Kauno apygardos teismo nuosprendis

2017-12-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-147-327/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-12-21
Bylos Nr.
1-147-327/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-59140-2015-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktoras Preikšas
Civilinis ieškovas
V. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-147-327/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59140-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.14.; 1.2.3.1.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 21 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas,sekreto­riau­jant Audronei Stankevičiūtei ir Audronei Stulginskaitei-Puidienei,dalyvaujant prokurorei Auksei Lipkevičienei,nu­ken­tė­jusiajai ir civilinei ieškovei V. D.,kalti­na­majam L. S., jo gynėjai ad­vo­ka­tei Reginai Atkočaitienei,

viešame teisiamajame posė­dyje iš­na­grinėjo bau­džia­mąją bylą, kurio­je

L. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, specialaus vidurinio išsilavinimo, išsi­tuo­kęs, dir­ban­tis –(duomenys neskelbtini) elektriku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 1999-08-23 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo ko­dek­so (toliau – ir BK) (1961 m.) 125 straipsnio 1 dalį – 6 mėn. laisvės atėmimo, teistumas išnykęs;

2. 2002-03-25 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK (1961 m.) 111 straipsnį – 2 me­tams 6 mėn. laisvės atėmimo, teistumas išnykęs,

3. 2008-04-01 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK (2000 m.) 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėn. laisvės atėmimo, pagal BK 75 straipsnį paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpa­rei­gojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, to paties teismo 2010-06-03 nutartimi nuo bausmės atleistas pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. laikotarpiu nuo 2015-10-24 apie 21 val. iki 2015-10-25 apie 2 val., tiksliau nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, S. D. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė S. D. ne mažiau dvy­lika smūgių rankomis ir kojomis į galvą, krūtinę bei kitas kūno vietas, tuo pa­da­ry­da­mas jai stip­rų galvos ir krūtinės sumušimą, pasireiškusį kraujosruvomis veide bei lūpų glei­vi­nė­je, kairio peties, krūtinės priekinio paviršiaus kairės pusės bei dešinio šono, dešinio žasto ir kairės al­kū­nės sri­ty­je, krū­tinkaulio lūžimu tarp kūno ir rankenos, stuburo krūtininės dalies lūžimu tarp VII-VIII slanks­­te­lių, šonkaulių lūžimais kairės priekinės pažastinės linijos projekcijoje II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, dešinės priekinės pažastinės linijos projekcijoje I, II, III, IV (dvigubas-antras lūžimas de­ši­nės vidurinės pažastinės linijos projekcijoje), V, VI, VII, VIII, IX, X kairės, priestuburinės linijos pro­jek­cijoje I, IX, X, tarpe tarp dešiniųjų priestuburinės ir mentinės linijų IV, V, VI, VII, VIII, IX, X su krau­josruvomis tarp­šonkauliniuose raumenyse bei jų sužalojimu, kraujosruvą kaktos dešinės pusės minkš­tuosiuose au­di­niuose, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejų pus­ru­tu­lių sferiniuose pa­viršiuose, kas komplikavosi trauminiu šoku ir nukentėjusioji nuo patirtų sužalojimų įvykio vietoje mirė, tokiu būdu nužudė S. D..

Šiais veiksmais L. S. padarė nusikals­ta­mą veiką, nu­matytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo pozicija

Kaltinamasis L. S. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino. Pa­ro­dė, kad žuvusiąją S. pažinojo apie 15 metų, bendrauti pradėjo prieš pusmetį. Ji dėl elektros kreipėsi į kaltinamojo dar­bo­vie­tę. Kaltinamasis sugedusį saugiklį jai sutvarkė darbo metu. Po to sutarė dėl kitų darbų. S. įdavė 100 eurų. Kaltinamasis nupirko, ko reikėjo darbui. Lankėsi pas ją du tris kartus per dvi savaites. S. pastoviai kvies­da­vo­si kal­ti­na­mąjį pabendrauti. Už atliktą darbą iš jos pinigų neprašė. Kartais rasdavo ki­še­nė­je jos įdėtus 5 eurus. Ji pakvietė į gimtadienį. Kaltinamasis nu­si­pirko degtinės butelį ir atėjo į gimtadienį 2015-10-25, apie 16 val. Ten jau buvo S. su duk­­ra, jos anūkas ir A. Kaltinamasis išgėrė deg­tinės ir suk­tinio, pasigėrė. Pa­ju­to, kad iki namų nepareis. S. sakė pasi­lik­ti. Apie porą valandų su ja pasišnekėjo. Ji paklojo jam miegoti. Su S. nesipyko. Kalti­na­ma­sis atsigulė nenusirengęs ir užmigo. Iki kol užmigo, kitų žmonių nebuvo, tik duktė ar anūkas, kurie išvažiavo. Jie dar kažko buvo grįžę. Miegodamas kaltinamasis nieko negir­dė­jo. Pra­bu­do nuo švie­sos kambaryje. Pagulėjo 15-20 minučių, na­muose buvo tylu. Atsikėlė, nusvirdinėjo link du­rų ieš­koti S. Lauko durys buvo atviros, švie­sos uždegtos. Eidamas suklupo, persibrėžė ran­ką ir kak­tą. Apžiūrėjo namus, tačiau S. nera­do. Grįždamas pamatė gulinčią moteriškę, pasi­len­kė pa­klau­syti ar kvėpuoja. Ji jau buvo pradėjusi vėsti. Pa­lie­tė tik jos galvą. Paskambino 112, prisistatė, pa­sa­kė, kad rado lavoną. Pareigūnai liepė jam išsiblaivyti. Burnodamas išėjo į kiemą. Namuose nieko nepas­tebėjo, nieko neišvartė. Pamatė, kad atvažiuoja po­li­ci­jos pareigūnai. Jie pradėjo vaikščioti aplink mo­teriškę. Kal­tinamasis sakė jiems netrypti, reikalavo ki­no­logų. Jie atėmė akinius ir įmetė į jį mašiną. Kal­tina­ma­sis neturėjo net minties nužudyti S. Iki sulaikymo M. žinojo gal 3-4 mėnesius. Galbūt anks­čiau kartu atlikinėjo bausmę. Karantine M. pasakojo, kad su S. sueidavo, kad buvo geri santykiai, bet nekalbėjo, kad ją nužudė. Ją ger­bė, kaip savo motiną. Jei būtų nužudęs S., būtų papasakojęs M. Civilinio ieškinio nepri­pažįsta.

Įrodymai

Nukentėjusioji V. D. (žuvusiosios duktė) parodė, kad iš mamos buvo girdė­ju­si, kad su L. S. ji bendravo apie tris mėnesius, kad jis dirbo pas ją elektriko darbus. Mama gy­ve­no viena atskiroje sodyboje (duomenys neskelbtini) kaime. Artimiausi kaimynai gyvena už 100 metrų. Nuken­tė­ju­sio­ji pas mamą lankėsi kas savaitę, ją apipirkinėjo, nes mama sunkiai vaikščiojo. Spalio 23 d. mamos gimtadienis. Tarėsi 2015 m. spalio 24 d. atvažiuoti švęsti mamos gim­ta­dienį. Atvažiavo apie 14-15 val. su sūnumi D. D. Pas mamą jau buvo A. S., kuri mamą lankydavo. Ma­ma pasakė, kad skambina L. (S.), kad ateitų. Mama sakė, kad kaltinamasis iš vakaro pa­do­vanojo kažkokį rankų darbo vėrinį. L. S. atėjo apie 16-16.30 val. Visi buvo blaivūs. Nu­ken­tė­jusioji L. S. matė pirmą kartą. Žino, kad jis teistas už žmo­gaus sužalojimą. L. S. pasakojo, kad yra labai gabus, tarnavo Afganistane, yra patyręs trau­mą. Prie stalo sū­nus su mergaite gėrė vyną, mama su L. S. gėrė degtinę. Visi drau­giš­kai kalbėjo, nebu­vo jokių piktumų. L. S. galėjo išgerti 0,5 l degtinės ir suktinio, nebuvo agresyvus. Nuken­tė­ju­sioji atnešė mamai striukę apgaubti, nes buvo šalta. L. S. mamą apkamšė. Apie 19-20 val. išėjo A. S.. Sūnus ją pa­ly­dė­jo ir su­grį­žo. Apie 20 val. nukentėjusioji išvyko iš mamos. L. S. ir mama liko prie stalo. Tą vakarą jokios grės­mės nematė. Namuose nieko nebuvo suversta. Netrukus grį­žo, nes buvo pamiršusi palikti mamai bulves. L. S. pasakė, kad nukentėjusioji jiems „sutrukdė“. Iš­py­lusi bulves nu­ken­tėjusioji išva­žia­vo. Tada prisiminė, kad nepa­liko mamai sūrių. Vėl sugrįžo, liepė sūnui nunešti sūrius. Grįžęs sūnus sakė, kad jie kalbėjosi. Na­mo sugrįžo 21.15 val. Mamai buvo demencija. Pinigus tvarkyti ji buvo pa­ve­dusi nukentėjusiajai. Tą vakarą atvežė mamai 20 eurų, 4 po 5. Namuose pas ją buvo labai nedaug pi­ni­gų. Spalio 25 d. apie 4-6 ryto nu­ken­tė­ju­sia­jai pas­kam­bino ir prašė atvykti į komisariatą, kur sužinojo apie mamos mirtį. Nuvyko į sodybą, lauke buvo išmėtyti keli indai, rado raktus. Tame kambaryje, kur pa­liko mamą su L. S., rado sulaužytą stalą, sekciją, paverstą spintą, su­dau­žytus indus, išsvaidytas gėles. Nepas­te­bė­jo, kad namuose būtų kas dingę. Dėl motinos nužudymo patyrė moralinę ir turtinę žalą, nes teko rū­pintis laidotuvėmis. Prašo priteisti iš kaltininko turtinę žalą – laidotuvių išlaidas. Vals­tybė davė pašalpą, kurią išskaičiavo iš laidotuvių išlaidų. Prašo priteisti 60 000 Eur neturtinės žalos, nes pa­tyrė didelį skausmą, dukra prarado kūdikį, nes važiavo į laidotuves iš (duomenys neskelbtini).

Liudytojas D. D., žuvusiosios anūkas, parodė, kad lankėsi pas močiutę (duomenys neskelbtini) kaime kartą du per mėnesį. Kaltinamasis pas močiutę buvo atėjęs dėl elektros apie mėnesį prieš įvykį, kai liudytojas čia buvo draugais. Jis atėjo, pažiūrėjo, kur kabelį kasti, darbų nedarė, su liu­dy­toju ir jo draugais išgėrė ir išėjo. Močiutė visą laiką buvo kartu. Močiutė iš L. S. norėjo pa­gal­bos dėl elektros. Spalio 24 d. apie 14-16 val. liudytojas su mama atvyko pas močiutę švęsti gimtadienį. Atė­jo močiutės draugė A. Po valandos atėjo L. S. su gėlėmis ir buteliu gėrimo. Močiute juo pasitikėjo, sakė, kad jį kvie­tė. Prie stalo liudytojas su A. gėrė vyno, L. S. gėrė degtinę. Toliau liu­dytojas su L. S. išgėrė butelį degtinės. Apie 21 val. liudytojas su drauge ir mama išėjo. Na­muo­se liko močiutė ir L. S. Jis neatrodė stipriai girtas. Močiutė pasakė, kad paklojo jam lovą ir jis liks. Jokių kon­flik­tų nebuvo. Kadangi pamiršo sūrius, tai grįžo pas močiutę. Liudytojas atnešė sūrius. Močiutė buvo geros nuotaikos, jie sėdėjo prie stalo, kambarys buvo tvarkoje, niekas nebuvo pa­si­keitę. Tuomet liudytojas išėjo.

Liudytoja A. S. parodė, kad kaltinamąjį žino. Mokykloje liu­dy­tojai buvo duota padaryti projektą. Nuo to laiko, apie tris metus buvo pažįstama su nukentėjusiąja S. Dažnai pas ją lankydavosi, vadino ją močiute. 2015 m. lie­pos mėnesio pabaigoje atėjo pas močiutę. Ji sakė, kad turi ateiti elektrikas, jam reikia parodyti, kur yra skydinė. Liudytoja palaukė ir pa­ma­tė kaltinamąjį. Nuo tada jis dažnai ateidavo pas močiutę. Ji no­rėjo, kad jis įvestų pirtyje elektrą, buvo davusi jam 100 eurų. Močiutė jį pavaišindavo, juo­kavo, kad jį įsimylėjo. Su močiute jis bendraudavo draugiškai, kon­flik­tų nebū­davo. Liudytoja žino, kad kal­tinamasis elgėsi keistai, fermose susikūręs laužą aplink jį šoko nuogas. Išgėręs buvo ag­re­syvus. Seniau yra buvę, kad kelyje girtas iššoko priešais mašiną. Per gim­ta­dienį, penktadienį močiutė paprašė, kad liudytoja sutvarkytų kam­ba­rius. Vakare kaltinamasis atnešė jai dovanų karolius, sakė, kad pats pa­darė. Po to liudytoja atėjo šeš­tadienį, spalio 24 d. Vėliau atvažiavo S. dukra su sūnumi ir atėjo kaltinamasis. Kaltinamasis gėrė alkoholinius gėrimus, močiutė irgi išgėrė degtinės. Kaltinamasis buvo pas­laugus, užkišo močiutei už nugaros pagalvę, atnešė jos striukę. Tą vakarą liudytoja agresijos nepas­tebėjo. Ją namo palydėjo S. anūkas. Jis sugrįžo atgal, nes po to su mama važiavo namo. Apie tai žino, nes su juo susirašinėjo. Kitą dieną sužinojo apie įvykį.

Liudytojas T. B. parodė, kad kaltinamąjį įvykio vietoje pamatė pirmą kartą. S. D. pažinojo nuo vaikystės, yra buvęs jos sodyboje. 2015 m. spalio 24 d. vakare buvo pas draugą D. M. (duomenys neskelbtini), apie 200 metrų nuo nu­ken­tėjusiosios namų. Su draugu išgėrė alaus, todėl ėjo namo artimesniu keliu, netoli nukentėjusiosios namų. Žinojo, kad ji gyvena viena. Eidamas išgirdo, kad kažkas stipriai trankosi, kieme degė šviesos. Priėjęs 50-100 metrų atstumu išgirdo riksmus, stiprų dau­žy­mą, lyg baldų laužymą, durų trankymą. Gir­dė­jo tik vieną vyrišką balsą. Liudytojas grįžo pas draugą, pa­sakė jam, kad pas S. kažkas trankosi, pasiūlė eiti kartu. Abu priėjo prie vartelių. Girdėjo, kaip kažkas pasitrankė, parėkavo ir išėjo į lauką. Kas išėjo nematė. Dar ke­lias minutes girdėjo, kad rėkauja, daužosi, vaikšto. Liudytojas per kitą pusę įėjo į sodą, pamatė po kiemą judantį vieno vyro siluetą. Matė, kad tai buvo būtent kaltinamasis. Liudytojas su drau­gu priėjo prie verandos. Vyras ten daužėsi, keikėsi. Draugas nuėjo pažiūrėti link kitų durų, pasakė, kad kaž­kas guli. Liudytojas priėjęs pamatė, kad guli ir nejuda pagyvenusi moteris. Pritūpė pasižiūrėti ar kvėpuoja, nepažino jos. Tada nieko nelietę išėjo iš kiemo, paskambino į bendrąjį pagalbos telefoną, pa­sakė, kad kieme guli moteris, kad viduje žmogus viską daužo ir rėkauja. Laukė pagalbos apie 20 min., girdėjo kaltinamojo balsą, jis viduje trankėsi, kalbėjo: „ką jūs man policiją kviesite, užmušiu“, bet nie­kas jam neatsakė, niekas iš namo neišėjo. Daugiau jokių balsų negirdėjo. Atvažiavus policijai, liu­dy­to­jas su policija įvažiavo į kiemą. Kaltinamasis iš karto išėjo iš namo, vaikščiojo su telefonu rankose ir pasakė: „kiek aš jums galiu skambinti, ko jūs čia neat­va­žiuo­jat“. Jis visiškai nesiorientavo. Girdėjo, kad policijos pa­rei­gūnams kaltinamasis sakė, kad šventė gimtadienį, kad sodybos šeimininkė yra viduje. Kai prie nu­kentėjusiosios priėjo greitosios gydytoja, draugas pasakė, kad čia guli S.

Liudytojas D. M. parodė, kad nu­kentėjusioji S. jam buvo pažįstama. Įvy­kio vakarą su T. B. gėrė jo namuose, pas­kui liudytojo namuose. Apie 2-3 valandą nakties tru­putį jį palydėjo link namų. Jam buvo pakeliui pro S. namus. Po kelių minučių T. B. grį­žo. Pasakė, kad ten vyksta didelis triukšmas, gal plė­šimas, vagystė. Girdėjo žmogaus balsą. Tada abu nu­ėjo prie S. namo. Sodyboje ži­bė­jo šviesos languose ir kieme. Girdėjosi didelis triukš­mas, dau­žy­mas, kaž­kas vaikščiojo, lojo šunys. Gir­dėjo vieno vy­ro balsą. Girdėjo jį keikiantis. Nematė, kad kas nors vaikščiotų po kiemą. Liudytojas įėjo į kiemą, priėjo prie pirmos verandos, kur degė šviesa, matė išdaužytą sieną. Paėjęs toliau pamatė, kad gu­li žmogus. Nepažino, kas ten guli. Tada išėjo iš kiemo. Draugas telefonu iškvietė policiją. Kol atvy­ko, prie stadiono laukė apie 20-30 minučių. Pirma atvažiavo greitoji pagalba. Atvykus policijai, T. va­žiavo kartu. Liudytojas irgi nuėjo ir pamatė, kas atsitiko. Kai policija išvedė, tada pamatė kaltina­mą­jį.

Liudytoja Ž. P., (duomenys neskelbtini) tyrėja, parodė, kad neat­si­mena datos, kada buvo gautas iškvietimas. Buvo apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu. Įvykis buvo tamsiu paros metu, (duomenys neskelbtini).

Kadangi liudytoja Ž. P. neprisiminė aplinkybių, apie kurias anksčiau davė pa­ro­dymus, teismas jos parodymams patikrinti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo pro­ce­so kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė liudytojos Ž. P. iki­teis­minio tyrimo pareigūnui duotus parodymus (t. 2, b. l. 35-37), kur ji nurodė, kad 2015 m. spalio 25 d. apie 2:30 val. gavo tarnybinį pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) kaime yra ,,A kategorijos“ įvy­kis, todėl vyko į įvykio vietą. Prie (duomenys neskelbtini) mokyklos stadiono sutiko greitosios pagalbos automobilį, prie kurio stovėjo du jaunuoliai. Sustojus prie auto­mo­bilio priėjo vienas iš jau­nuo­lių, kaip vėliau pa­aiš­kėjo, T. B., kuris pasakė, kad netoliese sodyboje vyksta konfliktas ir kieme guli moteris. Jau­nuoliai sėdo į tarnybinį automobilį ir ro­dė kur važiuoti. T. B. papasakojo, kad toje sodyboje gyvena senyvo am­žiaus moteris ir kad eidamas namo girdėjo triukšmą sodyboje, girdėjo rė­kau­jantį vy­riškį. Keliuku link (duomenys neskelbtini) T. B. parodė tą sodybą. Automobilį pas­tatė prie įva­žiavimo, pra­dė­jo eiti į sodybą. Kartu ėjo pareigūnas T. S.. Name buvo įjungtos švie­sos ir durys atidarytos. Iš­gir­do namo viduje rė­kau­jan­tį vyriškį. Iš namo išėjo vyriškis, rankoje laikė telefoną. Vyriškis lyg su kaž­kuo kalbėjo. Tada liudytoja pamatė, kad lauke guli žmogus. Nurodė T. S. paimti iš vyriškio te­le­foną ir jį su­lai­ky­ti. Senyvo amžiaus moteris gulėjo ant nugaros. Ant veido matėsi mėlynės, patinimai, abi rankos buvo kraujuotos. Ant sulaikyto vyriškio kaktos buvo paviršinis sužalojimas. Felčerė kons­ta­ta­vo moters mirtį. Pro pra­vi­ras duris matė, kad viduje didelė netvarka, išmėtyti daiktai, išvartyti baldai. Įvykio vietoje apklausė T. B., abu jaunuoliai buvo tvar­kingi, ant jų nesimatė sužalojimų, krau­jo dėmių, matėsi, kad iš­gė­rę, bet įtarimų nesukėlė. Įvykio vietoje nustatė miru­sio­sios tapatybę – S. D., sulaikytas vyras – L. S..

Liudytoja Ž. P. patvirtino savo parodymus, papildomai paaiškino, kad vaikinų pateikta informacija pasitvirtino, jų parodymai buvo rišlūs ir logiški. L. S. buvo gyvenamojo namo patalpoje, girdėjo jo rėkavimus. Išėjęs iš namo jis laikė rankoje telefoną ir mosikavo juo. Jo kalba buvo nerišli. Iš to pokalbio pasirodė, kad skambina pa­galbos centrui. Jis bandė spausti myg­tu­kus, tarsi kalbėjo vienas su savimi. Nežino, ar tai buvo dėl jo girtumo, ar apsimestinis elgesys. L. S. nepra­šė pagalbos, nesiskundė, neprašė apsaugoti įvykio vietą, liepė pareigūnams pasišalinti. Kalti­na­masis buvo nusiteikęs agresyviai. Atrodė, kad jis nepažino, jog atvyko policijos pareigūnai, nors pa­rei­gūnai buvo su uniformomis. Kolega jį sulaikė ir nuvedė į tarnybinį au­tomobilį. Liudytoja matė, kad kambaryje yra betvarkė, daiktai išvartyti, sulaužyti.

Liudytojas Ž. M. parodė, kad 2014-2015 m. atliko bausmę (duomenys neskelbtini), kur dirbo be sargybos įmonėje „D.“. Ten susipažino su kaltinamuoju. Jokių konfliktų su juo netu­rėjo. 2016-03-03 vėl buvo sulaikytas ir suimtas. Po 2-3 mėnesių (duomenys neskelbtini) susitiko su L. S.. Abu dviese buvo karantine per naktį vienoje kameroje. Po to juos per­kė­lė į didelę kamerą. L. S. jau buvo uždarytas apie pusę metų. Kai buvo parvežtas į (duomenys neskelbtini), ten liudytojas už­si­mi­nė, kad sėdėjo su L. S.. Tuo metu gerdavo ra­mi­na­mus ir negali pasakyti ką prikalbėjo. Ką jam pareigūnai sakė, tą ir jis sakė. (duomenys neskelbtini) pareigūnai sakė, kad L. S. pasodins. Savo ap­klausos pro­tokolo neskaitė, jam tik davė pasira­šy­ti. Pareigūnams sakė, kad su L. S. buvo vienoje kame­ro­je, kad jis sakė, kad nepa­so­dins, kad tam įrodymų nėra. Liu­dy­to­jas buvo gir­dė­jęs, kad užmušė rašytoją. Apie jos sodybą pjau­da­vo žolę, kartą buvo ten užėjęs, žinojo jos vardą – S. L. S. pasa­ko­jo, kad jai į pir­te­lę vedžiojo elektrą, ji atsilygindavo pi­ni­gais, maistu, kad lankėsi pas tą moterį tada, kai jį iš­kvies­davo. L. S. kalbėjo, kad tą vakarą ten buvo gimtadienis, dalyvavo dukra su vaikais, bu­vo balius, jis buvo prisigėręs. L. S. tiesiogiai nepasakė, kad nužudė, sakė miegojo, buvo girtas.

Kadangi liudytojas Ž. M. teisiamajame posėdyje davė parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, byloje esantiems įro­dy­mams patikrinti buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. balandžio 27 d. (BPK 276 str. 4 d.). Iš šių pa­rodymų (t. 2, b. l. 43-45) matyti, kad liu­dy­tojas L. S. gerai pažįsta jau pora metų. Iš matymo jį pažinojo dar nuo seniau, nes 2002 m. kar­tu atlikinėjo bausmę. Nuo 2014 m. kurį laiką kartu dirbo UAB „D.“. Tuo metu atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Nuo 2016-03-07 yra suimtas byloje dėl vagystės. Po suėmimo buvo lai­ko­mas (duomenys neskelbtini). 2016 m. balandžio vi­du­ryje (duomenys neskelbtini) juos abu kartu uždarė į karantiną, į vieną kamerą. Tuomet L. Se­niūnas jam papasakojo, kad yra „už­da­ry­tas“ pusę metų. Papasakojo apie įvykį, dėl kurio jis „už­da­ry­tas“, kad uždarbiaudavo pas tokią senutę S. Pas ją pirtyje turėjo išvedžioti elektros instaliaciją. Sakė, kad vieną dieną nuėjo pas tą senutę ve­džioti elektrą. Tuo metu pas ją buvo didelis balius, buvo suvažiavę jos vaikai, anūkai. Sakė, kad su jais pradėjo gerti ir prisigėrė, bei užmigo pas ją na­muose. Sakė, kad pribudo naktį, svečių jau nebe­bu­vo. Tada jis pakėlė senutę ir paprašė jos pinigų už atliktus darbus, nes norėjo dar išgerti. Senutė pini­gų neda­vė. Tada L. S. sakė „susisuko man ir daviau jai iš kūlokų“. Sakė, kad „davė jai į veidą kam­ba­ryje ir lauke“. Sakė, kad ji ankščiau jį ap­gau­di­nė­jo, pažadėdavo su­mo­kėti už atliktus darbus, bet nesu­­mokėdavo, buvo skūpi. Todėl jis ir susinervino, kai ji nedavė pinigų. Taip pat L. S. sakė, kad S. sunkiai judėjo, vaikščiojo tik su vaikš­ty­ne. Taip pat L. S. sakė, kad po senutės su­mušimo iš jos namų paėmė pinigus ir žiedą. Sakė, kad po sumušimo ieškojo pas ją namuose pinigų, bet rado ir pasiėmė tik kelis ar tai keliolika eurų. Sakė, kad nerado daug pinigų, nes senutė pinigus laiko pas dukrą. Taip pat L. S. sakė, kad namuose rado senovinį žiedą, kurį pasiėmė, bet lauke pametė. L. S. sakė, kad įvykio metu buvo stipriai neblaivus ir ne viską pri­simena. Taip pat L. S. stebėjosi, kaip tą naktį prie tos sodybos, kuri yra nuošalyje, galėjo pa­si­ro­dy­ti žmogus. L. S. sakė, kad naktį pro tą sodybą ėjo žmogus, jį pa­matė, iškvietė policiją ir jį su­lai­kė įvykio vie­toje. L. S. sakė, kad policijoje neprisipažįsta mu­šęs tą senutę ir neprisipažins. Liu­dytojui buvo keista, nes jis jau buvo susitaikęs, kad jam teks atlikti ilgą laisvės atėmimo bausmę. Kalbėjo apie tai, kiek gali gauti. Liudytojas sprendė, kad nekaltas žmogus taip nekalba.

Liudytojas Ž. M. nurodė, kad to tikrai nesakė, kad L. S. buvo pateiktas įtarimas, jis žinojo kuo įtariamas. Jį sugavo nusikaltimo vietoje. Liudytojas nieko nesakė apie auksinius žiedus. Pa­reigūnas rašė kompiuteriu, liudytojas tik pasirašė, tai buvo laikino sulaikymo kameroje. L. S. liudytojui nesakė, kad nužudė moteriškę. Liudytojas tų parodymų netvirtina.

Liudytojas D. Z. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) tyrėju. Pagal tarnybą žinojo, kad L. S. įtariamas S. D. nužudymu, kad vyksta tyrimas nužudymo byloje. Liudytojui paskambino (duomenys neskelbtini) kolegos, pasakė, kad Ž. M., kuris buvo suimtas kitoje byloje, užsiminė apie L. S., kad jis kažką pasakoja. Liudytojas nuėjo į (duomenys neskelbtini) areštinę pasikalbėti su Ž. M.. Šis pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) sėdėjo vienoje kameroje su L. S., kuris pasakojo nusikaltimo aplinkybes. Liudytojas su ty­­rėja A. M. suderino Ž. M. apklausą ir jį apklausė. Pats liudytojas prieš apklausą smul­kiai bylos ap­lin­kybių ir detalių nežinojo. Ž. M. sakė, kad L. S. pažinojo iš ankščiau, kad šis pasakojo, jog viskas įvyko pas moterį sodyboje, kad ten buvo balius, jis liko, lyg ieškojo pinigų, su­si­gin­čijo, su­davė smūgius kumščiais ar su lazda. Apklausos metu Ž. M. neatrodė liguistas ar mie­guis­tas, buvo orientuotas laike ir erdvėje, jis perskaitė ir pasirašė protokolą. Ž. M. atsisakė ap­klau­sos pas iki­teis­minio tyrimo teisėją, nes apklausoje dalyvautų įtariamasis, sakė ir teisme neliudys. Ž. M. at­si­rado atsitiktinai, toks žmogus nebuvo ieškomas. Už parodymus jokių lengvatų Ž. M. nesiūlė. Po ap­klausos tyrėja tvirtino, kad tie parodymai vertingi, nes yra daug smulkmenų.

Iš (duomenys neskelbtini) tyrėjos E. P. tar­ny­bi­nio pranešimo matyti, kad 2015-10-25 apie 02:30 val. gautas T. B. telefoninis pranešimas, kad eidamas (duomenys neskelbtini), L. P. gatve, išgirdo įtartiną triukš­mą, sklindantį iš namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo, ir užėję į kiemą rado be sąmonės gulinčią moterį, kaip vėliau paaiškėjo, S. D.. Ant moters kūno buvo smur­tinės žymės veido srityje bei įvairiose kūno vietose. Įvykio vietoje buvo sulaikytas L. S. (t. 1, b. l. 1).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad privati valda (duomenys neskelbtini) kaime, L. P. g. (duomenys neskelbtini), yra nuošalioje vietovėje (artimiausias kai­mynas už 200 metrų). Įvažiavimo į namų valdą vartai atidaryti. Šviesa sklido iš gyvenamojo namo patalpų. Valdoje yra gyve­na­masis namas su priestatu, kuriame yra du atskiri įėjimai: Nr. 1 (iš priestato) ir Nr. 2 (iš gyvenamojo namo). Durys neužrakintos, be išorinių laužimo požymių. Ant durų Nr. 2 išo­ri­nės laukinės pusės pa­vir­šiaus rasta rausvos spalvos dėmė (paimtas biologinio pėdsako mėginys). Nuo Nr. 1 įėjimo durų į kiemo te­ritoriją yra plytelių takelis. Nuo šių durų 1,20 m atstumu ant žolės rastas moteriškos lyties lavonas (gu­li ant nugaros, rankos atmestos į šonus, galva arčiau durų). Ant kaklo užsegta metalinė gran­dinėlė – ka­roliai. Ant lavono įvairiose vietose bei viso veido plote yra paviršiniai sužalojimai. Nuo lavono 1,1 m ats­tumu ant žolės yra medžiaginė pagalvė, greta jos ant medžio šakos pakabinta mote­riš­ka striukė (pa­imta iš įvykio vietos). 1 m atstumu nuo lavono yra šiukšlių konteineris. Greta kon­tei­nerio ant žolės yra mo­te­riš­kas megztukas (paimtas iš įvykio vietos), popierinis tuščias alkoholinio gėrimo įpakavimas, kavos puodelis. 20 cm atstumu nuo lavono kairės kojos ant žolės yra raktai (paimti iš įvykio vietos). Pro duris Nr. 1 patenkama į koridorių, kurio dešinėje pusėje prie sienos rasta medinė lazda (paimta iš įvy­kio vie­tos), taip pat rastas sintetinio pluošto tuščias maišas (paimtas iš įvykio vie­tos). Iš koridoriaus yra už­ra­kintos durys, vedančios į pagalbines patalpas. Kairėje pusėje yra atidarytos durys. Pro šias duris pa­ten­kama į virtuvės patalpą. Joje ant atvirų spintelių paviršiaus yra nesuplauti in­dai. Ant vienos iš virtuvės spintelių rasti du tušti popieriniai maisto įpakavimai (paimti iš įvykio vietos). Virš šios spin­telės ant elektros laido kabo sudaužyta elektros lemputė. Stiklo šukės ant grindų. Ant virtuvės grin­dų įvairaus pobūdžio nešvarumai. Ant grindų paviršiaus 2,5 m atstumu nuo slenksčio yra netai­syk­lingos for­mos dėmė. Iš šios patalpos yra atidarytos durys. Duryse įvairaus pobūdžio sugadinimai, kelios ert­mės. Vienoje iš ertmių (iš svetainės pusės) rastas metalo gabalėlis (paimtas iš įvykio vietos). Ant šių durų iš virtuvės pusės paviršiaus rasta rausvos spalvos netaisyklingos formos dėmės (paimti biologiniai jų mėginiai). Iš virtuvės patalpos patenkama į svetainę. Patalpoje netvarka ir nešvara. Svetainės patal­po­je ant grindų rastas su atidalintomis kojomis medinis stalas (viršutinė jo dalis apversta). Greta stalo guli staltiesė, vėliavos medžiaginė dalis su kotu (dalis koto atidalinta ir guli atskirai) (paimta iš įvykio vietos), rankšluostis su rausvos spalvos dėmėmis (paimtas iš įvykio vietos). Prie sienos stovi dvi in­dau­jos, prie vienos iš jų netvarkingai sudėtos viena ant kitos kėdės. Prie kitos, kurios stiklinė dalis išmušta, matosi stiklo likučiai, ant grindų rasta stiklo šukių, sudaužytų indų. Šios indaujos viduje rastas biriems produktams skirtas indas. Ant sofos sėdimos dalies rasta įvairios patalynės, drabužių, tuščias butelis. Kitas tuščias butelis, sudužę stikliukai rasti prie kavos stalelio. Iš svetainės yra durys į kitą kambarį. Šiame kambaryje rasta nuvirtusi spinta. Prieangio išorinėje pusėje sienoje yra netaisyklingos formos ertmė. Prie prieangio durų ant žolės numesta plastikinė su paviršiniais sugadinimais šiukšlių dėžė, me­di­nė lentelė bei medinė lazda. Durų įleidžiama spyna rasta užrakintoje padėtyje, durys atidarytos. Ant grindų prieangyje rasta spynos dalis – įkaba bei varžtas (paimti iš įvykio vietos). Naujo pobūdžio me­die­nos pažeidimai matosi ant durų spynos aukštyje. Ant stalo vaza su pamerktomis gėlėmis bei mo­bilaus ryšio telefonas Nokia su atidalinta galine dalimi (pa­im­tas iš įvykio vietos). Iš virtuvės patenkama į kitą kambarį, kuriame yra lova. Virtuvėje ant stalo esan­čių indų rasti rankų pėdsakai, kurie nufo­to­gra­fuoti ir nukopijuoti ant 11 daktiloskopinių plokštelių. Ant specialių šluostelių paimti 7 raudonos spal­vos skysčio pavyzdžiai. Svetainės duryse iš virtuvės pusės rastas įstrigęs metalinis objektas (paimtas iš įvykio vietos). Prieangyje rastas plastikinis maišas su rau­donos spalvos dėme ir šalia jo rasta lazda (pa­imti iš įvykio vietos) (t. 1, b. l. 15-40).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. D. mirtis įvyko nuo stipraus galvos ir krūtinės sumušimo, pasireiškusio kraujosruvomis veide bei lūpų gleivinėje, kairio peties, krūtinės priekinio paviršiaus kairės pusės bei dešinio šono, dešinio žasto ir kai­rės alkūnės srityje, krūtinkaulio lūžimu tarp kūno ir rankenos, stuburo krūtininės dalies lūžimu tarp VII-VIII slankstelių, šonkaulių lūžimais kairės priekinės pažastinės linijos projekcijoje II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, dešinės priekinės pažastinės linijos projekcijoje I, II, III, IV (dvigubas-antras lūžimas dešinės vidurinės pažastinės linijos projekcijoje), V, VI, VII, VIII, IX, X kairės, priestuburinės linijos pro­jekcijoje I, IX, X, tarpe tarp dešiniųjų priestuburinės ir mentinės linijų IV, V, VI, VII, VIII, IX, X su kraujosruvomis tarpšonkauliniuose raumenyse bei jų sužalojimu, kraujosruva kaktos dešinės pusės minkš­tuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejų pus­ru­tu­lių sferiniuose paviršiuose, kas komplikavosi trauminiu šoku. S. D. mirtis įvyko prieš 26-36 val. iki jos kūno teismo medicininio tyrimo pradžios 2015-10-26 12.00 val. Tai patvirtina kons­ta­tuoti lavoniniai reiškiniai kūno tyrimo metu. Tam neprieštarauja įvykio aplinkybės. S. D. lavone konstatuoti kraujosruvos veide bei lūpų gleivinėje, kairio peties, krūtinės priekinio paviršiaus kai­rės pusės bei dešinio šono, dešinio žasto ir kairės alkūnės srityje, krūtinkaulio lūžimu tarp kūno ir ran­kenos, stuburo krūtininės dalies lūžimu tarp VII-VIII slankstelių, šonkaulių lūžimais kairės prie­ki­nės pažastinės linijos projekcijoje II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, dešinės priekinės pažastinės linijos pro­jek­cijoje I,II,III,IV (dvigubas-antras lūžimas dešinės vidurinės pažastinės linijos projek­ci­jo­je), V, VI, VII, VIII, IX, X kairės, priestuburinės linijos projekcijoje I, IX, X, tarpe tarp dešiniųjų prie­stu­burinės ir mentinės linijų IV, V, VI, VII, VIII, IX, X su kraujosruvomis tarpšonkauliniuose rau­me­ny­se bei jų sužalojimu, kraujosruva kaktos dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsi­lie­ji­mas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejų pusrutulių sferiniuose paviršiuose buvo padaryti kietais bukais daiktais, artimu vienas kitam metu, galimai 2015-10-25. S. D. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti dvylika trauminių poveikių. Kraujosruva krūtinės ląstos kairės pu­sės apatinėje dalyje galėjo būti padaryta užlipant bato kulnu. Apie tai galima spręsti iš kraujosruvos kon­tūro. Kituose sužalojimuose kokių nors individualių žalojančio įrankio savybių neužfiksuota. S. D. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti jai esant bet kokioje padėtyje, šonkaulių lūžimai jai galėjo būti padaryti kad ir esant gulimoje padėtyje. Sužalojimai padaryti žalojantiems įran­kiams jos kūną paveikiant iš priekio bei kiek iš šonų. S. D. rankose konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti ir jai besiginant. S. D. lavono kraujyje rasta 0,22 promilės etilo al­ko­ho­lio. Ši alkoholio koncentracija gyviems asmenims girtumo laipsniu nevertinama (t. 1, b. l. 56-60).

Ekspertas V. V. parodė, kad tvirtina savo šioje byloje duotą specialisto išvadą (t. 1, b. l. 56-60). Nurodė, kad mirties priežastis, tai daugybinis kūno sumušimas, dėl ko išsivystė trau­minis šokas. Parastai šokas išsivysto praėjus apie 2 valandoms, nuo sužalojimų padarymo, nuo kurių jis pradeda vystytis, o po to žmogui tas šokas gali būti valandą, dvi. Kai daug sužalojimų, šokas gali pra­dė­ti vystytis nuo kažkurių sužalojimų, o dar gali būti daromi ir kiti sužalojimai. Šokas vystosi dina­mi­koje. Dėl sužalojimų, kurie leistų identifikuoti sužalojimų įrankį, tai krūtinės srityje buvo matyti tarsi būtų užlipta pado kulnu. Dėl visų kitų sužalojimų, nėra užsifiksavę specifinių požymių ir negalima iden­tifikuoti su kokiu įrankiu jie padaryti. Jeigu sužalojimai būtų daromi kumščiais, sužalojimų ant kal­tinamojo kumščių galėjo ir nelikti. Pas nukentėjusiąją buvo lūžę šonkauliai, krūtinkaulis, stuburas, gali būti, kad buvo 27 kaulų lūžiai. Taip pat buvo kraujosruvos veide ir nedideli išsiliejimai po minkštaisiais dangalais galvos smegenyse, bet mirtis įvyko ne nuo to. Mažiausias trauminių poveikių kiekis yra 12, bet galėjo būti ir daugiau. Nuo vieno smūgio gali lūžti ir vienas, ir 5 šonkauliai.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. S. kons­tatuoti odos nubrozdinimas kaktoje ir paviršinė pjautinė žaizda dešinio delno srityje buvo padaryti kietu bukabriauniu bei aštriabriauniu daiktu ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. L. S. kons­tatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti dviem poveikiais: odos nubrozdinimas kaktoje galėjo būti pa­darytas 1-2 parų laikotarpyje, o paviršinė pjautinė žaizda daugiau kaip prieš 4 paras iki teismo me­di­ci­ninės apžiūros. L. S. konstatuotas odos nubrozdinimas kaktoje galėjo būti padarytas ir nuro­dy­to­mis aplinkybėmis. L. S. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti tiek krentant ir kon­tak­tuojant su kietais bukabriauniais bei aštriabriauniais aplinkos daiktais, tiek stiklo šukėmis, tiek kitais analogiškų savybių turinčiais daiktais. Ant L. S. rankų sužalojimų, kurie galėjo atsirasti jam su­duo­dant smūgius kitam asmeniui, nėra. L. S. kaktoje konstatuotą odos nubrozdinimą galėjo pa­da­ryti kad ir besipriešinantis asmuo (t. 1, b. l. 62).

Iš (duomenys neskelbtini) Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad aštuoni rankų pirštų pėdsakai (3-10 pav.), kurie buvo 2015-10-25 išryškinti ant stalo indų ir nukopijuoti ant daktiloskopinių plokštelių, kurių matmenys 51x33 mm (2 pav. 1), 45x34 mm (2 pav. 2), 58x43 mm (2 pav. 3), 40x34 mm (2 pav. 4), 29x37 mm (2 pav. 5), 49x34 mm (2 pav. 6), 37x24 mm (2 pav. 7), 27x24 mm (2 pav. 8), įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, yra tinkami asmeniui identifikuoti. Rankų pėd­sakai nukopijuoti ant tyrimui pateiktų daktiloskopinių plokštelių, kurių matmenys 75x45 mm (2 pav. 9), 45x32 mm (2 pav. 10), 26x24 mm (2 pav. 11) bei visi kiti rankų pėdsakai nukopijuoti ant tyrimui pa­teiktų daktiloskopinių plokštelių, kurių matmenys 51x33 mm (2 pav. 1), 49x34 mm (2 pav. 6) as­meniui identifikuoti netinkami. Rankų pirštų pėdsakai (3-8 pav.) yra palikti L. S. dešinės rankos nykščiu (3-4 pav.), kairės rankos nykščiu (5-6 pav.), liudytojos V. D. dešinės ran­kos smiliumi (7 pav.), kairės rankos didžiuoju pirštu (8 pav.). Rankų pirštų pėdsakai (9-10 pav.) yra palikti ne L. S., mirusiosios S. D., liudytojų V. D., D. D., o kito ar kitų asmenų (1 t., b. l. 77-85).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš L. S. buvo paimta: mobiliojo ryšio telefonas NOKIA, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) su ličio baterija BL-5CB, SIM kortelė ,,Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini), žibintas dedamas ant galvos, akiniai (t. 1, b. l. 80-81).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad L. S. pateikė savo drabužius: vyriškas kelnes, vyrišką bliuzoną, megztinį, marškinėlius trumpomis rankovėmis, koji­nių porą, guminių aulinių porą (t. 1, b. l. 88-89).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad teismo med. ekspertas Vy­te­nis Valiukas pateikė mirusiosios S. D. drabužius bei avalynę – batų porą, kelnes, džemperį su spalvotais karoliukais, džemperį su sagutėmis priekyje, liemenėlę, dvejas apatines kel­nai­tes, kojinių porą, dvi 5 eurų kupiūras, karoliukų grandinėlę, 2 šluoteles su nuoplovomis nuo lavono de­ši­nės ir kairės rankų panagių, 2 spec. tamponus su nuoplovomis nuo lavono kairės ir dešinės rankos delnų (t. 1, b. l. 90-92).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:

1. Ant megztinio iš įvykio vietos (4 obj.), pavyzdžių iš įvykio vietos (11, 12 obj. – šluostelė su raudonos spalvos skysčiu, rastu svetainėje ant kilimo ir šluostelė su raudonos spalvos skysčiu, rastu virtuvėje ant grindų) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris su­tam­pa su S. D. DNR profiliu su 99,9999999999999996% tikimybe.

2. Atlikus DNR tyrimą, nuoplovoje nuo S. D. lavono dešinės ir kairės ran­kos panagių (10 obj.) gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su S. D. DNR profiliu su 99,9999999999999996% tikimybe.

3. Pavyzdžiuose iš įvykio vietos (14, 15, 17 obj. – šluostelės su raudonos spalvos skysčiu, rastu svetainėje ant įėjimo į namą durų išorinės pusės, ant virtuvės durų rėmo krašto ir ant svetainės durų išorinės pusės – į virtuvę viršutinėje dalyje) rastas kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su L. S. DNR profiliu su 99,9999999999999997% tikimybe.

4. Ant medinio pagalio dalies (2 obj. – nuoplova nuo 100 cm ilgio medinio pagalio, rasto kai­rė­je namo dalyje, svetainėje), L. S. kelnių (5 obj.), bliuzono (8 obj.), rastas žmo­­gaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis DNR profilis, kuris sutampa su L. S. DNR profiliu su 99,9999999999999997% tikimybe, su DNR priemaiša, kuri sutampa su S. D. DNR profiliu su 99,9999999999999996% tikimybe.

5. Ant medinės lazdos (1 obj.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai, ant L. S. bliuzono (9 obj.), pavyzdžiuose iš įvykio vietos (13, 16 obj.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, DNR profilių, tinkamų tolimesniam asmens identifikavimui negauta.

6. Ant įtariamojo L. S. megztinio (6, 7 obj.), medinio pagalio dalies (3 obj.) žmogaus kraujo nerasta.

7. Ant juodos striukės, įtariamojo L. S. marškinėlių, guminių kaliošų dėmių ir sutepimų, tinkančių tyrimui, nerasta (t. 1, b. l. 102-115).

Iš UAB „TELE2“ pateiktos telefono nu­me­rio (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinės (t. 1, b. l. 128-130) ir (duomenys neskelbtini) KP Nusikaltimų tyrimo skyriaus vy­riau­siosios tyrėjos R. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad išanalizavus L. S. telefono nu­me­rio (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių išklotines nustatyta, kad jo telefono nu­merio SIM kortelė buvo įdėta į mobiliojo ryšio telefono aparatą, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Nuo 2015-11-24 11:08 val. iki 15:46 val. L. S. naudojamas telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ben­dra­vo su telefono Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Toliau nuo 2015-11-25 01:51 val. iki 02:05 val. skam­bi­no į atsitiktinius trumpuosius numerius: 110, 11425, 4125, toliau 2015-11-25 02:06 val. skambino į te­le­fono Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau niekas neatsiliepė, toliau 02:09 val., 02:10 val., 02:13 val., 02:17 val., 02:23 val. skambinęs į pagalbos numerį (duomenys neskelbtini) ir bendravęs 11 s, 16 s, 20 s, 10 s, 13 s, 14 s, 48 s. Toliau L. S. naudojamo telefono numerio SIM kortelė nuo 2015-10-25 02:39 val. iki 16:31 val. buvo įdėta į mobiliojo ryšio telefono aparatą, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) ir vėl skambinta į at­si­tiktinius trumpuosius numerius, bei pagalbos numerį (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą 02:42 val. skam­bin­ta į pagalbos numerį (duomenys neskelbtini) ir kalbėta 160 s (t. 1, b. l. 131).

Iš UAB „Bitė Lietuva“ pateiktos pažymos apie telefono nu­me­rio (duomenys neskelbtini) teleko­muni­ka­ci­nius sujungimus ir pažymos apie celes (t. 1, b. l. 138-144) ir (duomenys neskelbtini) tyrėjos A. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad iš­ana­lizavus T. B. naudojamo telefono numerio išklotines, nustatyta, kad tos dienos vakarą, kai buvo rastas S. D. lavonas, T. B. naudojamas telefono numeris jungėsi prie bokšto, esan­čio (duomenys neskelbtini), ir prie bokšto, esančio tame pačiame miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuri yra netoli (duomenys neskelbtini) gatvės, kurioje gyvena pats T. B., ir prie (duomenys neskelbtini) gatvės, ku­rioje gyvena D. M.. Pagal T. B. parodymus, minėtos dienos vakarą, jis su D. M. buvo pas T. B. na­muo­se, o vėliau nuėjo pas D. M. į namus. 2015-10-25 02:25:23 iš T. B. telefono numerio buvo pirmą kartą skambinta bendruoju pagalbos numeriu 112. Tuo metu jo telefonas jungėsi prie tos paties bokšto, kaip ir visą vakarą. Antrą kartą iš jo telefono numerio buvo skambinta numeriu 112 2015-10-25 02:31:02, telefonas jungėsi prie tos paties bokšto. Iš išklotinės ma­ty­ti, kad kaip ir nurodė savo apklausoje, T. B. visą vakarą bendravo trumposiomis žinutėmis su te­lefono numeriu, kuris priklauso jo draugei bei su telefono numeriu, kuris priklauso D. M., dau­giau su jokiais telefono numeriais tą vakarą iš T. B. telefono numerio nebuvo bendrauta (t. 1, b. l. 145).

Iš asmens blaivumo testo kvito (t. 2, b. l. 49, 50) matyti, kad 2015-10-25 2:22 val. L. S. nustatytas 1,70 promilių girtumas.

Iš ambulatorinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. S. jam inkriminuojamos pavojingos veikos metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl psichikos būklės jis ga­lė­jo visiškai suvokti pa­vojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir valdyti savo veiksmus. L. S. lėtiniu psi­chi­kos sutrikimu neserga ir nėra laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, jam diagnozuojama emo­ciš­kai nestabilaus asmenybės bruožų akcentuacija, dėl kurios jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos val­dyti. L. S. dėl psichikos būse­nos nėra pavojingas visuomenei, jam nereikia taikyti pri­ver­čiamųjų medicinos priemonių (t. 3, b. l. 46-51).

Iš stacionarinės kompleksinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad inkriminuotos nusikalstamos veikos metu L. S. nustatoma emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, jis galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu L. S. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

L. S. kaltė tyčia nužudžius S. D. patvirtinama bylos nagri­nė­ji­mo metu ištir­tais įro­dymais.

Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad S. D. mirė 2015 m. spa­lio 25 d. nuo stipraus galvos ir krūtinės sumušimo, pasireiškusio kraujosruvomis įvairioje kūno vie­to­se, krūtinkaulio, stuburo krūtininės dalies lūžimu šonkaulių lūžimais, kraujo išsiliejimu po galvos sme­genų minkštaisiais dangalais abiejų pus­ru­tu­lių sferiniuose paviršiuose, t. y. nuo sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti dvylika trauminių poveikių. Nu­ken­tėjusiosios šonkaulių lūžimai galėjo būti pada­ry­ti jai esant gulimoje padėtyje. Kraujosruva krūtinės ląstos kairės pu­sės apatinėje dalyje galėjo būti pa­da­ryta užlipant bato kulnu, apie ką galima spręsti iš kraujosruvos kon­tūro. Nukentėjusiajai padarytų su­ža­lo­jimų kiekis, lokalizacija ir po­būdis rodo, kad prieš S. D. buvo naudojamas in­ten­sy­vus ir stiprus smurtas. Kaltinamasis buvo fiziškai žymiai pajėgesnis už senyvo amžiaus ir ligotą S. D. Tai atitinka liudytojų T. B. ir D. M. nurodytus kaltinamojo agresyvaus elgesio požymius.

Nukentėjusioji V. D., liudytojai D. D., A. S. patvirtino, kad iš­va­karėse, 2015 m. spalio 24 d. apie 20-21 val. paliko kaltinamąjį kartu su S. D. jos na­muo­se, kad L. S. iki to laiko išgėrė nemažai alkoholinių gėrimų, tačiau kaltinamasis elgėsi drau­giš­kai, liudytojai konfliktinės situacijos nepastebėjo. Pa­lan­kius S. D. ir L. S. santykius šie liudytojai nurodė buvus ir anksčiau. Jau visiems išvykus ir netrukus nukentėjusiajai V. D. ir žuvusiosios anūkui grįžus D. D. taip pat jokių konflikto požymių nepastebėjo. Iš šių ap­­lin­ky­bių teismas neturi pagrindo spręsti, kad kaltinamasis būtų iš anksto rengęsis nužudyti S. D.

Liudytojas T. B. apie 2 val. nakties, eidamas netoli S. D. namų išgirdo juo­se triukš­mą, girdėjo tik kaltinamojo balsą. Liudytojas T. B. tik trumpam laikui buvo pa­likęs įvykio vietą, kol sugrįžo su D. M. Abu liudytojai, T. B. ir D. M., pa­kan­ka­mai ilgą laiką stebėjo aplinką, abu jie S. D. namuose girdėjo triukšmą – riksmus, dau­­žy­mą, baldų laužymą, trankymą, gir­dėjo tik vieno kaltinamojo balsą ir tik jį vieną čia matė. Nors L. S. tarsi su kažkuo kalbėjo, kitų asmenų S. D. sodyboje ir aplinkoje šie liudytojai nematė. Ap­ti­kę nukentėjusiosios kūną liu­dytojai pasišalino iš kiemo, skambino pagalbos numeriu, lauk­dami pa­gal­bos aplink žuvusiosios sodybą kitų asmenų nepastebėjo. UAB „Bitė Lietuva“ pažyma apie liu­dytojo T. B. telefono teleko­muni­ka­ci­nius sujungimus ir prisijungimus prie celių bei vy­res­nio­sios ty­rėjos A. M. tarnybiniame pranešime pateikta jų analizė patvirtina, kad įvykio naktį liu­dy­to­jas T. B. buvo tose vietose, kur pats nurodė, t. y. šie duomenys atitinka liudytojų T. B. ir D. M. parodymus. Šių liudytojų parodymai apie įvykio vietoje jų ma­ty­tas ir girdėtas ap­lin­kybes logiški, natūralūs, sutampa tarpusavyje, atitinka įvykio vietoje užfiksuotas aplinkybes – su­nio­kotus S. D. namus, rastą žuvusiosios kūną. Aptikęs S. D. kūną liudytojas T. B. iš karto pra­ne­šė pagalbos telefonu. Todėl teismas nemato jokio pagrindo netikėti šių liu­dy­to­jų parodymais. Atvykus policijos pareigūnams įvykio vietoje buvo tik kaltinamasis ir S. D. kūnas. Nors L. S. policijos pareigūnų ir liudytojų akivaizdoje elgėsi neadekvačiai, mėgino kal­bėti telefonu, nepažino uniformuotų pareigūnų, jiems priekaištavo dėl įvykio vietos nesaugojimo, teis­mas sprendžia, kad kaltinamasis taip veikė alkoholio įtakoje.

Iš L. S. telefono nu­me­rio skambučių išklotinės matyti, kad įvykio naktį nuo 01:51 val. iki 02:05 val. skam­bi­nta į atsitiktinius trumpuosius numerius (110, 11425, 4125), 02:06 val. skambinta į te­le­fono Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau niekas neatsiliepė, 02:09 – 02:23 val. penkis kartus skambinta į pa­gal­bos numerį (duomenys neskelbtini). L. S. telefono numerio SIM kortelė nuo 02:39 val. buvo įdėta į kitą te­le­fo­no aparatą ir vėl skambinta į at­si­tiktinius trumpuosius numerius, bei pagalbos numerį (duomenys neskelbtini). Pas­kutinį kartą 02:42 val. skam­bin­ta į pagalbos numerį (duomenys neskelbtini) ir kalbėta 160 s. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis buvo pakankamai orientuotas (įdėjo kortelę į kitą telefono aparatą, rinko įvairius telefono numerius), tačiau skambučių pagalbos numeriais faktas nepaneigia L. S. kaltės padarius in­kri­minuotą nu­sikaltimą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis tvirtino, kad atsibudęs S. D. na­muo­se rado juos tvarkingus, niekas nebuvo išmėtyta ar išdaužyta (t. 2, b. l. 57-59). Netvarka žuvu­sio­sios namo viduje, sulaužyti išvartyti baldai, sudaužyti indai liudija buvus agresiją ir grumtynes. Liu­dy­to­jų T. B. ir D. M. parodymai apie triukš­mą, trankymą namuose patvirtina, kad jį sukėlė kal­tinamasis. Teismas sprendžia, kad kiti asme­nys už­pulti S. D., taip suniokoti namus su­ke­liant didelį triukšmą, miegant L. S. negalėjo. Prieštaringi ir neatitinkantys kitiems bylos duo­me­nims kaltinamojo parodymai teikia pagrindo jais netikėti.

Svetainėje ant įėjimo į namą durų išorinės pusės, ant virtuvės durų rėmo krašto ir ant svetainės durų išorinės pusės rastas L. S. kraujas rodo, kad L. S., būdamas jau sužeistas judėjo įvai­riose namo vietose. L. S. kraujo aptikta ant 100 cm ilgio medinio pagalio, rasto kai­rė­je sve­tai­nė­je. Ant L. S. kelnių ir bliuzono rastas jo kraujas su DNR priemaiša, kuri sutampa su S. D. DNR profiliu. Kaltinamasis tvirtina, kad S. D. kraujo ant jo drabužių galėjo atsirasti jam pri­silietus prie žuvusiosios. Tačiau jis nurodė, kad tik buvo pasilenkęs pažiūrėti ar ji nekvėpuoja. Teismo vertinimu, S. D. kraujo ant skirtingų kaltinamojo drabužių galėjo atsirasti tik in­ten­syvesnio jo kontakto su nukentėjusiąja aplinkybėmis. Iš žuvusios dukters V. D. pa­ro­dy­mų matyti, kad S. D. vaikščiojo sunkiai, su vaikštyne. Žuvusiosios kūnas rastas kieme prie gyvenamojo namo, sudarkytais drabužiais, kas rodo, kad tarp kaltinamojo ir S. D. vyko in­ten­syvus kontaktas, kurio metu žuvusiosios kraujas ir galėjo patekti ant kaltinamojo drabužių skir­tin­go­se vietose.

Žemesnės instancijos teismas

Iš Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados matyti, kad žuvusiosios kraujo pateko svetainėje ant kilimo ir virtuvėje ant grindų. Nors S. D. kūnas ir buvo rastas sodybos kie­me, teismas sprendžia, kad S. D. galėjo būti mušama ir sužalota gyvenamojo namo pa­tal­pose.

Nors liudytojas Ž. M. apklausiamas teismo posėdyje nepatvirtino dalies aplinkybių, apie kurias buvo davęs parodymus ikiteisminio tyrimo metu – kad po­kal­bio su L. S. metu šis jam pa­sa­kojęs, jog mušė S. D., iš Ž. M. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolo ir jį ap­klaususio liudytojo pareigūno D. Z. parodymų matyti, kad apklausiamas Ž. M. detaliai nu­ro­dė iš L. S. su­ži­notas aplinkybes, kuriomis vyko jo ir nukentėjusiosios konfliktas. Tai yra, kad L. S. pabudo nak­tį, pakėlė S. D., prašė jos pinigų atsiskaityti už atliktus darbus, ka­dangi ji pini­gų neda­vė, su­si­nervinęs smogė jai kumščiais į veidą kam­ba­ryje ir lauke, kad ieškojo pas ją pinigų, bet rado tik kelis eurus. Ž. M. pareigūnui D. Z. nurodė iš L. S. išgirstas ap­lin­ky­bes, kurios byloje nebu­vo žinomos – kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios ginčas kilo dėl at­sis­kaitymo už darbą, kad smo­gė nu­kentėjusiajai kumščiais į veidą, kad mušė ją kambaryje ir lauke. Pirmas L. S. pateiktas įta­ri­mas (t. 2, b. l. 156) buvo suformuluotas labai abstrakčiai, todėl nėra pagrindo spręsti, kad tokios S. D. nužudymo aplinkybės jam buvo žinomos iš pateikto įtarimo tu­ri­nio. Be to Ž. M. parodymuose iki­teisminio tyrimo metu nurodyta, kad L. S. tvirtino, kad jį pa­matė ir iškvietė policiją naktį pro tą so­dybą ėjęs žmogus, kas iš bylos medžiagos L. S. tuo momentu irgi neturėjo būti žinoma.

Ž. M. anksčiau yra atlikęs bausmę kartu su L. S., yra bendravęs su kaltinamuoju pats atlikdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, pareigūnui D. Z. tvirtino, kad teisme parodymų neduos, todėl teismas sprendžia, kad liudytojas L. S. akivaizdoje vengė duoti jį kaltinančius parodymus. Liudytojo Ž. M. parodymai apie L. S. pasakojimą, duoti ikiteisminio tyrimo metu, atitinka žuvusiajai padarytų sužalojimų pobūdį, įvykio vietoje nustatytas ir liudytojų T. B. ir D. M. nurodytas aplinkybes, todėl teismas juos vertina kaip patvirtinančius L. S. kaltę.

L. S. odos nubrozdinimai galėjo būti padaryti įvykio laikotarpiu, pagal savo pobūdį jie galėjo būti padaryti fiziškai konfliktuojant su S. D., jai ginantis.

Kaltinamojo pirštų pėdsakų nerasta ant indų S. D. namuose, tačiau pats kalti­na­ma­sis tvirtina buvęs tuose namuose, naudojęsis indais. Teismo nuomone, ši aplinkybė nepaneigia L. S. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą. Tai pat ir aplinkybė, kad kai kurie įvykio vie­to­je nuko­pi­juoti rankų pirštų pėdsakai palikti ne L. S., mirusiosios S. D., liu­dytojų V. D., D. D., o kito ar kitų asmenų, nepaneigia L. S. kaltės.

Tiek iš teismo medicinos specialisto išvados, tiek iš eksperto V. V. parodymų matyti, kad daugetas S. D. padarytų šonkaulių lūžimų galėjo būti padaryti mažesniu poveikių skai­čiu­mi, todėl nesant pakankamai duomenų, kad L. S. kankino nukentėjusiąją, teismas nemato pa­grindo vertinti jo nusikalstamą veiką, kaip padarytą itin žiauriai (BK 129 str. 2 d. 6 p.).

Teismas sprendžia, kad aukščiau paminėtų įrodymų visuma pakankamai pa­ti­kimai patvirtina, kad stiprus galvos ir krūtinės sumušimas, pasireiškęs daugeliu kraujosruvų, krūtinės kaulų lūžimu, krau­jo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, kas komplikavosi trauminiu šoku, dėl kurio įvyko S. D. mirtis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, buvo padaryti L. S. ir netiki kaltinamojo tvirtinimu, kad S. D. jau mirusią jis rado sodybos kieme. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti ne prielaidų pobūdžio išvadą, kad šią nusikalstamą veiką galėjo padaryti kitas asmuo.

Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes tei­smas sprendžia, kad L. S. kaltė nužudžius S. D. yra įrodyta.

BK 129 straipsnyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas nužudė kitą žmogų, t. y. tyčia netei­sė­tai atėmė kito žmogaus gyvybę. Ši baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiks­mų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jo kylantys padariniai yra dėsningi ir iš anks­to numatomi, tai yra, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nu­žu­dy­mas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gy­vy­bę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir to nori. Nužu­dy­mas yra padarytas netie­sio­gine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsi­rasti (BK 15 str. 3 d., 129 str.). Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios at­ve­ju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusi­kal­timo padarymo įrankius, būdą, suža­lo­ji­mų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų inten­sy­vumą ir jų nutraukimo prie­žas­tis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio me­tu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys Nr. 2K-109/2009, 2K-302/2010, 2K-446/2010, 2K-196/2011, 2K-386/2012, 2K-537/2012; 2K-22/2013 ir kt.).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad galva (taip pat ir krūtinė) yra gyvybei svarbios ir la­biau­siai pažeidžiamos žmogaus kūno dalys bei normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesu­vokti, jog suduodamas smū­gį kitam žmogui į galvą, į krūtinę, daro veiką, keliančią pavojų kito žmo­gaus sveikatai ir gyvybei. Tai su­vok­damas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos su­ža­lo­ji­mai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (kasacinės nutartys Nr. 2K-237/2005, 2K-469/2007, 2K-281/2008, 2K-302/2010, 2K-22/2013, 2K-298/2013).

Kaltinamasis nurodė, kad nepadarė jokių veiksmų tikslu atimti gyvybę S. D., šven­čiant jos gimtadienį visą vakarą su ja draugiškai bendravo. Kaip matyti iš nukentėjusiosios V. D., liudytojų D. D. ir A. S. parodymų, išvakarėse tarp kaltinamojo ir S. D. nebuvo jokio konflikto. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog L. S. būtų turėjęs pa­grindą susiformuoti išankstiniam tikslui nužudyti S. D.. Teismui nėra žinomi jokie L. S. veiksmų nužudant S. D. motyvai. Po įvykio kaltinamajam buvo nustatytas 1,70 pro­mi­lių girtumas. Nėra paneigtas kaltinamojo aiškinimas, kad iš vakaro jis buvo stipriai apgirtęs ir S. D. siūlymu liko pas ją namuose ir užmigo. Teismas sprendžia, kad pabudęs kal­ti­na­masis veikė girtumo įtakoje ir dėl staiga kilusio asmeninio konflikto su S. D. tyčia ją nu­žu­dė. Agresyvų ir neadekvatų kaltinamojo elgesį ir įniršį įvykio metu patvirtina ir liudytojų T. B. ir D. M. parodymai apie S. S. pakankamai ilgai keltą triukšmą S. D. namuose, bei įvykio vietos apžiūros metų nustatytos aplinkybės – suniokota S. D. namų aplinka, iš­var­ty­ti ir sulaužyti baldai, sudaužyti indai. Nesant duomenų apie iš anksto susiformavusią tyčią nu­žu­dy­ti nu­kentėjusiąją ir nesant kitų šių iš esmės netikėtų smurtinių L. S. veiksmų prieš S. D. prie­žasčių ir motyvų, nesant jokių duomenų apie kokių nors gyvybės atėmimui arba kūno sužalojimams daryti pritaikytų įrankių panaudojimą, teismas neįžvelgia tiesioginės L. S. tyčios atimti jos gyvy­bę. Teismas sprendžia, kad tyčia atlikti prieš nukentėjusiąją S. D. smurto veiksmus, kurie sukėlė jos mirtį, kaltina­ma­jam kilo staiga.

Įvertinęs visas bylos aplinkybes teismas sprendžia, kad L. S. būdamas normalaus pro­ti­nio išsivystymo ir patenkinamos psichikos būklės (teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės išva­do­je konstatuota, kad kaltinamasis galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, nors jam ir nustatytas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas), pakankamo išsilavinimo ir gyve­ni­miš­kos patirties, akivaizdžiai suvokė, jog savo veiksmais kelia pa­vo­jų jos gyvybei. Teismo nuomone, L. S. veiksmų pobūdis pa­šalina galimybę daryti išvadą, kad jis nesuprato savo veikos pavojin­gu­mo žmogaus gyvybei – jis, būdamas jau­nesnis ir fiziškai pajėgesnis, veikdamas prieš vyresnio amžiaus silpnos sveikatos nu­kentėjusiąją, ne mažiau kaip dvylika kartų intensyviai suduodamas S. D. rankomis ir ko­jomis smūgius, sukoncentruotus į nu­ken­tė­jusiosios gal­vą ir krūtinę, nors byloje ir nėra duomenų, kad L. S. turėjo išankstinį tikslą atimti gy­vy­bę S. D., jis turėjo įvertinti šias aplinkybes, bei tu­rė­jo suvokti, kad tokiais veiks­mais gali sukelti nuken­tė­ju­siosios mirtį, tačiau buvo abejingas ga­li­moms pa­sekmėms ir sąmoningai leido joms atsirasti. Visa tai atitinka netie­sio­ginės tyčios turinio pras­mę ir požymius (BK 15 str. 3 d.). Šiomis ap­lin­ky­bė­mis teismas kons­tatuoja, jog L. S. S. D. gyvybę atėmė veikdamas netie­siogine tyčia, jo nusikalstama veika kva­li­fi­kuo­jama kaip nužu­dymas, pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas, civilinis ieškinys ir kiti klausimai

BK 54 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso spe­cia­lio­sios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsi­žvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusi­kals­tamos vei­kos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę leng­vinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) at­sa­komybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas ap­lin­kybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat ski­ria­mos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Šiame baudžiamajame įstatyme nustatytas ne im­pe­ratyvas teismui skir­ti atitinkamo dydžio bausmę, o bausmės dydžio apskaičiavimo metodas, kurį tai­ky­damas teismas atsižvelgia į nurodytas aplinkybes bei motyvuotai parenka bausmę (kasacinė nutartis Nr. 2K-546/2009).

BK 129 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, nužudęs kitą žmogų baudžiamas laisvės atė­mi­mu nuo septynerių iki penkiolikos metų. Kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis L. S. būtų turėjęs iš­anks­tinę tyčią padaryti šį nusikaltimą. Teismas sprendžia, kad pagal bylos aplinkybes L. S. nužudė S. D. netikėtai kilusio tarpusavio konflikto metu, veikdamas netiesiogine tyčia. Nusikaltimui pa­da­ryti kaltinamasis ne­nau­do­jo specialiai tam pritaikytų įrankių. Šios L. S. nusikalstamą veiką apibū­di­nan­čios aplinkybės, teismo ver­ti­nimu, lemia mažesnį veikos pa­vo­jingumo laipsnį.

Teismas, skirdamas L. S. bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltina­ma­sis padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), kurio pasekmės negrą­ži­na­mos – dėl jo veiksmų gy­vy­bės neteko senyvo amžiaus moteris. L. S. anks­čiau buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs (t. 3, b. l. 6), buvo baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 5), dirbo (t. 3, b. l. 10). L. S. at­sa­komybę len­gvinančių ap­­lin­kybių nenustatyta. L. S. nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio – netrukus po įvykio jam nustatytas 1,70 ‰ neblaivumas (t. 2, b. l. 49-50). Teismas pripažįsta, kad ši ap­linkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir pripažįsta ją sunkinančia kaltinamojo atsa­ko­my­bę (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę teismas taip pat vertina kaltinamojo L. S. psichinės sveikatos būklę nusikalstamos veikos padarymo metu. Jam nustatyta emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas (t. 4, b. l. 104-111). Teismas sprendžia, kad tokia L. S. psichinės sveikatos būklė turėjo įtakos stai­ga, netikėtai, dėl neaiškios priežasties kilti konfliktui su S. D. ir lėmė neadekvačius smur­tinius kaltinamojo veiksmus.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas spren­džia, kad baus­mės tikslams pa­siekti – su­lai­kyti kal­ti­na­mą­jį nuo nusi­kals­ta­mų veikų darymo, atimti galimybę da­ry­ti naujas vei­kas bei už­tikrinti tei­sin­gu­mo prin­cipo įgy­ven­di­ni­mą (BK 41 str. 2 d.), jam skir­ti­na vie­nin­telė BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta baus­mės rūšis – ter­mi­nuo­tas lais­vės atėmimas (BK 50 str.), jos dydį L. S. nustatant mažesnį, negu sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis, tačiau artimą jam (BK 61 str.).

Nukentėjusioji V. D., žuvusiosios duktė, pateikė byloje civilinį ieškinį at­ly­gin­ti 60 000 Eur neturtinę žalą ir 1 587,80 Eur turtinę žalą (t. 1, b. l. 170-172). Iš prie ieškinio pateiktų do­ku­mentų matyti, kad už S. D. laidojimą ir gedulingus pietus nukentėjusioji sumokėjo 1417,80 Eur (t. 1. b. l. 173, t. 4, b. l. 163-164). Vėliau nukentėjusioji pateikė dokumentus apie 2 050 Eur sumokėjimą už S. D. kapavietės su­tvarkymą (t. 3. b. l. 170, t. 4, b. l. 56, 57-59). Viso S. D. laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidos sudaro 3 467,80 Eur sumą. Tei­smas pri­pa­žįs­ta, kad turtinės žalos pa­da­ry­mo fak­tas yra įro­dy­tas aukš­čiau aptartais, L. S. kaltę dėl S. D. nužudymo patvirtinančiais įro­dy­mais. Pateikti dokumentai, pa­tvir­ti­nantys žuvusiosios S. D. lai­do­ji­mo išlaidų sumas, išleistas laidojimo pas­lau­goms, duobės kasimui, gedulingiems pie­tums, gėlėms, tran­s­portui, velionės rūbams, paminklo ir ka­pa­vie­tės sutvarkymui ir kt., atitinka įpras­tines tokio pobū­džio išlaidas. Tur­ti­nė ža­la padaryta nusikaltimu. Už netei­sė­tais veiks­mais pa­da­ry­tą žalą atsako kaltas as­muo (Lie­tu­vos Respublikos ci­vi­li­nio ko­dek­so (toliau – CK) 6.246 str. 1 d., 6.248 str.), todėl rei­ka­lau­ja­ma turtinės žalos suma nuken­tė­ju­siajai V. D. priteisiama iš kaltinamojo L. S. (BPK 115 str. 1 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Dėl nusikalstamų L. S. veiksmų nukentėjusioji V. D. staiga ir netikėtai nete­ko motinos, su kuria nukentėjusioji artimai bendravo. Teismas priima nuken­tė­ju­siosios civi­li­nio ieš­ki­nio dėl neturtinės ža­los argumentus ir neabejoja, kad žuvusiosios duktė patyrė skaudžius emocinius iš­gy­venimus, dvasinį sukrėtimą ir emo­cinę depresiją, todėl pripa­žįs­ta, kad neturtinė žala nu­ken­tėjusiajai buvo padaryta ir ji turi teisę į šios žalos atlyginimą.

Kalti­na­ma­sis nesu­tin­ka su nukentėjusiosios civilinio ieškinio reikalavimais. CK 6.250 str. 2 d. apibrėžti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, tai yra patirtos ža­los padariniai, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis ir kitos reikš­mingos ap­lin­ky­bės, taip pat sąžiningumo, protingumo, tei­singumo kriterijai. Neturtinės žalos priteisimas skir­tas bent iš dalies ma­terialiai kompensuoti nuken­tė­ju­sio­jo asmens dvasinius išgyvenimus, tai yra kom­­pensuoti nema­te­ria­lias vertybes.

Teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydžio, įvertina kalti­na­mojo veiksmų pobūdį – tyčinė nusikalstama veika sukėlė negrįžtamas pasekmes, tačiau L. S. nu­sikalstami veiksmai buvo padaryti staiga, netikėtai. Teismas atsižvelgia į artimą nu­kentėjusiosios ryšį su žuvusiąja, į tai, kad iki­teis­mi­nis tyrimas ir bylos teisminis nagri­nė­jimas tęsėsi pa­kankamai ilgą laiką, kas taip pat sukėlė nukentėjusiajai neigiamas emocijas. Taip pat ir į tai, kad L. S. kaltė padarius tyčinį S. D. nužudymą pasireiškė netiesiogine tyčia, t. y. mažiau pavojinga tyčios rūšimi, negu tiesioginė tyčia. Teismų praktikoje netiesioginės tyčinės kaltės atveju pri­tei­siamas mažesnis netur­tinės žalos atlyginimas, negu tiesioginės tyčinės kaltės atveju. Be aukščiau nu­ro­dytų aplinkybių teis­mas taip pat atsi­žvelgia ne tik į nukentėjusiosios, bet ir į pagrįstus kal­ti­na­mo­jo interesus, į žalą padariusio asmens tur­tinę padėtį. L. S. dir­ba, tačiau byloje nėra duomenų apie kokias nors jo ženklias paja­mas ar turimą turtą, todėl nėra pa­grin­do spręs­ti, kad L. S. turtinė padėtis yra pasiturima.

Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, įvertinęs visas tiek byloje nus­ta­ty­tas, tiek šių nukentėjusiosios civiliniame ieš­ki­nyje nurodytas neturtinės žalos ir jos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, atsi­žvelg­da­mas į są­ži­nin­gumo, tei­sin­gu­mo ir pro­tingumo kriterijus ir teismų praktiką šios kategorijos bylose, sprendžia, kad reikalaujama neturtinės žalos atlyginimo su­ma yra per­ne­lyg di­de­lė. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes ir siekdamas protingos skirtingų interesų pusiaus­vy­ros, teismas daro išvadą, kad nu­kentėjusiosios patirti išgyvenimai pagrįstai gali būti įver­tinti mažesne neturtinės žalos atlyginimo dydžio suma, kuri neišeina iš teismų prak­ti­ko­je nusi­sto­vėjusių ribų (ka­sa­ci­nės nutartys Nr. Nr. 2K-148/2011, 2K-410/2011, 2K-569/2012, 2K-641/2012, 2K-390/2013, 2K-525/­2013, 2K-7/2014, 2K-282/2014 ir kt.), todėl šis ieš­ki­nio reikalavimas tenkinamas iš dalies.

L. S. šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. spalio 25 d. buvo sulai­ky­tas BPK 140 straipsnio tvarka (t. 2, b. l. 51), jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 2, b. l. 74-76), kurio terminas eilę kartų pratęstas (t. 2, b. l. 83-85, 92-94, 110-111, 124-127, 145-147, t. 3, b. l. 157-159, t. 4, b. l. 22-24, 98-99, 133-134). Lai­ko­tar­pis, išbūtas sulaikyme ir suėmime, remiantis BK 66 str., įskaitomas į paskirtą bausmę. Kadangi kaltinamajam skiriama bausmė – lais­vės atė­mi­mas, kardomoji priemonė L. S. – suėmimas – paliekama iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktai, kurie buvo perduoti teismui kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – žuvu­sio­sios S. D. drabužiai ir daiktai, paimti iš teismo medicinos eksperto V. V.: mėlynos spalvos batų pora, pilkos spalvos kelnės, žalios spalvos džemperis su spalvotais karoliukais, raudonos spal­vos džemperis su sagutėmis priekyje, baltos spalvos liemenėlė, baltos spalvos moteriškos apa­tinės kelnaitės, žalsvos spalvos apatinės kelnaitės, pilkos spalvos kojinių pora, karoliukų grandinėlė; iš įvy­kio vietos paimti vėliava, megztinis, striukė, laikomi (duomenys neskelbtini) sky­riu­je (t. 1, b. l. 116-118), priklausė žuvusiajai S. D., nukentėjusioji V. D. prašo grąžinti juos, todėl jie grąžinami žuvusiosios dukrai nukentėjusiajai V. D. arba jos įga­lio­tam asmeniui (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Daiktai, kurie buvo perduoti teismui kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – įvykio vietos apžiūros metu paimti: 11 daktiloskopinių plokštelių, 7 šluostelės, metalinis objektas, 7 raktų ry­šu­lys, spynos įkaba su med­varž­čiu, 2 įpakavimai, plastikinis maišas, rankšluostis, medinė lazda, 2 vė­liavos koto dalys; paėmimo ir pateikimo protokolais paimti: V. D. pirštų atspaudai, D. D. pirštų atspaudai, L. S. pirštų atspaudai, seilių ėminys, 2 šluostelės su nuoplovomis nuo lavono dešinės ir kairės rankų panagių, 2 spec. tamponai su nuoplovomis nuo kairės ir dešinės rankos delnų, laikomi (duomenys neskelbtini) skyriuje (t. 1, b. l. 116-118), iš­na­grinėjus bylą daiktai ir pavyzdžiai tapo nebe­rei­kalingi, daiktai yra mažos vertės, pavyzdžiai vertės neturi, todėl sunaikinami (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Daiktai, kurie buvo perduoti teismui kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – iš L. S. paimti: pilkos spalvos velvetinės kelnės, baltos spalvos megztinis, pilkšvos spalvos bliu­zonas, pilkos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis, pilkos spalvos kojinių pora, guminių ka­liošų pora, striukė, telefonas Nokia, ličio baterija, SIM kortelė ,,Pildyk“, žibintuvėlis, Telefono Nokia baterija, USB laikmena (žiebtuvėlio imitacija), laikomi (duomenys neskelbtini) sky­riuje (t. 1, b. l. 116-118), iš­na­grinėjus bylą daik­tai tapo nebereikalingi, jie priklauso kaltinamajam L. S., todėl jie grąžinami savininkui L. S. arba jo įgaliotam asmeniui (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Pinigai, kurie buvo perduoti teismui kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – iš L. S. paimti 10 eurų, saugomi (duomenys neskelbtini) skyriuje (t. 2, b. l. 159-160), kadangi byloje yra pareikštas nukentėjusiosios civilinis ieškinys, perduodami civiliniam ieškiniui padengti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 da­li­mi, 304, 305 straipsniais ir 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis teismas

nusprendžia:

L. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu devyneriems metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. gruodžio 21 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į laisvės atėmimo bausmės laiką įskai­tyti laiką, L. S. išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2015 m. spalio 25 d. iki šios dienos – 2017 m. gruodžio 21 d.

Kardomąją priemonę L. S. – suėmimą – palikti iki nuosprendžio vykdymo pra­džios.

Nukentėjusiosios V. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Pri­teis­ti iš L. S. V. D. 3 467,80 Eur turtinės žalos at­lyginimui ir 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Daiktai, kurie buvo perduoti teismui kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – žuvu­sio­sios S. D. drabužiai ir daiktai: mėlynos spalvos batų pora, pilkos spalvos kelnės, žalios spalvos džemperis su spalvotais karoliukais, raudonos spalvos džemperis su sagutėmis priekyje, baltos spalvos liemenėlė, baltos spalvos moteriškos apatinės kelnaitės, žalsvos spalvos apatinės kel­nai­tės, pilkos spalvos kojinių pora, karoliukų grandinėlė, vėliava, megztinis, striukė grąžinami nuken­tė­ju­siajai V. D. arba jos įgaliotam asmeniui.

Daiktai, kurie buvo perduoti teismui kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – 11 dak­ti­loskopinių plokštelių, 7 šluostelės, metalinis objektas, 7 raktų ryšulys, spynos įkaba su med­varž­čiu, 2 įpakavimai, plastikinis maišas, rankšluostis, medinė lazda, 2 vėliavos koto dalys, V. D. pirštų atspaudai, D. D. pirštų atspaudai, L. S. pirštų atspaudai, seilių ėminys, 2 šluos­telės su nuoplovomis nuo lavono dešinės ir kairės rankų panagių, 2 spec. tamponai su nuoplovomis nuo kairės ir dešinės rankos delnų sunaikinami.

Daiktai, kurie buvo perduoti teismui kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – L. S. pilkos spalvos velvetinės kelnės, baltos spalvos megztinis, pilkšvos spalvos bliu­zonas, pilkos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis, pilkos spalvos kojinių pora, guminių ka­liošų pora, striukė, telefonas Nokia, ličio baterija, SIM kortelė ,,Pildyk“, žibintuvėlis, telefono Nokia baterija, USB laikmena (žiebtuvėlio imitacija) grąžinami savininkui L. S. arba jo įgaliotam asmeniui.

Pinigai, kurie buvo perduoti teismui kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – iš L. S. paimti 10 eurų perduodami civiliniam ieškiniui padengti.

Dėl nuosprendžio per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam kaltinamajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teis­mui per Kauno apygardos teis­mą.

Teisėjas Viktoras Preikšas