Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Ignitis“ atstovei E. B., atsakovui J. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Ignitis“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovams J. V., M. V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas M. V. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinio reikalavimo dėl 39,34 EUR skolos priteisimo iš J. V. atsisakė, atsakovui J. V. pateikus teismui 2023-10-22 AB „Swedbank“ banko mokėjimo nurodymą.

Motyvuojamoji dalis

Byla dalyje dėl 39,34 EUR nutrauktina.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu atsisakyti ieškinio. Ieškovo teisė atsisakyti ieškinio gali būti apribota tik tuo atveju, jeigu atsisakymas nuo ieškinio prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, pažeistų kieno nors teises ar įstatymo saugomus interesus. CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškovas turi teisę sumažinti ieškinio reikalavimus arba atsisakyti ieškinio. Ieškinio reikalavimo mažinimas reiškia, kad ieškovė atsisako ne viso ieškinio, o jo dalies. Ieškovės prašymas, kuriuo mažinamas ieškinio reikalavimas (atsisakoma ieškinio reikalavimo dalies) neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, juo nebus pažeistos kieno nors teisės ar įstatymo saugomi interesai, todėl ieškovės atsisakymas nuo 39,34 EUR ieškiniu prašytos priteisti iš atsakovo J. V. sumos priimamas ir byla šioje dalyje nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovė tiekia elektros energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalis priklauso atsakovams (Credit info nekilnojamojo turto registro 2023-04-27 ataskaita apie objektą). Byloje nėra ginčo, kad ieškovė tiekia elektros energiją minėtam butui. Už ieškovės veiklos vykdymo laikotarpiu, nuo 2022-10-17 iki 2023-03-16, į butą patiektą elektrą buvo susidariusi 372,09 EUR skola. Susidariusią skolą pagrindžia ieškovės priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita laikotarpiu nuo 2020-02-17 iki 2023-04-27.

Energijos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymą bei vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXIII skyriaus septintojo skirsnio normos, kurios taikomos ir aprūpinant elektros energija (CK 6.391 straipsnis). CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo – pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatą, energijos tiekimo vartotojams (pirkimo–pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnis). Tai reiškia, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad buitinis elektros energijos vartotojas yra fizinis asmuo, perkantis elektros energiją asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su ūkine komercine ar profesine veikla. To paties straipsnio 54 dalyje nustatyta, kad elektros energijos vartotojas yra asmuo, kuris elektros energiją įsigyja ir vartoja savo tiesioginiam elektros energijos poreikiui patenkinti ar tai planuoja siekdamas prisijungti prie elektros tinklų, o 107 dalyje reglamentuojama, kad vartotojo objektas yra vartotojo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomas objektas (įrenginys, statinys ar kita), kuriame vartojama elektros energija.

Vadovaujantis CK 1.71 straipsnio 1 dalimi, sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Energijos tiekimo sutartinius santykius reglamentuojantis CK šeštosios knygos IV dalies XXIII skyriaus septintasis skirsnis nenustato specialių taisyklių energijos tiekimo sutarties formai. Tai reiškia, kad šios sutarties sudarymui pakanka veiksnių šalių susitarimo ir valios išreiškimo. Tokią valią šalys gali išreikšti ir sudarydamos rašytinės formos sutartį, ir žodžiu, ir konkliudentiniais veiksmais. Aplinkybė, kad asmenys nėra sudarę rašytinės formos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, nesudaro pagrindo teigti, kad jie nėra saistomi energijos pirkimo–pardavimo sutartinių santykių. Tokiu atveju būtina nustatyti, ar asmenys nėra išreiškę valios sudaryti sutartį kita forma, įskaitant ir valios išreiškimą konkliudentiniais veiksmais. Atsižvelgiant į elektros energijos tiekimo ypatumus ir į energijos pirkimo–pardavimo sutarties, kaip viešosios sutarties, pobūdį, tokia sutarties šalių valia yra išreiškiama energijos tiekėjui ir vartotojui sutikus nustatyta tvarka prijungti vartotojo įrenginius prie energijos tiekimo tinklų. Taigi vartotojo valia, kuria išreiškiamas sutikimas prijungti vartotojo įrenginius prie energijos tiekimo tinklų, yra teisiškai reikšminga aplinkybė, nulemianti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą. Būtent tokia speciali sutarties sudarymo taisyklė yra nustatyta tuo atveju, jei pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo–vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms. Tokiu atveju sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenustatyta ko kita (CK 6.384 straipsnio 1 dalis) (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-210-924/2022).

Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl elektros energijos sutartinių santykių kvalifikavimo, kai nėra sudarytos rašytinės formos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, pripažįstama, kad tokio pobūdžio sutartys laikomos sudarytomis esant dviejų teisiškai reikšmingų faktų visumai: 1) elektros energijos tiekėjas tiekia elektros energiją, 2) vartotojo elektros energiją naudojantys įrenginiai yra prijungti prie elektros tinklų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019, 16 punktas). Ši juridinę reikšmę turinčių faktų visuma suteikia pagrindą daryti išvadą, kad tarp šalių susiklostę santykiai atitinka elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartinius santykius, kurių samprata įtvirtinta CK 6.383 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovo M. V. nebuvo sudaryta individuali rašytinė elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis, tačiau atsakovui M. V. daline nuosavybės teise priklausančio buto energijos tiekimo - vartojimo įrenginiai prijungti prie namo elektros energijos tiekimo tinklų, todėl laikytina, kad šalys konkliudentiniais veiksmais yra sudariusios neterminuotą elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį (CK 6.384 straipsnio 2 dalis). Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo – pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). Patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu (CK 6.385 straipsnio 1 dalis). Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal apskaitos prietaisų rodmenis, jei sutartis nenustato ko kita (CK 6.388 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė teismui 2022-10-31 išrašytą PVM, sąskaitą faktūrą Nr. 13234419, 593,41 EUR sumai ir 2023-03-31 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 02527512, 78,68 EUR sumai, kurių bendra suma - 672,09 EUR. Iš kartu su ieškiniu pateiktos 2023-04-23 priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitos, už laikotarpį nuo 2020-02-17 iki 2023-04-27, matyti, kad buvo atliktas mokėjimas 300 EUR sumai, todėl įsiskolinimas sudaro 372,09 EUR. Atsakovei atsisakius ieškinio reikalavimo dėl 39,34 EUR, įsiskolinimas sudaro 332,75 EUR. Atsakovas savo įsipareigojimų laiku atsiskaityti už suteiktas paslaugas nevykdė, todėl už tiektą elektros energiją įsiskolino 332,75 EUR. Prievolės, kylančios iš sutarties arba įstatymo turi būti vykdomos sąžiningai, už gautą elektros energiją atsakovas turi apmokėti, todėl ieškovės reikalavimas dėl 332,75 EUR skolos priteisimo iš atsakovo M. V. pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 332,75 EUR sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023-04-06) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė už pareikštą ieškinį sumokėjo 22 EUR žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, ieškovės naudai iš atsakovo M. V. priteistinos ieškovės patirtos 22 EUR bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 39,84 EUR ir viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistas 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 EUR). Ieškinį patenkinus visiškai, 40 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

priimti ieškovės UAB ,,Ignitis“, juridinio asmens kodas 303383884, atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dalyje dėl 39,34 EUR skolos priteisimo, pareikšto atsakovui J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB ,,Ignitis“ juridinio asmens kodas 303383884, 332,75 EUR skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (332,75 EUR) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-04-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 22 EUR bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 40 EUR išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.