Šiaulių apygardos teismo sprendimas, 2A-102-267/2013

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-05-13
Bylos Nr.: 2A-102-267/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-29-3-01828-2012-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rasa Bartašienė, Vytautas Kursevičius, Danutė Burbulienė
Atsakovas: E. R.
Ieškovas: K. N.

Kategorijos

42.11.5pavadinimo nepavyko patikrinti
63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Danutė Burbulienė Civilinė byla Nr. 2A-102-267/2013 Teisėja Violeta Erlickienė Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01828-2012-0 Procesinio sprendimo kategorija 42.11.5; 63.1; 121.21.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 13 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės ir Vytauto Kursevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. R. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. N. ieškinį atsakovui E. R. dėl paskolos ir hipotekos sandorių pripažinimo nesudarytais.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė K. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti 2007 m. spalio 5 d. paskolos sutartį bei hipotekos sandorį Nr.13120070001651 nesudarytais ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2007 m. spalio 5 d. ieškovė ir atsakovas pasirašė paskolos sutartį bei tą pačią dieną tarp šalių buvo sudarytas ir notarine tvarka patvirtintas hipotekos lakštas Nr.13120070001651, kuriuo ieškovė, užtikrindama paskolos sutarties įvykdymą, įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau pinigų pagal paskolos sutartį atsakovas ieškovei neperdavė. 2012 m. pradžioje ieškovas pradėjo supaprastinto išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą. Pažymėjo, jog nors paskolos sutarties 1 p. ir numatyta, kad „ Paskolos gavėja K. N. pasiskolino iš <...> E. R. 120000 Lt <...>“, tačiau ši būtuoju laiku išreikšta sakinio konstrukcija neįrodo pinigų perdavimo. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog paskolos sutartis nesudaryta, tai tarp šalių pasirašytas hipotekos lakštas taip pat laikytinas nesudarytu, nes jis betarpiškai susijęs su paskolos sutartimi ir vienas atskirai egzistuoti negali.

Atsakovas E. R. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad K. N. jis matęs du kartus prieš paskolos davimą, faktiškai visą laiką jis bendravęs su ieškovės sūnumi, kuris yra įsiskolinęs visiems bankams, mokesčiams, Sodrai, ir paskolos iš jo prašė ieškovės sūnus N.. Jis be užstato nesutikęs duoti paskolos, todėl pastarasis pas notarus į Skuodą kartu atsivežė ieškovę, kur jie įformino ieškovės butą kaip užstatą ir jis paskolinęs šimtą dvidešimt tūkstančių litų. Manė, kad pinigų perdavimo faktą patvirtina ta aplinkybė, jog paskola buvo užtikrinta hipotekos lakštu, kuris pasirašytas notarės, lakšto 5, 6 punktuose nurodyta įkeitimu užtikrinta prievolė ir prievolės dydis – 120000 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai – pripažino 2007 m. spalio 5 d. paskolos sutartį nesudaryta, taip pat nesudarytu pripažino ir 2007 m. spalio 5 d. hipotekos sandorį Nr.13120070001651, priteisė iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nurodė, kad 2007 m. spalio 5 d. šalių pasirašytoje paskolos sutartyje pinigų perdavimo paskolos gavėjai faktas neužfiksuotas, t. y. skolos dokumentas nepilnai atitinka CK 8.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, todėl pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą teko paskolos davėjui. Kadangi atsakovas E. R., kuriam tenka pareiga įrodyti paskolos sutarties dalyko perdavimo faktą, jokių įrodymų savo atsikirtimams pagrįsti nepateikė ir jo pasirašytos paskolos sutarties 1 punkte nurodytos 120000 Lt pinigų sumos perdavimo fakto jokiais įrodymais nepagrindė, atsakovo argumentus, kad pinigų perdavimo ieškovei faktą įrodo jos pasirašyta paskolos sutartis ir hipotekos lakštas, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Atsakovas E. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės K. N. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir pripažinti, kad 2007-10-05 paskolos sutartis tarp šalių buvo sudaryta, pripažinti, kad 2007-10-05 hipotekos sandoris Nr. 13120070001651, taip pat buvo sudarytas. Prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teisme neturėjo advokato, kuris būtų tinkamai atstovavęs atsakovą civilinėje byloje ir dėl to mano, kad atsakovo pateiktas atsiliepimas į ieškovės ieškinį bei prie jo pridėti rašytiniai įrodymai, paaiškinimai, atsikirtimai ir argumentai, teismui pasirodė nepakankami, kad būtų pripažinta, jog ieškovė K. N. iš atsakovo E. R. pagal 2007-10-05 paskolos sutartį tikrai pasiskolino 120000 Lt sumą. Tačiau pinigai ieškovei buvo perduoti ir 120000 Lt pinigų sumos perdavimo faktas įvyko.

2. Nurodo, kad tą pačią dieną, 2007 m. spalio 5 d., kai tarp E. R. (paskolos davėjo) ir K. N. (paskolos gavėjos) buvo sudaryta paskolos sutartis, ieškovei K. N. atsakovas perdavė pinigus – 120000 Lt. Priešingu atveju, Skuodo rajono notarų biuro notarė V. Ž., dalyvaujant abiems šalims, 2007 m. spalio 5 d. nebūtų patvirtinusi hipotekos lakšto, kuriuo skolininkė K. N., užtikrindama jai suteiktos paskolos grąžinimą, įkeitė atsakovui jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini).

3. Pažymi, kad tiek šalių 2007-10-05 paskolos sutartis, tiek hipotekos lakštas, yra patvirtinti paskolos davėjo ir paskolos gavėjos parašais. Hipotekos lakštas buvo patvirtintas notarės. Hipotekos lakšto 7 punkte yra nurodytas ir 2007-11-05 prievolės įvykdymo terminas. Dar prieš tvirtinant hipotekos lakštą, Skuodo rajono notarų biuro notarė V. Ž. ieškovės K. N. pasiteiravo, ar ji iš paskolos davėjo E. R. jau yra gavusi 120000 Lt paskolos sumą, tačiau ieškovė K. N., atsakovui girdint, notarei patvirtino, kad 120000 Lt paskola jai suteikta, visus pinigus ji gavo, skolą ji grąžins, todėl nebijo paskolos davėjui įkeisti savo turto.

4. Taip pat nurodo, kad tik tada, kai atsakovas E. R., kaip kreditorius, kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismo hipotekos skyrių su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio K. N. skolos išieškojimo iš įkeisto turto ir turto pardavimo iš varžytinių, ieškovė pradėjo rašyti skundus į atskirų teismų instancijas, motyvuodama tuo, kad jokių pinigų iš atsakovo nėra gavusi.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas privalėjo domėtis savo teisėmis ir pareigomis, suvokti galimas pasekmes bei pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Taip pat nurodo, kad jei apeliantas būtų pinigus davęs pas notarą, jis rizikuotų, nes per tą laiką, kol lakštas bus įregistruotas, ieškovė būtų turėjusi galimybę turtą perleisti tretiesiems asmenims. Dėl to praktikoje toks skolinimo variantas yra nepopuliarus, daugumoje atvejų pinigai skolininkui perduodami po hipotekos įregistravimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Atsakovas E. R. teismui pateiktame apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo iš paskolos teisinių santykių – ieškovė prašė teismo pripažinti paskolos sutartį ir hipotekos sandorį nesudarytais, nes paskolos dalyko (pinigų), ieškovės teigimu, iš paskolos davėjo ji negavo. Atsakovas, nesutikdamas su tokiais ieškovės reikalavimais, remdamasis tiek paskolos sutarties nuostatomis, tiek hipotekos lakštu, bandė įrodyti, kad pinigai ieškovei buvo perduoti. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino, nurodęs, kad paskolos dalyko perdavimo momentas paskolos sutartyje neužfiksuotas, o atsakovas pinigų perdavimo fakto neįrodė.

CK 6.193 straipsnyje įtvirtintose sutarčių aiškinimo taisyklėse nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai ir atsižvelgiant į abiejų šalių tikruosius ketinimus, faktines aplinkybes, susijusias su sutarties sudarymu, vykdymu ir kitokius šalių veiksmus. Įstatymu siekiama derinti tiek vidinės valios, tiek jos išorinės išraiškos reikšmę sandoriui, taip pat abiejų sandorio šalių interesus. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.

Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870str. 1 d.). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 str. 2 d.). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Dėl to pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovas privalėjo įrodyti, kad perdavė ieškovei paskolos sutartyje nurodytą paskolos sumą – 120000 Lt. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčijamoje paskolos sutartyje nėra užfiksuoto pinigų perdavimo momento, nes žodis „pasiskolino”, paskolos dalyko perdavimo nepatvirtina. Darydamas šią išvadą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo 2011-03-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011. Pažymėtina, kad minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad žodžio „pasiskolino“ pavartojimas bendrame paskolos sutarties tekste ne paneigia paskolos dalyko perdavimo faktą, bet nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti neginčijamu paskolos dalyko perdavimo momento patvirtinimą. Todėl, siekiant nustatyti, ar paskolos sutartis iš tiesų buvo sudaryta, t. y. ar perduotas paskolos sutarties dalykas, privalu ne tik įvertinti paskolos sutarties tekstą, bet ir kitus šalių pateiktus įrodymus bei, vadovaujantis CK 6.193 str. nuostatomis, nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus.

Atsakovas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad savo atsikirtimus į ieškovės ieškinį grindžia sutarties sudarymo aplinkybėmis, susijusiomis su hipotekos lakštu. Apeliacinės instancijos teismo manymu, hipotekos lakšte nurodytos aplinkybės, kartu su paskolos sutarties nuostatomis, nagrinėjamoje byloje turi svarbią įrodomąją reikšmę.

CK 6.156 straipsnis įtvirtina sutarties laisvės principą. Pagal šio straipsnio 1 dalį sutarties laisvė reiškia tai, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, sudaryti konkrečią sutartį ar jos nesudaryti. Sutarties laisvė apima ir laisvę savarankiškai nustatyti jos turinį bei formą, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ar teisės principai.

Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 4.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta hipotekos sąvoka, hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės esamo ar būsimo skolininko įsipareigojimo įvykdymas, įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui. Hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka), iš šalių valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) ar daikto savininko vienašališko pareiškimo (CK4.175 str. 1 d., 4.185 str.). Hipotekos sutartis yra akcesoriška, t. y. priklausoma nuo pagrindinės prievolės, sudaroma tam, kad pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – neįvykdymo atveju kreditoriaus reikalavimai būtų patenkinti iš įkeisto turto. Sutartinei hipotekai galioja bendrieji sutarčių dispozityvumo ir laisvės principai, kurie suteikia jos šaliai teisę laisvai apsispręsti dėl hipotekos sąlygų ir turinio, nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, kiek tai neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.156 str.).

Ginčo šalių sudarytoje hipotekos sutartyje (hipotekos lakšte) ieškovė įvardyta kaip skolininkė, atsakovas – kaip kreditorius, įkeitimu užtikrinta prievolė pagal tą pačią dieną sudarytą paskolos sutartį. Be to, hipotekos lakšte numatytas ir prievolės įvykdymo terminas, kuris nuo paskolos sutarties sudarymo iki pasibaigimo tesudaro tik vieną mėnesį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina, kad hipotekos lakštu buvo užtikrinta ne būsima, o esama prievolė. Taip pat pažymėtina, kad hipotekos lakštas pasirašytas ne tik šalių, bet ir patvirtintas notaro.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012), teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nesutinka su Mažeikių rajono apylinkės teismo išvadomis ir mano, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, netinkami taikė, tiek įrodymų vertinimo taisykles, tiek materialinės teisės normas, reglamentuojančias paskolos teisinius santykius, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai laikytini pagrįstais (CPK 178 str., 185 str.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma ir tai, kad paskolos sutartyje įrašytas veiksmažodis „pasiskolino“, bendrinėje kalboje dėl priešdėlio „pa“ ir būtojo kartinio laiko suprantamas kaip jau įvykusio veiksmo rezultatas, įrodo jog ieškovė sutartį pasirašė jau gavusi iš atsakovo paskolos sutartyje nurodytą pinigų sumą. Hipotekos lakšte, kuriuo užtikrinama esama prievolė, nurodytos sąlygos, t. y. ieškovė kaip esama skolininkė, o atsakovas, kaip esamas kreditorius, itin trumpas paskolos grąžinimo terminas, patvirtina, kad paskolos sutartis tarp ieškovės K. N. ir atsakovo E. R. buvo sudaryta, o paskolos dalyką ieškovė gavo. Pirmosios instancijos teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad paskolos jai reikėjo šeimai padėti ir sveikatai, pinigų reikėjo greitai, ieškovės pajamos 667 Lt, paskolą grąžinti būtų padėję vaikai. Negavus pinigų, padėjo vaikai, anūkai. Taip pat nurodė, kad atsakovo nepažinojo, jis buvo pažįstamas su ieškovės sūnumi (45–46 b. l.). Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad pinigų reikėjo ieškovės sūnui, kuris yra daug kam įsiskolinęs, todėl paskolos be užstato atsakovas nesutiko jam suteikti (47 b. l.). Abi šalys pripažino, kad pas notarą kartu važiavo ir ieškovės sūnus. Įvertinus šalių parodymus pirmosios instancijos teisme, labiau tikėtina, kad paskolos reikėjo ne pačiai ieškovei, bet jos sūnui. Ieškovė, gaudama tik senatvės pensiją, 120000 Lt paskolos grąžinimo per vieno mėnesio terminą nebūtų užtikrinusi nuosavybės teise jai priklausančio buto, kuriame ji pati gyvena, įkeitimu, jei pinigų iš atsakovo nebūtų gavusi. Šios bylos kontekste svarbios aplinkybės, kad ieškovė iki sutarties sudarymo nepažinojo atsakovo ir teismui negalėjo tiksliai paaiškinti kokiu tikslu buvo skolinami pinigai, kokios pajamos garantuotų paskolos grąžinimą po vieno mėnesio ir kaip buvo išspręstas lėšų trūkumo klausimas paskolos pagal ginčo sutartį negavus. Be to, teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina atsakovo paaiškinimus, kad ieškovės sūnus ginčo sutarties sudarymo metu turėjo pradelstų įsiskolinimų.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad tik po penkerių metų nuo tariamai neįvykusio sandorio sudarymo pareikšdama ieškinį teisme dėl 2007-10-05 paskolos ir hipotekos sandorių pripažinimo nesudarytais, ieškovė siekia ne teisėtais būtais apginti pažeistas teises, bet iš esmės tik jai naudingo rezultato – išsaugoti gyvenamąjį būstą, t. y. atsakovui įkeistą butą, todėl ieškovės pareikštas ieškinys laikytinas nepagrįstu.

Remdamasi anksčiau paminėtomis aplinkybėmis, įvertinusi sutarties surašymo ir pasirašymo aplinkybes bei lingvistinę tiek paskolos sutarties, tiek hipotekos lakšto tekstų reikšmę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2007-10-05 sutartimi buvo raštiškai įteisinti tarp šalių susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai, o pinigų perdavimo faktą patvirtina šalių pasirašytos paskolos sutarties ir hipotekos lakšto tekstai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus dėl paskolos sutarties sudarymo ir tenkindamas ieškinį bylą išsprendė neteisingai (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atsakovui E. R. dėl paskolos ir hipotekos sandorių pripažinimo nesudarytais buvo tenkintas visiškai, panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės K. N. ieškinį atmesti.

Kolegijos pirmininkė Danutė Burbulienė Teisėjai Rasa Bartašienė Vytautas Kursevičius