktai, kurie buvo perduoti teismui kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – žuvusiosios S. D. drabužiai ir daiktai: mėlynos spalvos batų pora, pilkos spalvos kelnės, žalios spalvos džemperis su spalvotais karoliukais, raudonos spalvos džemperis su sagutėmis priekyje, baltos spalvos liemenėlė, baltos spalvos moteriškos apatinės kelnaitės, žalsvos spalvos apatinės kelnaitės, pilkos spalvos kojinių pora, karoliukų grandinėlė, vėliava, megztinis, striukė grąžinami nukentėjusiajai V. D. arba jos įgaliotam asmeniui.
Daiktai, kurie buvo perduoti teismui kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – 11 daktiloskopinių plokštelių, 7 šluostelės, metalinis objektas, 7 raktų ryšulys, spynos įkaba su medvaržčiu, 2 įpakavimai, plastikinis maišas, rankšluostis, medinė lazda, 2 vėliavos koto dalys, V. D. pirštų atspaudai, D. D. pirštų atspaudai, L. S. pirštų atspaudai, seilių ėminys, 2 šluostelės su nuoplovomis nuo lavono dešinės ir kairės rankų panagių, 2 spec. tamponai su nuoplovomis nuo kairės ir dešinės rankos delnų sunaikinami.
Daiktai, kurie buvo perduoti teismui kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – L. S. pilkos spalvos velvetinės kelnės, baltos spalvos megztinis, pilkšvos spalvos bliuzonas, pilkos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis, pilkos spalvos kojinių pora, guminių kaliošų pora, striukė, telefonas Nokia, ličio baterija, SIM kortelė ,,Pildyk“, žibintuvėlis, telefono Nokia baterija, USB laikmena (žiebtuvėlio imitacija) grąžinami savininkui L. S. arba jo įgaliotam asmeniui.
Pinigai, kurie buvo perduoti teismui kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – iš L. S. paimti 10 eurų perduodami civiliniam ieškiniui padengti.
Dėl nuosprendžio per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam kaltinamajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.