Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujančios nepilnamečiui M. A., patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro notarei Svetlanai Bazilienei, Lietuvos antstolių rūmams, V. A., M. A. ir J. Š. dėl įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja prašo: 1) atnaujinti terminą nepilnamečio vaiko M. A. vardu priimti palikimą, atsiradusį po N. A., mirusios (duomenys neskelbtini), ir G. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties; 2) išduoti pareiškėjai leidimą nepilnamečio M. A. vardu priimti palikimą, atsiradusį po N. A. ir G. A. mirties, pagal antstolio sudarytą apyrašą.

2. Pareiškėja nurodo, kad 2023 m. kovo 7 d. ji gavo Vilniaus miesto 28-ojo notaro biuro raštus dėl paveldėjimo teisių įgyvendinimo po N. A. ir G. A. mirties, kuriuose yra nurodyta, kad po šių asmenų mirties teisę paveldėti įgijo antros eilės įpėdinis nepilnametis M. A., tačiau jo vardu į palikimo atsiradimo vietos notarą niekas nesikreipė, nors nepilnamečio tėvas V. A. buvo informuotas apie būtinus atlikti veiksmus sūnaus vardu. Pareiškėja teigia bandžiusi susisiekti su nepilnamečio tėvais, tačiau paaiškėjo, kad nepilnamečio motina M. A. gyvena Jungtinėje Karalystėje, jos tikslus adresas nežinomas, o nepilnamečio tėvas nepriima pareiškėjos siunčiamos korespondencijos ir kitais būdais nebendradarbiauja su pareiškėja. Pareiškėjai yra žinoma, kad po palikėjos N. A. mirties liko lėšos sąskaitose, o po palikėjo G. A. mirties – 1/12 dalis buto ir 1/12 dalis transporto priemonės. Apie palikėjų skolas pareiškėjai nėra žinoma. Anot pareiškėjos, šiuo atveju termino atnaujinimas nepažeis nepilnamečio vaiko interesų.

3. Suinteresuotas asmuo notarė Svetlana Bazilienė pateiktame atsiliepime prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Notarė nurodo, kad ji neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, tačiau mano, kad būtų tikslinga papildyti prašymą ir leisti nepilnamečio asmens vardu priimti palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą.

4. Kiti suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimų į pareiškimą.

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis nustato, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimu laikomas faktinis paveldėto turto valdymas arba kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, jam pagal CK 5.57 straipsnį numatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Tokiu atveju jis turi įrodyti, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių, t. y. turi įrodyti, jog tam tikros aplinkybės lėmė, kad jis negalėjo įgyvendinti įstatymo įtvirtintos teisės per nustatytą terminą.

6. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, todėl teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias pareiškėjams laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006).

7. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti praleidimo aplinkybės pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas terminui pratęsti, teismai privalo spręsti, atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečios bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat taikyti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

8. CPK 49 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų numatytais atvejais valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Pagal CK 3.163 straipsnio 5 dalį, jei tėvai ar globėjai (rūpintojai) vaikų teises pažeidinėja, priemonių vaikų teisėms užtikrinti gali imtis valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras.

9. Nustatyta, kad N. A. mirė (duomenys neskelbtini), o G. A. mirė (duomenys neskelbtini) Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, po N. A. mirties atsiradusio palikimo jos įpėdiniai nepriėmė. N. A. pirmos eilės įpėdiniai V. A. ir O. A. dėl palikimo priėmimo nesikreipė, o antros eilės įpėdinė J. Š. nurodė nepageidaujanti priimti palikimo. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2022 m. spalio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-11423-465/2022, tenkintas pareiškėjos J. Š. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. Š. po senelio G. A. mirties priėmė atsiradusį palikimą, pradėjusi paveldėtą turtą faktiškai valdyti. Sprendimas yra įsiteisėjęs.

10. Nepilnametis M. A., gimęs (duomenys neskelbtini), yra palikėjų G. A. ir N. A. antros eilės įpėdinis – pirmos eilės įpėdinio V. A. sūnus. Nustatyta, kad nepilnamečio M. A. tėvai, t. y. V. A. ir M. A., nesiėmė iniciatyvos dėl po G. A. ir N. A. atsiradusio palikimo priėmimo, todėl į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi pareiškėja, kuriai įstatymai suteikė teisę ginti nepilnamečio interesus.

11. Įvertinęs bylos aplinkybes, išnagrinėjęs pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas atnaujinti pareiškėjai praleistą terminą nepilnamečio M. A. vardu priimti palikimą, atsiradusį po jo senelės N. A. mirties. Teismo vertinimu, atsisakymas atnaujinti nurodytą terminą, tokio sprendimo sukeltos pasekmės nebūtų proporcingos, adekvačios pareiškėjos teisės priimti palikimą neįgyvendinimo laiku pobūdžiui, toks atsisakymas prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Taip pat akcentuotina, kad pareiškėja objektyviai neturėjo galimybės kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vardu per įstatymo nustatytą terminą, nes į palikimo priėmimo procesą pareiškėja įsitraukė tik nepilnamečio tėvams per įstatymo nustatytą terminą nesiėmus jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo.

12. CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. CK 5.56 straipsnis nustato, kad neveiksnių šioje srityje asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai.

13. Šiuo atveju teismas neturi duomenų, kad N. A. palikimo priėmimas neatitiktų nepilnamečio M. A. interesų, todėl atnaujinus pareiškėjai terminą palikimui priimti po N. A. mirties, pareiškėjai taip pat išduotinas teismo leidimas leisti nepilnamečio M. A. vardu priimti palikimą, atsiradusį po N. A. mirties.

14. Kita vertus, pareiškėjos prašymas atnaujinti jai terminą nepilnamečio M. A. vardu priimti palikimą, atsiradusį po G. A. mirties, netenkintinas, nes po šio asmens atsiradusį palikimą jau yra priėmusi J. Š. faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177–197, 576–578 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Atnaujinti pareiškėjai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, j. a. k. 188752021, praleistą 3 (trijų) mėnesių terminą nepilnamečio vaiko M. A., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą, atsiradusį po N. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Leisti pareiškėjai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, j. a. k. 188752021, nepilnamečio vaiko M. A., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą, atsiradusį po N. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad pareiškėja pareiškimą apie palikimo priėmimą privalo paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per 3 (tris) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Kitos pareiškimo dalies netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.