- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-03
- Bylos Nr.
- 2S-1411-413/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00581-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Kreditorius
- uždarajai akcinei bendrovei „Mokilizingas“, Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės R. M. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės R. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims – išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei „Mokilizingas“ ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja (antstolė R. M.) kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti vykdomojoje byloje Nr. 0064/12/02154 mirusį skolininką A. S. jo turtinių teisių ir pareigų perėmėja valstybe, atstovaujama VĮ Turto banko.
Pareiškėja nurodė, kad jos kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0064/12/02154 pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2417-490/2012 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. S. išieškotojo UAB „Snoro lizingas“ (dabartinis pavadinimas UAB „Mokilizingas“) naudai. Skolininkas A. S. (duomenys neskelbtini) mirė. 2015 m. kovo 23 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos buvo informuota apie skolininko A. S. mirtį ir užklausta dėl palikimo priėmimo. Valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, palikimą paveldėjo 2015 m. gegužės 27 d. nekilnojamojo turto perdavimo-priėmimo aktu Nr. TP1-1/446186.
Išieškotoja UAB „Mokilizingas“ su antstolės pareiškimu sutiko.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašė pareiškėjos prašymą atmesti. Nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog po skolininko mirties antstolė ar išieškotojas UAB „Mokilizingas“ per tris mėnesius informavo palikimo vietos atsiradimo notarą apie minėto vykdomojo dokumento pagrindu vykdomą išieškotojo naudai, todėl pakeitus vykdymo procese mirusį skolininką valstybe, atstovaujama VĮ Turto bankas, sumažėtų savo reikalavimus įstatymų nustatyta tvarka laiku pareiškusių kreditorių galimybės išieškoti skolas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė. Teismas, įvertinęs civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiagą, konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, kad po skolininko mirties antstolė R. M. ar išieškotoja UAB „Mokilizingas“ per tris mėnesius būtų informavę palikimo vietos atsiradimo notarą apie minėto vykdomojo dokumento pagrindu vykdomą išieškojimą UAB „Mokilizingas“ naudai. Antstolė informavo Valstybinę mokesčių inspekciją apie skolininko mirtį ir vykdomus išieškojimus 2015 m. kovo 23 d. raštu, tačiau nei antstolė, nei išieškotojas teismo neprašė atnaujinti praleisto termino kreditoriniam reikalavimui mirusiojo įpėdiniui pareikšti. Iš vykdomosios bylos duomenų teismas nustatė, kad antstolė R. M. 2009 m. lapkričio 13 d. Turto arešto aktu buvo apribojusi skolininko disponavimo teises į jam nuosavybės teise priklausantį butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Areštas išviešintas Nekilnojamojo turto registre Nr. 20/182272 ir Turto arešto aktų registre Nr. 0909005413. Tačiau teismas pažymėjo, kad šis areštas buvo taikytas kitoje vykdomojoje byloje, kurioje vykdomas išieškojimas iš to paties skolininko kito kreditoriaus – UAB „Jonavos paslaugos“ naudai. Todėl sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog valstybė buvo tinkamai informuota apie vykdomą išieškojimą kreditoriaus UAB „Mokilizingas“ naudai. Remiantis nurodytu, teismas atmetė antstolės prašymą kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu antstolė R. M. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese patenkinti, pakeisti mirusį skolininką A. S. jo turtinių teisių perėmėja – Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinos bylos faktines aplinkybes. Pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog išieškotoja UAB „Mokilizingas“ pati asmeniškai 2015 m. kovo 3 d. raštu Nr. 053/469 „Dėl palikimo perėjimo valstybei“ kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, prašydama inicijuoti skolininkui priklausančio turto paveldėjimą valstybės vardu. Be to, į Valstybinę mokesčių inspekciją su analogišku prašymu 2015 m. kovo 23 d. kreipėsi ir antstolė. Valstybė dėl turto perėmimo paveldėjimo būdu kreipėsi į notarą jau po to, kai jai buvo išviešintas UAB „Mokilizingas“ kreditorinio reikalavimo faktas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad valstybė nebuvo tinkamai informuota apie skolinius įsipareigojimus. Be to, antstolė, sužinojusi apie skolininko mirtį, sustabdė vykdomąją bylą iki teisių perėmėjo atsiradimo ir kreipėsi į notarą prašydama pranešti, kam yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Notarui informavus, kad paveldėjimo byla dėl skolininko turto paveldėjimo neužvesta ir paveldėjimo liudijimas neišduotas, tiek antstolė, tiek išieškotojas informavo Valstybinę mokesčių inspekciją apie vykdomą išieškojimą iš skolininko ir prašymą inicijuoti palikimo priėmimą valstybės vardu. Šie veiksmai buvo atlikti nesuėjus CK 5.63 straipsnyje nustatytam trejų metų naikinamajam terminui. Todėl, apeliantės nuomone, yra pagrindas teigti, kad materialinis teisių ir pareigų perėmimas tarp išieškotojo ir naujojo skolininko yra įvykęs, dėl ko yra galimas mirusio skolininko pakeitimas naujuoju skolininku – valstybe.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. VĮ Turto banko nuomone, nežiūrint į tai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija apie A. S. skolą, kurios išieškojimas vykdomas antstolės R. M. kontoroje, buvo informuota dar iki palikimo priėmimo, nagrinėjamu atveju yra praleistas 3 mėnesių terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Pratęsti minėtą terminą nei antstolė, nei išieškotoja neprašė, termino praleidimo priežasčių nenurodė. Tokiu būdu darytina išvada, kad įstatymu nustatyta tvarka kreditorinis reikalavimas nebuvo pareikštas, dėl ko tolimesnis jo įgyvendinimas tampa negalimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas antstolės pareiškimas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Tai reiškia, kad jis gali įvykti ir vykdymo procese. Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tai išieškotoją ar skolininką pakeičia vykdymo veiksmų atlikimo vietos apylinkės teismas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011, pasisakydama dėl CK 5.63 straipsnio ir CPK 596 straipsnio taikymo, konstatavo, kad perimdamas materialiąsias civilinės subjektines teises, asmuo perima ir pareigą atsakyti pagal prievoles. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti, ir tik tokiu atveju, vadovaujantis CPK 596 straipsniu, jis gali būti pakeistas išieškotoju ar skolininku vykdymo procese.
Mirus skolininkui, išieškotojas laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).
CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014).
Vykdomosios bylos Nr. 0064/12/02154 duomenimis nustatyta, kad antstolės R. M. kontoroje yra vykdomas išieškojimas pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2417-490/2012 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. S. išieškotojos UAB „Snoro lizingas“ (dabartinis pavadinimas UAB „Mokilizingas“) naudai. Gyventojų registro tarnybos duomenimis, skolininkas A. S. (duomenys neskelbtini) mirė (vykd. b. l. 18). Po skolininko mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, todėl CK 5.62 straipsnio 1 dalies pagrindu paveldėjimo teisė į palikėjo turtą perėjo valstybei. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad 2015 m. kovo 3 d. raštu išieškotojas UAB „Mokilizingas“, o 2015 m. kovo 23 d. raštu – ir antstolė informavo Valstybinę mokesčių inspekciją apie skolininko A. S. mirtį, priverstine tvarka išieškomą kreditorinį reikalavimą ir užklausė dėl palikimo priėmimo (vykd. b. l. 32-33). Valstybė, atstovaujama VĮ Turto bankas, palikėjo A. S. palikimą priėmė 2015 m. balandžio 7 d. palikimo priėmimo valstybei liudijimo pagrindu (vykd. b. l. 34-36), o 2015 m. gegužės 27 d. nekilnojamojo turto perdavimo-priėmimo aktu Nr. TP1-1/446186 perėmė palikėjo turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). (b. l. 14).
Pažymėtina, kad formuodamas CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, kasacinis teismas įtvirtino precedentą, kad šioje normoje nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o jos turinys bei tokios informacijos pateikimas laiku. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o palikimą priimantys asmenys užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).
Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis, kad nei nagrinėjamoje byloje, nei pateiktoje vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos palikimo vietos atsiradimo notarui būtų pateikta informacija apie vykdomą išieškojimą iš skolininko turto, arba, kad asmeniškai kreditorius ar jo įgalioti asmenys, tarp jų ir antstolis, kreditoriaus pavedimu vykdantis išieškojimą, per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą būtų pareiškę reikalavimus priėmusiam palikimą įpėdiniui – valstybei (VĮ Turto bankui). Todėl teisiškai nereikšmingomis pripažintinos apeliantės nurodytos aplinkybės, jog 2015 m. kovo 3 d. raštu išieškotojas UAB „Mokilizingas“, o 2015 m. kovo 23 d. raštu ir antstolė informavo Valstybinę mokesčių inspekciją apie skolininko A. S. mirtį ir užklausė dėl palikimo priėmimo, kadangi minėti veiksmai buvo atlikti praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės apie palikimo priėmimo ypatybes ir įpėdinio informavimą apie išieškotoją galėtų būti vertinamos sprendžiant CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pratęsimo klausimą šio straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka, tačiau nei vienas iš paminėtų asmenų į teismą dėl termino pratęsimo nesikreipė. Taigi, nagrinėjamu atveju palikimo priėmimo momentas neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą, ar paveldėtojas apie palikėjo skolas buvo informuotas tinkamai.
Pasisakydamas dėl CK 5.63 straipsnio tikslų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas minėtą kasacinio teismo praktiką, vadovaudamasis CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: „kad tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio Turto arešto aktų registro išrašo matyti, kad dar iki skolininko mirties buvo įregistruotas skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto areštas, t. y. nuo 2005 m. rugpjūčio 2 d. skolininko turto areštas įregistruotas antstolio J. K., o nuo 2009 m. lapkričio 12 d. ir antstolės R. M.. Tačiau tiek vienu, tiek kitu atveju turto areštas įregistruotas kito kreditoriaus – UAB „Jonavos paslaugos“ naudai. Taigi įregistravus skolininko turto areštą, nebuvo visa apimtimi pasiektas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tikslas, t. y. palikėjo įpėdinė valstybė buvo informuota tik dėl vieno kreditoriaus – UAB „Jonavos paslaugos“, tačiau jai negalėjo būti žinoma apie kito kreditoriaus UAB „Mokilizingas“ 2 536,01 Lt dydžio reikalavimą skolininkui, nes šio kreditoriaus atžvilgiu palikėjo turto areštas viešame areštų registre, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, nebuvo išviešintas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad kreditorius UAB „Mokilizingas“ per paminėtą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos būtų pareiškęs reikalavimą įpėdinei (valstybei) kitu būdu.
Remiantis nurodytu, konstatuotina, kad miręs skolininkas A. S. negali būti pakeistas naujuoju skolininku – jo turtą paveldėjusia Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0064/12/02154 pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2417-490/2012 dėl 734,48 Eur skolos išieškojimo iš skolininko išieškotojos UAB „Mokilizingas“ naudai.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl atskirasis skundas pripažintinas nepagrįstu, o Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartis paliktina nepakeista. (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.