Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „AC invest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „AC invest“ skundą dėl antstolio I. G. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G. esmė

A. I. G. 2015-10-05 patvarkymu atsisakė tenkinti skundą. Nurodė, jog skolą skolininkas sumokėjo tiesiogiai išieškotojui po to, kai antstolis įteikė skolininkui dokumentus. Skolininkas nenurodė nei vieno CPK pagrindo, kuriuo remiantis antstolis turėjo atsisakyti priimti vykdymui Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 2 d. raginimas nesiųstas, vykdymo išlaidos apskaičiuotos remiantis SVI ir išieškotinos CPK 611 str. nustatyta tvarka. Skolininkas skolą apmokėjo išieškotojui, todėl nėra būtinybės bylos sustabdymui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Civilinėje byloje ir antstolio pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. 0179/15/01041 esančiais duomenimis, nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-09-16 Lietuvos antstolių rūmams pateikė skirstyti antstoliams vykdomuosius dokumentus, nurodydama, kad 2015-09-10 duomenimis jie nėra įvykdyti ir turi būti vykdomi priverstine tvarka (v.b.l. 1). 2015-09-21 antstolių V. M. ir I. G. kontorai perduotas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-30 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-2131-235/2013 dėl 8,38 Eur (kas atitinka 28,95 Lt) pašto išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „AC invest“ išieškotojo valstybės naudai, kuris priimtas vykdyti 2015-09-21 patvarkymu (v.b.l. 1-3). 2015-09-23 skolininko UAB „AC invest“ vadovui A. C. įteiktas antstolio siūlymas sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas, patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų paskaičiavimas (v.b.l. 10). 2015-09-24 skolininkas sumokėjo 8,38 Eur teismo pašto išlaidas civ. byloje Nr. 2-2131-235/2013 Valstybinei mokesčių inspekcijai bei 2015-09-28 pateikė tai patvirtinančius įrodymus antstoliui (v.b.l. 20). Skolininkas pateikė antstoliui 2015-08-25 skundą dėl antstolio lydraščio 2015-09-21 dienos Nr. LI 2015 09 21 3547, dėl patvarkymo priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos, mažesnės nei 57 eurai, išieškojimo 2015.09.21 Nr. 8 2015 09 21 3547, ir dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo 2015 09 21 3547 Nr. 4 8 2015 09 21 3547 nepagrįstumo ir neteisėtumo vykdomojoje byloje Nr. 0008/15/03547 (v.b.l. 17,25). Šis skundas atmestas antstolio 2015-10-05 patvarkymu ir perduotas nagrinėti teismui (b.l. 2-6). Teismas skundžiama 2015-10-19 nutartimi pareiškėjo skundo netenkino.

Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, jog antstolis laiku neišnagrinėjo pareiškėjo skundo, nesutikdamas su pareiškėjo skundu ir jo motyvais laiku nepersiuntė jo nagrinėti teismui. Pareiškėjas apie teismo 2015-04-30 išduotą vykdomąjį raštą dėl 8,38 Eur sumos išieškojimo iš pareiškėjo valstybės naudai negavo jokios informacijos, todėl negalėjo laiku sumokėti jo skolos valstybei. Teismas išdavė net 2 skirtingus vykdomuosius raštus, kreipėsi į 2 skirtingus antstolius dėl 2 skirtingų vykdymo veiksmų, 2 skirtingose vykdomosiose bylose, tokie teismo sprendimai buvo neracionalūs ir nepagrįsti, padidinantys pareiškėjui vykdymo išlaidas. Apelianto teigimu antstoliui buvo kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, todėl antstolis patvarkymu turėjo atsisakyti priimti jį vykdyti. Tiek antstolis, tiek ir teismas netinkamai taikė Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas apskaičiuojant vykdymo išlaidas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su vykdomojo dokumento priėmimu vykdyti, antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Skundų dėl antstolio procesinių veiksmų nagrinėjimo procesinę tvarką numato CPK 510 straipsnis. Vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytą skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas (CPK 510 str. 3 d.).

Iš bylos medžiagos bei antstolio I. G. atsiliepime nurodytų aplinkybių, matyti, kad antstolio kontoroje 2015-09-25 elektroniniu paštu buvo gautas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų. Skolininkas 2015-09-28 antstolio informuotas, kad jo pateiktas skundas neatitinka formos reikalavimų ir nepasirašytas pareiškėjo, todėl nebus nagrinėjamas. Antstolis atsiliepime patvirtino, jog 2015-09-30 antstolių kontoroje buvo gautas proceso reikalavimus atitinkantis skolininko skundas, kurį antstolis išnagrinėjo 2015-10-05 patvarkymu, skundą atmetė ir perdavė jį nagrinėti teismui. Taigi antstolis LR CPK 510 str. 3 d. nustatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir jį persiuntė nagrinėti teismui, todėl apelianto argumentai, jog skundas nebuvo laiku išnagrinėtas ir persiųstas teismui, atmestini kaip nepagrįsti.

CPK 651 straipsnyje numatyta, kad antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, jog nenustatęs minėto straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog vykdomieji dokumentai yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių pagrindu (CPK 587 str. 1 p.). Teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai (CPK 588 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad 2015-09-21 antstolių V. M. ir I. G. kontorai perduotas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-30 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-2131-235/2013 dėl 8,38 Eur (kas atitinka 28,95 Lt) pašto išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „AC invest“ išieškotojo Valstybės naudai. 2015-04-30 pateiktas vykdomasis raštas patvirtina, kad antstolis remdamasis juo, turėjo teisinį pagrindą pradėti vykdymo veiksmus (CPK 586, 587 str. 1 p.). Išieškotojas pateikdamas Lietuvos antstolių rūmams skirstyti antstoliams vykdomuosius dokumentus, tame tarpe ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-30 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2131-235/2013, patvirtino, kad 2015-09-10 duomenimis jie nėra įvykdyti. Taigi vykdomojo rašto priėmimo metu antstolio veiksmai atitiko vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimus ir pirmosios instancijos teismas tai įvertino teisingai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolis, priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą turi pareigą tik patikrinti, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, antstolis neturi teisės revizuoti priimto sprendimo teisėtumo. Nagrinėjamu atveju apeliantas skunduose iš esmės nenurodė įstatyme numatytų pagrindų, kuriais remiantis antstolis turėjo atsisakyti priimti vykdymui pateiktą vykdomąjį dokumentą. Todėl nurodytų aplinkybių kontekste nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog antstolis turėjo atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą.

Apelianto teigimu apie 2015-04-30 išduotą vykdomąjį raštą dėl 8,38 Eur sumos išieškojimo pareiškėjas nebuvo informuotas, todėl negalėjo laiku sumokėti skolos valstybei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokie apelianto argumentai atmestini kai nepagrįsti. Teisingai nustatyta pirmosios instancijos teismo, kad atsakovas dalyvavo teismo posėdyje, kai buvo priimtas 2013-11-15 teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2131-235/2013, teikė apeliacinį skundą dėl šio sprendimo, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas žinojo apie jo atžvilgiu reiškiamus reikalavimus priteisti skolą, rūpinosi savo teisių gynimu teisme ir domėjosi proceso eiga, taigi žinojo ir apie priteistas pašto išlaidas. 2015-04-20 Vilniaus apygardos teismui nutartimi palikus sprendimą nepakeistą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-15 sprendimas įsiteisėjo ir išieškotojams buvo išduoti vykdomieji raštai. Pagal CPK 655 straipsnio 1 dalį raginimas vykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. CPK 661 str. 2 d. numatyta, kad raginimas nesiunčiamas skubaus vykdymo bylose, bylose dėl turto konfiskavimo ir mažesnių negu penkiasdešimt septyni eurai piniginių sumų išieškojimo. Taigi antstolis neturėjo įstatymo nustatytos pareigos siųsti skolininkui raginimo ir galėjo pradėti priverstinio vykdymo veiksmus iš karto. Tačiau 2015-09-21 skolininkui buvo pasiūlyta sumokėti skolą bei vykdymo išlaidas. Akcentuotina, jog skolininkas skolą apmokėjo tik po to, kai antstolis įteikė siūlymą sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas.

Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad antstolio paskaičiuota vykdymo išlaidų suma nepagrįsta, tačiau šis teiginys nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį pripažinti neteisėta ir nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog vykdymo išlaidos paskaičiuotos laikantis SVI reikalavimų, jos neviršija SVI įtvirtintų sumų. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nagrinėjamu atveju antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą, turėjo teisę būtinų vykdymo išlaidų ir pašto išlaidų išieškojimą nukreipti į skolininko banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas, aplinkybė, jog antstolis išsiuntė pareiškėjui siūlymą sumokėti skolą, nereiškia, jog antstolis pažeidė proceso normas ar pareiškėjo teises ir interesus.

Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.