- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-21
- Bylos Nr.
- II-534-725/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00333-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Živilė Bliūdžiuvienė
- Pažeidėjas
- I. K.
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.8.1Teisė apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ANK 621 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
nedalyvaujant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. K. (toliau – Pareiškėja) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. kovo 7 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-4683-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24231755661.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. K. 2024 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-4683-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24231755661 nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį, už tai, kad būdama nuolatine Lietuvos Respublikos gyventoja, t. y. deklaravusi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir turėdama leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą daugiau negu prieš šešis mėnesius, 2024 m. vasario 15 d., 15.45 val., (duomenys neskelbtini) g., vairavo transporto priemonę – automobilį „Opel Zafira“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), turėdama tik Ukrainos Liaudies Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, tokiu būdu neatitiko Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 punkto ir vairavo transporto priemonę neturėdama teisės jos vairuoti. Nutarimu Pareiškėjai paskirta 300 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams.
Šalies argumentai
Pareiškėja, nesutikdama su jos atžvilgiu priimtu nutarimu, pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos 2024 m. kovo 7 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-4683-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24231755661 ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti, nesant jos veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties. Skunde nurodoma, kad 2024 m. kovo 15 d. Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus yra nurodyta, jog Pareiškėja 2023 m. rugsėjo 12 d., vairuodama transporto priemonę, kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir nepraleido į perėją įžengusio pėsčiojo, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje.
Pareiškėja nurodo, kad 2023 m. rugsėjo 12 d. transporto priemonę vairavo turėdama tą patį Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, kaip ir 2024 m. vasario 15 d., tačiau tada jos vairuotojo pažymėjimas pareigūnui tiko, jokio žodinio perspėjimo ar pasiūlymo pakeisti Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, jai pareigūnas neišsakė.
Be to, yra pasirašytas 2023 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų Kabineto susitarimas dėl nacionalinių vairuotojo pažymėjimų abipusio pripažinimo ir keitimo (toliau - Susitarimas), kuris įsigaliojo nuo 2023 m. spalio 22 d. Susitarimo 4 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad šis Susitarimas taikomas tik vairuotojo pažymėjimams, išduotiems iki dienos, kurią tokio vairuotojo pažymėjimo turėtojas įgijo teisę nuolat gyventi Susitariančiosios Šalies valstybės, kurioje jis bus keičiamas, teritorijoje. Pareiškėjai vairuotojo pažymėjimas buvo išduotas 2007 m. liepos 13 d. Ukrainoje.
VĮ „Regitra“ internetiniame puslapyje yra ukrainiečiams pateikiama informacija, kurioje nurodoma, jog galima vairuoti su ukrainietišku vairuotojo pažymėjimu Lietuvoje.
Tad atsižvelgiant į esamą situaciją ir galiojančius teisės aktus, 2024 m. kovo 7 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-4683-2024 administracinio nusižengimo byloje yra naikintinas, nes Pareiškėja, jos teigimu, nepadarė jokio administracinio teisės nusižengimo.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė teismui atsiliepimą į Pareiškėjos skundą, kuriuo prašo nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime į skundą nurodoma, kad iš policijos administruojamų duomenų bazių matyti, kad Ukrainos pilietei I. K. buvo išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2023 m. lapkričio 29 d., ir šiuo metu yra išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nuo 2023 m. lapkričio 22 d. iki 2028 m. lapkričio 22 d. Ji šiuo metu nuo 2018 m. gruodžio 7 d. deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Ji yra nuolatinė Lietuvos Respublikos gyventoja ir nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo Lietuvoje gyvena ilgiau nei šešis mėnesius.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas neapibrėžia nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo sąvokos. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. IV-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 2.4 punkte įtvirtinta nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka - pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.
Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma ir remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.12 straipsniu, kuriame nurodyta, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais. Fizinis asmuo gali turėti tik vieną nuolatinę gyvenamąją vietą. Fizinio asmens įpareigojimas atlikti laikiną viešą prievolę nepakeičia jo nuolatinės gyvenamosios vietos. Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta laikoma nepasikeitusia tol, kol jis įgyja kitą nuolatinę gyvenamąją vietą.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 punkte nustatyta, kad, užtikrindama eismo saugumą, Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliotos institucijos, suderinusios su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, nustato motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo išdavimo, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarką. Vadovaujantis šia SEAKĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto nuostata bei įgyvendinant 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintos Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklės, kurių 40 punkte nustatyta, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą. Vairavimo egzamino laikyti nereikalaujama, jei visos, keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos, motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais. Trečiojoje šalyje išduotas nacionalinis vairuotojo pažymėjimas keičiamas, jei yra atiduodamas VĮ „Regitra“ nepasibaigus jo galiojimo terminui. Jei galiojimo terminas pasibaigė vairuotojo pažymėjimo savininkui gyvenant Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas gali būti keičiamas, jei yra atiduodamas VĮ „Regitra“ per vienus metus nuo pareiškėjo atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką dienos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą pažymima, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, 13 straipsnio 9 punkte numatyta: „Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju - ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie teisės pažeidimo, už kurį atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarymo metu būdami nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais ar turėdami leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje“.
Taigi asmenys (užsieniečiai), turintys trečiųjų šalių išduotą vairuotojo pažymėjimą, Lietuvoje transporto priemonių vairuoti negali, kai nustatoma, kad toks asmuo Lietuvoje gyvena daugiau kaip šešis mėnesius per metus; po šio termino asmuo (užsienietis), turintis ne ES ar EEE šalyje išduotą pažymėjimą ir vairuojantis transporto priemonę bei ketinantis ir toliau vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo šį pažymėjimą pasikeisti į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą.
Vadovaujantis I. K. administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusia Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių redakcija ir joje įtvirtinta vairuotojo pažymėjimo, išduoto ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje, keitimo Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą tvarka, bei tai, kad pareiškėja atitinka visus šių Taisyklių 40 punkte įtvirtintus reikalavimus, tai yra turi trečiosios valstybės - Ukrainos vairuotojo pažymėjimą bei leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, I. K. kilo pareiga pasikeisti vairuotojo pažymėjimą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išlaikius vairavimo egzaminą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų Kabineto susitarimas, reg. Nr. 533 „Dėl nacionalinių vairuotojo pažymėjimų abipusio pripažinimo ir keitimo“ (toliau - Susitarimas), įsigaliojęs 2023 m. spalio 22 d. nustatė supaprastintą Ukrainoje išduotų vairuotojo pažymėjimų išdavimo ir keitimo tvarką - Susitarime numatytais atvejais nereikalaujant asmenims laikyti teorinio ir praktinio egzamino. Šis susitarimas nepaneigia Pareiškėjos administracinio nusižengimo metu jai Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių nuostatomis kilusios pareigos teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pasikeisti turimą vairuotojo pažymėjimą. Tai suponuoja, kad turėdama leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir būnant nuolatine Lietuvos gyventoja, nusižengimo metu, privalėjo turėti Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą.
Institucijos vertinimu byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, nusižengimas pilnai įrodytas. Administracinė nuobauda ir poveikio priemonė buvo paskirta vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis ir yra tinkama realizuoti ANK 22 straipsnio įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Institucijos nuomone paskirta bauda nėra per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytiems administraciniams nusižengimams, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja I. K. prašė jos skundą tenkinti jame nurodytais motyvais ir papildomai nurodė, kad vairuotojo pažymėjimo nepasikeitė, nes nevairavo automobilio. Girdėjo, kad yra susitarimas tarp Lietuvos ir Ukrainos. Kreipėsi į „Regitrą“, klausė ar jos vairuotojo pažymėjimas galioja ir gavo iš „Regitros“ atsakymą, kad galioja. Dabar reikia vairuoti automobilį, nes jos brolis žuvo kare Ukrainoje, reikia važiuoti į Ukrainą atsivežti mamą į Lietuvą, nes mama gyveno su broliu, o kadangi dabar brolio nėra, tai nėra kam prižiūrėti mamą. Mamai dėl brolio žūties sutriko sveikata, dabar ji beveik nevaikšto. Lietuvoje Pareiškėja gyvena su sūnumi, kuriam (duomenys neskelbtini) metų. Stengiasi padėti mamai, bet mama gyvena kaime, nėra gydymo įstaigos, jai sunku.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
ANK 424 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Šio straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad I. K. 2024 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-4683-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24231755661 nubausta pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, už tai, kad būdama nuolatine Lietuvos Respublikos gyventoja, t. y. deklaravusi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir turėdama leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą daugiau negu prieš šešis mėnesius, 2024 m. vasario 15 d., 15.45 val., (duomenys neskelbtini) g., vairavo transporto priemonę – automobilį „Opel Zafira“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), turėdama tik Ukrainos Liaudies Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, tokiu būdu neatitiko Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 punkto ir vairavo transporto priemonę neturėdama teisės jos vairuoti. Nutarimu Pareiškėjai paskirta 300 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams.
Pareiškėja nesutinka su jos atžvilgiu Institucijos priimtu nutarimu, skunde nurodo, kad vairuodama transporto priemonę su ukrainietišku vairuotojo pažymėjimu, ji nepadarė jokio administracinio nusižengimo.
SEAKĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkte nustatyta, kad, užtikrindama eismo saugumą, Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliotos institucijos, suderinusios su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, nustato motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo išdavimo, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarką. Vadovaujantis šia SEAKĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto nuostata bei įgyvendinant 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintos Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklės, kurių 40 punkte nustatyta, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą. Vairavimo egzamino laikyti nereikalaujama, jei visos, keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos, motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais. Trečiojoje šalyje išduotas nacionalinis vairuotojo pažymėjimas keičiamas, jei yra atiduodamas VĮ „Regitra“ nepasibaigus jo galiojimo terminui. Jei galiojimo terminas pasibaigė vairuotojo pažymėjimo savininkui gyvenant Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas gali būti keičiamas, jei yra atiduodamas VĮ „Regitra“ per vienus metus nuo pareiškėjo atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką dienos.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, 13 straipsnio 9 punkte numatyta: „Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju - ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie teisės pažeidimo, už kurį atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarymo metu būdami nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais ar turėdami leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje“.
I. K. yra Ukrainos pilietė, jai buvo išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2023 m. lapkričio 29 d., ir šiuo metu yra išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nuo 2023 m. lapkričio 22 d. iki 2028 m. lapkričio 22 d. Ji šiuo metu nuo 2018 m. gruodžio 7 d. deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuva. Ji yra nuolatinė Lietuvos Respublikos gyventoja ir nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo Lietuvoje gyvena ilgiau nei šešis mėnesius. Kaip matyti, I. K. turi trečiosios valstybės – Ukrainos – vairuotojo pažymėjimą, todėl, atsižvelgus į tai, jai kilo pareiga pasikeisti vairuotojo pažymėjimą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.
Pareiškėjos skunde minimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų Kabineto susitarimas, reg. Nr. 533 „Dėl nacionalinių vairuotojo pažymėjimų abipusio pripažinimo ir keitimo“ nustato supaprastintą vairuotojo pažymėjimo keitimo tvarką, tačiau neatleidžia nuo pareigos pasikeisti turimą vairuotojo pažymėjimą. Atsižvelgiant į tai, kas išvardinta, I. K. pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį nubausta teisėtai ir pagrįstai.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą pabrėžęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau, nei to siekiama šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-20-942/2016).
Kaip matyti iš Pareiškėjos skundo ir teisme duotų paaiškinimų, Pareiškėja buvo suklaidinta VĮ „Regitra“. Ji kreipėsi į VĮ „Regitra“ dėl informacijos, ar gali vairuoti transporto priemonę su ukrainietišku vairuotojo pažymėjimu ir gavo atsakymą, kad gali (b. l. 11–12). Taip pat Pareiškėja skunde nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 12 d. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje. Tuo metu ji transporto priemonę vairavo turėdama tą patį Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, kaip ir 2024 m. vasario 15 d., tačiau tada jos vairuotojo pažymėjimas pareigūnui tiko, jokio žodinio perspėjimo ar pasiūlymo pakeisti Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, jai pareigūnas neišsakė. Todėl akivaizdu, kad Pareiškėja buvo suklaidinta tiek VĮ „Regitra“, tiek policijos pareigūno, ji neturėjo tyčios nepasikeisti jos turimo ukrainietiško vairuotojo pažymėjimo į lietuvišką, jos veiksmuose nėra piktybiškumo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Pareiškėja nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra labai reikalinga, kadangi jos brolis žuvo kare Ukrainoje, reikia važiuoti į Ukrainą atsivežti mamą į Lietuvą, nes mama gyveno su broliu, o kadangi dabar brolio nėra, tai nėra kam prižiūrėti mamą. Mamai dėl brolio žūties sutriko sveikata, dabar ji beveik nevaikšto. Lietuvoje Pareiškėja gyvena su sūnumi, kuriam (duomenys neskelbtini) metų. Stengiasi padėti mamai, bet mama gyvena kaime, nėra gydymo įstaigos, jai sunku.
Teismo vertinimu, administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti neskiriant I. K. administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo. Iš teismui pateiktos medžiagos akivaizdu, kad šios administracinio poveikio priemonės paskyrimas itin neigiamai paveiktų Pareiškėjos šeimą. Iš esmės pritartina Institucijos nuomonei, kad šios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, tačiau, teismo vertinimu, administracinio poveikio priemonė yra per griežta, neproporcinga padarytam pažeidimui, pernelyg apsunkinanti Pareiškėjos ir jos šeimos gyvenimą, tuo labiau, kad Pareiškėjos veiksmuose nėra tyčios, piktybiškumo, vairuotojo pažymėjimo ji nepasikeitė dėl nežinojimo.
Skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, būtina laikytis proporcingumo principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, kad padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 424 straipsnio 3 dalyje, nesukėlė jokių pavojingų padarinių eismui, byloje nenustatyta I. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, iki šio laiko ji administracine tvarka Lietuvos Respublikoje bausta tik vieną kartą, administracinio poveikio priemonės paskyrimas itin neigiamai paveiktų Pareiškėjos ir jos šeimos interesus, darytina išvada, kad Pareiškėjo padarytas nusižengimas, numatytas ANK 424 straipsnio 3 dalyje, aptartomis aplinkybėmis yra mažesnio pavojingumo, nei rūšinis tokio pobūdžio administracinis nusižengimas.
Įvertinęs aukščiau nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį. Todėl Institucijos nutarimas iš dalies pakeistinas, nustatant, kad pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, administracinio poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) I. K. neskirtina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
I. K. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 7 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-4683-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24231755661 dalį, kurioje I. K. pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 (šešiems) mėnesiams, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) I. K. neskirti.
Administracinio nusižengimo bylą ROIK: 24231755661, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.